Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Tiesos.lt siūlo   2018 m. gegužės 15 d. 14:50

6     

    

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

propatria.lt

Politologo Vytauto Sinicos komentaras „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ patyčių kultūros ir korektiškumo tema. Kalbina Aurimas Perednis. Visos laidos įrašą galite perklausyti šioje nuorodoje.

Ar po „Eurovizijos“ finalo Lietuvoje kilusiose diskusijose įžvelgiate įžeidimus ir patyčias? Jeigu taip, iš kur jos? Galbūt jokios ribos nėra peržengtos ir viskas tvarkoje su mūsų garsių žmonių išraiškomis ir nuomonės laisve. Ar matote problemą, ir jeigu matote, tai kur?

Kalbant apie „Eurovizijoje“ nugalėjusį pasirodymą – nes be konteksto vertinti neįmanoma – tai, visų pirma, daina siekė ne sužavėti, o šokiruoti. Tai buvo toks postmodernizmas muzikoje. Tam tarnavo ir kudakavimas, ir šokėjų tąsymasis, ir politinė žinutė, ir pačios atlikėjos įvaizdis. Ji viešai sakė, kad didžiuojasi savo apkūnumu, nori jį pabrėžti, nori įkvėpti kitus – tai buvo viena iš jos politinių žinučių šalia priekabiavimo ir įvairovės.

Todėl Jurgos Lago pasisakymą, bent kiek aš suprantu, būtent taip ir matau. „Stora boba“ jai užkliuvo ne todėl, kad yra stora moteris, o todėl, kad pastaroji pati pasirinko tai akcentuoti ir tuo didžiuotis. Kaip pati atlikėja sakė, tai buvo viena iš visuomenės įkvėpimui skirtų žinučių. Negali tikėtis, kai tai sukels tik teigiamas ir pritariančias reakcijas.

Taigi jūs labiau žiūrite į sceninę žinutę, o ne į fizinius duomenis?

Aš tik tokiu aspektu galiu suprasti, kodėl tas pasisakymas kilo. Nemanau, kad kam nors yra svarbu, kaip atlikėjas atrodo, jeigu pats atlikėjas to nepadaro svarbia savo pasirodymo dalimi. Iš viešų atlikėjos pasisakymų buvo aišku, kad ji tuo didžiuojasi, jai yra svarbu, kad stambus kūnas ar kaip tai pavadinti yra gražu, ji kvietė „kalbėkim apie tai“. Atlikėjos mintis buvo, kad kalbėkime apie tai, kaip apie kažką gražaus ir gero. Buvo reakcijų – ir Jurgos Lago, ir kitų – kad taip nėra.

Štai klausytojas teigia, kad Lietuvoje apskritai populiaru patyčios ir įžeidžiančios frazės viešojoje erdvėje. Galbūt politikų ir atlikėjų vertinimams yra skirtingos ribos. Kaip vertintumėte platesnį patyčių klausimo kontekstą?

Sutinku, kad Lietuvoje yra problema su patyčių kultūra ir tuo, kad tai yra viešojoje erdvėje vykstančių diskusijų dalis. Kaip minėjote klausytojui, dažniausiai sau leidžiama šaipytis iš politikų, nes jie politikai. Bet reikia pastebėti, kai labai dažnai tai būna patyčios ne iš jų sprendimų, o iš to, kad jų brolis kažką daro, ar jie patys kažkada gėrė, o dabar kovoja su alkoholizmu, smurtu ir pan., kitaip sakant, į asmeniškumus orientuotos patyčios.

Lygiai taip pat ir čia. Tarsi galėtume iš atlikėjo šaipytis tik dėl jo muzikos, bet atsitinka ir kitaip. Iš tikrųjų man čia matyti dvigubas standartas, taikomas tiesiog dėl to, kad klausimas yra jautrus. Jeigu tema yra apkūnumas, ir kyla tam tikra empatija ir gailestis, nesinori, kad iš to būtų šaipomasi. Bet jeigu šaipomasi iš kitų dalykų, tai viskas gerai ir niekas skandalo nedaro, o pasitaikius tokiai temai tai sukėlė daug didesnį ažiotažą.

Prisideda garsūs žmonės, vieša erdvė. Buvo klausytojų pasisakymų, kad vieša erdvė, žmogaus žinomumas įpareigoja. Šie dalykai svarbūs?

Iš principo taip, bet tai yra teorija, o praktiškai Lietuvoje to nėra. Dabar nepateiksiu jokių skaičių, bet manau, kad daugelis jaučiame, jog būtent viešosios nuomonės formuotojai, žmonės, turintys plačią auditoriją, yra pratę kalbėti nerinkdami žodžių, nesirūpindami, ką įžeis, kokį konkretų žmogų. Be abejo, yra nerašyta išimtis, kad nesirūpinama įžeisti konkretų žmogų, tačiau yra didelis rūpestis neįžeisti kažkokių jautrių visuomenės grupių. Paprastai kai kalbame apie įvairias mažumas, ir tai jau tapę įprasta tema, laikoma, kad reikia kalbėti jautriau, atsargiau. Dabar galbūt pirmą kartą susidūrėme su Vakaruose vadinamuoju body positivity reiškiniu, raginančiu tik pozityviai kalbėti ir apie žmonių figūrą.

Kaip manote, ar reikia apie figūrą kalbėti pozityviai?

Nemanau. Apskritai jeigu reikia leisti egzistuoti sritims, kurios gauna išimtinę apsaugą nuo kritikos, aštrumo ir bendrų visuomenėje priimtų viešųjų diskusijų taisyklių, tai jų turi būti labai mažai ir jos turi būti labai gerai pagrįstos.

Kokios jūsų manymu yra temos, sritys ar žmogaus savybės, kur reikėtų dėti ženklą „Stop“?

Nežinau. Tačiau žinau, kad dabar tų apribojimų jau atrodo per daug. Sakyčiau, šiandien jaučiama tendencija versti žmones tarpusavyje ir ypač viešojoje erdvėje bendrauti tik pozityviai. Tik mėgti, sakyti apie juos tik gerai, vaikus tik skatinti, o ne drausti, galų gale, net sporte atsiranda idėjos nebeskirti paskutinių vietų, tik pirmąsias, ypač vaikų varžybose. Šis žmonių bendravimo statymas į rėmus nėra gera tendencija. Aš turiu teisę jūsų už ką nors nemėgti ir tą pasakyti, jūs turite teisę manęs už ką nors nemėgti ir tą pasakyti, ir visuomenė neturėtų apsimetinėti, kad visur yra tik pozityvas ir draugiškumas.

Tačiau žiniasklaida dažniau kaltinama tuo, kad mato tik blogus dalykus, o gerų – visai nemato.

Čia susipina dvi temos: apie ką kalbame ir kaip kalbame. Žiniasklaida dažniausiai kalba apie politiką, bent jau ta žiniasklaida, į kurią tokia kritika referuoja. O politikoje yra natūralu dažniausiai kalbėti kritiškai. Kitaip kokia prasmė apie kažką kalbėti, jeigu tas kalbėjimas nereikalauja mūsų dėmesio ir siekio kažką pataisyti, padaryti geriau, pateikti žmonėms įvertinti. Žiniasklaida privalo apie politiką kalbėti kritiškai. Ir galbūt tas žmones vargina. Bet kalbant apie žmonių viešus ir neviešus tarpusavio santykius, tas bendravimas tampa vis labiau cenzūruojamas, kad būtų malonus.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pritariu Algirdui,       2018-05-16 7:19

seniai nebežiūriu. Visiška pasaulio moralės degradacija, kas akivaizdžiai čia parodoma. Kaltinkime save, kad dar nepraregėjome, kad vis dar tikimės stebuklo iš pasaulio, kuris ritasi į bedugnę. Štai čia jis parodo ką gali būdamas be Dievo.

Dzeikas       2018-05-15 19:47

Nezinau ar cia tycia ar is durnumo, taciau religinis ir pasauleziurinis dalykai tarsi specialiai maisomi su istatymais.
Taip, naudinga, bent jau stengiuos laikytis Jono Auksaburnio priesako: “Kalbek su nauda, klausyk su nauda ir klausk su nauda”.Jeigu stora karve iseitu lasinius purtyti publikai tai nesakes nieko iseiciau ir tiek - neverta tersti sielos neestetiniais vaizdais. Sakyti , jei neklausia nematau reikalo. Butu reikalas tai sakau dera pasakyt, mergele - tavo vaizdas nekelia estetinio pasigerejimo ir butu geriau ir tau, ir publikai nedemonstruoti sito.
Izeidineti ar tyciotis - nemanau kad reikia. Taciau tai mano pasauleziurinis pasirinkimas taip elgtis su zmogum. TA PATI dalyka brukti istatymu, o butent DRAUSTI reiksti savo neigiama poziuri i beskonybe ar neigiamus jausmus sukeliancius vaizdus - krikscioniui tai elementaru - jau yra zmogaus teisiu pazeidimas ir valdzios kisimasis i Dievo prerogatyvas:
- Pasakyta, kas Dievo - Dievui, kas ciesoriaus - ciesoriui. Negali ciesorius drausti tai, ka gali Dievas draust.

Vitutis       2018-05-15 19:10

Amžių pragyvenau ir tik dabar sužinojau,kad Izraelis Europoje.Teks pasitikrinti geografijos žinias.

albina       2018-05-15 19:09

Europa turi problemų su vizijom.Nieko keisto.kad Eurovizija yra kas tik nori,bet ne dainos konkursas.Ir kodėl tik Australija čia dalyvauja?Dėl patyčių - pūnam nuo *galvų*:kokia leksika ir epitetai vienas kitam sklinda iš *elitinių*?

Na tikrai       2018-05-15 17:36

Atrodo Eurovizija virsta i ,,freak show”-tai moteris su barzda,tai sumo imtynininke su kiciniais katinais fone.Neklausyciau antra karta ne uz pinigus tos dainos.Nors…Jei labai daug sumoketu-ka gali zinot ?

Algirdas       2018-05-15 17:29

Eurovizijos neklausau, nes Eurovizija yra euroglobalistų sugalvotas būdas afroamerikoniškai subkultūrai propaguoti.


Rekomenduojame

Seime – paroda „2018 metų Laisvės premija“

Linas V. Medelis. Liudininkė iš skrynios, arba Ką gali papasakoti septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus knygelė

Aušra Maldeikienė. #debatai2019Laidotuvės, arba Kam iš tų pretendentų Lietuvos pelenai beldžia į širdį...

Liutauras Stoškus. Mintys po „Pažadų koncerte“ Balsiuose

Arvydas Juozaitis. Ateina laikas inicijuoti Konstitucinio Teismo reformą

Algimantas Rusteika. Koks galutinis Konstitucinio Teismo „išaiškinimų“ tikslas?

Laisvos visuomenės institutas: nesutinkame su tokiu Konstitucijos aiškinimu – jis prieštarauja žmogaus prigimčiai

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams artėjant: pirmieji debatai

Algimantas Rusteika. Zonos žiobienės, slušniai ir miliūtės prieš Saulių Dambrauską

Oksfordo studentai dėl „homofobijos“ reikalauja atleisti pasaulinio lygio profesorių

Arvydas Juozaitis. Lietuvos šeimoms — socialinę inžineriją?

Andrius Švarplys. Ir naujosios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos problemos nesprendžia

Vytautas Radžvilas. Lietuvos jaunimo mankurtinimas

Kruvinas išpuolis prieš vokiečių parlamentarą – smūgis Europos demokratijai

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus „iš oro“?

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

Andrius Švarplys. Po R. Miliūtės „Dienos temos“ šįvakar

Saulius Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui

Vytautas Sinica. Marksizmas, bolševizmas ir šeimos panaikinimas

Pilietinė savivalda: mes tai galime – surinkime 300 000 parašų ir referendumu susigrąžinkime savo konstitucines galias (papildyta)

Visuomeninių organizacijų pareiškimas dėl Nacionalinės premijos skyrimo Mariui Ivaškevičiui

Algimantas Rusteika. Ką dar padaryti, kad nieko daryti nereikėtų ir emigrantai sugrįžtų?

Vidmantas Valiusaitis. Žmogus sensta, kai netenka idealų

Arvydas Jockus. Bankai ir „Sodra“ suvienijo pajėgas: pataria nenutraukti pensijų kaupimo sutarčių

Romas Lazutka. Pensijų skaičiuotė: vienas, du, trys… ir lieki kvailys

Nuo bačkos. Rasa Juknevičiene: Šiandien taip apsidžiaugiau, pamačiusi neužmirštuolę ant LRT žurnalistų krūtinių

Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“

Raimondas Navickas. Feisbukistane galioja kitokie principai

Povilas Gylys: „Šeimininkai mums parinko ir paskyrė savo kandidatus į prezidentus“

Stasys Jakeliūnas. Ar tai, ką jie daro, yra žurnalistika?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.