Įžvalgos

Vytautas Vyšniauskas: Jei nieko nedarysime, mus palaidos mūsų antitautiniai ir antivalstybiniai įsitikinimai bei aršiausi jų formuotojai ir skleidėjai

Tiesos.lt siūlo   2018 m. rugpjūčio 13 d. 16:42

14     

    

Vytautas Vyšniauskas: Jei nieko nedarysime, mus palaidos mūsų antitautiniai ir antivalstybiniai įsitikinimai bei aršiausi jų formuotojai ir skleidėjai

minfo.lt

Jūsų kalba Sąjūdžio 30-mečio minėjime Seime sukėlė nevienodas reakcijas. Vieni ja labai susižavėjo, kiti ėmė piktintis. Kaip vertinate tokią audringą reakciją? Ar prieš rašydamas kalbą tikėjotės, kad išgarsėsite kaip aštrus negerovių valstybėje kritikas? Juk nesate populistas?

Didelės audros ir perkūnija paprastai kyla po karštų ir gražių orų. Jei mano kalba sukėlė tokias audras, vadinasi, joje būta kažko karšto ir gražaus. Prieš eidamas į tribūną aiškiai suvokiau, kad mano kalba sukels tokias tarpusavyje skirtingas reakcijas, ir tik manęs nepažįstantys žmonės galėjo tikėtis kažko kito. Aišku, nesitikėjau tokios masyvios reakcijos, tiek daug peržiūrų, komentarų, atskirų straipsnių ir aptarimų, tokio didelio palaikymo, norinčių pakalbinti, susipažinti…

Nesiekiau kam nors įtikti ar patikti. Galiu pasakyti, kad kalba tikrai buvo iškentėta ir išsakyta iš keleto pastarųjų metų apmąstymų ir patirties. Kalbu ne apie skaičiukus ir diagramas, o realią žmonių padėtį, kurią iliustruoja katastrofiška demografija, kuri bet kuriai valstybei garantuoja išnykimą. Tolesnės kalbos apie detales, orientuojantis ir į gerus rodiklius, visokius laimės ir sėkmės indeksus, tik maskuoja realų problemos mastą. Be geros demografijos bet kokia sėkmė yra tik gyrimasis, kad likai gyvas po pirmo gaiduko paspaudimo žaisdamas rusišką ruletę, kai spausti reiks dar ne kartą. Tokios reakcijos ir tokio pritarimo mano kalba susilaukė visų pirma dėl to, kad iliustruoja šias daugelio žmonių nuotaikas, į kurias jau tapo įprasta reaguoti mosuojant tais rusišką ruletę primenančiais sėkmės rodikliais – galbūt tai ir paaiškina kartais per didelį lietuvių pesimizmą, nes kai į negeroves reaguojama tuo, kad yra ir gerovių, įsisenėjusios negerovės tik stiprėja.

O štai populizmas būtų sąmoninga pastanga įtikti liaudžiai. Atstovaujamoji demokratija įpareigoja liaudį ar tautą atstovauti, tačiau mūsų laikais įprasta ne ją atstovauti, o jai įtikti ir pataikauti. Įtikti tautai įmanoma ir ją apgaudinėjant. Šia prasme visa šiuolaikinė demokratija yra populistinė valdymo forma. Tokiame kontekste save matyčiau kaip radikalų antipopulistą. Kai kas nors nacionalistines jėgas vadina populistinėmis, pamiršta pasakyti, kad pastanga įtikti liaudžiai gali būti orientuota tiek į vieną, tiek į kitą jos segmentą, ir pati nacionalizmo kaip populizmo kritika, būdama nukreipta į liberaliai ir kosmopolitiškai nusiteikusius žmones, yra gryniausias populizmas jų atžvilgiu, nes bandoma įtikti tiems, kam patinka iki šiol vyravusi pasaulio raidos tendencija.

Lietuvos politinės partijos – labai įvairios. Garsiojoje kalboje minėjote, kad kai kurios jų – nusikaltėliškos, kitos – antivalstybinės. Ką palaikote Lietuvos politikoje kaip filosofas?

Palaikau tik asmenybes iš skirtingų partijų, nes partijos palaikymas gali būti tik sąlyginis, kadangi visuomet didesnė struktūra suvalgo asmenybes ir įsitikinimus paverčia šablonais ir dogmomis, kurie neturi jokio gyvybingumo. Seime labai mažai profesionalių, savo politinės veiklos sritis gerai išmanančių ir jomis nuoširdžiai susirūpinusių žmonių. Pirmas į galvą man ateina Rimantas Jonas Dagys, kuriuo žaviuosi tiek profesiniu, tiek moraliniu požiūriu.

Įsitikinimai ir profesinė kompetencija yra taip persipynę ir tokie sudėtingi dalykai, kad neišvengiamai tenka politikus vienur palaikyti, o kitur nuo jų atsiriboti. Akivaizdu, kad galiu palaikyti tik tuos politikus, kurie stengiasi vykdyti ar bent paremti tautiškai ir valstybiškai angažuotą bei moraliai – ir čia turiu omenyje visų pirma tradicinį moralės supratimą – orientuotą politiką. Apmaudu, kai susipriešina tokie politikai kaip Povilas Urbšys ir Agnė Širinskienė, kuriuos daug kur norėtųsi palaikyti, kaip norėtųsi daugiau sutarimo tarp jų ir ne vienu klausimu panašiai mąstančių politikų Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno, Pauliaus Saudargo. Tokie žmonės kaip Arūnas Gumuliauskas ar čia minėtieji galėtų dirbti kartu dėl daugelio klausimų, bet būtent partiniai įšalai gerokai apriboja bendro darbo galimybes. Partinė politika primeta šias taisykles ir daugeliu atžvilgių žmonės užsismaugia partiniuose barjeruose.

Iš pradžių daug vilčių dėjau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kurios rinkiminė programa iš tiesų paliko labai gerą įspūdį, tačiau net ir prasta komunikacija, vidiniai susipriešinimai, susiskaldymai, įvairios politinės dramos yra niekis palyginus su tuo, kaip vyriausybė tęsia ankstesnių valdžių vykdytą tautai ir valstybei abejingą globalistinę iškreiptos atjautos politiką, o vadinamieji profesionalai daugelyje sričių pasirodė esą elementarūs beraščiai – Lino Kukuraičio valdoma socialinių reikalų ir darbo ministerija galėtų būti šiandien pat uždaryta, kaži ar kas pasikeistų į blogą. Panašiai galima kalbėti ir apie švietimo ministeriją, kuri jau visą dešimtmetį švietimo politikoje daro daugiau žalos nei naudos. Visuomet palaikiau Aurelijaus Verygos pastangas dėl alkoholio vartojimo mažinimo – tegul ir netobulai vykdoma, tačiau ši politika yra turbūt vienintelis šios vyriausybės pliusas, nors kitais klausimais sveikatos apsaugos ministerija visai nedžiugina.

Kodėl pasirinkote filosofijos, o ne, tarkim, politologijos studijas? Kokią filosofijos kryptį tyrinėjate, apie ką bus Jūsų disertacija?

Nors politika visada domėjausi, man tai yra visiškai neįdomi ir kartais atrodo perdėtai sureikšminta sritis. Niekada nesuprasiu žmonių, kurie vietoj Dostojevskio romanų, Marčėno eilėraščių ar Schopenhauerio veikalų renkasi skaityti kokios nors šalies skirtingų laikotarpių politinių partijų programų analizes. Pusiau juokais tariant, turiu pasakyti, kad tai nusikaltimas žmogiškumui, kuris nuskurdina tiek protą, tiek dvasią. Tikrų politologų Lietuvoje praktiškai nėra, išskyrus gal vieną kitą, kurie geba analizuoti ir pasakyti kažką solidesnio, o ne tik burbėti apie populizmus varydami savo propagandą arba stumdyti grafikus ir lenteles, nesuprasdami pamatinių politinių kategorijų, be kurių negali būti jokios politikos. Nors apie politologijos studijas svarsčiau, bet matau, kad būčiau padaręs didžiausią klaidą gyvenime, jei būčiau pasirinkęs šią studijų kryptį.

Tuo tarpu kaip tik filosofija atrakino gilesnį politikos svarbos supratimą ir pajautimą, kuris leidžia į ją pasižiūrėti visai kitomis akimis. Klausimai apie žmogaus egzistencinę įtampą šiame pasaulyje, loginius Dievo buvimo įrodymus, asmens įsitikinimų ir priimamo religinio mokymo, politinės ideologijos ar kultūrinių stereotipų santykį, apie neišsprendžiamas etines dilemas, asmens tapatybės, sąmonės statuso metafiziniu požiūriu ir pačios tikrovės, žmogaus proto ir moralės ribų apmąstymai man yra patys svarbiausi ir įdomiausi dalykai šioje žemėje. Tik per juos galiu atsigręžti į politiką kaip vienaip ar kitaip tų dalykų patirtis įrėminančią žmogiškos tikrovės steigimo formą.

Šiuo metu tyrinėju religijos, mokslo ir politikos sankirtas, kurių centre atsiduria natūralizmo sąvoka. Šia labiau analitinės religijos filosofijos kryptimi planavau ir eiti, bet neretai abejoju, kiek tai dera su mano egzistenciniais apmąstymais ir būsenomis, todėl dar nežinau, link kur pasuks kol kas dar labai miglotai ir neaprėpiamai toli atrodanti disertacija.

Jei kuri nors partija pasiūlytų stoti į ją (o gal jau pasiūlė?), ar stotumėte? Jei ne paslaptis, į kurią? Ar yra nors viena politinė jėga Lietuvoje, kuri daugiau mažiau padori ir galėtų rimtai rūpintis Lietuva?

Nestočiau. Iš parlamentinių ar į jas pretendavusių politinių jėgų tikrai tokios, kuri galėtų deramai rūpintis Lietuva, nematau. Kaip minėjau, yra atskiri asmenys, galbūt galima pasižiūrėti, kurioje partijoje tokių žmonių yra daugiau tiek apskritai, tiek procentaliai, bet tai nieko nereiškia, jei partinė kryptis nesutampa su tų žmonių vykdoma politika.

Ką daryti su pagrindinėmis Lietuvos problemomis: politine korupcija, moksleivių problemomis, emigracija, skurdu, mažais atlyginimais, vidurinės klasės sunaikinimu, galimu migrantų srautu, kuris, neduok Dieve, teoriškai yra galimas. Kaip žinome, Švedija, pavyzdžiui, ne itin laiminga, kad ją užplūdo tūkstančiai musulmonų iš karo zonų. Padidėjo nusikalstamumas. Čia irgi būtų ne kitaip.

Tai daugybė problemų, kurių įveikimui reikia daugybės atskirų sprendimų, paremtų geriausiomis tų sričių specialistų rekomendacijomis. Tačiau juos visus turi vienyti bendras suvokimas, kad tų problemų buvimas, be natūralių priežasčių, dar yra susijęs ir ideologiškai. Mat globalaus ir kosmopolitiško pasaulio pagal geriausias internacionalistų idėjas kūrimas reikalauja mažų atlyginimų, kad būtų galima tiems, kam čia netinka, emigruoti kitur, o tiems, kam čia tinka, imigruoti iš svetur. Aišku, tai nėra kažkoks pasaulinis sąmokslas, liečiantis ir mažesnes Rytų Europos valstybes, diriguojamas tokių milijardierių kaip George‘as Sorosas, daugybę šių problemų skatina įsisenėjusios vidaus problemos, elementari nekompetencija, sovietinis palikimas, gerų pavyzdžių stoka.

Tačiau kai visos natūralios priežastys susilieja su visa tai teisinančia ir skatinančia ideologija, skelbiant, kad problemos išsispręs pačios, kad jos kyla vien iš žmonių laisvės ir kad tai net nėra rimtos problemos, tai ideologinis aspektas tampa svarbiausiu tų natūralių priežasčių stimuliantu, kuris ne tik neleidžia spręsti tų problemų, bet ir pats tampa pagrindine jų priežastimi. Atsisakius pražūtingų globalizmo ir neoliberalizmo ideologijų, skatinančių tautų maišymąsi, žmonių suišteklinimą, laisvosios rinkos mechanizmų taikymą kiekvienoje gyvenimo srityje, istorinės atminties praradimą, dirbtinę atjautą svetimiems ir visišką abejingumą saviems, aklą sekimą kitų valstybių pavyzdžiu ir visišką savivaldos ir suvereniteto išsižadėjimą, galėtume pamatyti tikrąjį natūralių dabartinių problemų priežasčių mastą, ir tada imtis jau konkrečių detalesnių sprendimų.

Aišku, kad reikia mokesčių reformos, aišku, kad reikia regionų plėtojimosi programų, smulkiojo verslo ir smulkių žemės ūkių kūrimosi skatinimo politikos, reikia pagalbos šeimoms politikos, aukštojo mokslo ir švietimo sistemos pertvarkos, tačiau visa tai yra neįmanoma, kol akis dengia mūsų pačių susikurti ūkai ir kol pinigai skirstomi neefektyviai, pavyzdžiui, universitete skiriant neproporcingai daug dėmesio ir finansų naujų emblemų kūrimui, kai jų trūksta mokslininkų atlyginimams. Kol problemas bus bandoma spręsti pavieniui, sisteminių pokyčių nebus, nes tai yra tik kiauros valties lopymas vidury ežero. Keisti reikia valtį, o ne lopus, kurie trumpam užkišę skylę netrunka pratrūkti dar nespėjus dorai užkišti kitų skylių.

Kas yra globali Lietuva? Ką manote apie euroentuziastus, euro šalininkus ir lito priešininkus, norinčius mus suniveliuoti su kitomis šalimis? Be abejo, buvimas ES turi pliusų, tačiau argi finansine prasme mes galime lygintis, tarkime, kad ir su Estija ar Lenkija? Ten viskas daug pigiau, atlyginimai didesni. Kodėl čia taip negali būti? Kas negerai mūsų beveik tris dešimtmečius gyvuojančiai Valstybei? Kas ją bando palaidoti?

Globalios Lietuvos nėra ir negali būti. Čia ir visa bėda – globali Lietuva iš esmės reiškia, kad Lietuvos nėra. Lietuva yra konkreti valstybė su savo vidaus tvarka. Globali Lietuva yra tik tam tikri tautiniai ar valstybiniai sentimentai, kuriuos labiau etniniu ar kultūriniu lygmeniu puoselėja po pasaulį išsibarstę lietuviai. Su visa pagarba šiems sentimentams, kurių aš pats turiu be galo daug, jie nėra ir negali būti valstybė. O tokie sentimentai be valstybės yra pasmerkti deformuotis ir žlugti. Ko iš tiesų ne vienas globalaus pasaulio proponentas nuoširdžiai ir siekia, bet kokį tautinį tapatumą laikydamas fašistine atgyvena, primetančia žmogui jo paties nepasirinktą tapatumą.

Okupacijų patirtis parodė ištautinimo ir išvalstybinimo galią, mes dar ir šiandien elgiamės kaip baudžiauninkai, bandantys įtikti šeimininkui arba patys bandantys tapti šlėktomis, iki kurių mums patiems mūsų sąmonėje yra labai toli. O kai nori tapti kitu ir kitokiu arba tarnauti už tave geresniam, tai ir bastaisi po pasaulį. Tai veikia ne tik paprastų žmonių lygmeniu, bet ir vadinamojo elito smegenų užkaboriuose, kuriuose gimsta sprendimai skatinti žmones nutautėti ir išsivaikščioti, maišytis, atsisakyti savo senų tapatybių. Juk ir euro įvedimas turbūt labiau nei dėl ekonominių priežasčių buvo paskatintas moralinių priežasčių: noro įtikti Vakarų valstybėms, būti labiau europietiškais, įsiteikti pasaulinėms tendencijoms. Matyt, atsisakius nacionalinės valiutos, sekantis žingsnis bus atsisakyti nacionalinės kalbos – juk irgi ekonomiškai nenaudinga nesusišnekėti, o galiausiai ir nacionalinės valstybės.

Iš pažiūros tai gali atrodyti nesusiję dalykai, bet ekonominės problemos neretai formuojasi tautinio tapatumo išskydimo pagrindu. Su menka demografija posovietinė šalis, neturinti daug naudingų iškasenų ar kitų turtų, į kurią didžiosios valstybės geriausiu atveju žiūri kaip į gailestingumo nusipelniusią pašalpininkę, kuri anksčiau ar vėliau turės atitarnauti, labai sunkiai kabinasi į gyvenimą ir stabilios gerovės sau pačiai neužsitikrina, todėl nesukuria ir stiprių valstybingumo prielaidų. Tautinė demografija ir valstybingumas yra neatskiriamai susiję. Sumaišius tautas žmonių kaip išteklių pagrindu joks valstybingumas neatsiranda, o štai savo šaknis jaučianti stipri tauta yra daug labiau suinteresuota ir ginti savo šalį, ir kurti joje gerovę, nes žino, kad niekur kitur geriau nebus visų pirma todėl, kad čia yra tavo namai. Tie patys estai yra aiškiai deklaravę siekį sau kaip tautai išlikti amžiams, Lenkijoje taip pat matome stiprią nacionalistinę politiką, be to, lenkai nepraleido šimtmečių neturėdami suvereniteto taip, kaip Lietuva, tad ir dėl istorinių aplinkybių jų dabartinė situacija neišvengiamai geresnė, tokių šalių gyventojai savo namuose gali jaustis adekvačiai.

Tuo tarpu jeigu tikrųjų namų nėra, tuomet bastūnų pasaulyje valstybė netenka prasmės, tada ir paaiškinti viską per laisvę tampa labai lengva: jeigu tau čia negerai, tai, vadinasi, tu pats kaltas, kad nesusiradai, kur tau geriau.

Tai susiję dalykai: kai nebėra namų, šaknų ir tradicijų, kai nebėra sienų, ribų ir tapatumų, tai nelieka ir moralinių sienų, nebėra prasmės kalbėti apie atsakomybę – tegul visi gyvena kas kaip sau nori, nes kiekvienas, kuris nepriklauso kokiai nors egzotiškai mažumai, yra kaltas pats už save. O mes puikiai žinome, kad principas, jog aš esu laisvas tol, kol mano laisvė neriboja kito laisvės, tikrovėje niekada neveikė ir anksčiau ar vėliau privedė jei ne prie karo, tai prie nekaltųjų žudymo: užtenka paminėti priverstinę eutanaziją Olandijoje – vienoje liberaliausių valstybių pasaulyje. Laisvę turi įribinti moralė, o ne kito žmogaus laisvė. Didelės valstybės gali sau leisti mažiau tautiškumo ir valstybingumo, nes jose vis tiek yra įsisukusios didelės ekonominės ir politinės sistemos, kurios palaiko šalies gyvybę, net jei morališkai ji ir pablyškusi, tačiau tokiai mažai šaliai kaip Lietuva išlikti be stiprios tautinės valstybės yra praktiškai neįmanoma. Jei nieko nedarysime, mus palaidos mūsų pačių antitautiniai ir antivalstybiniai įsitikinimai bei aršiausi šių įsitikinimų formuotojai ir skleidėjai.

Kalbino Mindaugas Peleckis

minfo.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-08-17 19:01

Žmonės, pasityčioję iš tautos Turgelių šventovėj, taip pat turi sveiko kritiškumo?

Pikc       2018-08-15 17:47

->“Pikcui” - “blaivus kritinis mąstymas” yra viena, o bukas srutų pylimas - visai kas kita. Užtenka palyginti kad ir Pro Patria autorių tekstus (kuriuose jie, beje, netgi labai kritiškai vertina dabartinę situaciją bei “trūkumus ir klaidas”) ir “jokūbėlio” vėmalus iš serijos “vysi lytūvei ira durnei, o jū valstibe ira š...”. Jei pirmasis atvejis yra patriotizmo, išlaikant kritišką požiūrį, pavyzdys, tai antrasis - aiški patologija. Ir, beje būtent to “jokūbėlio” pasisklaidymai yra puikus tos pačios tamstos minėtos “zoologinės neapykantos” pavyzdys - tiesiog paskaitykite to veikėjo “atsiliepimus” apie lietuvius, Lietuvą ir mūsų valstybės simbolius. Ir ne, tai nėra argumentuoti teiginiai, kurių klaidingumą reiktų įrodinėti - tai, kaip ir sakiau, tėra nepilnavertiškumo kompleksuose paskendusio žmogelio nevykę bandymai kapanotis iš savo pačties susikurtų kompleksų, su įniršiu dergiant savo tautą ir valstybę. Tokiai faunai aš nejaučiu jokios pagarbos. Jei nebūtų tokie piktybiški, galėčiau jausti gailestį - bet dabar ir to nėra.

seubū seubas       2018-08-15 12:00

ES ir briuselyno teritorinės provincijos vadinamos “Lietuva” medijos kraupina publiką:
“Naujoji Zelandija uždraudė užsieniečiams pirkti namus!” ” Seubas!”
“Kur Švč. Demokratijos Laisvė atsibastėliams netrukdomai kolonizuoti šalį?!”
“Diamokratije pavojiujia!”
Jooooo, akivaizdu, kad jau ir Naujoji Zelandija parsidavė rūsams.

Pikcui       2018-08-15 9:24

Mielas kolega, tikrai vertiname tamstos patriotinį užsidegimą. Tačiau, sutkite- be blaivaus kritinio vertinimo mąstyme, patriotizmas dažnai nuslysta ikibidiotizmo.
Patriotizmas atmetantis kritišką požiūrį į savo tautos trūkumus ir klaidas, iš vaisto ir cementuojančios nacijos konstruktą priemonės, gali virsti buku totalitarizmu arba stagnacijos pelke.
Nūnai Lietuva, kaip valstybės ir tautos likučiai, yra visiškame ceitnote.
Visuomenė atomizuota ir nuzombinta, paversta buka bevale mase, tešla, pliurze.
Tautinio sąmoningumo ugdymas duoda teisingus vaisius tik kartu su švietimo kokybe, su mąstymo kokybės gerinimu ir plėtra.
Mąstymas negali būti atsietas nuo realybės smatymo.
Valstybingumo, tautiškumo simboliai įgyja vertę ir prasmę tik juos suvokiant, o ne vien juos stebint.
Kas pasikeitė lietuvių sąmonėje, kokie kokybiniai pokyčiai įvyko Kaune pastačius Vytį imituojančią statulą?
Ar lietuviai tapo išmintingesni, ar tapo atsakingesni už Lietuvos likimą, ar pakito visuomenės elgsena, ar įvyko kokybinis pokytis santykije su valstybe?
Juk ne.
Viskam yra tvarka, tam tikra seka. Kaip padtatas statomas pagal tikrą tvarką ir darbųbeiliškumą, taip pat kuriama tauta ir valstybė.
Prieš 30 metų viskas vyko taip pat nuosekliai logiškai- iš okupacijos skausmo, iš nuovargio nuo priespaudos gimė Laisvės troškimas. Laismės troškimas išjudino Tiesos paieškas. Ir Tiesa mus išlaisvino. Tiesa darė mus patriotiškais. Tiesa mus daro stipriais, Tiesa apsaugo nuo klaidų.
Melas arba nutylėjimai įkalina, silpnina ir ģaliausiai nužudo kaip nuodas.  Tiesos nesakymas yra tiesiog Melo forma.
Komentatorių “Dzeiką” kurį tamsta pravardžiuoji “jokūbėliu” galima mėgti arba nemėgti. Tamsto antipatija oponentui yra žinoma. Dzeiko pasidakymuose tikrai yra ginčytinų /kritikuotinų dalykų.
Jeigu nesutinkate arba manote galįs įrodyti oponento teiginių klaidingumą- įrodykite. Tačiau vien zoologinės neapykantos demonstravimas, vargu bau ar tinkamas “argumentas” oponento pergalėjimui.
Tiek tamsos, tiek Dzeiko požiūriuose yra įdomių įžvalgų. Tačiau Tiesa yra kažkur tarp judviejų. Link kurio arčiau- tą gali parodyti argumentų rikiavimas.
Komentatorių “Pikc”ą skaitytojų bendruomenė vertina tikrai ne už pyktį.
Tamstos ir Dzeiko “dvikovos” galėtų turėti didelę edukacinę vertę.
Judu abu mąstote originaliai, abiejų komentarų kalba vaizdinga, šmaikšti.
Tai daro poveikį auditorijai.
Naudokite savo gabumus didesniam tikslui kuris tikrai yra bendras bent viename taške- nugalėti, demontuoti esamą režimą.
Dviejų protingų žmonių vienas kito naikinimas yra tik režimui į naudą.
Tiesos paieškose geros valios žmonių diskusijos ir ginčai yra visuomenės sveikatinimas.
Lietuva mirtinai serga, Lietuva įkalinta savo negalioje.
Ne savigyra, ne faktų ignoravimas ar jų “pagražinimas” mus sustiprins ir pagydys.
Tik Tiesa mus pagydys, tik Tiesa mus išlaisvins.

 

 

Dzeikas       2018-08-15 8:54

Ir dar:
stai prelegentas porina “...,mus palaidos mūsų antitautiniai ir antivalstybiniai įsitikinimai bei aršiausi jų formuotojai ir skleidėjai.”
Na ko taip kudlotai kalba sis “patriotas”? Ar ne geriau trumpai ir aiskiai - tautos priesai. Kaip komanda suniui - fas! Sureaguos abu runkeliu porusiai , tiek raudonieji, tiek kumeles zenklo puoseletojai.Abu porusiai beje kile daugumoje is stribu nuovalu, panasiai kaip brazauskiniai ir sajudistai kile is tos pacios kompartijos nomenklaturos.Tik pastarieji is durnesniu ir izulesniu.
Dabar nusileiskime i gyvenyma. Kokios musu problemos ir kaip tai susije su patriotizmu:
1) Mazi atlyginimai ir aukstos kainos.Kitais zodziais pajamu ir kastu zirkles.
Cia del to, kad kazkas “juodina” valstybe? Ar del to, kad samdomiems darbuotuojams suristos rankos issimust sau didesnius atlyginimus is darbdaviu? Juk puiki galimybe, rinka “karsta”, ikalei streika su reikalavimumoket uz valandas ir virsvalandzius 2k atlyginimo tarifas. Kas cia, ES trukdo? Suvereniteto Lietuvai truksta DK padaryt realiai burzuazini su LYGIOM teisem ir pareigom tiek darbui, tiek kapitalui? Nebandet streiko suorganizuot? Bandet , tai zinot, kad nerealu, o su naujuoju kodeksu ir teorines galimybes nera.
Monetarine politika(galininkas) ES riboja? Lietuvos problemos ne makro-, o mikroekonomikos lygyje.Nelanksti darbo rinka ir nezabotos teises kapitalui (dirbsi kiek reikes, mokesiu irgi kiek reikes man). Naujasis DK tik pagilino sias zirkles igalindama atleist darbuotuoja be minimizuodama formalumus, TACIAU nepraplesdama darbuotuoju teisiu + korupcija ir teismai rtiesiog spjaunantys i jurisprudencijos principus ir ivardijantys balta juodu arba atvirksciai - kaip jums geriau.
Kad zmones bailus kaip ozkos (ir tesapanuojantys apie tolimas pergales ir zygius slapius sapnus) paklustantys aiskiai neteisetiems irantikonstituciniams tesimu sprendimams.2006m teismo dradimas streikuot Kauno aludariams VASARA. Normaliu saliu streikininku atsakas butu gamyklos uzemimas kartu su seimomis ir pilietinio nepaklusimo akcija. O gyventojai juos palaikytu tiek moraliskai, tiek realia parama. Ka, vel suvereniteto stoka?
Vietoj realiaus konstitucijos ir teises principus pazeidinejanciu pareigunu sodinimo vysniukai siulo mojuoti 3 spalvemis Birmos veliavytemis , musti ivardijancius trukumus ir grazinti lietuviska tugrika. Tipo kainos sumazes ir niekas nedraus hiperinfiliacija isukt , kad ir 50% per menesi.Nes Lietuva turi teise ir niekas jai nediktuos.
Visa tai vadinama smegenu sifiliu.

Pikc       2018-08-15 0:20

->“Dzeikui” - smarkiai įtariu, kad “jokūbėliui” minusus spaudė už tiesiog patologišką neapykantą viskam, kas lietuviška. Yra tokia kategorija žmogelių (ypač daug tarp liberastų) - patys jaučiasi nepilnaverčiais, bet nežino, kaip tokią padėtį pakeisti, todėl liguistai įsivaizduoja, kad, dergdami savo tautą, kažkokiu mistiniu būdu iškels save ir išsivaduos nuo tų kompleksų. Neišsivaduos: štai, pvz., “jokūbėlis” jau kiek laiko yra “etatinis” srutų ant lietuvių ir Lietuvos pylėjas - o jokios remisijos net prošvaisčių nėra. wink

Dzeikas       2018-08-14 23:32

Julius Cezaris tikrindavo karius savo apsaugai skeldamas antausi, arba netiketai miegancius isversdamas is lovos , dar kokia netiketa sunybe padarydamas. Jei tas parausdavo, arba daznas nesusivaldes zmogui ta padariusiam kaldavo i slyva - toki priimdavo i pretoros gvardija.Jei kandidatas isblyksdavo - issiusdavo i koki nupesiota legiona.Panasiai ir valstybes elgiasi. Lietuva deja jeigu naudoti to palyginimo kalba isbalo iki plauku slinkimo. Tas matosi pagal reakcija i burzuazinius pokycius. Vykdomas ne proverzis , spurtas pirmyn stengiantis aplenkt mokytojus - o gavus niuksa i liuli, apsisnargliavus giedama “Marija, marija” arba Lietuvos himnas smilkinant tautiskumo dumus.
Neturiu nieko pries nei pries Ave Marija, nei pries tautiska giesme, tik sikinyke giedoti psalmes ne vieta.
Tokiu vysniausku plytimas kaip sifilio infekcija kuri jau isimete i smegenis.Griztama i feodalizma, o neinama pirmyn.

Dzeikui       2018-08-14 18:35

Geras komentaras apie pinigus ir apie formą slepiančią niekinį turinį.
Po komentaru prispaudyti minusiukai tik patvirtina tamstos įžvalgas.
Kvailiams valstybė nereikalinga.

Sveikatos apsauga       2018-08-14 10:35

yra simbolinė sritis,kurioje susikerta etika ,moralė,verslas,valstybės politika.Ir nuo jos krypties priklausys ir Lietuvos kryptis.Dėl Verygos daugiau negu abejonės.Ne jo komandai ši svarbiausia užduotis.

Dzeikas       2018-08-14 9:37

Agne, nebukite vaikas. Konservatoriai, ar buvusiu profesionaliu sajudistu gauja kovoja ne pries, o uz savo kiekvieno atskirai gerbuvi. Praversi snapa ir daug kalbesi apie Anuko ir Austejos “versla” leksi is partijos ir is politikos apskritai.O buve sebrai ir kiti politikai tau rankos nepaduos ir “nematys” is 50cm atstumo. Nes tu pazeisi nerasyta Lietuvos politiku taisykle - ant boso nekalbek ir “oziu” nebuk. Ir jei po to ne su kastuvu duona uzsidirbsi skaityk ,kad pasiseke.
O patylesi, ar geriau pritarsi , paklausi “malonu” klausima ar kitaip palaizysi - ziurek tave dalininku padarys.
Versle Lietuvoj vis dar pasitaiko isimciu, kartais koks galvotas verslininkas isspaudzia toki pelna, kad uzganedina ir valdzia ir jos cerberius ir paciam ant sviesto lieka.
Taciau politikoje tik taip ir nekitaip.

Agnė       2018-08-14 7:22

Kodėl tie konservatoriai, kuriais neva galima pasitikėti, tupi ir nė šnipšt prieś intrigantiškus partijos pirmininko išsidirbinėjimus? Prieš ką kovoja konservatoriai? Rūpi jiems Lietuva?

Dzeikas       2018-08-13 20:41

Apie “savos valiutos atsisakyma”.
Cia kazkam knygomis galva atidauze, pamirso kodel ta “sava valiuta” netgi pamperso vaidmeni sunkiai atliko. Nezinantiems priminsiu, jog kai 1993m litas buvo ivestas jis soko pasiutpolke JAV dolerio atzvilgiu. Nuo menkiausiu uzsienio politikos duobeliu ar akmenuko tos politikos darze.Arba kokie vietiniai puzrai su dideliu kiekiu pinigu savanaudiskais tikslais isbalansuodavo lito kursa su neiprastu lengvumu.Kol galu gale doleris buvo prirists prie lito jums zinomu kursu 4 lt/$. Faktiskai tada jokios “savo” valiutos neturejome, o turejome Zemaites profiliu padabinta “kvoteri”(25 JAV centus).Dabar sitas uzuomarsa, vebena apie tipo zala suverenitetui savu pinigu atsisakymu. Iskeisiu visas santaupas ta pacia diena, kai ives kumeliuota piniga.
Nes sis jaunasis tautiskumo entuziastas pamirso, o gal net nezino, kad avyzos pas arkli nevaiksto. Ir jeigu valstybe ispuvusi ir neigali pastatyt i bankine sistema valstybiskai mastanciu zmoniu, kai valstybes paslaptys pardavinejamos kairen -desinen ir lito kursa galima padaryt mazesni uz popieriaus savikaina ant kurio jis isspausdintas - tai net nevisi patriotai ims tuos “savo pinigus”. Viena yra rekti “tautiskumas”, o kitka atsakyt savo gerbuviu paemus zlungancios valstybes pinigus.
Kaip “17 pavasario akimirku”:
- Oigenai, kas jums geriau: 10.000 doleriu , ar gelezinis kryzius?
- Kad esamomis aplinkybemis , grupenfiureri,  gal geriau visdelto doleriai.
Puikus dalykas sava valiuta, galime tik atsidusti i lenkus ziuredami. Taciau ,kad tureti lenkiska poziuri i savo pinigus pirmiausia reikalingas lenkiskas poziuris i savo valstybe ir lenkisku pareigunu poziuris i savo piliecius.
O lietuviai kaip visada, sudaro forma slepiancia niekini turini ir vaiksto kaip gaidziai vista apliuobe.
Po to kaltu iesko: rusai, lenkai.Dabar ES.

komentaras       2018-08-13 18:34

Na tai steikite savo partija. Uzsienio, ypac Europos saliu pavyzdziai rodo, kad siuo metu daug neuzimtos erdves yra, taigi potencialiai ta partija rastu rinkeju, gal ir ne is karto. Beje, EfD, Penkiu zvaigzdziu, Tikruju suomiu, ir kt., kad ir to paties Trumpo pavyzdziai rodo, kad ir verslas, tegu ir ne is karto, ima remti. Svarbu, kad tai nebuutu vienadienis projektas viena karta pakliutii Seima ar sudaryti, kokia nors koalicija, kaip kad Vilniuje dabar dare Lietuvos sarasas.
Iki siol klasikiniai desinieji Lietuvoje yra visiskai neatstovaujami. Jie prilyginami reakcingiems naciams. Kartais tai buna ir arti tiesos, bet kartais tai tiesiog mass media ir politiniu oponentu etiketes. Bet su tokiais zmonemis, kaip jus galima to ivaizdzio isvengti.
Ka gi. Paziuresim- pamatysim

Misteris       2018-08-13 18:30

Vytautai,Jūs paminėjote nemažai politikų,kuriais žavitės.
Ar tikrai visais paminėtais?
Jei taip,tai tikrai esu nustebintas.
Dalis iš jų tikrai yra DVIGUBAIS DUGNAIS.
Iš jų veidų net matyti turimos ydos.
Kažkada aš irgi tikėjau žmonių ištartais žodžiais pažodžiui,o dabar žiūriu tik į jų VEIDUS ir atliktus DARBUS…
Senstu.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.