Įžvalgos

Vytautas Vyšniauskas, Dovilas Petkus, Vytautas Sinica. Sąjūdžio refleksijos

Tiesos.lt siūlo   2018 m. liepos 26 d. 20:10

27     

    

Vytautas Vyšniauskas, Dovilas Petkus, Vytautas Sinica. Sąjūdžio refleksijos

draugas.org

Lietuvos Sąjūdžio 30-mečio proga JAV Čikagos lietuvių laikraštis „Draugas“ apie atgimstantį Sąjūdį naujosios Lietuvos sąlygomis kalbasi su jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nariais – V. Sinica, D. Petkumi ir V. Vyšniausku.

Dovilas Petkus

Toks sąjūdis, koks buvo prieš trisdešimt metų nepasikartos, turbūt to ir nereikia. Dabar turime kitokią politinę situaciją ir kitokius iššūkius savo valstybei.

Prieš tris dešimtmečius įvykusi Sąjūdžio banga turėjo tikslą išlaisvinti lietuvių tautą iš sovietinės tironijos. Ir tą ji pasiekė. Kita vertus, ta banga ir žymūs Sąjūdžio atstovai buvo greitai nustumti į tautos ir valstybės kūrimo paraštes. Dėl to praėjus trisdešimčiai metų matome Lietuvos valstybę, kuriai sunkiai sekasi konkuruoti globalioje rinkoje, o švietimo sistemoje diegiamas kosmopolitinis konformizmas ruošia ne valstybininkus ir patriotus, bet tą globalią rinką aptarnaujančius žmogiškuosius resursus – emigrantus.

Kad tampame vis labiau panašūs į rinką su teritorija, o ne valstybę įrodo ir ciniškas Lietuvos stambaus verslo atstovų požiūris, jog išvažiavus daugiau nei milijonui lietuvių, galėsime atsivežti „pigių ukrainiečių“. Jiems nusispjauti kas dirbs ir gyvens šitoje šalyje, Lietuva daugeliui verslo ir politikos atstovų (tikiu, jų tarpe vis dar yra ir padorių žmonių) yra tik iškaba, po kuria galima aptarnauti savo asmeninius interesus.

Nors pabrėžiami globalizacijos iššūkiai, į kuriuos vis labiau reaguojama ir Vakarų šalyse, turime aiškiai pasakyti, jog tarptautinėje arenoje Lietuva šiandien susiduria ne su globalizacija, bet globalizmu. Pastarasis projektas visai ne panašus į natūralias globalizacijos tendencijas, bet yra forsuotas kvazipolitinis projektas, kurio metu bandoma sunaikinti tautos, kaip suverenaus politinio vieneto galias ir tokiu būdu „surinkinti“ visas valstybių teritorijas, atveriant sienas nekontroliuojamai migracijai ir skatinant atsisakyti dvasinio ir politinio lojalumo savo šaliai. Tokios globalizmo tendencijos ypač ryškios Europos Sąjungoje. Dėl to naujasis Sąjūdis turi ne tik išspręsti vidaus problemas, bet siekti kuo platesnio ryšio su patriotinėmis jėgomis užsienyje ir kitose valstybėse, kad galėtų būti sustabdytas dabartinis globalizmo projektas bei aiškiai pasakyta: tauta vis dar yra politinis veikėjas, kurio nevalia ignoruoti jokiems europiniams klerkams ar oligarchams.

Galų gale, reikia pritarti ir pozicijai, jog Lietuvos istorija yra sąjūdžių istorija. Sąjūdį galime suvokti kaip politinę srovę, kuri tai pasiekia savo piką, tai vėl silpnėja, bet iki šiol nenutrūksta. Kas trisdešimt metų susikaupia vis nauji iššūkiai, kuriuos būtina išspręsti vis naujai Lietuvos kartai. Atsižvelgus į dabartinę politinę situaciją visoje Vakarų civilizacijoje, mums veriasi naujas galimybių langas atlikti naują Sąjūdžio žygdarbį ir tautos atgimimą. Jei dabartiniu šansu bus nepasinaudota, Sąjūdis baigsis, o su juo ir Lietuvos egzistavimas laike ir istorijoje. Kita vertus, jeigu atgimimo banga įvyks, po trijų dešimtmečių nuo šio momento sulauksime ir dar vienos Lietuvos Sąjūdžio bangos.

Vytautas Vyšniauskas

Sąjūdžio istorija panaši į nepasiruošusio ir savo pergale netikėjusio politiko sėkmę: rinkimai laimėti, bet kas toliau? Nepriklausomybė atkurta, tačiau niekas nežinojo, kaip ja naudotis – tarytum šuo, kuris pavijęs automobilį nebežino, ką su juo daryti. Laisvę nūdien įprasta suvokti tarsi šunišką pasileidimą nuo grandinės. Džiaugiamės ir didžiuojamės nuo tos grandinės nutrūkę, tačiau jei savęs neklausiame, ar tik tiek norėjome, ar nesugebame daugiau, tampa akivaizdu, kad viduje vis dar esame supančioti.

Paradoksaliai jaunoji karta yra dar labiau sovietizuota nei jaunystę sovietmečiu išgyvenę mūsų tėvai. Jaunieji jaučiasi patys laisviausi, todėl ir Sąjūdį vertina geriausiai, tačiau vos panorę prabilti apie kokią negerovę iš karto susiduria su griežtai kontroliuojamomis laisvės ribomis. Kaip sovietmečiu iš tiesų laisvi žmonės, suvaržyti išoriškai, sugebėjo išsaugoti vidinę laisvę – tik tokių žmonių dėka galiausiai ir pralaužėme geležinę uždangą, – taip dabar žmonės, per ilgus nutautinimo ir prievartos metus gniuždyti dvasiškai, atgavę laisvę vis tik viduje taip ir liko pavergti.

Arvydas Šliogeris yra taikliai pasakęs, kad anksčiau mus varė už spygliuotų tvorų, o šiandien konclagerį pasistatėme savo širdyje. Žiniasklaidos vienpusiškumas ir cenzūra, verslo grupių valdomi politikai, dėl pragyvenimo namus priversti palikti žmonės, atviras tautiečių žeminimas visais būdais, pigus bandymas būti moderniais ir užsienietiškais rodo vidinę vergovę.

Sąjūdis trumpam tapo politine tauta, tačiau netapo valstybe, be kurios tauta netrunka prarasti politinę valią ir vėl tampa tik pakrika mase, negebančia susiorganizuoti net dėl savo pačių gerovei būtiniausių dalykų. Iš masės lengva tyčiotis tarsi kaulą šuniui numetant jai šį bei tą prieš rinkimus, po kurių ji vėl išnaudojama. Norisi pakartoti Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič žodžius, kad laisvei reikia laisvų žmonių, tuo tarpu mes gyvename laisvoje šalyje neturėdami laisvų žmonių...

Reikia labai aiškaus suvokimo, iš kur tu atėjai ir į kur sugrįši, nes tik šioje žemėje esi kažkas daugiau nei darbo išteklius. Reikia nepamesti matomų vilties ženklų: tik tapę reiklia, savo tapatybę aiškiai suvokiančia ir kovos už būvį nebijančia tauta galime išvengti išnykimo. Nebijokime neteisybės, – bijokime ją nutylėti. Tik atvirai prabilę ir stoję į kovą už tai, kas mums patiems svarbu, galime išsaugoti savo tautą ir užtikrinti jai valstybingumą. Sugriaukime konclagerius, kuriuos mums įstatė į širdis, ir pradėkime gyventi be kompromisų, eikime iki galo – tik toks sąmonėjimas gali pagimdyti Sąjūdžio vertą tautos atgimimą.

Vytautas Sinica

Sąjūdis įgyvendino svarbiausius savo tikslus – atkūrėme nepriklausomybę, išsilaisvinome iš imperijos, atsikratėme planinės ekonomikos. Pirmasis darbas buvo pats svarbiausias. Tačiau dauguma Sąjūdžio tikslų valstybės kūryboje liko nerealizuota. Kitus, kaip valstybinės kalbos įtvirtinimą, valstybė sugebėjo įgyvendinti, tačiau šiandien daroma viskas, kad tai būtų sugriauta.

Pagrindinis klausimas ir tada, ir dabar išlieka tas pats – ką daryti, kad tauta išliktų gyva ir klestinti savo istorinėje žemėje? Pirmas žingsnis tam buvo sukurti valstybę, tai ir yra padaryta. Šiandien matome, kad nemokėjome patys savęs valdyti, todėl valdė oligarchų ir jų statytinių grupės. Akivaizdu, kad valstybės buvimo neužtenka tautos išlikimui. Tai ir lemia ore tvyrantį jausmą, kad reikalingas būrimasis į naują visuomenės susitelkimą. Labai nemėgstu tokių pastangų vadinti „nauju Sąjūdžiu“, tai pernelyg pretenzinga. Nesant išorinio priešo, negali būti ir tokios vienybės visuomenėje. Tačiau būtina stengtis sutelkti visuomenę dėl bendriausių tikslų: valstybės išlikimo nacionaline, tapatybės, kalbos, istorijos, paveldo ir unikalios gamtos išsaugojimo, socialinio teisingumo sistemos sukūrimo. Bendrai – prielaidų tautai išlikti Lietuvoje.

Banalu, tačiau tautinės savimonės budinimas prasideda mokykloje ir šeimoje. Ugdymo šeimoje, nors svarbiausio, valstybė paveikti negali. Lieka mokykla. Iki šiol šalies švietimo sistemoje nieko nebuvo specialiai daroma prisirišimui prie valstybės ir ištikimybei tautai ugdyti. Pasiekta tokia degradacija, kad jauniems liberaliems žmonėms juoką kelia pati mintis apie „tautinę mokyklą“, ji iškart vadinama propaganda. Nebesuvokiama, kad mokykla teikia ne tik žinias, bet ir vertybines nuostatas, kad „propaganda“ neišvengiama. Šiandien vyksta atvira kosmopolitizmo propaganda. Mokykloje turi būti ugdomas ryžtas aukotis dėl valstybės, suvokimas, kad ir kam esame skolingi, kad apskritai esame žemėlapyje, kodėl valstybė – bendros kūrybos reikalaujantis darbas. Mėgstu pabrėžti, kad vien ekonominiais veiksniais niekada nesustabdysime emigracijos. Pragyvenimas kitur tiesiog bus geresnis ir jei lems tik tai, žmonės išvažiuos, kol nieko nebeliks. Privalo lemti ir kiti dalykai – prisirišimas, įsipareigojimas, noras kurti. Tik jis sulaikė prieškario Lietuvos šviesuomenę grįžti iš Europos universitetų ir kurti Lietuvą. Šiandien to reikia vėl. Galiausiai ir suaugusius, suformuotas asmenybes, veikia informacinis fonas, žiniasklaidos formuojamas nusivylimas arba įkvėpimas. Veikia pati valstybės politika – ar žmogus jaučiasi žeminamas ir beteisis, ar valstybės šeimininkas. Visa tai reikia keisti, nes tarp patriotinės žinutės ir tikrovės turi būti atitikimas, niekas negali būti grįsta melu.

draugas.org

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Julius į Raigerda       2018-07-28 21:20

“vergiškame mąstyme, kurio pagrindas yra “imti”, “imti”, “imti” iš valstybės maksimaliai,” aš taip nemanau. Vergiškumas tai kada tave kas nors išnaudoja, užguja ir panašiai o tu prisitaikai ir susitaikai su savo dale.

Raigerdas>Istorikui        2018-07-28 21:17

Lietuvoje iki pat šiandien nesuprantama, kad sunaikinus kultūrą, jos atstatymui reikia šimtmečių. Bet laikas tai bėga. Pasivyti lyderius kartais būna jau nebeįmanoma. Štai Lietuvoje buvo kuriama VALSTYBĖ. Pirmiausia, kas turi būti, tai turi būti aiški POLITINĖ SISTEMA. Nuoseklumas čia yra toks: žemiausia politinė sistema yra komunizmas, aukščiau eina fašizmas, dar aukščiau eina socialdemokratija, o virš šios sistemos yra konstitucinė monarchija, kuri yra visose Vakarų išsivysčiusiose šalyse, išskyrus Vokietiją ir Italiją.  Vokietija yra federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje. Jos sėkmė yra tame, kad jai buvo apribota galimybe tapti stipria militarine valstybe. Todėl pinigai, kurie turėjo būti skirti karinei pramonei ar atominių bombų sukūrimai, nuėjo socialinėms reikmėms. Taigi, bausmės Vokietijai, atnešė jai didžiulę naudą. Toliau įvyko labai geras valdžios decentralizavimas ir paskirstymas visos teritorijos į žemes. Atsirado interesas vystytis rajonams, todėl Vokietijos net nedideli miestai yra labai išvystyti ir ten niekam nereikia bėgti į Berlyną. Ta pati Bona ar Kiolnas, ar Frankfurtas, kaip bankininkų centras, o ką jau kalbėti apie Miuncheną ar Hamburgą, - tai gražiausi ir puikiausiai išvystyti miestai. O kaip pas mus? Rusijoje yra tik vienas centras, išsiskiriantis iš visų kitų - tai Maskva. Ką daro mūsų politikai, kurie jau yra išmokę ne tik skaičiuoti tūkstančiais, bet ir milijonais? Jie koncentruoja visą valdžią Vilniuje. Mūsų politikų mentalitetas yra toks, kad jie iš Vakarų išmoksta pačių kvailiausių sistemų, o iš Rusijos, tai valdžios koncentracijos sostinėje. Kažką savo sukurti, jie nesugeba. Daugybė veikėjų iškeikė Marksą ir marksizmą, žlugus komunizmui, bet Vydūnas, net egzistuojant komunizmui, Markso nekeikė, bet adatos tikslumu nurodė, kur Marksas buvo neteisus. Tai visai kita kultūra. Kiekvienas žmogus turi skirtingą sąmoningumo lygį. Ir jeigu politiko sąmoningumo lygis yra žemas, tai jis pradės įgyvendinti, pasinaudodamas savo įtaka, net idėjas, kurios nebent tiktų kokiam nors XVII amžiui, bet ne XXI-am. Bet jis šito nesupranta, nes XXI amžiaus reikalavimai yra aukščiau už jo sąmoningumo ribų, t.y., jis nepajėgia šito suvokti. Kaip buvo kuriama Lietuva? Pažiūrėkite pagal G.Orwell multiplikacinį filmuką “Gyvulių ūkis” ir jūs pamatysite elementus iš mūsų dainuojančios revoliucijos, o ypač apie apsidovanojimus. Ir svarbiausia, kaip buvo įgyvendintas tas principas, kad iš planuojamo “visi gyvuliai yra lygūs”, viskas pavirto į tai, kad “visgi kiti yra lygesni” - renta.  https://www.youtube.com/watch?v=_TP_ZDwimxM
Taigi, G.Orwell’as kalba apie gudrias kiaules politikoje. Ir Lietuva šito neišvengė. Kiaulės jokios moralės nepripažįsta, nors kada atrodyti moraliais, tai jie ir į bažnyčia nueina. Putiną irgi rodo, kad jis cerkvėje meldžiasi. Klaiku darosi, kai pagalvoji, kad visos tos kiaulės tą visuomenę, iš kurios jie gyvena, laiko visiškai pilka nemąstančia mase. 

Raigerdas>Istorikui        2018-07-28 20:22

Tamsta labai apsirinki, kad pas mane galvoje būna košė. Įsivaizduok, kad pas mane jos niekada nebūna. Ir apie mane sprendžiate ne jūs, o su tais su kuriais aš dirbu. O dabar patikrinkime ar pas jus patį nėra tos košės, apie kurią jūs čia prabilote. Šiaip sau, matyti katę, bet teigti, kad tai yra tigras, nėra padoraus žmogaus požymis. Grįžkime prie Proletariato diktatūros. Paimame paprasčiausią Vikipediją:“Proletariato diktatūra – komunistų iškelta idėja, politinė sistema, kai atstovaujama tik vienos socialinės klasės – darbininkų (proletariato) – interesams”.
Inteligentija net nebuvo priskiriama klasei.
K. Marksas ir F. Engelsas „Komunistų partijos manifeste“ rašė: „pirmasis žingsnis darbininkų revoliucijoje yra proletariato pavirtimas viešpataujančiąja klase, demokratijos iškovojimas. Proletariatas panaudos savo politini viešpatavimą visam kapitalui iš buržuazijos palaipsniui išplėšti, visiems gamybos įrankiams centralizuoti valstybės, t. y. suorganizuoto kaip viešpataujančioji klasė proletariato, rankose ir kiek galima greičiau gamybiniu jėgų sumai padidinti“ (K. Marksas. F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. V., 1949. T. 1, p. 26).
Leninas:“Panaikinti klases reiškia ne tik išvyti dvarininkus ir kapitalistus, – tai mes palyginti lengvai padarėme, – tai reiškia taip pat panaikinti smulkiuosius prekių gamintojus, o jų negalima išvyti, jų negalima nuslopinti, su jais reikia sugyventi,juos galima (ir reikia) perdirbti, perauklėti tik labai ilgai trunkančiu, lėtu, atsargiu organizaciniu darbu“ (V. Leninas. Pilnas raštų rinkinys. V., 1988. T. 41, p. 27–28)”.
Taigi, Leninas turėjo planą, kaip panaikinti smulkiuosius prekių gamintojus, juos perdirbant ir perauklėjant. Tam buvo organizuotas Gulagas.
Kaip buvo Lietuvoje? Smulkiam verslui buvo sukelti tokie mokesčiai, kad jie nepajėgė juos išsimokėti ir pakliuvo bankams į spąstus. Daugelio verslas pražuvo, todėl jie paliko Lietuvą ir išvažiavo į kitas valstybes. Kaip ten bebūtų blogai, bet Leninas nors turėjo planą, o šita Nepriklausoma Lietuva neturėjo jokių planų, išskyrus tik įsijungimus į Europos Sąjungą, NATO ir t.t. Gerbiamas Vladas Vilimas teisingai rašo, kad “Valstybės degradacijos pamatai pradėti kloti tuoj po nepriklausomybės atstatymo ir tęsėsi iki 1995m.” Taip, pamatai buvo sudėti kreivai. Bet net praėjus 28 metams, tie, kurie sėdi valdžioje, iki pat šiandien nežino, koks gi buvo teisingas variantas. Pavyzdžiui, kiniečiai nepardavė to, kas priklausė valstybei. O pas mus gavosi vagių psichologija:“Ei, vyrai, prichvatizuojam”. Kas galėjo prichvatizuoti? Mokytojas? Medicinos sesuo? Aktorius? Rašytojas? Jie negalėjo prichvatizuoti. Ar jiems priklausė dalis to valstybinio turto? Ar jis gavo? Ne. Dabar įvyko atvirkštinis dalykas to, ką darė bolševikai. Dabar buvo apiplėšta visa ta inteligentija, kuri nebuvo susijusi nei su Komunistų partijoje esančiais turtais, netarnavo KGB, nedirbo kaip spekuliantai ir t.t. Kas greitai pasisavino tuos turtus? Kas turėjo priėjimą prie informacijos. Daugiausia informacijos turėjo tie, kurie dirbo KGB ir Komunistų partijos komitetuose. Todėl amoralesnė visuomenės dalis, t.y. mažuma, Seimui palaiminus, apiplėšė tą moralesnę ir sąžiningesnę visuomenės dalį. R. Valatka rašė ditirambus L.Brežnevui ir šiandien jis gauna rentą. Ar jam blogai? Štai pavyzdys apie tą rentą:“Oficialiai žinoma, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymas priimtas 2003 m. spalio 16 d. Mažiau žinoma, kad įstatymo priėmimo dieną į posėdį Seime iš 137 tuo metu buvusių Seimo narių atvyko tik 45. Tačiau užteko ir tiek – įstatymas buvo priimtas 34 parlamentarams balsavus „už“, 6 – „prieš“ ir 5 „susilaikius“. “Visuomenė šio svarstymo nepastebėjo, nes tuo metu daug įdomesnių įvykių vyko Prezidentūroje, kur visus linksmino apkaltos link dreifavęs prezidentas Rolandas Paksas. Maždaug po metų, t. y. 2004 m. lapkritį, dar labiau įsidrąsinę Seimo nariai minėtą įstatymą papildė – galimybe gauti rentą pamalonino signatarų našles ir našlaičius”. Ar čia reikalingi komentarai, kaip buvo kuriama valstybė?   

 

Istorikas Reigerdui       2018-07-28 17:58

Kas per valdymo forma yra Proletariato diktatūra? Čia ne valdymo forma o propagandinis šūkis, patinkantis liaudžiai. Kaip šiandiena - demokratija. Nepyk Reigerdai, bet pas tamsta galvoje - košė. Pusiau juokais ir naudojantis tamstos istoriniais gabaliukais drįsčiau teigti, kad LDK sugriuvo dėl to kad buvo įkurtas Vilniaus universitetas. O jei paprasčiau - imperijos, monarchijos ar dar kažkas gali būti nepriklausomos tiek kiek turi savo ideologiją ir sugeba ją apginti. Neturintis savo ideologijos yra svetimų naudotojai t.y. ir visokios muliažinės valstybės ne pačios pasiskelbia ar įsikuria - o jas įkuria metropolijos kaip tam tikrų funkcijų vykdytojas.

Raigerdas       2018-07-28 15:27

Žemiau, esančiuose komentaruose, parašiau apie I.Kantą. Šitas mūsų Mažosios Lietuvos Konfucijus parašė daug genialių dalykų, bet jį reikia nagrinėti ir iš tos pusės, kad jo teiginiuose yra daug prieštaravimų. O kada yra priešatravimų, tada kokioje nors tų teiginių dalyje yra netiesa. Štai imu pavyzdį:“Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas”. Jeigu tai būtų padėta į mūsų švietimo sistemą, tai mes šiandien turėtume kitą kultūrą. Ir štai kita I. Kanto frazė:“Būti yra daryti”, kuri yra platinama per internetą. Deja, tai yra tik viena Mėnulio pusė, todėl matant tik vieną pusę, galima apsirikti, darant išvadas apie visą Mėnulį.  Būti yra tam tikra būsena. Iki “darymo” yra gana ilgas etapas ir tas “darymas” prasideda tik tada, kada tu jau esi kažkas, pvz., tu jau esi IT specialistas. Yra ir dar vienas etapas po būti ir daryti, bet visa tai sudaro vieną ciklą. O mes gyvename ciklų pasaulyje ir negali žinoti, gal būt, net paties žmogaus gyvenimas yra tik jo, kaip asmenybės, vienas iš vystymosi etapų. Todėl I. Kanto prieštaravimai turėtų būti kruopščiai išanalizuoti, o tai, kas dar turi išliekamąją vertę, galima būtų panaudoti mūsų “ORGANIZUOTO GYVENIMO” kūrybai Lietuvoje.

Raigerdas>Istorikui        2018-07-28 14:30

Gerbiamasis, pats teigiate, kad “tam buvo sugalvota perestroika”. Truputėli yra ne taip. Pradinis taškas prasideda nuo Lenino teiginių apie PROLETARIATO DIKTATŪRĄ. Imkime dar anksčiau. Štai yra Moskovijos kunigaikštystė, kuri buvo Tartarijos teritorijoje kaip vasalas. Nykstant Tatarijai valdžia koncentruojasi Moskovijos stiprėjančioje valdžioje. Tokiu būdu, dalis didžiulės Tartarijos teritorijos, o vėliau ir beveik visa teritorija pereina Moskovijos valdžiai ir po Petro I tai tampa, kaip Rusija. Imperinė Rusija buvo monarchija, todėl sugriovus monarchiją, daugelis užkariautų teritorijų, paskelbė, kad jos atsiskiria nuo Rusijos Imperijos. Rusija negali egzistuoti kitaip nei monarchija. Todėl TSRS buvo sukurta kaip monarchijos pakaitalas - PROLETARIATO DIKTATŪRA. Bet šita valdymo forma yra neefektyvi ir anksčiau ar vėliau ji žlunga. Todėl vienintelė TSRS egzistavimo sąlyga buvo diktatūra. Susilpninus diktatūrą ir įvedus šiokias tokias demokratines ir laisvės formas, užkariauta teritorija pradeda irti ir skaidytis į smulkias dalelytes. Lietuva, kaip buvusi LDK Imperija, padarė neleistiną klaidą - ji neužkariavo Moskovijos ir neprivertė pasirašyti gerų draugystės ir prekybos vystymo santykių. Tarpusavio ginčai LDK viduje ir Maskvos kurstomi išdavikai padarė savo darbą ir šita Imperija išnyko. Todėl perestroika nebuvo “sugalvota”, o TSRS negalėdama konkuruoti su Vakarais, buvo priversta pabandyti įvesti demokratiškesnes valdymo formas. Bet jie nežinojo kaip tai padaryti. Kiniečiai, kurie gyvena savo teritorijoje, nuėjo protingesniu keliu, todėl jos ekonomika tapo gana galinga. Kinija turi ir savas tradicijas, kurių nesugriovė. Taip pat jie turi Konfucijų, Lao Dze ir kitų filosofų, t.y. jų mentalitetas yra labiau vientisas, nei lietuvių ar rusų. Tai tautos, paverstos mankurtais, nes jų praeitis yra sunaikinta. Kai tauta neturi savo atminties, ji mažai turi šansų išlikti. Lietuviai šiek tiek daugiau turi tos atminties, nei rusai, todėl jų padėtis yra kitokia ir tarptautinėje arenoje. Lietuviai, pavyzdžiui, dabar išsiaiškino, kad turi vieną iš seniausių kalbų Europoje. Ir ką? O jie nežino, ką su ta naujiena daryti. Jie net nesupranta ar tai yra gerai, ar tai yra blogai. Lietuviai nesugebėjo pasimokyti net iš žydų, kurie užrašo savo torose viską, ką jie mato, kur gyvena. Lietuvių tragedija prasidėjo nuo Vilniaus Universiteto uždarymo ir mes po to tapome baudžiauninkų tauta. Aš pats nemačiau, bet man sakė vienas mano kolega, kad jis matė, būdamas JAV, viename žodyne, kad lietuviai yra charakterizuojami, kaip ideali baudžiauninkų tauta. Ir klausimas yra tik toks: ar suspės šita baudžiauninkų tauta sukurti savo elitą, kuris bus pasiruošęs galvą paguldyti, kad Lietuvoje būtų vystomas mokslas, ir ypač humanitariniai fakultetai, nes su techniniais fakultetais tokios bėdos nėra? Jeigu nesuspės arba net nesugebės suvokti, kada tai yra gyvybės ir mirties klausimas, tada ruoškite muziejus, skirtus lietuvių tautai atminti.

Raigerdas>Istorikui        2018-07-28 14:29

Pažiūrėkite į mūsų buką “elitą”, kurie yra nepajėgūs suvokti, kokios yra prioritetinės valstybės vystymo sritys. Pažiūrėkite į mūsų buką “elitą”, kuris nesugeba suvokti, ką sukūrė mūsų tautai Vydūnas, ir mes neturime net VYDŪNO VARDO UNIVERSITETO. Tai galėtų būti Klaipėdos Universitetas, bet ten apsnūdusi ir apniukusi profesūra yra labai susirūpinusi savo užpakaliais ir tomis kėdėmis, į kurias jie galėtų įtaisyti tuos savo užpakalius, kad jiems net nėra kada pagalvoti net dėl tų pačių savo užpakalių ateities. Filosofija pas mus nevaidina jokio vaidmens, bet netgi teigiama, kad ji jau atgyveno savo “aukso amžių”. Gal tada mūsų filosofai galėtų pajudinti aktyviau savo idėjų bankus ir tarti savo svarų žodį dėl I. Kanto, kaip filosofijos mokslo duobkasio, ir įvertinti jo genialius darbus filosofijos srityje. Štai imu jo vieną frazę:“Teisingumas turi nugalėti, net jei dėl to turėtų žūti visi pasaulio nenaudėliai”. Genialiai pasakyta, o kur paminklas I. Kantui? Jo nėra, nes mūsų iš baudžiauninkų išsiritusiam elitui tai nesvarbu, kadangi jie I.Kanto nesupranta, kaip ir Vydūno. Jeigu mes negerbiame savo genialių filosofų, mes negerbsime ir išminties. O tauta be išminties statys paminklus ne genijams, o diktatoriams - Stalinui, Leninui ir kitokioms tai pačiai tautai nešančiai mirtį, ypatoms ir netgi žmogžudžiams, t.y. savo budeliams. Pirmas žingsnis, ką gali padaryti dar likę gyvi Sąjūdžio pirmeiviai, tai kruopšti analizė to, kaip REIKĖJO VEIKTI, KAS NEBUVO PADARYTA, IR TIK TADA EITI PRIE ANTRO ŽINGSNIO - PRADĖTI DARYTI TAI, KAS TURĖJO BŪTI PADARYTA DAR PRIEŠ 25 METUS. Reikalingas nepriekaištingas strateginis planas, kuris privalėjo būti padarytas prieš 25 metus. Reikia nebijoti pradėti iš naujo. Netvirtinu, kad viską reikia pradėti iš naujo, bet strateginis planas privalo būti bent jau 50 metų į priekį mažiausiai, pradedant nuo Sąjūdžio ir sukuriant valstybę. Nuosekliai žingsnis po žingsnio. Bet, kad tai padaryti reikia žinoti daugiau, nei tai žino, koks nors prof. Žukauskas, kuris neaišku, kokiais keliais ėjo, kad gauti tą kėdę, kurioje jis sėdi nepelnytai su savo neišvystytu atsakomybės jausmu.

ne i tema       2018-07-28 12:01

pastaruoju metu pastebiu nemaza puolima pries propatria. manau, kad bijoma, kad ji netaptu partija. juk dabartiniai Lietuvos “desinieji” nori laikyti “desines” monopoli. juos visai tenkina situacija, kad visi, kas desiniau nei jie jau vadinami krastutine desine, ekstremistais, naciais ir pan. tokiu irgi yra, bet nedaug. o kai visus tikrus tikrai desiniuosius priskiria ekstremalams, ju liberalios pozicijos imama laikyti desiniomis. propatria gi yra sunku apkaltinti, kad jie yra neissilavinusiu buduliu rinkinys (tiesa dabar jie jau bandomi priskirti vatnikams, kas yra juokinga). ia as apie konservatorius, bet ne tik

Istorikas       2018-07-27 22:40

Palaikau jaunuosius entuziastus, bet negalima tiek pjauti grybo nuo pat pradžių. Joks Sąjudis jokios nepriklausomybės neiškovojo. Tai buvo ir yra globalaus kapitalo kova už resursus. Degradavusi sovietinė nomenklatūra užsimanė virsti kapitalistais. Tam buvo sugalvota perestroika. Perstroika Lietuvoje buvo Sąjūdis. Sąjūdyje aišku buvo svajotojų idealistų apie tautinę valstybę, tačiau jie greitai buvo pakeisti praktikais tuščiagarbiais, debilais, išgamomis, kurie vykdė kolonizatoriaus valią ir vykdo iki šiol. Integravimasis į visas “vakarietiškas” struktūras ir reiškia tapimu kolonijų kolonija. Reiškia mes gyvename pagal šitų atruktūrų taisykles ir apie jokias nepriklausomybes čia kledėti nereika. Jeigu tauta sugeba iškovoti nepriklausomybę, tai minimum ji žino kaip nori auklėti savo vaikus. Dabar gi 30 metų vyksta švietimo reforma.
Lietuvių tauta iš vieno gardo buvo pervaryti į kitą. O Sąjūdniai svajokliai kaip svajojo taip ir tebesvajoja, tik dabar dar ir nauja karta.

Raigerdas>Vytautui Vyšniauskui        2018-07-27 16:43

Gerbiamas Vytautai, ačiū Tamstai už drąsų žodį. Jis baugina mūsų pajuodusį nuo bukumo elitą. Kol kas Lietuva neturi politikų ir neturi ekonomistų. Turi gausybę politikų-tarškalių, ekonomistų-tarškalių arba tokių finansų pseudoanalitikų, kaip Šimonytė. Mūsų genijus Vydūnas parašė politikams laišką ir sukūrė savo valstybės vystymosi modelį. Jis nėra utopinis ir jame yra tokie gilūs dalykai, tokie atradimai iki kurių mūsų “elitas” nepriaugo ir neturi jokių šansų priaugti, nes mes turime “elitą” su kaklaraiščiais, blizgančiais batukais ir blizgančiomis mašinomis, bet jie nesugeba pagauti daiktų ir reiškinių esmės. Vaizdas darosi klaikus, žiūrint į šitą “vergų elitą”. Jie vienas kitam rodo, kokie jie “fine” ir kaip “fine” jie atrodo. Ko jie išmoko? Jie išmoko pamėgdžioti Vakarus ir stengiasi atrodyti neblogiau už juos. Ko nors daugiau išmokti, vargu ar jie sugebės, nors pasaulyje yra visokių stebuklų. Bet kokiu atžvilgiu, tas jų pamėgdžiojimas nėra vien tik jų noras, nes jiems dar reikia pinigų. Tas mūsų XVII amžiuje Moljero išjuoktas “elitas” nelabai suvokia, kad ekonomika privalo būti tarnaitė tik piliečių laisvėms įgyvendinti. Todėl šitie vergai įkūrė savo vergų ir vergvaldžių sistemą, kurioje bukumas yra norma. Šarikovai sukūrė savo žiniasklaidą ir klykia apie žodžio laisvę. Garsiausiai dėl “žodžio laisvės” šaukia R. Valatka, nes komunizmo statybos laikais jis rašė ditirambus L. Brežnevui už jo menkavertes knygutes “Malaja zemlia” ir kitą menkavertį brudą. Tada jis neklykė dėl “žodžio laisvės”, nes būtų atsidūręs psichiatrinėje, o dabar klykia, nes dabar daugelis kiauliškai besielgiančių žmonių gavo laisvę elgtis dar kiauliškiau. Kur visa tai veda? Duosiu jums tik vieną pavyzdį. Štai pas mus buvo atvykęs vienas iš žymiausių išradėjų pasaulyje, kuris išrado naują transporto rūšį - Stiginį transportą, Anatolijus Junickis. Jis turi daugybę apdovanojimų ir jo išradimo sertfikatus patvirtino anglai, įvertinę juos 400 miljardų dolerių, taip pat kiniečiai, japonai ir kt. šalių akademinės visuomenės. Jo kompanija vadinasi Sky Way. Lietuvoje, kur jis tikėjosi įgyvendinti savo inovacinius pasiūlymus, savo svajones, nes, gal būt, manė, kad čia dar likę LDK dvasios likučiai, jis buvo apšauktas “tarptautiniu sukčiumi” ir kitokiais epitetais. Mūsų bukasis “elitas” visa tai matė, bet kramtė ir tylėjo. A.Junickiui buvo užvesta baudžiamoji byla ir jis turėjo pasitraukti į Baltarusiją. Tai buvo maždaug prieš 3 metus. Šiandien šita kompanija Sky Way jau turi sutartis už milijardus dolerių. Greitai jos biudžetas viršys visos mūsų Lietuvos biudžetą.
Kodėl aš apie tai rašau? Noriu jums palinkėti sėkmės, bet ji ateis tik tuo atveju, jeigu jūs būsite ginkluotas geriau, nei yra ginkluotas mūsų bukasis “elitas” su visa ta Šarikovų žiniasklaida. Šita buka masė, įsitaisiusi Lietuvoje prie mokesčių mokėtojų kišenės, yra pikta ir klastinga. Jie nori labai gražiai atrodyti, panašiai kaip tie romai užmušę Ievą Strazdauskaitę, ir užgrobę jos mašiną. Lietuvoje žlugo apie 25 bankai ir įvairios kompanijos, dirbusios su pinigais. Bukam “elitui” irgi liko šis tas nuo plėšikavimų. Nuo bukumo vaistų nėra, bet bukumą gali pašalinti moralė. Štai jums pavyzdys, kaip moralesnė kompanija už Lietuvoje esančią valdžią pasiekia daug aukštesnių rezultatų. Tai pilnai patvirtino praktikoje būtent tai, apie ką kalbėjo Vydūnas - AUKŠTESNIS SĄMONINGUMAS. Atėjo laikas bukiems paskelbti karą. Štai Sky Way statybos eina prie pabaigos, o visa tai buvo planuojama įgyvendinti Lietuvoje. Ir pažiūrėkite, kaip Singapūre kovojama su bukumu: https://vimeo.com/280939728

Jules       2018-07-27 16:16

Ekonomika pavojingai dažnai net ne mokslas, o pasakaitės vaikučiams - pabiručiams. Tikrosios pasaulio resursų dalybos ir karo planavimas vyksta už uždarų durų arba ložėse. Kokia, pavyzdžiui, ekonomistė iš Maldeikienės, kurios maskoliškųjų disertacijų niekaip išpešt negalim ir dezinfosklaida mums nepadeda, kodėl?

Raigerdas        2018-07-27 15:06

Iš tikrųjų, Vytauto Vyšniausko teisingumo jausmas ir atsakomybės jausmas yra išvystyti tiesiog idealiai. Pasakysiu jums atvirai: kai skaitau jo žodžius, tai tiesiog širdis atsigauna, o mintyse vis tiksi mintis: “kad tik jis nepražūtų, kad tik nepražūtų”. Tokie žmonės gimsta Lietuvoje gal būt vieną kartą per 100 metų, o gal net per 500 metų. Šito jauno žmogaus sieloje yra visko labai daug, bet daugiausia tai meilės mūsų tautai. Pažiūrėkime į jo išmintingus žodžius:“Sąjūdis trumpam tapo politine tauta, tačiau netapo valstybe, be kurios tauta netrunka prarasti politinę valią ir vėl tampa tik pakrika mase, negebančia susiorganizuoti net dėl savo pačių gerovei būtiniausių dalykų. Iš masės lengva tyčiotis tarsi kaulą šuniui numetant jai šį bei tą prieš rinkimus, po kurių ji vėl išnaudojama. Norisi pakartoti Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič žodžius, kad laisvei reikia laisvų žmonių, tuo tarpu mes gyvename laisvoje šalyje neturėdami laisvų žmonių...” Nuo savęs galiu pridėti, kad TVIRTAI TAUTINEI VALSTYBEI SUKURTI BUVO JAU VISI INSTRUMENTAI SUKURTI, TODĖL NIEKO IŠRADINĖTI NEBEREIKĖJO. Tik nesąžiningi žmonės, atsistoję prie valstybės vairo, nesugebėjo atsirinkti to, kas buvo nauja ir svarbu mūsų valstybei. Vergai pasirinko sau kitus pačius - vietoje Rusijos Imperijos pančių, pasirinko bankininkų pakištą “Laisvosios rinkos” pančius. Vergui arba nesąžiningam žmogui, pavyzdžiui, Vydūnas yra nepasiekiama kalno viršūnė, nepasiekiamos buvo tuo metu ir išlieka iki pat dabar ir labai pažangios valdymo technologijos. Kas yra suprantama vergui? Materija. Tu prisiperki pastatų, technikos ir išnaudoji tuos žmogelius, kurie neturi tikslų būti milijonieriais ar milijardieriais. Vergui materija yra vienintelė sritis, kurią jis supranta, nes jis moka prie 1 euro pridėti 2 ir gauti tris. Maksimalaus pelno ideologija pakeitė ankstesnę komunizmo statytojo ideologiją, bet abi jos yra materialistinės. Ta pati panelė, tik kita suknelė. Žmogus tampa priklausomas nuo pinigų kiekio. Mažiau pinigų - mažiau teisių, mažiau laisvių, daugiau pinigų - daugiau teisių, daugiau laisvių. Kuo mažiau sąžiningumo, tuo daugiau šansų praturtėti buvo leidžiama praturtėti “laisvoje” nuo atsakomybės Lietuvoje. Įvyko griovimas, neturint jokio naujo projekto sukurti naujam pastatui. Todėl turime tą “durnių laivą”, kuriame ir plaukiame šiandien. Ir problema yra ne tame, kad nėra instrumentų ar metodų sukurti gana stipriai valstybei, o problema yra vergiškame mąstyme, kurio pagrindas yra “imti”, “imti”, “imti” iš valstybės maksimaliai, kol neegzistuoja tvirtų valstybės valdymo mechanizmų, ypač pinigų ir mokesčių mokėjimo srityje. Ir kol politikai tarška, barška bilei ką, neturėdami nei žalio supratimo apie ekonomiką ir apie pačią politiką. Valstybė buvo kuriama mėgėjų ir nusikaltėlių.

Minčių želmenėliai       2018-07-27 14:54

Smagu matyti, kad jaunimėlis stengiasi daryti išvadas iš to ką mato. Visgi, net šitie trumpi pokalbiai rodo, kad bent du paskutiniej jau prarijo porciją indoktrinacinio mėšlo, teigdami kartu su slaptųjų tarnybų viešaisiais trubadūrais, kad “kad nemokėjome patys savęs valdyti”. Mokėjome. Tik valdė ir valdo ne tie, kurie mokėjo ir moka, bet tie, kuriems tauta leido likti nenubaustiems ir netgi neįleisti į savo glaudžias agentūrines gretas nesukompromituotų.
O cituoti kai kuriuos, kad ir Nobelio, laureatus nėra nei gero skonio, nei lygio dalykas.

Mokykimės iš bičių       2018-07-27 14:35

Tokią struktūrą galima nukopijuot kuriant Sąjūdžio struktūrą.
Korio akutės sudarytos iš 6 kraštinių,kieviana kraštinė yra ir gretimos akutės viena iš kraštinių.Tobula.Sugriaut tokią struktūra yra sunku.

Misteris       2018-07-27 14:21

ŠIRDIS džiaugiasi skaitant PROTINGŲ Žmonių pasisakymus.
Lietuvių Tauta dar turi PARAKO.
Ir jis yra SAUSAS.
Bet jo nedaug.
Tačiau jo daug ir nereikia.

Sistema bando       2018-07-27 13:26

tildyti ir Trumpą.Bet jis draugauja su Izraeliu ir jo nutildyti nepavyks.

Julius       2018-07-27 13:25

Pakeisti pyragą nupieštu pyragu tai naujas sistemos būdas apgauti lietuvius. Karbauskis su Sinica geri dailininkai. Suprantu Karbauski jis tai daro kad uždirbtų dar daugiau pinigų bet dėl jo taip daro Sinica? Galvoju kad sistemai teriojančiai Lietuvą Sinica yra labai parankus.

Puikus        2018-07-27 13:18

jauni vyrai.Nenuleiskit ranku, nes jums sistema bndys jas sukineti ir tildyti.Gaila, kad musu laikmetyje daugiau modernistu ir realistu.Ir mazai entuziastingu patriotu.

Jules       2018-07-27 13:16

Privilegijuotieji ir monopolistai lenda į svetimą kišenę - dirbtinai kelia kainas, mausto, išnaudoja ir engia, dezuoja. Taigi ne mes skaičiuojame svetimus pinigus, o jie lenda į mūsų kišenę - Former Bolsheviks’ai.

Jules       2018-07-27 13:12

Be abejo, kad tai išnaudojimas ir baisios patyčios iš padorių ir nekilmingų lietuvių. Kilmė čia pagal priklausomybę buvusiai privilegijuotai Bolševikų partijai, KGB ir jos rezervui, laukiančiam, kada mus Matuška pasigriebs. Minimalkė artina prastuomenę prie Rusijos - taigi supratote, kas dirba Putino Rusijos naudai ir be paaiškinimo, tiesa? Kas mažina mūsų genofondą pagal užsakymą ir nacionalinį saugumą, taigi?

Naujiena       2018-07-27 12:16

Visuomenė nuomonės neturi. O kas turi? Žiniasklaida. Ji lėtai bet atkakliai baigia lietuvių likučius paversti zombiais, arba gojais. Žiūr. Bibliją.
Kodėl komentatoriai neskaito “Pro patrijos”? Negi jums nerūpi, ką rašo Sinica, Radžvilas. 

Julius į Jules       2018-07-27 10:26

400€ tai yra žmonių išnaudojimas ir dėl to nereikia verkti kad žmonės bėga iš šalies kurioje juos išnaudoja.
Ir dar derėtis dėl uždarbio tai nėra lindimas į svetimą kišene.

Jules       2018-07-27 9:58

Krūmyno Naujajai pasaulio tvarkai trukdo tautos, todėl ateity turėtų jų nelikti, išskyrus vieną. Ir su viena kalba, žinoma, kaip anksčiau sovietų vergijoje.

ruta       2018-07-27 9:44

Kai Lietuvoje Tevai dar sugeba isauginti toki jaunima , tai ne viskas dar prarasta ...

Kokie jie skirtingi       2018-07-27 9:33

Sinica, padirbėjęs prie konservatorių su politikieriais, jau įgijo tolerantiško biurokrato atspalvių. Petkus - atsargus, tarsi į politinio kelio žvalgytuves eitų. Mažu prireiks ir pasuks ton pusėn. Vyšniauskas - brangus, kaip Sąjūdžio pradžios dienų atminimas. Nuoširdus. Tiesus. Atviras. Etaloninis , VARDAN tos Lietuvos savęs deginančiojo pavyzdys.

Jules       2018-07-27 9:21

Pone Juliau, nori gyventi kitų sąskaita, lįsti į svetimą kišenę ir kurti stribynę Lietuvoje, jeigu kas, jeigu Putinas įriedėtų ant tanko į Vilnių? Nepasimokei dar pokario tragedijoje? Putinui, žinoma, reiktų, kad stribų ateity būtų kuo daugiau, daug daugiau nei pokaryje - tas tiesa. Neskaitei Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime? Jei taip, tai kam pats tarnauji, a? Keista, kad buvę proletariato ganytojai, proletariato diktatūros veikėjai šiandien nori tik kapitalą ganyti, o ne dirbti. Tiesiog neįtikėtina, kai neatsiskaitę už priklausimą Bolševikų partijai ir jos nusikaltimus, šiandien dedasi didžiausiais liberoidais ir Laukinio kapitalizmo gynėjais, “ura” patriotais iki dienos “Ы” - “diedovščizną ir zoną” perkelia ir diegia mūsų civiliniame gyvenime su nepaaiškinamu ir begaliniu užsidegimu.

Julius       2018-07-26 23:41

“Privalo lemti ir kiti dalykai – prisirišimas, įsipareigojimas, noras kurti.” Aš taip suprantu kad pyragą ant stalo jeigu jo nėra reikia pakeisti nupieštu pyragu. Tai yra Karbauskio ir kitų kapitalistų kurie moka 400€ atlyginimą, kelias. Ką reikia padaryti Sinicai tai tik įstoti į “valstiečių” partija ir vesti Lietuvos žmonės tuo keliu kartu su Karbauskiu ir visais Lietuvos žmonių išnaudotojais. Pasakykite aš komunistas? Nieko panašaus. Atvirkščiai ėjimas tuo “valstiečių” ir Sinicos keliu yra tautinis komunizmas.


Rekomenduojame

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Arvydas Juozaitis reikalauja švietimo ir mokslo ministrės atsistatydinimo

Partizano Juozapo Streikaus-Stumbro baigiamoji kalba Troikos teisme

Vladas Vilimas. Kam reikalinga Konstitucijos pataisa dėl individualaus skundo?

LAT: medžių kirtimui pasipriešinusiems kauniečiams baudos neskirtinos – visuomenė turi teisę reikalauti kokybiškos informacijos apie medžių būklę

Kaip ideologija nugali mokslą: net „Mein Kampf“ galima „prakišti“ už mokslinį straipsnį

Povilas Urbšys. Kas nuoširdesnis: prof. V. Landsbergis ar R. Karbauskis?

Peticija: solidarizuokimės su mokytojais ir pareikalaukime ministrės atsistatydinti – padėkime pasiekti pozityvių švietimo pokyčių

Vytautas Radžvilas. Lietuvos pakasynos – valstybės lėšomis

Andrius Švarplys. Pasaulis, kuriam nesame pasiruošę

„Lithuanian Freedom Fighters“: video pasakojimas apie Lietuvos Laisvės kovas ir kovotojus

Vytautas Rubavičius. Mokytojui – „skaičiuoklę“ į dantis

Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ pristatymą

Valdas Vasiliauskas. Konservatoriška svajonė ar klejonė?

Darius Kuolys. Švilpiu ir aš stebėdamas Švetimo ir mokslo ministerijos įslaptintus viešuosius pirkimus

Vytautas Radžvilas. Moj adres – [evro]sovetskij sojuz…

Eglė Česnakavičiūtė. „Atlikęs pareigą Tėvynei“. Skiriama visiems laisvės kovotojams, vis dar neturintiems amžino poilsio vietos

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą

Geroji Naujiena: Visi esame kilę iš vieno ir palaiminti būti viena

Rasa Čepaitienė. Balta

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui: miškas be vilko – ne miškas

Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė: „Išsipildė mano svajonė“

Kviečiame spalio 5 ir 6 dienomis pagerbti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą (programa; papildyta video)

Tarptautinės Mokytojų dienos minėjimas Kaune: Danguolė Petrauskaitė-Juodžbalienė. Diena, kai baigiasi kantrybė, arba Kaip man ne gėda

Advokato Sauliaus Dambrausko darbų ginant viešąjį interesą apžvalga: paremkime šias pastangas –  tapkime beprecedenčio proceso dalimi

Kviečiame į Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymą Šiauliuose

Vygantas Malinauskas. Socialinis teisingumas pagal Trump’ą ir Lietuvą

Arvydas Juozaitis: jei būčiau išrinktas Lietuvos prezidentu…

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą ir populistus

Andrėjus Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.