Istorija

Žalias namelis mena tvirtos moters kelią. Pro memoria Aldonai Dambrauskienei

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 2 d. 23:05

2     

    

Žalias namelis mena tvirtos moters kelią. Pro memoria Aldonai Dambrauskienei

kaunoforumas.com

Anapilin išėjo mūsų Mama Aldona Dambrauskienė.

Senoji gydytojų karta Aldoną Dambrauskienę pažinojo kaip legendinę rentgenologę. Raudonajame Kryžiuje ji išdirbo daugiau negu 50 metų. Nesvarbu kokiu krūviu ji dirbo – už du etatus, pusantro, visu etatu, o vėliau 0,5 ar net 0,25 etato – kartais eidavome jos parsivesti iš ligoninės namo net naktį. Ji niekada neskaičiavo savo darbo laiko. Ji tiesiog nepabaigdavo darbo tol, kol neaprašydavo paskutinio ligonio rentgeno nuotraukos. Ir tai žinojo visi, kas su ja dirbo.

Aldona buvo be galo tvirtas žmogus. Vokiečių okupacijos laiku, dar būdama paaugle, ji iš Kauno geto išvedė klasės draugę Niutą. Įdomu, kad šio poelgio pati mūsų Mama niekada nepripažino nuopelnu, o Niuta ir jos vaikai iki šiol skambina iš Izraelio ir ją vadina „šventąja”.

Sovietų okupacijos metu kartu su klasės drauge sužinojusios, kad saugumas suėmė jų jauną mokytoją Liudą Dambrauską, abi ėmėsi jį kalėjime globoti siuntiniais. Vilties neprarado net ir tada, kai Liudą nuteisė mirties bausme, o vėliau, pakeitus bausmę, išsiuntė ilgiems metams į Čialiabinsko lagerius.

Jauno, iš kaimo kilusio ir džiovos pakirsto mokytojo jauna medikė neapleido visą Gulago laikotarpį. Jos kruopščiai parengti ir į lagerius siunčiami siuntiniai ne kartą tiesiogine prasme išgelbėjo Liudą iš visiško fizinio išsekimo bei mirties. Liudui sugrįžus iš lagerių ir tremties, Aldonos ir Liudo meilė virto šeimos židiniu. Aldona tapo savo mylimo Liudo žmona, o su laiku ir keturių vaikų mama.

Pagaliau dar vienas Aldonos išbandymas – naujas vyro suėmimas, kratos ir politinio kalinio žmonos dalia 1984-1987 metais. Ir vėl ji tvirta kaip uola. Net vieno kilogramo banderoles, kurias kas mėnesį galėjo gauti nuteistieji politiniame Mordovijos lageryje, ji sugebėdavo paversti tikra vitaminine-maistine „bomba”. Su geležiniu pasišventimu ir tvirtumu Ji ir vėl kovojo už savo mylimo vyro, nuteisto mokslininko (jau pensininko) sveikatą.

Jos rūpesčiu nepražuvo nei vienas Liudo Dambrausko parašytas laiškas ar kūrinys, už kuriuos bijantieji Tiesos žodžio jį dar kartą bandė sunaikinti. Jos rūpesčiu Liudo Dambrausko kūriniai, už kuriuos antrą kartą jis buvo nuteistas, dar jam esant lageryje buvo išleisti Laisvajame Pasaulyje ir sulaukė mūsų Laisvės dienų.

Visoje šioje pavojingo gyvenimo virtinėje mūsų Mama savo namuose išsaugojo net dvi nepriklausomybės laikų Trispalves ir tikrą visos savo šeimos nepriklausomybės Viltį ir pasišventimą.

Taigi žaliajame namelyje K.Donelaičio g. ir Vytauto prospekto sankirtoje, Parodos kalno papėdėje, Aldona Kairiūkštytė, vėliau Dambrauskienė, gimė, užaugo, mylėjo, išaugino šeimą ir … užgeso. Šis žalias namelis mena tvirtos moters kelią.

Šeima

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ALGIRDAS       2019-08-3 21:47

NUOŠIRDI UŽUOJAUTA LIKUSIEMS…SAULIAU, ESI TVIRTAS VISUOMENĖS INTERESŲ GYNIMO KLEYJE, NES PUIKIŲ TĖVŲ PAVYZDYS TAI NULĖMĖ...

Egidijus       2019-08-3 19:38

Užuojauta šeimai.


Rekomenduojame

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.