Istorija

Žalias namelis mena tvirtos moters kelią. Pro memoria Aldonai Dambrauskienei

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 3 d. 0:05

2     

    

Žalias namelis mena tvirtos moters kelią. Pro memoria Aldonai Dambrauskienei

kaunoforumas.com

Anapilin išėjo mūsų Mama Aldona Dambrauskienė.

Senoji gydytojų karta Aldoną Dambrauskienę pažinojo kaip legendinę rentgenologę. Raudonajame Kryžiuje ji išdirbo daugiau negu 50 metų. Nesvarbu kokiu krūviu ji dirbo – už du etatus, pusantro, visu etatu, o vėliau 0,5 ar net 0,25 etato – kartais eidavome jos parsivesti iš ligoninės namo net naktį. Ji niekada neskaičiavo savo darbo laiko. Ji tiesiog nepabaigdavo darbo tol, kol neaprašydavo paskutinio ligonio rentgeno nuotraukos. Ir tai žinojo visi, kas su ja dirbo.

Aldona buvo be galo tvirtas žmogus. Vokiečių okupacijos laiku, dar būdama paaugle, ji iš Kauno geto išvedė klasės draugę Niutą. Įdomu, kad šio poelgio pati mūsų Mama niekada nepripažino nuopelnu, o Niuta ir jos vaikai iki šiol skambina iš Izraelio ir ją vadina „šventąja”.

Sovietų okupacijos metu kartu su klasės drauge sužinojusios, kad saugumas suėmė jų jauną mokytoją Liudą Dambrauską, abi ėmėsi jį kalėjime globoti siuntiniais. Vilties neprarado net ir tada, kai Liudą nuteisė mirties bausme, o vėliau, pakeitus bausmę, išsiuntė ilgiems metams į Čialiabinsko lagerius.

Jauno, iš kaimo kilusio ir džiovos pakirsto mokytojo jauna medikė neapleido visą Gulago laikotarpį. Jos kruopščiai parengti ir į lagerius siunčiami siuntiniai ne kartą tiesiogine prasme išgelbėjo Liudą iš visiško fizinio išsekimo bei mirties. Liudui sugrįžus iš lagerių ir tremties, Aldonos ir Liudo meilė virto šeimos židiniu. Aldona tapo savo mylimo Liudo žmona, o su laiku ir keturių vaikų mama.

Pagaliau dar vienas Aldonos išbandymas – naujas vyro suėmimas, kratos ir politinio kalinio žmonos dalia 1984-1987 metais. Ir vėl ji tvirta kaip uola. Net vieno kilogramo banderoles, kurias kas mėnesį galėjo gauti nuteistieji politiniame Mordovijos lageryje, ji sugebėdavo paversti tikra vitaminine-maistine „bomba”. Su geležiniu pasišventimu ir tvirtumu Ji ir vėl kovojo už savo mylimo vyro, nuteisto mokslininko (jau pensininko) sveikatą.

Jos rūpesčiu nepražuvo nei vienas Liudo Dambrausko parašytas laiškas ar kūrinys, už kuriuos bijantieji Tiesos žodžio jį dar kartą bandė sunaikinti. Jos rūpesčiu Liudo Dambrausko kūriniai, už kuriuos antrą kartą jis buvo nuteistas, dar jam esant lageryje buvo išleisti Laisvajame Pasaulyje ir sulaukė mūsų Laisvės dienų.

Visoje šioje pavojingo gyvenimo virtinėje mūsų Mama savo namuose išsaugojo net dvi nepriklausomybės laikų Trispalves ir tikrą visos savo šeimos nepriklausomybės Viltį ir pasišventimą.

Taigi žaliajame namelyje K.Donelaičio g. ir Vytauto prospekto sankirtoje, Parodos kalno papėdėje, Aldona Kairiūkštytė, vėliau Dambrauskienė, gimė, užaugo, mylėjo, išaugino šeimą ir … užgeso. Šis žalias namelis mena tvirtos moters kelią.

Šeima

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ALGIRDAS       2019-08-3 22:47

NUOŠIRDI UŽUOJAUTA LIKUSIEMS…SAULIAU, ESI TVIRTAS VISUOMENĖS INTERESŲ GYNIMO KLEYJE, NES PUIKIŲ TĖVŲ PAVYZDYS TAI NULĖMĖ...

Egidijus       2019-08-3 20:38

Užuojauta šeimai.


Rekomenduojame

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.