Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Danas Nagelė | respublika.lt

Europos Parlamentas (EP) pradėjo reformą, kuria siekiama suvienodinti skirtingą EP rinkimų tvarką 27-iose ES valstybėse. Dalis europarlamentarų netgi bus renkama ne nacionalinėse apygardose, o bendroje ES apygardoje. Politologų nuomone, tai akivaizdžiai rodo, kad ES toliau bandoma paversti ne Tautų sąjunga, o federacija. Negana to, netgi siekiama nustatyti kvotas – kad į ES būtų renkama daugiau moterų ir net asmenų, kurie savęs nepriskiria nė vienai lyčiai.

Europarlamentarai pritarė siūlymui pakeisti EP rinkimų taisykles – 331 pritarė, 257 buvo prieš, o 52 susilaikė. EP siekia, kad kiekvienas rinkėjas turėtų du balsus: vieną balsą panaudotų renkant EP narius nacionalinėje apygardoje, o kitą – renkant EP narius bendroje ES apygardoje, kurią sudarytų papildomos 28 vietos.

Siekiant pagal šiuos sąrašus užtikrinti geografinio atstovavimo pusiausvyrą, ES valstybės būtų suskirstytos į tris grupes pagal gyventojų skaičių, o į sąrašus šių grupių kandidatai būtų įtraukiami laikantis proporcijos. Bendrus ES kandidatų sąrašus turėtų pateikti Europos rinkimų subjektai, pavyzdžiui, nacionalinių partijų koalicijos arba nacionalinės rinkėjų asociacijos ar Europos politinės partijos.

EP nariai taip pat siūlo rinkimuose užtikrinti lyčių lygybę, pabrėždami, kad kai kuriose šalyse į Europos Parlamentą nebuvo išrinkta nė viena moteris. Siūloma sudaryti paritetinius sąrašus, į kuriuos būtų pakaitomis įrašomos kandidatuojančios moterys ir kandidatuojantys vyrai, arba nustatyti kvotas, nepažeidžiant nebinarinio lytiškumo asmenų (kurie savęs nepriskiria nė vienai lyčiai) teisių. Tai pažymima Europos Parlamento biuro Lietuvoje išplatintame pranešime.

Siekiant suvienodinti rinkimų į EP sistemą taip pat siūloma visose šalyse nustatyti tą pačią rinkimų datą – gegužės 9 d., taip pat leisti kandidatuoti asmenims nuo 18 metų. 60 ir daugiau vietų turinčiose apygardose EP siūlo nustatyti privalomą žemiausią rinkimų slenkstį, kuris siektų 3,5 proc. Parlamentas siekia, kad visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius, būtų užtikrintos vienodos galimybės balsuoti bei užtikrinti galimybę balsuoti paštu.

EP siūlomoje reformoje siekiama užtikrinti piliečių teisę bendruose ES sąrašuose balsuoti už Komisijos pirmininką pagal pagrindinio kandidato sistemą. Rinkimų proceso bei naujųjų taisyklių priežiūrai būtų įsteigta nauja Europos rinkimų institucija.

Tiesa, kaip nustatyta Sutartyje dėl ES veikimo, EP teisėkūros iniciatyvą turės vienbalsiai patvirtinti Europos Taryba. Tuomet šis teisės akto projektas vėl sugrįžtų į EP, kad jam galėtų pritarti nariai. Paskui jį turėtų pagal savo konstitucinius reikalavimus patvirtinti visos valstybės narės. Derybos su Taryba prasidės tada, kai valstybės narės patvirtins savo poziciją.

„Rinkimų reforma padidins Europos partijų matomumą, o bendra rinkimų apygarda suteiks joms galimybę vystyti rinkimų kampaniją visoje ES. Rinkėjai žinos, kad balsuoja už Europos politines partijas ir kandidatus užimti Europos Komisijos pirmininko postą. EP siunčia stiprų signalą ES Tarybai – laikas keisti EP rinkimų taisykles, kad jos atspindėtų dabartinę realybę“, – tikina EP Domenekas Ruisas Devesa (Domenec Ruiz Devesa).

Komentaras politologas prof. Algis Krupavičius:

„EP rinkimai politikos moksluose vadinami antraeiliais rinkimais. Parlamento, prezidento rinkimai būna daug aktyvesni. Lietuva, Slovakija buvo tarp nedalyvavimo EP rinkimuose rekordininkų, tačiau pastaraisiais metais turime sudvejintus rinkimus – kartu vyksta prezidento rinkimai.

Kitu atveju EP rinkimai būtų 20-ies proc. rinkėjų ribose. Jie įdomūs tik kandidatams, kurie dalyvauja. Ir dar susidaro įspūdis, kad kiti rinkėjai balsuoja už tuos, kuriuos nori išsiųsti iš Lietuvos. O sprendimas dalį EP narių rinkti bendroje ES apygardoje yra žingsnis to link, kad ES – ne Tautų sąjunga, o federacija.

• 
• 
• 
•