Zigmas Vaišvila. Tiesos sakymo kaina

Tiesos.lt redakcija   2014 m. rugpjūčio 21 d. 14:07

16     

    

Zigmas Vaišvila. Tiesos sakymo kaina

Kovo 11-osios akto signataras Zigmas Vaišvila paaiškino, kiek jam kainavo 2009 metais išsakyta kritika tuometinei kandidatei į Respublikos prezidentus Daliai Grybauskatei.

Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje Z. Vaišvila teigė:

„Iškart po prezidentės D. Grybauskaitės inauguracijos 2009 metų liepą mobilizuota 5 prokurorų grupė siekė pareikšti man įtarimus dėl BAB „Oruva“ turto iššvaistymo. Turto, kurio valdyti man niekas niekada net nebuvo patikėjęs. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2011 metų vasario 15 dieną Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu po to, kai raštu prokuratūrai pateikiau ne tik savo paaiškinimus, bet ir prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. Grybauskaitės vadovautos Finansų ministerijos atstovų veiksmų, iššvaistant BAB „Oruva“ turtą nepagrįstais šios įmonės turto nukainavimais (per 33,7 mln. Lt pagal teismo ekspertizės duomenis) ir paslapčia nuo kreditorių komiteto į BAB „Oruva“ sąskaitą latviškame AS „Parekss banka“ sumokant beveik 25 mln. Lt, kurių ši ministerija neturėjo teisės mokėti, ir padarant dėl to valstybei papildomą 7 mln. Lt žalą dėl pasikeitusio valiutų kurso. Tai nustatė ne kažkas, o Valstybės kontrolės departamentas.

Savo nelaimei tuo metu dar nežinojau apie neoficialų pavedimą klusniems vykdytojams sudaryti kai kam sąlygas BAB „Oruva“ dyzelinių variklių gamybą nupirkti kaip metalo laužą. Tačiau tam trukdė teismo leista pobankrotinė BAB „Oruva“ gamybinė veikla, finansuota UAB „Parex lizingas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „FF Lizingas“). Tam ir daryti šie nukainavimai. Prokuratūra, nutraukdama šį ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad BAB „Oruva“ turtą iššvaistė ne administratorius ar dalies šio turto pirkėją atstovavęs Z. Vaišvila, o Finansų ministerijos atstovai balsavimais kreditorių komitete dėl šių nepagrįstų nukainavimų. Finansų ministerija neleido administratoriui kreiptis į teismą ir dėl lėšų priteisimo iš AS „Parekss banka“.

2014 metų gegužės 8 dieną spaudos konferencijoje „Dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės baudžiamosios atsakomybės“ pranešiau, kad pateikiau prokuratūrai skundą dėl prokurorų neveikimo, nes iki šiol negavau jokio procesinio nutarimo dėl mano 2010 metų lapkričio 26 dienos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių Finansų ministerijos, vadovautos D. Grybauskaitės, atstovų galimai nusikalstamų veikų – nei apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nei apie atsisakymą jį pradėti.

2014 birželio 6 dienos nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūra patvirtino, kad joks procesinis nutarimas pagal mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Finansų ministerijos vadovų ir atstovų veikų priimtas nebuvo, tačiau ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė dėl senaties, teigiant, kad 189(1) straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo į Baudžiamąjį kodeksą įvestas tik 2010 metų gruodžio 11 dieną. Šiuo atveju prokuratūra nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei šios įstatymo pataisos iniciatorės prezidentės D. Grybauskaitės nuomone, kad tais atvejais, kai asmenys neteisėtai praturtėjo, senatis netaikytina. Kukli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rekomenduoja kiekvienu atveju žiūrėti individualiai. Suprantu, kad šiuo atveju sudėtinga tai daryti, nes tuometinė finansų ministrė, kaip tyčia, tų įvykių metu įsigijusi gyvenamąjį namą, tapo Respublikos prezidente. Padaryti tai vien iš finansų ministro atlyginimo, akivaizdu, kad neįmanoma. Tačiau skirtingai nei buvę FNTT vadovai, būdama valdininke būsimoji prezidentė sugebėjo įsigyti namą. Todėl ji verta būti bent finansų ministre. Tik bėda, kad tam, kas nuosavybės teise įgijo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, pagal BK 189(1) str. 1 d. tokios galimai nusikalstamos veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę – baudą ar laisvės atėmimą iki 4 metų. Ginčą dėl šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo dar nagrinės Šiaulių apygardos teismas. 

Nepavykus mane įveikti baudžiamąja byla, pabandyta tai padaryti teismuose civiline tvarka. Finansų ministerija 2011 metų kovo 23 dienos Šiaulių apygardos teismo nutartimi sugebėjo įgyti nuo 2005 metų neegzistuojančios AB „Oruva“ neegzistuojančią 7 mln. Lt reikalavimo teisę į UAB „FF Lizingas“, remdamasi melagingu jos atstovų paaiškinimu, kad UAB „FF Lizingas“ pirko iš BAB „Oruva“ tariamai Finansų ministerijai įkeistą turtą. Teismas sugebėjo „išnagrinėti“ šią bylą Finansų ministerijai net nenurodžius, kas bylos atsakovas ir UAB „FF Lizingas“ nesant net bylos dalyviu. Nieko nelaukdama Finansų ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl šios tariamos skolos prisiteisimo iš UAB „FF Lizingas“, o teismas laikinųjų apsaugos priemonių būdu areštavo šiai sumai UAB „FF Lizingas“ turtą, tokiu būdu faktiškai sustabdė įmonės veiklą.

2013 metų sausio 25 dienos Vilniaus apygardos teismo sprendimu finansų ministerijos reikalavimas buvo patenkintas, nors 2012 metų sausi 19 dienos nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas buvo konstatavęs, kad 2011 metų kovo 23 dienos Šiaulių apygardos teismo nutartis nesukuria jokių teisių ir pareigų nei Finansų ministerijai, nei UAB „FF Lizingas“. 7 mln. Lt argumentu spekuliuota po kiekvieno mano viešo pasisakymo.

2013 metų lapkričio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą dėl šios tariamos 7 mln. Lt skolos priteisimo Finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“ ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atkreipęs dėmesį į tai, kad netikrinta, ar toks reikalavimas egzistuoja, ar tikrai UAB „FF Lizingas“ iš BAB „Oruva“ pirko Finansų ministerijai įkeistą turtą.

2014 metų liepos 16 dienos sprendimu Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs šią bylą iš naujo, atmetė Finansų ministerijos ieškinį, konstatavęs, kad Finansų ministerija net neturi įkeitimo teisės į kilnojamąjį AB „Oruva“ turtą, nes neįregistravo šios kilnojamojo turto įkeitimo sutarties hipotekoje. Įdomu, kad Finansų ministerija dėl tokios registracijos nesikreipė į hipoteką ir kitais valstybės garantijų atvejais, nors Seimas šį terminą atidėliojo net 4 kartus.

Galų gale dvyliktais bylinėjimosi metais teismas atkreipė dėmesį į visose bylose esančias hipotekos pažymas, patvirtinančias, kad Finansų ministerija neturi įkeitimo teisės, kuria ir grindė šiuos neegzistuojančius savo reikalavimus. Tačiau svarbiausia yra ne tai, kad teismas atmetė šį ieškinį, bet tai, kad Finansų ministerija šioje byloje pateikė 2014 metų balandžio 9 dieną patikslintą ieškinį, kuriuo Finansų ministerija vietoje garsiųjų 7 mln. Lt beprašė teismą priteisti jai iš UAB „FF Lizingas“ tik 86 487 Lt! Kodėl tiek mažai? Todėl, kad 2013 metų lapkričio 6 dienos nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas privertė finansų ministeriją palyginti jos ir AB „Oruva“ turto įkeitimo sutartį su UAB „FF Lizingas“ iš BAB „Oruva“ pirkto turto sąrašu ir pirštu parodyti – kuris gi UAB „FF Lizingas“ pirktas turtas įkeistas ministerijai. Vargais ne galais, kad neatsisakytų išvis šio ieškinio, Finansų ministerija šiuose dviejuose sąrašuose „atrado“ panašių turto vienetų, tariamai įkeistų Finansų ministerijai, ir pateikė teismui patikslintą ieškinį su šia kuklia suma. Svarbu ir tai, kad byla jau išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Tad apeliacinės instancijos teisme teks vargti tik dėl šių 86 487 Lt. Tokiu būdu pati Finansų ministerija pripažino, kad 7 mln. Lt propagandinis triukšmas buvo primityvus ir chamiškas melas, manant, kad ministerijos munduras leidžia taip elgtis. Šiuo metu sprendžiamas ir ikiteisminio tyrimo klausimas už žinomai melagingų duomenų pateikimą teismui ir jų pagrindu įgytos 7 mln. Lt reikalavimo teisės į UAB „FF Lizingas“, nes tai yra akivaizdus sukčiavimas. Pagal bylos duomenis, visi šie melagingi faktai Finansų ministerijai buvo žinomi bent nuo 2003 metų sausio 13 dienos, t.y. Finansų ministerija melavo visiems, taip pat ir teismams daugiau kaip 11 metų! Melavo ir visoms vyriausybėms, kurioms iki šiol melagingo bylinėjimosi pretekstu vilkino pateikti nuo 2005 metų nebeegzistuojančios AB „Oruvos“ skolos valstybei – per 104 mln. Lt – nurašymą. Kitos, ne tokios senos, net egzistuojančių įmonių skolos valstybei seniai nurašytos. 

Pačiai ministerijai teisme atsisakius 7 milijonų litų reikalavimo ir pripažinus, kad jis buvo nepagrįstas, vienareikšmiškai aišku, kad atkurtas UAB „FF Lizingas“ mokumas. Kreipiausi į administratorių, kad sušauktų dėl šio klausimo kreditorių susirinkimą. Pažeisdama teismo nustatytus terminus, UAB „Admivita“ nešaukia net pirmojo UAB „FF Lizingas“ kreditorių susirinkimo.

Štai tokia nuo 2013 metų gruodžio 10 dienos bankroto procedūros būdu iš UAB „FF Lizingas“ direktoriaus pareigų atleisto ir nelabai laiko turinčio kitiems darbams signataro Zigmo Vaišvilos kasdienybė. Ir kaina už tiesos apie D. Grybauskaitę pasakymą 2009 metais. Tokio krūvio teismuose ir teisėsaugos institucijose, įtampos ir psichologinio, moralinio bei finansinio presingo nelinkėčiau niekam. Deja, visų pirma, šeima moka už tai. Toks ir yra oponentų tikslas.“

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Zabiediejui       2014-08-25 8:46

Matyt, kaip Grybauskitės fanui bloga pasidarė nuo perskaityto staripsnio. Ir paneigti ar priešpastayti nėra ką - kiekvienas Zigmo teiginys pagrįstas teismo ar prokuratūros dokumentu. Ne tuščiomis ir demagogiškomis Grybauskaitės deklaracijomis.

Zebediejus       2014-08-25 0:18

Zigmas.. manau šio vardo dori piliečiai kratysis dešimtmečius. Pasibjaurėtinas žmogėnas.

StasysG       2014-08-23 10:24

Z Vaišvila galėtų pretenduoti į premjero postą. Bet tam reikia, kad jis nebekovotų su p DG, bet pabandytų vesti tautą, kaip tai padarė Vengrijos premjeras V Orbanas. Dėl jo sprendimų net ES čiaudi…žiūr naują  str. “Fixing Europe’s Orbán Problem”, el žurnale Project Syndicate

Ezys, to 20:45       2014-08-23 7:22

“O jaunimas ?Niekuo-jie kraunasi lagaminus.”
Taip, musu emigrantu eiles vis ilgeja, o ekonomika Lietuvoje vis “kyla ir kyla”. Ar ne stebuklu salyje gyvename? Kaip geeeera! grin.

Danguole Tubutirne       2014-08-22 22:28

D.Grybauskaite -,,savo mazuju karu’’ profesionale/veterane.

įdomu,       2014-08-22 22:12

ar prinoks šis Seimas ponios apkaltai?

Valio Vaisvilai !       2014-08-22 19:45

Deja zmones dar tiki sovietinio stiliaus sukiais.O jaunimas ?Niekuo-jie kraunasi lagaminus.

Taigi       2014-08-22 16:24

Gaila , kad tokia gamykla Oruva zlugo , o daug zmoniu prarado ir atlyginimus.

Linui       2014-08-21 21:10

ar pačiam žinoma, kam prezidentė nekerštauja vien už savo nuomonės turėjimą ir nepritarimą jos nuomonei?

Pragmatikas       2014-08-21 19:07

Stiprybės ir geležinės sveikatos Zigmo mamai Palmyrai ir žmonai Reginai.

Linas       2014-08-21 18:42

Negi asmeniškai prezidentė taip negražiai kerštautų? Negali būti.

gudi giria       2014-08-21 17:49

PAGARBA ZIGMUI VAISVILAI,BET MES LIETUVIAI VIENA KARTA TURIME SUPRASTI KAD TURIME PADETI MUSU VEDLIAMS IR TUO PACIU PADESIM LIETUVAI IR I GATVES TURIME ISEITI TADA KADA REIKE NE SIMTINE KITA,O DESIMTYS TUKSTANCIU,JEIGU TO NESUPRAS TAUTA,TAI MES SAVO TIESOS VEDLIUS PALIKSIME PAVOJUI,KIEK GALIMA PRASYTI,TELKIMES,TAI NE VIENAM ZIGMUI REIKE,TAI MUMS VISAI LIETUVAI TO REIKE.

Gerbiamas       2014-08-21 16:35

K.Girnius irgi kovojo už demokratišką žodį,prieš cenzūrą užvakar per radiją.

Dabar įjungtas kitas       2014-08-21 16:29

mygtukas,atseit visi sovietmečiu buvo kokiu nors ideologijos tarnu.Bet reiktų pabrėžti tai,kad svarbu ne biografijos,o tai,kad jos slepiamos,meluojamos,klastojamos.Reiškia,kad moralė tų buvusių labai supuvusi,o ant supuvusių pamatų gero valstybės rūmo nebus.

Stiprybes       2014-08-21 15:29

Z. Vaisvilai ir jo seimai.  Tikekime Tie-sos

bocmanas       2014-08-21 14:53

Durniu laivas surudijes iki vaterlinijos.


Rekomenduojame

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Algimantas Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Nida Vasiliauskaitė. Žmonija progresuoja. Iš kur žinome?

Algimantas Rusteika. Lempučių filosofija

Neringa Venckienė informuoja

Algirdas Endriukaitis. Kas laukia nacijos, jei jos politikams nerūpi valstybės egzistencinis likimas?

Nuo bačkos. Majauskas: Su Ingrida už Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra moteris

Tomas Čyvas. Įdomu, kada radikaliai kairioji minia uždraus Bulgakovą?

Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Rasa Čepaitienė. Verygos paradoksas

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra vyriausieji „Facebook“ cenzoriai?

Karolis Kaklys: Kaip Vijūnėlės dvaro statybos atskleidė visai Lietuvai opias problemas?

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.