Įžvalgos

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 7 d. 19:33

3     

    

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Veidaknygė

Tai, sakot, universitetas netampa dvasios aušvicu? Nu gal ir ne, bet McDonald’su – neabejotinai.

Šįmet Vilniaus universitete štai tokios naujovės, ir apie jas kalbėsiu iš filosofijos studijų perspektyvos.

1. Jau trejus metus bakalaurantai studijų programos komitetui teikia pageidavimus ir siūlymus atskirti Platono ir Aristotelio filosofijos kursą į du atskirus, nes tokie gigantai privalo būti studijuojami išsamiai ir atskirai. Vietoj to – šįmet į krūvą sumesti kiti, daug mažiau nei minėtieji filosofai vienas su kitu susiję mąstytojai – vietoj atskirų radosi bendresni ir dėl suprantamų priežasčių akivaizdžiai paviršutiniškesni kursai: Augustinas ir Akvinietis | Descartes’as ir Kantas | Locke’as ir Hume’as. Galimybė susipažinti su kiekvienu iš šių autorių yra mažinama, mažėja dėmesys bei paskaitų ir seminarų santykis kiekvieno atžvilgiu. Kokia prasmė iš didžiausių žmonijos protų studijų padaryti McDonald’są? Atspėjote: efektyvumas, optimizacija, rinkos ir apskritai verslo modelio tolesnis diegimas ir stiprinimas, etc.

2. Panaikinta galimybė magistrantūros studijas išsitęsti į trejus metus – to daryti nebegalima nei pagal individualų planą, nei pasiimant ištęstines studijas. Filosofijos magistrantūros krūvis toks, kad norėdamas normaliai studijuoti turi neturėti darbo. Dažnam magistrantūros studentui tai yra amžius, kai reikia pagaliau prisiimti daugiau finansinės atsakomybės už savo būtį ir būstą. Kitaip tariant, filosofijos studentai sąmoningai projektuojami kaip išlaikytiniai. Jei dirbsi, akivaizdu, būsi gana vidutiniškas studentas be galimybės siekti aukščiausių rezultatų. Iš studijų ir vėl reikalaujama efektyvumo, optimizacijos, surinkinimo – kitaip tariant, ir vėl tas makdonaldiškas konvejeris.

3. Nuo šiol bakalauro pasirenkamieji dalykai skaitomi ir vedami tik tuo atveju, jei juos pasirinko ne mažiau, kaip 10 studentų. Anksčiau užtekdavo 6. Magistro pasirenkamiesiems minimalus pasirinkusiųjų skaičius – 6 (anksčiau, berods, buvo mažiau, nors gal ir klystu). Mano bakalauro laikais buvo žmonių su įvairiais interesais ir galėjo rinktis įvairius kursus tarpusavyje nederinę. Dabar vėlesniuose kursuose, kai lieka mažiau studentų, pasirinkimo galimybės faktiškai nelieka. Ketvirto kurso pavasario semestre buvo du pasirenkamieji dalykai – analitinė filosofija ir kalbos filosofija. Maždaug per pusę mano bendramoksliai pasiskirstė į abu kursus. Dabar analogiškoje situacijoje visi privalės rinktis tik vieną iš šių kursų, o kito tiesiog nebus (nors pasirinkimas bus kitas, kadangi analitinė filosofija (teisingai!) padaryta privaloma).

Dėl trečio punkto, pavyzdžiui, filosofijos bakalauro antrakursiai yra patekę į tokią situaciją: 8 studentai pasirinko neklasikinę logiką, tiek pat studentų pasirinko ir retoriką. Bet kuriam kursui reikia 10 studentų. Vadinasi, vienas iš šių kursų bus panaikintas, jei neišnyks savaime studentams perėjus į kitą savanoriškai, o šito nepadarius studentai iš panaikinto kurso veikiausiai savaime bus permesti į likusį kursą.

Nors retorika yra įdomus dalykas savaime, bet galima numanyti, jog neklasikinės logikos kai kurie studentai nesirenka ne dėl to, kad nori tapti ypatingai gerais oratoriais, o todėl, kad jiems sunkiau sekasi logika, nors tai nereiškia, kad jie apskritai yra prastesni studentai ar bus – jei bus – prastesni filosofai. Tokius studentus priverstinai atkėlus į neklasikinę logiką (o jiems jau reikėjo pereiti logikos kursą pirmais metais, nors nesakau, kad to pakanka, kadangi pats agituodamas per kolegas netiesiogiai prisidėjau, kad papildomas logikos kursas antrame kurse apskritai atsirastų), produktyvumas tame kurse gali kristi. Ir atvirkščiai: studentams, nenorėjusiems retorikos, nebus didelės motyvacijos ją lankyti netekus pageidauto logikos kurso. Produktyvumas taip pat krenta. 8 studentai yra puikus skaičius produktyviam darbui. 16, ypač retorikoje, kur reikia mokytis sakyti kalbas, ir logikoje, kur reikia spręsti uždavinius ir praktikuotis tiesiogiai – 16 studentų ne toks patrauklus skaičius. Tad kokį rezultatą gauname? Tokį: studijos apsunkinamos, naikinama platesnio ir asmeniškai įdomesnio išsilavinimo galimybė, sukuriama nereikalingų administracinių problemų, vieniems ar kitiems dėstytojams, nepriklausomai nuo jų profesinio lygio ir jų dėstomo dalyko svarbos, mažinamos darbo valandos. Ir tai – objektyvūs faktoriai, jau neminint dar baisesnių asmeninių vertinimų.

Absoliučiai visi šie dalykai nuskurdina studijas ir smukdo universitetą visomis prasmėmis. Tuo nesidžiaugia nei studentai, nei dėstytojai. Paradoksalu gal tik tai, kad štai toks neoliberalus efektyvinimo ir optimizavimo modelis universitetą verčiant greitojo maisto verslo užkampiu sykiais paliečia ir tuos akademinio pasaulio žmones, kurie patys pritaria neoliberalizmui.

Man, kaip Vilniaus universiteto auklėtiniui ir studentui, iš universiteto išsinešusiam pačias geriausias patirtis, yra skaudu matyti, kada ant gyvo kūno randasi kraupios lavondėmės. Vilniaus universitetas yra gyvas universitetas, turintis daugybę gyvų dėstytojų ir gyvų studentų, tačiau administracinė ir politinė lavoninė, savo šaldytuvų generatorius įrengusi Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetų, visokių eskpertinių įstaigų ir viešosios nuomonės formuotojų fotelių centruose, padarys viską, kad tą gyvastį sunaikintų.

Kad ir kas valdytų Lietuvos aukštąjį mokslą, akivaizdu, jog šitai kompanijai labai trūksta tikro, klasikinio universitetinio išsilavinimo, kurio Lietuvoje greitu metu gauti bus nebeįmanoma.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raigerdas        2017-09-8 11:10

Na, žinote, iš tokios Profesinės Technikos Mokyklos, kaip Vilniaus Universitetas, daugiau tikėti ir neįmanoma. Gerbaimas Vytautas Vyšniauskas mane prajuokino štai šitoje vietoje, nors ji ir nėra juokinga:“Vietoj to – šįmet į krūvą sumesti kiti, daug mažiau nei minėtieji filosofai vienas su kitu susiję mąstytojai – vietoj atskirų radosi bendresni ir dėl suprantamų priežasčių akivaizdžiai paviršutiniškesni kursai: Augustinas ir Akvinietis | Descartes’as ir Kantas | Locke’as ir Hume’as”. O kur Vydūnas? Tai, gal Vilniaus Universiteto filosofijos studijų organizatoriams jis yra neįkandamas? Oj, oj, oj, kokie ten kietuoliai dirba.Tikra tragedija Lietuvoje, nes humanitarinių mokslų sritį okupavo profanai.

Agnė       2017-09-8 9:57

Viskas vykdoma kryptingai. Kodėl pasidavėm?

Apuokiukas       2017-09-8 7:37

Kai Universitetui vadovauja maskolio, čigono ir lietuvio hibridas, sako, dar ir mokslinio komunizmo dėstytojos sūnus, tai taip ir gaunasi - atvirkščiai, negu kad stengėsi padaryti Jonas Kubilius.


Rekomenduojame

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Giulio Meotti. Naujoji oficiali Europos istorija: krikščionybė trinama, islamas propaguojamas

Eugenija Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: Kaip bendrauti su kontroversiškais žurnalistais. Patarimai priešiškiems propagandistams ir agitatoriams

Kokį užnugarį turi Lietuvos juodintojai?

Vydas Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama

Irena Vasinauskaitė. Atsitiktinumas ar sąmoningas tiesos slėpimas?

Vytautas Radžvilas. Valdo nematoma baimės ranka

Vytautas Sinica. Siūlomos Civilinio kodekso pataisos sieks uždrausti Lietuvoje lyties keitimą

Irena Vasinauskaitė. Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacija tęsia darbus

Nuo bačkos. Linas Kukuraitis: „Atverkime duris, statykime tiltus, nebijokime, priimkime vieni kitus ir visi kartu judėkime bendrystės link“

Rasa Čepaitienė. „Tvirtai į savą kultūrą įaugęs žmogus nesileis taip lengvai nupučiamas globalizacijos vėjų“

Geroji Naujiena: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“

Liudvikas Jakimavičius. Apie laiko dramaturgiją

LLKS vadovas apie prokurorų sprendimą dėl Rūtos Vanagaitės: „Tai – nesuvokiama“

Vytautas Sinica: Kas atsitikę su tais žmonėmis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.