Įžvalgos

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 7 d. 19:33

3     

    

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Veidaknygė

Tai, sakot, universitetas netampa dvasios aušvicu? Nu gal ir ne, bet McDonald’su – neabejotinai.

Šįmet Vilniaus universitete štai tokios naujovės, ir apie jas kalbėsiu iš filosofijos studijų perspektyvos.

1. Jau trejus metus bakalaurantai studijų programos komitetui teikia pageidavimus ir siūlymus atskirti Platono ir Aristotelio filosofijos kursą į du atskirus, nes tokie gigantai privalo būti studijuojami išsamiai ir atskirai. Vietoj to – šįmet į krūvą sumesti kiti, daug mažiau nei minėtieji filosofai vienas su kitu susiję mąstytojai – vietoj atskirų radosi bendresni ir dėl suprantamų priežasčių akivaizdžiai paviršutiniškesni kursai: Augustinas ir Akvinietis | Descartes’as ir Kantas | Locke’as ir Hume’as. Galimybė susipažinti su kiekvienu iš šių autorių yra mažinama, mažėja dėmesys bei paskaitų ir seminarų santykis kiekvieno atžvilgiu. Kokia prasmė iš didžiausių žmonijos protų studijų padaryti McDonald’są? Atspėjote: efektyvumas, optimizacija, rinkos ir apskritai verslo modelio tolesnis diegimas ir stiprinimas, etc.

2. Panaikinta galimybė magistrantūros studijas išsitęsti į trejus metus – to daryti nebegalima nei pagal individualų planą, nei pasiimant ištęstines studijas. Filosofijos magistrantūros krūvis toks, kad norėdamas normaliai studijuoti turi neturėti darbo. Dažnam magistrantūros studentui tai yra amžius, kai reikia pagaliau prisiimti daugiau finansinės atsakomybės už savo būtį ir būstą. Kitaip tariant, filosofijos studentai sąmoningai projektuojami kaip išlaikytiniai. Jei dirbsi, akivaizdu, būsi gana vidutiniškas studentas be galimybės siekti aukščiausių rezultatų. Iš studijų ir vėl reikalaujama efektyvumo, optimizacijos, surinkinimo – kitaip tariant, ir vėl tas makdonaldiškas konvejeris.

3. Nuo šiol bakalauro pasirenkamieji dalykai skaitomi ir vedami tik tuo atveju, jei juos pasirinko ne mažiau, kaip 10 studentų. Anksčiau užtekdavo 6. Magistro pasirenkamiesiems minimalus pasirinkusiųjų skaičius – 6 (anksčiau, berods, buvo mažiau, nors gal ir klystu). Mano bakalauro laikais buvo žmonių su įvairiais interesais ir galėjo rinktis įvairius kursus tarpusavyje nederinę. Dabar vėlesniuose kursuose, kai lieka mažiau studentų, pasirinkimo galimybės faktiškai nelieka. Ketvirto kurso pavasario semestre buvo du pasirenkamieji dalykai – analitinė filosofija ir kalbos filosofija. Maždaug per pusę mano bendramoksliai pasiskirstė į abu kursus. Dabar analogiškoje situacijoje visi privalės rinktis tik vieną iš šių kursų, o kito tiesiog nebus (nors pasirinkimas bus kitas, kadangi analitinė filosofija (teisingai!) padaryta privaloma).

Dėl trečio punkto, pavyzdžiui, filosofijos bakalauro antrakursiai yra patekę į tokią situaciją: 8 studentai pasirinko neklasikinę logiką, tiek pat studentų pasirinko ir retoriką. Bet kuriam kursui reikia 10 studentų. Vadinasi, vienas iš šių kursų bus panaikintas, jei neišnyks savaime studentams perėjus į kitą savanoriškai, o šito nepadarius studentai iš panaikinto kurso veikiausiai savaime bus permesti į likusį kursą.

Nors retorika yra įdomus dalykas savaime, bet galima numanyti, jog neklasikinės logikos kai kurie studentai nesirenka ne dėl to, kad nori tapti ypatingai gerais oratoriais, o todėl, kad jiems sunkiau sekasi logika, nors tai nereiškia, kad jie apskritai yra prastesni studentai ar bus – jei bus – prastesni filosofai. Tokius studentus priverstinai atkėlus į neklasikinę logiką (o jiems jau reikėjo pereiti logikos kursą pirmais metais, nors nesakau, kad to pakanka, kadangi pats agituodamas per kolegas netiesiogiai prisidėjau, kad papildomas logikos kursas antrame kurse apskritai atsirastų), produktyvumas tame kurse gali kristi. Ir atvirkščiai: studentams, nenorėjusiems retorikos, nebus didelės motyvacijos ją lankyti netekus pageidauto logikos kurso. Produktyvumas taip pat krenta. 8 studentai yra puikus skaičius produktyviam darbui. 16, ypač retorikoje, kur reikia mokytis sakyti kalbas, ir logikoje, kur reikia spręsti uždavinius ir praktikuotis tiesiogiai – 16 studentų ne toks patrauklus skaičius. Tad kokį rezultatą gauname? Tokį: studijos apsunkinamos, naikinama platesnio ir asmeniškai įdomesnio išsilavinimo galimybė, sukuriama nereikalingų administracinių problemų, vieniems ar kitiems dėstytojams, nepriklausomai nuo jų profesinio lygio ir jų dėstomo dalyko svarbos, mažinamos darbo valandos. Ir tai – objektyvūs faktoriai, jau neminint dar baisesnių asmeninių vertinimų.

Absoliučiai visi šie dalykai nuskurdina studijas ir smukdo universitetą visomis prasmėmis. Tuo nesidžiaugia nei studentai, nei dėstytojai. Paradoksalu gal tik tai, kad štai toks neoliberalus efektyvinimo ir optimizavimo modelis universitetą verčiant greitojo maisto verslo užkampiu sykiais paliečia ir tuos akademinio pasaulio žmones, kurie patys pritaria neoliberalizmui.

Man, kaip Vilniaus universiteto auklėtiniui ir studentui, iš universiteto išsinešusiam pačias geriausias patirtis, yra skaudu matyti, kada ant gyvo kūno randasi kraupios lavondėmės. Vilniaus universitetas yra gyvas universitetas, turintis daugybę gyvų dėstytojų ir gyvų studentų, tačiau administracinė ir politinė lavoninė, savo šaldytuvų generatorius įrengusi Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetų, visokių eskpertinių įstaigų ir viešosios nuomonės formuotojų fotelių centruose, padarys viską, kad tą gyvastį sunaikintų.

Kad ir kas valdytų Lietuvos aukštąjį mokslą, akivaizdu, jog šitai kompanijai labai trūksta tikro, klasikinio universitetinio išsilavinimo, kurio Lietuvoje greitu metu gauti bus nebeįmanoma.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Raigerdas        2017-09-8 11:10

Na, žinote, iš tokios Profesinės Technikos Mokyklos, kaip Vilniaus Universitetas, daugiau tikėti ir neįmanoma. Gerbaimas Vytautas Vyšniauskas mane prajuokino štai šitoje vietoje, nors ji ir nėra juokinga:“Vietoj to – šįmet į krūvą sumesti kiti, daug mažiau nei minėtieji filosofai vienas su kitu susiję mąstytojai – vietoj atskirų radosi bendresni ir dėl suprantamų priežasčių akivaizdžiai paviršutiniškesni kursai: Augustinas ir Akvinietis | Descartes’as ir Kantas | Locke’as ir Hume’as”. O kur Vydūnas? Tai, gal Vilniaus Universiteto filosofijos studijų organizatoriams jis yra neįkandamas? Oj, oj, oj, kokie ten kietuoliai dirba.Tikra tragedija Lietuvoje, nes humanitarinių mokslų sritį okupavo profanai.

Agnė       2017-09-8 9:57

Viskas vykdoma kryptingai. Kodėl pasidavėm?

Apuokiukas       2017-09-8 7:37

Kai Universitetui vadovauja maskolio, čigono ir lietuvio hibridas, sako, dar ir mokslinio komunizmo dėstytojos sūnus, tai taip ir gaunasi - atvirkščiai, negu kad stengėsi padaryti Jonas Kubilius.


Rekomenduojame

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Paskutinė idėja Lietuvai

Vasario 16-ąja Lukiškių aikštėje įvyks šventinis renginys „Atmintis ir pagarba“

Kun. Robertas Skrinskas. Lietuvos paaukojimai Marijai: istorinė apžvalga

Kun. Vytenis Vaškelis. Tėvynės paaukojimas Marijai

Geroji Naujiena: Viešpaties ranka pagydo ligotus kūnus ir nuvalo nuo sielos nuodėmės raupsus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.