Naujienos, Įžvalgos

Zita Šličytė. Lietuvos nepriklausomybė galutinai yra įtvirtinta tautos referendumu

Ramutė Bingelienė   2013 m. lapkričio 25 d. 10:00

11     

    

Zita Šličytė. Lietuvos nepriklausomybė galutinai yra įtvirtinta tautos referendumu

„Todėl aš ir prisimenu 1991-ųjų vasario 9 dienos plebiscitą – tokio įvykio Lietuvos istorijoje nebuvo. Į jį ir reikia orientuotis, ir į tai, kokias pasekmes jis sukėlė – tada visas pasaulis nutilo ir Maskva užsičiaupė“, – sako Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė, ilgametė advokatė dr. Zita Šličytė, paprašyta pilietinio Tiesos.lt portalo pakomentuoti šiomis dienomis besibaigiantį parašų rinkimą, kad būtų surengtas referendumas „Tautos valia“.

Jūs dažnai kalbate apie 1991 metų vasario 9 dienos referendumą kaip apie vieną svarbiausių Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo puslapių. Šiuo metu, kai piliečiai deda daug pastangų surinkti reikalingus 300 000 parašų, kad būtų organizuotas referendumas visuomenei rūpimais klausimais, būtų įdomu išgirsti, kodėl, Jūsų manymu, tuomet įvykusi Tautos apklausa buvo tokia svarbi?

Taip, aš dažnai prisimenu Vasario 9 dienos plebiscitą, tą Tautos referendumą, kai ji pasisakė už tai, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Taip buvo priimtas Konstitucinis įstatymas ir pirmasis Konstitucijos straipsnis. Tai buvo labai reikšmingas dalykas, nutildęs visus kritikus, sakiusius, kad už Nepriklausomybę balsavo tik Aukščiausiosios Tarybos nariai – ir dar naktį, skubėdami, neatstovaudami net 25 procentų rinkėjų.

O kai įvyko Vasario 9-osios plebiscitas, per kurį trys ketvirtadaliai visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų pasisakė už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma ir demokratinė Respublika, tai tada ir Maskva turėjo nutilti, ir visas pasaulis turėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Tai čia be galo svarbu ir todėl aš visada sakau, kad Vasario 9-oji už Kovo 11-ąją yra reikšmingesnė. Šią dieną aš paskelbčiau net ir nedarbo diena – jeigu norime turėti pilietinę visuomenę, jeigu norime turėti aktyvius piliečius, mes turime atsiminti Vasario 9-ąją ir tai, ką davė piliečių aktyvumas. Bet signatarai, žinoma, mano kitaip. Aišku, jie balsavo pirmieji, bet 1991-ųjų vasario 9-osios referendumas buvo lemiamas žodis. Jį tada vadino plebiscitu – visuotine apklausa, ne referendumu. Taip ir buvo – tai buvo visos liaudies, visos tautos apklausa.

O kokia Jūsų pozicija dabar rengiamo referendumo atžvilgiu? Ką Jūs manot apie tai?

Aš manau tik vieną dalyką – referendumas, jo rezultatai yra privalomas, negali būti jokio kito dalyko. Jeigu tauta pasakė TAIP, tai, vadinasi, ir pasakė TAIP. Todėl aš labai stebiuosi, kai girdžiu, kaip nuvertinamas balsavimas dėl atominės elektrinės. Tauta pasisakė, kad nereikia atominės elektrinės, o visi ir toliau kalba, kad tai nieko nereiškia, ir nori daryti, ką nori. Man asmeniškai tokie dalykai yra nesuprantami.

O kaip jūs vertinate dabartinę referendumo iniciatyvą surinkti 300 000 parašų, kad vis dėlto įvyktų referendumas ir jame būtų pasisakyta trim šiuo metu tautai svarbiais klausimais? Gal tada ir valdžia nori nenori išgirstų?

Dabar niekas nenori girdėti, ko tauta nori. Tame referendume dėl žemės, kurį dabar čia organizuoja, yra įrašyta nuostata, kad užtektų surinkti 100 tūkstančių parašų ir valdžia privalėtų skelbti referendumą. Bet kol kas niekas nekreipia dėmesio į tai, už ką tauta balsuoja. Todėl aš ir prisimenu 1991-ųjų vasario 9 dienos plebiscitą – tokio įvykio Lietuvos istorijoje nebuvo. Į jį ir reikia orientuotis, ir į tai, kokias pasekmes jis sukėlė – tada visas pasaulis nutilo ir Maskva užsičiaupė. Jūs, Tiesos.lt, teisingai rašote „susigrąžinkime valstybę“ – valstybė yra užvaldyta.

Dabartiniame referendumo siūlyme dar yra ir tokia nuostata, kad referendumu priimti įstatymai gali būti keičiami tik referendumu.

Taip, jie tampa privalomi. Beje, Vasario 9-osios plebiscite taip ir buvo: tąkart priimtas Konstitucinis įstatymas tapo jau vėliau priimtos Konstitucijos straipsniu. Dar daugiau – šis Konstitucinis įstatymas sako, kad panaikinti nuostatą, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, galima tiktai tokiu pat balsavimu, t.y. trijų ketvirtadalių visų rinkimų teisę turinčių piliečių balsais.

Jūs ką tik pasakėte tą informaciją, kuri viešojoje erdvėje visiškai nutylima: kad svarbiausiu klausimu – valstybės nepriklausomybės klausimu – ką nors pakeisti reikėtų, kad ir vėl balsuotų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių balsavimo teisę, vadinasi, visi tie, kurie gąsdina, jog jei referendumus bus galima rengti surinkus 100 000 parašų, iškils pavojus Lietuvos valstybingumui, yra visiškai neteisūs.

Taip, neteisūs. Manau, verta prisiminti visą Konstitucijos straipsniu virtusį Konstitucinį įstatymą. Kaip tik turiu po ranka paskutinį Konstitucijos leidimą ir skaitau:

Toks įstatymas.

Tai, mano manymu, esminis argumentas, kuris šalina bet kokią referendumų priešininkų kritiką ir atremia jų gąsdinimus, kad referendumais bus sužlugdyta nepriklausomybė.

Aš tą nekart visiems sakiau, bet kad manęs niekas neklauso.

Supraskite, kad tai buvo priimta 1991 metais, kai dar nebuvo net Konstitucijos, o tauta plebiscite šitokiu procentu pasisakė už tai, kokia turi būti Lietuvos valstybė, kaip turime gyventi. Tai ir yra naujųjų laikų Lietuvos nepriklausomybės pagrindas. O referendumai ir yra ta priemonė, kaip suaktyvinti piliečius, įtraukti juos į valstybės valdymą.

* * *

1991 metų vasario 9 dieną surengta visuotinė apklausa tarptautinėje teisėje vadinama plebiscitu. Juo siekta paliudyti visam pasauliui, kad tautos išrinkti atstovai – Aukščiausioji Taryba – 1990 metų kovo 11-ąją išreiškė visos Tautos valią. Per plebiscitą už nepriklausomą demokratinę Lietuvą pasisakė 90 procentų balsavusiųjų arba daugiau nei trys ketvirtadaliai balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tą vasario 9-tosios naktį, kai buvo sužinota plebiscito rezultatai, džiaugėsi, kad Tauta jį išgirdo: „Lietuva dar sykį tarė žodį, lyg ranką padėjus ant švento rašto, – tebūnie Lietuva nepriklausoma valstybė, tebūnie ji demokratinė respublika. Kad žodis taptų kūnu, reikia daug darbo, susiklausymo, kantrybės, ištvermės“.

Tąkart ištartą Lietuvos piliečių žodį pasaulis išgirdo – tai tapo neginčijamu argumentu Lietuvai įsitvirtinti kaip nepriklausomai valstybei: po poros dienų, vasario 11-tąją, Lietuvos nepriklausomybę pripažino pirmoji užsienio valstybė – Islandija, jos pavyzdžiu pasekė ir kitos valstybės. Bet ar šis piliečių žodis buvo išgirstas čia, Lietuvoje, ar jis jau tapo kūnu, t.y. ar galime sakyti, kad Lietuva jau yra demokratinė Respublika ir jos išrinktieji į Seimą atstovai girdi Lietuvos piliečių žodį?

Klausimas greičiau retorinis. Lietuvos piliečių valia, išreikšta per privalomąjį referendumą, tampa patariamuoju balsu, kurio galima ir nepaisyti, piliečių tiesos ir teisingumo troškimas gniaužiamas politiniuose teismų procesuose, o Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat priimta referendumu, pagal paskutinį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pasirodo, įtvirtinusi tokią proporcinę atlygio už darbą sistemą, kurios niekaip kitaip, kaip disproporcija ir nepavadinsi.

* * *

Lietuvos Sąrašo taryba remia Tautos referendumą kaip pastangą kurti savivaldžią visuomenę

Ar apsisprendei dėl referendumo? Liko 3 dienos

Pokalbio išrašą padėjo parengti Tiesos.lt bendradarbė Laura Molytė

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raimondui Smigelskui       2013-11-26 19:30

Pats matyt esi okupantu palikuonis, o musu salies neprilausomybes atstaymas, tamstai giliai gerleje uzstrigo.Prie ruso buvai uolus ju tarnas, o dabar jau persivilkai drabuzius ir manai kad niekas nesupranta.

terorizmą Medininkuose prisimenant       2013-11-26 16:56

Wikipedia:
ZIGMAS VAIŠVILA:
1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d. LR Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojas;
1991 m. rugsėjo 27 d. paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi, kuriuo buvo iki 1992 m. kovo 19 d.;
1993-1997 m. – UAB „Infoverslas” direktorius;
nuo 1997 m. – UAB „Parex lizingas“ (nuo 2007 m. gruodžio 18 d. UAB „Parex lizingas“ pakeitė pavadinimą į UAB „FF Lizingas“) direktorius;

AUDRYS BUTKEVIČIUS:
Nuo 1990 m. balandžio mėn, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, nuo 1991 m. spalio 10 d., kai buvo įsteigta Krašto apsaugos ministerija, pirmasis Krašto apsaugos ministras. 1990–1991 metais LR Laikinosios gynybos vadovybės narys, atsakingas už valstybinės gynybos organizavimą. 1990–1993 m. Valstybinės derybų su Rusija delegacijos narys.

1993 m. stažavosi Kingo koledžo karo studijų departamente Londone, 1994 m. gilino žinias Alberto Einšteino institute Kembridže.

1996 m. išrinktas Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo konfederacijos prezidentu. 1996–2000 m. Seimo narys. 1997 m. spalio 28 d. apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti ir įkalintas, tačiau 1999 m. birželio 15 d. Seime įvykusios apkaltos metu nebuvo pritarta Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimui ir jis liko Seimo nariu. 1999 m. Kembridžo Tarptautinės biografijos centro išrinktas metų žmogumi.
Paleistas į laisvę išplėtė konsultacinę veiklą Gruzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, patardamas politinių technologijų klausimais, įsteigė Individualią įmonę „Cancosus Development center“, jos direktorius.
2007 m. vasario 25 d. išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) sąraše.JUODŲJŲ TECHNOLOGIJŲ EKSPERTAS.

WIKIPEDIJA. MEDININKŲ BYLA:

Medininkų žudynės

Paminklas iš septynių Lietuvos muitinės pareigūnų, žuvo 31 liepa 1991 Medininkuose
1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto vietos pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė pasienio darbuotojus, iš kurių buvo sušaudyti:
muitininkas Antanas Musteikis,
muitininkas Stanislovas Orlavičius,
policijos būrio „Aras“ pareigūnas Algimantas Juozakas.
policijos būrio „Aras“ pareigūnas Mindaugas Balavakas,
kelių policijos darbuotojas Juozas Janonis,
kelių policijos darbuotojas Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 d. ligoninėje sunkiai sužeistas mirė policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų, tačiau Rusija atsisakė išduoti du OMON būrio narius Lietuvai, kuriems pareikšti įtarimai dėl žudymų. Ši byla yra ir Europos Sąjungos derybų su Rusija dėmesio sferoje.

ATKREIPKITE DĖMESĮ Į DATAS: SAUSIO MĖN. 1991M. Į SVARBIAUSIUS POSTUS PASKIRIAMI DU JAUNI SIGNATARAI. O jau liepą Medininkų žudynės. Sutapimas?

Iš toli       2013-11-26 2:07

Pagarba Zitai Šličytei. Kaip gėdingai atrodo konservatorių gąsdinimai, kad referendumais bus atšaukta LT nepriklausomybė.

persiuskite si str.       2013-11-25 20:14

tiems, kurie dar nepasirase. Gelbekime Lietuva visais imanomais budais.

radi ja       2013-11-25 19:26

Sveiki! 11. 25. 21 val. NAKTIGONĖS štabo posėdis.
Tema:
–ką galima pamatyti Ukrainoje,kai
pamiršti pasiimti rožinius akinius -
Seka:
1) ju-ju ir referendumo reikalai;
2) o buvo laikai…Nuo LDK iki Maidano;
3) kaip nuotaka pabėgo prieš pat vestuves;
4) kas ir kaip nuotaką šokdinti norėjo;
5) oi, kokia ta ateitis neaiški!
6) mergužėlėms pamoka.
Graži eiga būtų tokia:Jūs klausote,skambinate tel.+370 5 2333212 ir rašote pamąstymus.

Jūsų NAKTIGONĖS pašnekovas Rolandas Paulauskas
Laisvoji Banga

del        2013-11-25 17:03

musu gerbiama Zita Slicyte per daugybe metu yra islikus sventu zmogumi. Ir tikime jos zodziu.

Petras       2013-11-25 15:00

Kuprotam išsigimėliui V.L. buvo svarbūs tie referendumai iš kurių jis numatė gausiąs materialinę naudą, o visi kiti tik referen..dūmai. Taip pat elgiasi ir visa valdžią užgrobusi socialdemokratpederastkonservatliberalų  partija.
Z.Šličytė neprarado sąžinės ir nepritapo prie vagių ir plėšikų gaujos.

Zeme Lietuvos       2013-11-25 13:05

,,atimkite is zmogaus ar tautos pinigus,prekes,gyvulius ir jusu prievarta,jusu plesikavimas baigsis jums pasitraukus.laiko tekme jusu nusikaltimo,aisku,nepavers geru darbu,taciau jo pasekmes panaikins.apiplestieji vel gales isigyti tai,kas buvo is ju atimta.BET JEIGU ATIMSITE IS TAUTOS ZEME,tasai APIPLESIMAS TRUKS AMZINAI.kiekvienai naujai kartai,pakeitusiai senaja,tai bus naujas apiplesimas,ir taip kasmet,kiekviena nauja diena.’‘Henris Dzordzas————,Per 23 Nepriklausomybės metus neįvyko nei vienas iš 19-os Tautos inicijuotų referendumų. Įveikti 300 000 parašų ribai ir išsaugoti Lietuvos žemei svarbus ir Jūsų parašas. Elektroninis pasirašymas internetu: .Lietuva2.lt/Tautos- Referendumas (el. pasirašymas vyksta iki lapkričio 29 d. 10 val.) Artimiausia parašų rinkimo vieta: .ZemesVardu.lt/zemelapis (pasirašant būtinas paso arba tapatybės kortelės numeris, asmens kodas netinka) Lietuvos žemė – Mūsų gimtinė, Mūsų namai:.youtube.com/watch?v= PuFr8Q7jVmY (Preview) Pasirašydami Jūs pritarsite tik tam, kad referendumas būtų skelbiamas. Referendumu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnius, numatant, kad: 1. Sumažinti referendumui rengti reikalaujamų parašų skaičių nuo 300 000 iki 100 000. Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu. 2. Lietuvos žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. 3. Valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu. Už ar prieš išvardintus punktus balsuosime vėliau, referendumo metu. Dėmesio: pasirašyti galite tik vieną kartą! Arba tik viename parašų rinkimo lape, arba tik elektroniniu parašu, kitaip visi parašai bus anuliuoti. Įrašai privalo būti pildomi sava ranka. Vilniuje: Kudirkos aikštėje (geltona palapinė), I–VII nuo 12 iki 18 val.; Kaune: Gedimino g. 36, „Šeimos optika“ ir prie Soboro (palapinė), I–VII nuo 10 iki 18 val.; Klaipėdoje: Taikos pr. 61, PC „Akropolis“ (prie centr. įėjimo), I–VII nuo 14 iki 19 val. Šiose vietose parašai renkami iki lapkričio 27 d. 18 val. Daugiau informacijos internete: .ZemesVardu.lt Laikas kilti ir pasirinkti! Susivienykime ir įvykdykime Tautos valią. Tinklalapio „Žemės Vardu“ administracija. Šis laiškas skirtas Lietuvos piliečiui, jį persiųskite draugams, giminėms ir artimiems.’

 

Anikė       2013-11-25 13:00

Drąsus žmogus, nekeliaklupščiaujantis vadukams,iki galo išlieka ištikimas savo
įsitikinimams ir idealams.Sėkmės.

Taip Lietuva tarė savo žodį       2013-11-25 11:57

O seimeriai pamynė tautos žodį ir šis ŽODIS netapo kūnu. Ir čia yra didelė Landsbergio didelė niekšybė, kad jis nesugebėjo tų šakalų sutramdyti, kurie nesirūpina liaudies gerove, pamynė konstitucią, vykdo dvigubus standartus, paskendo korupcijoje ne tik seimeriai bet ir teisėsauga. Už vogtą vištą greit sutvarko vagį, o kai vagia dešimtimis milijonų dar nė vienas nesėdo. Teisėsauga
užsiėmusi Uspaskichu, Kusaite. Dar praeitais metais „Respublika“  skelbė, kad tapo išaiškinta, kad Energetikos ministerijoje aptikta įsipareigojimų išpumpuoti KETVIRTĮ MILIJARDO LITŲ iš Lietuvos energetikos įmonių į užsienį, o ministras A.Sekmokas viską, kas vykdavo Energetikos ministerijoje, tiesiog slėpdavo nuo visuomenės ir politikų. Tai galima vertinti kaip nusikaltimą. Tai kas didesnis vagis Uspaskichas ar Sekmokas? Tai ar tie milijonai nusėdo užsienio bankuose ar ne tylima. O Sekmokas ir toliau vaidina gerietį. Galima tokių pavyzdžių prirašyti daug, visą tai liaudis žino.

Laikas žvelgti į kiekvieną seimo narį        2013-11-25 11:02

pagal jo darbus,o ne pagal tai,kokiai jis partijai priklauso.


Rekomenduojame

Popiežiaus Pranciškaus žinia „Kartu Europos labui“

Algimantas Zolubas. Žiupsnelis iš Lietuvos radijo ir televizijos istorijos

Airijos parlamentas atmetė siūlymą įteisinti abortus kūdikio apsigimimo atveju

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė?

Marius Kundrotas. Prezidentė, Seimas ir žmogaus sudaiktinimas

Irena Vasinauskaitė. Neįvykęs precedentas, arba Margaspalvė partijų koalicija neįveikė tiesiogiai rinkto Raseinių mero

Agnė Širinskienė. Ar vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas bus paaukotas dėl Darbo kodekso?

Geroji Naujiena: Mylėti kaip Dievas myli

Rabinas Jonathanas Sacksas: mums reikia moralės, kad įveiktume šią pykčio audrą

Liūdnos prof. Boguslavo Gruževskio prognozės: vien gimstamumas Lietuvos demografijos problemos neišspręs

Algimantas Zolubas. Po svarstymų ir balsavimų Seime

Jonas Burokas. Šaukštas deguto 2016 metų moksleivių dainų šventės repertuaro pynėje

Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas

Kastytis Braziulis. Dezinformacija yra nusikaltimas

Povilas Urbšys. Į kokį Dievą tiki Prezidentė?

Kviečiame į monsinjoro Alfonso Svarinsko antrųjų mirties metinių minėjimą

Laiškas Seimo nariams dėl naujojo Darbo kodekso: „Gyvenimas per brangus“

Žmogaus gyvybė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kontekste. Krikščioniškoji perspektyva

Vidmantas Valiušaitis. Kaip ir kada prasidėjo Lietuvos žydų žudymas? (IV)

Vyriausybė pirks tautos balsą

Andrius Švarplys. Nešventiškos mintys Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną

Algimantas Rusteika. „Mindaugas tik nusijuoktų iš mūsų politikų šventinių pliurpalų patetikos“

Arkivyskupas Gintaras Grušas: „Teisingumas valstybėje prasideda nuo meilės tiesai kasdieniuose įvykiuose“

Ekspertai atskleidė, kas ir ką melavo apie priimtą pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Kviečiame pasirašyti peticiją, raginančią prezidentę Dalią Grybauskaitę pasirašyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Vengrijos piliečiai referendume pasisakys, ar pritaria ES sprendimui įvesti privalomas pabėgėlių kvotas

Vidmantas Valiušaitis. Kaip ir kada prasidėjo Lietuvos žydų žudymas? (III)

Pasipriešinimas Pagalbinio apvaisinimo įstatymui: isterija be mokslinio pagrindo

Sostinės Taryboje pasirašyta rezoliucija: Senamiesčio skverų pastatais neužstatys

Aktualu. Iš arti. Kaip Seimas apsisprendė už gyvybę saugantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.