Sveikatos apsaugos politika, Žmogaus teisės, Europa

Vytautas Vaikšnoras. Visi klausiate, ką daryti? Kadaise rašėme skundus į Maskvą, dabar teks rašyt į Briuselį

Tiesos.lt redakcija   2021 m. lapkričio 27 d. 14:09

4     

    

Vytautas Vaikšnoras. Visi klausiate, ką daryti? Kadaise rašėme skundus į Maskvą, dabar teks rašyt į Briuselį

Pasirodo, privalomas darbuotojų testavimas už darbuotojų lėšas prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir gali būti tuo pagrindu atšauktas! Kadaise rašėm skundus į Maskvą, dabar teks rašyt į Briuselį. Tai nesvarbu, svarbu apsaugoti savo žmones ir pasiekti rezultatą.

Šie skundai pateikiami nustatyta tvarka internetu, lietuvių kalba, kuri yra viena iš oficialių ES kalbų. Užpildyti nesunku, aš užpildžiau ir priėmė per 2 minutes. Visi užpilkime tūkstančiais skundų Europos komisiją – ji privalo reaguoti ir juos svarstyti.

KONKRETI INSTRUKCIJA, KAIP TĄ PADARYTI:

1. Prisijungiame prie Europos Komisijos puslapio ČIA:

2. Atsidariusiame puslapyje pažymime varnele pasirinkimą „Perskaičiau ir supratau visa tai, kas išdėstyta pirmiau“ ir spaudžiame mygtuką „Tęsti“.

3.Atsidariusiame puslapyje pažymime „Skundą teikiu savo vardu“. Atsidaro asmeninių duomenų lentelė, kurioje nurodome vardą, pavardę ir kitus duomenis – visų laukelių pildyti nebūtina, o tik pažymėtus raudona žvaigždute. Spaudžiame mygtuką „Tęsti“.

4. Atsidariusiame puslapyje į laukelį „Institucijos pavadinimas“ įrašome „Lietuvos Respublikos Seimas“, į laukelį „Valstybė“ iš pateikto sąrašo pasirenkame „Lietuva“. Spaudžiame mygtuką „Tęsti“.


5.Atsidariusiame puslapyje į laukelį „Nacionalinės priemonės, kurios, kaip įtariama, pažeidžia Europos Sąjungos teisę“ nukopijuojame šį tekstą:

„Iki 2021 m. gruodžio 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo redakcija (18 straipsnio 2 dalis) nustatė, kad „Kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodytiems darbuotojams leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, ir įgyvendinus kitas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro paskirtas šiems darbuotojams privalomas užkrečiamosios ligos kontrolės priemones. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šioje dalyje nurodytus darbuotojus nustato sveikatos apsaugos ministro nustatyta užkrečiamųjų ligų epidemiologinės diagnostikos tvarka, atsižvelgdamas į užkrečiamosios ligos epidemiologinės diagnostikos duomenis, ir apie tai informuoja šiuos darbuotojus ir darbdavį.“

Pagal minėtojo straipsnio 7 dalį, tokie darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

2021 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-620 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-620, teisės aktas paskelbtas TAR, 2021-11-12, Nr. 23538, nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.32088/asr), kuriuo buvo pakeistas iki tol galiojęs aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu nustatytas reguliavimas, papildant jį išimtimi iš bendros taisyklės dėl apmokėjimo už sveikatos patikrinimus.

Po Įstatymo Nr. XIV-620 įsigaliojimo 2021 m. gruodžio 1 d., darbuotojų, kurie nesant kontraindikacijų atsisako vakcinuotis nuo ligos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas visoje valstybės teritorijoje ir dirbdami ar vykdydami veiklą turi periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiama liga, sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis. Kitaip tariant, Įstatymu Nr. XIV-620 daliai darbuotojų (o konkrečiai – nevakcinuotiems darbuotojams) buvo perkelta finansinė našta už periodinius sveikatos patikrinimus, kurie yra valstybės nustatyta sąlyga jiems dirbti konkretų darbą. Iki šiol šių darbuotojų, kaip ir visų kitų, sveikatos patikrinimai buvo apmokami valstybės biudžeto lėšomis.

Pastebėtina, kad 1989 m. birželio 12 d. direktyvos Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB) 6 straipsnio 5 dalis įtvirtina išimčių neturinčią Europos Sąjungos teisės nuostatą, kad „Jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai.“ Ši direktyvos norma suponuoja, kad nacionalinėje teisėje negali būti numatyti atvejai, kada už priemones saugai, higienai ir sveikatai darbe užtikrinti (mūsų atveju – periodinius sveikatos patikrinimus reikalingus darbuotojo sveikatai nuo užkrečiamų ligų perdavimo darbe apsaugoti) sumoka darbuotojas.

Taigi, Įstatymas Nr. XIV-620, ta apimtimi, kiek jis nacionalinėje teisėje nustato aukščiau nurodytos direktyvos nuostatos garantuotų darbuotojų teisių išimtis įpareigodamas darbuotojus susimokėti už periodinį testavimą, kuris yra būtinas jų pačių saugai bei sveikatai darbe užtikrinti, galimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei.“

Į laukelį „Jei žinote, nurodykite, koks ES teisės aktas susijęs:“ nukopijuojate šį tekstą:
„1989 m. birželio 12 d. direktyvos Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB) 6 straipsnio 5 dalis“

Spaudžiame mygtuką „Tęsti“.

6. Atsidariusiame puslapyje į laukelį „Problemos aprašymas“ nukopijuojame šį tekstą:
„Kurdama sprendimą nesivakcinuoti nuo COVID-19 infekcijos priėmusiems darbuotojams mažiau palankias finansines sąlygas ir tokiu būdu siekdama priversti juos atlikti vakcinaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė inicijavo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Įstatymo Nr. XIV-620 projektą, kurį Lietuvos parlamentas ir priėmė. Kaip minėta atsakant į šio skundo 2.1 klausimą, valstybei įstatymu nustačius papildomas darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos darbe priemones (privalomą periodinį darbuotojų testavimą, už kurį vakcinuotis atsisakęs darbuotojas susimoka pats), šių priemonių finansinė našta, ignoruojant Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 5 dalies nuostatą, buvo perkelta ant vakcinuotis atsisakiusiu darbuotojų pečių, kas, suprantant, jog COVID-19 testas turi būti atliekamas nuolat, daliai darbuotojų, ypač tų, kurie uždirba mažesnį, nei vidutinį atlyginimą, yra nepakeliama našta.

Pagal nacionalinę Lietuvos Respublikos teisę, kad įsigaliotų, šis Seimo priimtas įstatymas turėjo būti pasirašytas Lietuvos Respublikos Prezidento, tačiau pastarasis, kaip tą leidžia nacionalinė teisė, pasinaudojo veto teise ir paskelbdamas dekretą (Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. lapkričio 3 d. dekretas Nr. 1K-756 Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. 588 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti), nepasirašytą įstatymą grąžino parlamentui pakartotinai svarstyti. Parlamentas Prezidento veto atmetė 2021 m. lapkričio 11 d. dieną, priimdamas įstatymą pakartotinai. Nei pirmojo įstatymo svarstymo, nei antrojo įstatymo svarstymo metu, kuomet buvo atmetamas Prezidento veto, parlamente nebuvo skirtas deramas dėmesys Įstatymo Nr. XIV-620 atitikimo Europos Sąjungos teisei vertinimui, nors, kaip jau minėta, 1989 m. birželio 12 d. direktyvos Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB) 6 straipsnio 5 dalis įtvirtina aiškią išimčių neturinčią Europos Sąjungos teisės nuostatą, kad „Jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena ir sveikata darbe, mokėtų darbuotojai.“

Pabrėžtina ir tai, kad Prezidento dekrete, kuriuo Seimui įstatymas grąžintas pakartotinai svarstyti, pažymima, jog Seimo priimto Įstatymo Nr. XIV-620 reguliavimas neatitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijų, nes „gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamos COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti minėtuosius tyrimus. Tai, atitinkamai, gali reikšmingai sumažinti privalomai dėl užkrečiamosios ligos turinčių tikrintis sveikatą darbuotojų skaičių ir lemti pavėluotą užkrečiamosios ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą“.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio nuostatų taikymo bei nurodęs, jog šio straipsnio nuostatos suponuoja, jog darbuotojai darbo metu turi būti apsaugoti nuo visų rizikų įmanomų (netgi psichosocialinių) rizikų sveikatai (Komisija prieš Italiją, C-49/00, Komisija prieš Jungtinę Karalystę C-127/05, Radiotelevizija Slovenija C‑344/19). Todėl, analizuojant šias bylas Įstatymo Nr. XIV-620 kontekste, akivaizdu, kad juo atlikti nacionalinės teisės pakeitimai yra nesuderinti su Direktyva 89/391/EEB ir ta apimtimi, kiek jie apsunkina darbuotojų užkrečiamos ligos diagnostiką ir gali prisidėti prie nekontroliuojamo ligos plitimo, kas buvo įvertinta ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete.

Kitaip tariant, priimtos Įstatymo Nr. XIV-620 nuostatos prieštarauja Direktyvai 89/391/EEB ir jos tikslo atžvilgiu. Primintina, kad pagal Europos Sąjungos teisę tam, kad direktyva įsigaliotų nacionaliniu lygmeniu, šalys narės turi priimti teisės aktą, kuriuo ji perkeliama į nacionalinę teisę ir šia nacionaline priemone būtina pasiekti direktyvos nustatytus tikslus.

Įvertinus visus šiuos, 2.1 bei 2.3 skundo punktuose pateiktus argumentus, yra manytina, kad yra pakankamai prielaidų teigti, jog Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas Įstatymu Nr. XIV-620 perkelti periodinių sveikatos patikrinimų finansinę naštą ant dalies darbuotojų pečių pažeidžia Europos Sąjungos teisę, o būtent Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 5 dalį, imperatyviai nurodančią, kad finansinė našta ant darbuotojo pečių negali būti perkelta, bei minėtosios Direktyvos tikslus ir yra pakankamas teisinis pagrindas Europos Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrai pradėti.“

Į du žemiau esančius klausimus atsakykite paspausdami mygtukus „NE“.

Spaudžiame mygtuką „Tęsti“.

7. Atsidariusiame puslapyje „Patvirtinamieji dokumentai“ nieko nepildome ir spaudžiame mygtuką „Toliau“.

8.Atsidariusiame puslapyje „Ankstesni bandymai spręsti šią problemą“ į pirmą klausimą pasirenkame „Ne„, į antrą klausimą dedame varnelę ties „Problemai išspręsti nėra priemonių“, į trečiąjį klausimą pasirenkame „Ne“ ir spaudžiame „Toliau“.

9. Atsidariusiame puslapyje peržiūrime duomenis ir jei nėra klaidų spaudžiame „Toliau“.

10. Atsidariusiame puslapyje laukelyje „Įrašykite paveikslėlyje matomus ženklus“ surenkame matomus saugos kodo ženklus ir spaudžiame „Toliau“.

11.Atsidariusiame puslapyje į pateiktą klausimą pasirenkame „Taip“ ir spaudžiame mygtuką „Pateikti skundą“.

SVEIKINAME, JŪSŲ SKUNDAS EUROPOS KOMISIJAI PATEIKTAS. Elektroniniu paštu gausite patvirtinimą.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2021-11-27 23:38

Palyginimas nevykes.Nes straipsnis pamirsta esmini skirtuma:
Jeigu okupacine kariuomene issinesdintu pokario metais(o,stebukle, bet tarkim), tai kita diena partizanai uz plauku isvilktu Sniecku su Paleckiu is “partkomo” ir Seimo rumu, - na tada jie kitaip vadinosi, -(dar Vytkauskiuka i kompanija prigriebtu) ir butu jiems kaip Musoliniui.
Nemanau ,kad rasytu “celobitnaja” I Maskva ar jau galime pakarti isdavikus, ir jeigu taip, tai zemyn ar aukstyn galva.
Dabar ES (ar NATO) kariuomenes Lietuvoje nera , o “cielobitnaja” visvien raso, skriaudzia matai vietiniai bolshevikeliai - pagrumokite jimes pirsteliu.
Kaip toje rusu dainoje apie zveja nevykeli pagavusi vietoj zuvies gyva partizana, kuris mat nezinojo,kad karas pasibaiges.

Na, į Dubną       2021-11-27 18:07

prasčiokų nepriima - tik Pasaulinei proletariato revoliucijai nusipelniusius mokslinčius, kaip dabar Pasaulinei Faizerio kovidistų revoliucijai, žinot?

Ar bent po vakarykščio išsiblaivei?       2021-11-27 17:43

Partizane, be pogrindžio?

Va,pasirodo iš kur Zigmuko toks gražumas        2021-11-27 15:44

Prasidejus perestroikai Vaišviliukas spruko iš Dubnos namolio,tapdamas vagnorkos zamu. Drasiai pirko Žemaityjos sostineje nauja elektrotechnikos zavoda,su 70 darbo vietu.Manau kad jo zavodo samatine verte apie desetka € milijonu. Dar Pareks banko lizinga prigriebe. Žmonele Labai kukliai isigyjo Vilniaus centre tik mažyte medicinos biblioteka. Už viena paraša jis Iki gyvenimo pabaigos iš mūsu mokesčiu moketoju kas menesį nulupa virš tukstančio evriuku.

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.