Demokratija ir valdymas

Vytautas Sinica. Valdžią perims teismai?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 10 d. 10:02

9     

    

Vytautas Sinica. Valdžią perims teismai?

Lietuvoje įsivyrauja seniai nematytas chaosas. Nors demokratija skelbia, kad suverenitetas priklauso tautai, o ši valdo per savo rinktus atstovus, valdžią šiandien perima teismai.

Šį rudenį viena po kitos pasipylė naujienos apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus, kuriais Lietuvos piliečiams leista pasuose asmenvardžius rašyti norima kalba vietoje valstybinės. Visi turėjo girdėti, kad dėl lenkų reikalaujamo asmenvardžių rašymo Seime kariaujama jau dešimtmetį, tačiau galutinio sprendimo nepasiekta. Pagal įstatymus, tą gali padaryti tik Seimas, tačiau netikėtai padarė apygardos lygio teismai, kelis kartus priėmę itin liberalius sprendimus ir paaiškinę, kad užleisdami valstybinės kalbos vietą pasuose tik užtikrina „žmogaus teises“.

Demokratinėje valstybėje įstatymai turi derėti su Konstitucija, o teismų sprendimai – su galiojančiais įstatymais. Hierarchija tarsi aiški, tačiau šį rudenį buvo apversta aukštyn kojomis. Minėta savo savivale Vilniaus apygardos teismas paneigė beveik viską, kuo remiasi demokratinė politinė santvarka.

Konstitucinis Teismas dar 2009 metais yra išaiškinęs, kad įrašai pasuose kitomis kalbomis galimi tik papildomų įrašų puslapyje, o ne vietoje valstybinės kalbos. 2014 metais numatyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija gali leisti įstatymu įteisinti išimtis. Išimtys buvo leistos pilietybę gavusiems užsienio piliečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams.

Seimas šia galimybe kol kas nepasinaudojo ir joks tą leidžiantis įstatymas nebuvo priimtas. Neleido to ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), 2017 metų pradžioje priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, jog paso įrašai kita kalba galimi tik papildomų įrašų puslapyje. Beveik visa žiniasklaida skelbė priešingai. Aukštesnių teismų sprendimai suformuoja doktriną, kuria turi vadovautis žemesnieji teismai. Ir vėl nesvarbu. Savavališkais sprendimais apygardos teismas paneigė ir Konstituciją, ir galiojančius įstatymus, ir teismų doktriną. Nepriklausomai nuo to, ką manome asmenvardžių klausimu, vardan teisminės sistemos stabilumo turime tikėtis, kad sprendimas bus skundžiamas, o LVAT pakartos savo išvadas.

Teismai valstybę ant galvos stato ne tik asmenvardžių rašymo klausimu. Šis tėra pavyzdys. Jau metų pradžioje Vilniaus apylinkės teismas leido moteriai pase įsirašyti vyrišką lytį, neatitinkančią jos biologinės lyties. Toks sprendimas ir vėl įteisina tai, ko iki šiol nėra įteisinęs Seimas. Ir vėl motyvuojama tuo, kad teisėjų nuomone, egzistuoja teisė būti pripažintam esant norimos lyties, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktika.

Europoje jau porą dešimtmečių kalbama apie tai, kad teismai vis labiau kišasi į politinius sprendimus, o atsakomybės besikratantys politikai mielai užleidžia jiems savo pareigas. Tai vadinama politikos juridizacija. Lietuvoje šis reiškinys įgavo išties radikalias formas.

Reikia pripažinti, kad dėl to didele dalimi kaltas pats Konstitucinis Teismas, pats ignoruojant teisinės valstybės principus. Įsimintinas 2014 m. liepos 11 d. sprendimas. Dar 1994 metais buvo išaiškinta, kad Seimas jokiais atvejais negali varžyti tautos iniciatyvos rengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo, nes tauta yra aukščiau Seimo ir Konstitucijos, pirminis jų valdžios šaltinis. 2014 m. nutarta priešingai ir Seimui suteikta veto teisė. Kartu pasakyta, kad Konstitucijos negalima keisti atsisakant demokratijos ar nepriklausomybės. Jokiu būdu nesiūlant keisti kurį iš šių dalykų, būtina pripažinti, kad Konstitucijos 148 straipsnis tiesiogiai leidžia tokį pakeitimą, nurodydamas, kad tam reikalinga ¾ balsų dauguma. Taip Konstitucinis Teismas atvirai paneigė tiek savo ankstesnius sprendimus, tiek patį Konstitucijos tekstą.

Jeigu Konstitucinis Teismas gali sau leisti ignoruoti ir keisti viską, kas yra virš jo, kodėl to paties negali daryti žemesnieji teismai? Žinoma gali! Ir daro. Konstitucinis Teismas pradėjo šį chaosą, tačiau pats niekada neras jėgų jo užbaigti. Valstybės gelbėjimas nuo teismų savivalės yra tik jos piliečių rankose.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nebūkit naivuoliai       2017-11-10 16:06

“Aukščiausiajam Teismui balkono durys svarbesnės už teisingumo įvykdymą Restitucijos byloje, už Respublikos duoto žodžio įvykdymą 2015-10-26 Net ir pagal civilinę teisę pažadai turi būti ištesėti, skolos atiduotos, jau nekalbant apie viešąją teisę, kuri gina konstitucinę piliečių teisę į nuosavybės atkūrimą. Nuosavybės atkūrimo santykius reguliuoja viešoji teisė. 1991 m. birželio 18 d. priėmus specialų įstatymą - Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” šiuo Nuosavybės restitucijos įstatymu buvo įgyvendintas valstybės pasiryžimas atkurti okupacinės valdžios neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises, taip siekiant įgyvendinti teisingumą asmenų, kurių nuosavybės teisės buvo pažeistos, atžvilgiu. Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo teisės aktuose suformulavus pažeistos teisės į privatinę nuosavybę atkūrimo pagrindus, o nuosavybės restitucijos įstatymo normose įtvirtinus subjektinių nuosavybės teisių atsiradimo teisines prielaidas, šių teisinių santykių turinį, teisminės gynybos priemones ir kitus aspektus, buvo nubrėžtos teisinio reguliavimo turinio kryptys ir formos. Todėl bet kokių papildomų sąlygų ar apribojimų nustatymas turėjo būti vykdomas įvertinant įstatymų leidėjo apibrėžtas nuosavybės teisės tęstinumo ir atkūrimo principines nuostatas. Todėl pabrėžtina, kad pareiškėjo kasacinime skunde iškeltI 10 teisės klausimų - teisės taikymo ir aiškinimo problemos vykdant restituciją yra reikšmingi valstybės, visos teisinės sistemos mastu – tai konstituciniai klausimai. Teismai priėmę skundžiamas nutartis, aiškindami teisės normas, reguliuojančias termino atnaujinimą, nesirėmė Konstitucija, sistemiškai nesiejo savo sprendimų su Konstitucijoje, visų pirma jos preambulėje įtvirtintų vertybių, kaip antai: atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, užtikrinimu, su Konstitucijos preambulėje išreikštu teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvu, kuris kartu yra ir vienas iš pagrindinių teisinės valstybės elementų, taip pat teisingumo principo, kaip vienos iš esminių restitucijos proceso prielaidų, įgyvendinimu. Ir kai LAT teisėjų atrankos kolegijos priima nagrinėti kascinius skundus dėl įstatytų balkono durų netinkamos kokybės, bet nepriima kasacinio skundo dėl tiek metų besitęsiančioje atnaujintoje Nuosavybės atkūrimo į žemę byloje, tai yra atsakymas, kodėl žmonės bėga ir emigruoja iš tokios valstybės ir kodėl žmonės nepasitiki teismais”

info Lietuvai       2017-11-10 14:38

info Lietuvai : Biudžetininkai ikiteismininkai, biudžetininkai teisėjai fabrikuoja bylas greitai ir išsamiai nerenka objektyvių įrodymų,  vadovaujasi biudžetininkų liudininkų  melu ir atiminėja iš žmogaus turtą biudžetininko naudai - biudžetininkų tesisingumo sisitema virtusi turto ir pinigų atiminėjimo mechanizmu pagal suformuotą praktiką Lietuvoje.

Apuokiukas       2017-11-10 14:04

Lietuvos teisėjų chunta įvykdė šliaužiantį valstybės perversmą...

Valstybė, kurioje nėra Teisingumo, kas tai yra?       2017-11-10 13:28

Daugumoje posovietinių valstybių prieš formuojant teismų sistemą buvo atlikta teisėjų liustracija. Viena sėkmingiausiai atlikusių teismų reformą – Estija. Ji liustruodama sistemą didelę dalį sovietinių teisėjų atleido į užtarnautą poilsį.
Vengrijoje nauja Konstitucija įsigaliojo tik 2012 m. Iki jos įsigaliojimo jokios liustracijos teismuose nebuvo. Naujoje Konstitucijoje, siekiant sumažinti sovietinį palikimą teismuose, buvo sutrumpintas teisėjų išėjimo į pensiją amžius – nuo 70 iki 62 metų. Už tokią „liustraciją“ Vengrijos nekritikavo netgi daug pretenzijų reiškianti Venecijos komisija – dėl šios pataisos diskriminacijos neįžvelgė.
Lenkijoj tai dabar vyksta.

Kvartetas arba "Viską lemia kadrai"       2017-11-10 13:18

„Palaukit, aš radau sekretą, – čia rėkti Asilas pradėjo, –
Tada tik muzika darniai skambės, jei sėsim iš eilės.“
Paklausė Asilo, susėdo eilute,
O muzika vis tiek – kaip neteptam rate.
Dabar kad ims visi jie rietis
Ir derėtis,
Kaip sėsti ir kurio klausyti vado.

sekit,        2017-11-10 11:53

kas vyksta Lenkijoj su teismais ir teisėjais

o teismuose       2017-11-10 11:52

sovietiniai teisėjai arba jų auklėtiniai, o ES .... nesinori net rašyti, patys žinot kas

Ne tik Lietuvoje       2017-11-10 11:37

Ir JAV, ir Ispanijoje, ir kitur, politika juridizuojama ir valdžią perima teismai. O politikai mielai jiems tą valdžią užleidžia.

dūra lex       2017-11-10 11:17

Valstybės gelbėjimas nuo teismų savivalės yra tik jos piliečių rankose. Puiku! Prieš veikiant dar patikslinkim, kas yra:
1. valstybė (ne teoriškai, o faktiškai)
2. teismai (ne teoriškai, o faktiškai)
3. piliečiai (ne teoriškai, o faktiškai)
Kas žinot FAKTINĘ būklę ...siųskit nuorodą kitiems


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.