Naujienos, Įžvalgos

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Tiesos.lt siūlo   2018 m. gegužės 15 d. 15:50

6     

    

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

propatria.lt

Politologo Vytauto Sinicos komentaras „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ patyčių kultūros ir korektiškumo tema. Kalbina Aurimas Perednis. Visos laidos įrašą galite perklausyti šioje nuorodoje.

Ar po „Eurovizijos“ finalo Lietuvoje kilusiose diskusijose įžvelgiate įžeidimus ir patyčias? Jeigu taip, iš kur jos? Galbūt jokios ribos nėra peržengtos ir viskas tvarkoje su mūsų garsių žmonių išraiškomis ir nuomonės laisve. Ar matote problemą, ir jeigu matote, tai kur?

Kalbant apie „Eurovizijoje“ nugalėjusį pasirodymą – nes be konteksto vertinti neįmanoma – tai, visų pirma, daina siekė ne sužavėti, o šokiruoti. Tai buvo toks postmodernizmas muzikoje. Tam tarnavo ir kudakavimas, ir šokėjų tąsymasis, ir politinė žinutė, ir pačios atlikėjos įvaizdis. Ji viešai sakė, kad didžiuojasi savo apkūnumu, nori jį pabrėžti, nori įkvėpti kitus – tai buvo viena iš jos politinių žinučių šalia priekabiavimo ir įvairovės.

Todėl Jurgos Lago pasisakymą, bent kiek aš suprantu, būtent taip ir matau. „Stora boba“ jai užkliuvo ne todėl, kad yra stora moteris, o todėl, kad pastaroji pati pasirinko tai akcentuoti ir tuo didžiuotis. Kaip pati atlikėja sakė, tai buvo viena iš visuomenės įkvėpimui skirtų žinučių. Negali tikėtis, kai tai sukels tik teigiamas ir pritariančias reakcijas.

Taigi jūs labiau žiūrite į sceninę žinutę, o ne į fizinius duomenis?

Aš tik tokiu aspektu galiu suprasti, kodėl tas pasisakymas kilo. Nemanau, kad kam nors yra svarbu, kaip atlikėjas atrodo, jeigu pats atlikėjas to nepadaro svarbia savo pasirodymo dalimi. Iš viešų atlikėjos pasisakymų buvo aišku, kad ji tuo didžiuojasi, jai yra svarbu, kad stambus kūnas ar kaip tai pavadinti yra gražu, ji kvietė „kalbėkim apie tai“. Atlikėjos mintis buvo, kad kalbėkime apie tai, kaip apie kažką gražaus ir gero. Buvo reakcijų – ir Jurgos Lago, ir kitų – kad taip nėra.

Štai klausytojas teigia, kad Lietuvoje apskritai populiaru patyčios ir įžeidžiančios frazės viešojoje erdvėje. Galbūt politikų ir atlikėjų vertinimams yra skirtingos ribos. Kaip vertintumėte platesnį patyčių klausimo kontekstą?

Sutinku, kad Lietuvoje yra problema su patyčių kultūra ir tuo, kad tai yra viešojoje erdvėje vykstančių diskusijų dalis. Kaip minėjote klausytojui, dažniausiai sau leidžiama šaipytis iš politikų, nes jie politikai. Bet reikia pastebėti, kai labai dažnai tai būna patyčios ne iš jų sprendimų, o iš to, kad jų brolis kažką daro, ar jie patys kažkada gėrė, o dabar kovoja su alkoholizmu, smurtu ir pan., kitaip sakant, į asmeniškumus orientuotos patyčios.

Lygiai taip pat ir čia. Tarsi galėtume iš atlikėjo šaipytis tik dėl jo muzikos, bet atsitinka ir kitaip. Iš tikrųjų man čia matyti dvigubas standartas, taikomas tiesiog dėl to, kad klausimas yra jautrus. Jeigu tema yra apkūnumas, ir kyla tam tikra empatija ir gailestis, nesinori, kad iš to būtų šaipomasi. Bet jeigu šaipomasi iš kitų dalykų, tai viskas gerai ir niekas skandalo nedaro, o pasitaikius tokiai temai tai sukėlė daug didesnį ažiotažą.

Prisideda garsūs žmonės, vieša erdvė. Buvo klausytojų pasisakymų, kad vieša erdvė, žmogaus žinomumas įpareigoja. Šie dalykai svarbūs?

Iš principo taip, bet tai yra teorija, o praktiškai Lietuvoje to nėra. Dabar nepateiksiu jokių skaičių, bet manau, kad daugelis jaučiame, jog būtent viešosios nuomonės formuotojai, žmonės, turintys plačią auditoriją, yra pratę kalbėti nerinkdami žodžių, nesirūpindami, ką įžeis, kokį konkretų žmogų. Be abejo, yra nerašyta išimtis, kad nesirūpinama įžeisti konkretų žmogų, tačiau yra didelis rūpestis neįžeisti kažkokių jautrių visuomenės grupių. Paprastai kai kalbame apie įvairias mažumas, ir tai jau tapę įprasta tema, laikoma, kad reikia kalbėti jautriau, atsargiau. Dabar galbūt pirmą kartą susidūrėme su Vakaruose vadinamuoju body positivity reiškiniu, raginančiu tik pozityviai kalbėti ir apie žmonių figūrą.

Kaip manote, ar reikia apie figūrą kalbėti pozityviai?

Nemanau. Apskritai jeigu reikia leisti egzistuoti sritims, kurios gauna išimtinę apsaugą nuo kritikos, aštrumo ir bendrų visuomenėje priimtų viešųjų diskusijų taisyklių, tai jų turi būti labai mažai ir jos turi būti labai gerai pagrįstos.

Kokios jūsų manymu yra temos, sritys ar žmogaus savybės, kur reikėtų dėti ženklą „Stop“?

Nežinau. Tačiau žinau, kad dabar tų apribojimų jau atrodo per daug. Sakyčiau, šiandien jaučiama tendencija versti žmones tarpusavyje ir ypač viešojoje erdvėje bendrauti tik pozityviai. Tik mėgti, sakyti apie juos tik gerai, vaikus tik skatinti, o ne drausti, galų gale, net sporte atsiranda idėjos nebeskirti paskutinių vietų, tik pirmąsias, ypač vaikų varžybose. Šis žmonių bendravimo statymas į rėmus nėra gera tendencija. Aš turiu teisę jūsų už ką nors nemėgti ir tą pasakyti, jūs turite teisę manęs už ką nors nemėgti ir tą pasakyti, ir visuomenė neturėtų apsimetinėti, kad visur yra tik pozityvas ir draugiškumas.

Tačiau žiniasklaida dažniau kaltinama tuo, kad mato tik blogus dalykus, o gerų – visai nemato.

Čia susipina dvi temos: apie ką kalbame ir kaip kalbame. Žiniasklaida dažniausiai kalba apie politiką, bent jau ta žiniasklaida, į kurią tokia kritika referuoja. O politikoje yra natūralu dažniausiai kalbėti kritiškai. Kitaip kokia prasmė apie kažką kalbėti, jeigu tas kalbėjimas nereikalauja mūsų dėmesio ir siekio kažką pataisyti, padaryti geriau, pateikti žmonėms įvertinti. Žiniasklaida privalo apie politiką kalbėti kritiškai. Ir galbūt tas žmones vargina. Bet kalbant apie žmonių viešus ir neviešus tarpusavio santykius, tas bendravimas tampa vis labiau cenzūruojamas, kad būtų malonus.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pritariu Algirdui,       2018-05-16 8:19

seniai nebežiūriu. Visiška pasaulio moralės degradacija, kas akivaizdžiai čia parodoma. Kaltinkime save, kad dar nepraregėjome, kad vis dar tikimės stebuklo iš pasaulio, kuris ritasi į bedugnę. Štai čia jis parodo ką gali būdamas be Dievo.

Dzeikas       2018-05-15 20:47

Nezinau ar cia tycia ar is durnumo, taciau religinis ir pasauleziurinis dalykai tarsi specialiai maisomi su istatymais.
Taip, naudinga, bent jau stengiuos laikytis Jono Auksaburnio priesako: “Kalbek su nauda, klausyk su nauda ir klausk su nauda”.Jeigu stora karve iseitu lasinius purtyti publikai tai nesakes nieko iseiciau ir tiek - neverta tersti sielos neestetiniais vaizdais. Sakyti , jei neklausia nematau reikalo. Butu reikalas tai sakau dera pasakyt, mergele - tavo vaizdas nekelia estetinio pasigerejimo ir butu geriau ir tau, ir publikai nedemonstruoti sito.
Izeidineti ar tyciotis - nemanau kad reikia. Taciau tai mano pasauleziurinis pasirinkimas taip elgtis su zmogum. TA PATI dalyka brukti istatymu, o butent DRAUSTI reiksti savo neigiama poziuri i beskonybe ar neigiamus jausmus sukeliancius vaizdus - krikscioniui tai elementaru - jau yra zmogaus teisiu pazeidimas ir valdzios kisimasis i Dievo prerogatyvas:
- Pasakyta, kas Dievo - Dievui, kas ciesoriaus - ciesoriui. Negali ciesorius drausti tai, ka gali Dievas draust.

Vitutis       2018-05-15 20:10

Amžių pragyvenau ir tik dabar sužinojau,kad Izraelis Europoje.Teks pasitikrinti geografijos žinias.

albina       2018-05-15 20:09

Europa turi problemų su vizijom.Nieko keisto.kad Eurovizija yra kas tik nori,bet ne dainos konkursas.Ir kodėl tik Australija čia dalyvauja?Dėl patyčių - pūnam nuo *galvų*:kokia leksika ir epitetai vienas kitam sklinda iš *elitinių*?

Na tikrai       2018-05-15 18:36

Atrodo Eurovizija virsta i ,,freak show”-tai moteris su barzda,tai sumo imtynininke su kiciniais katinais fone.Neklausyciau antra karta ne uz pinigus tos dainos.Nors…Jei labai daug sumoketu-ka gali zinot ?

Algirdas       2018-05-15 18:29

Eurovizijos neklausau, nes Eurovizija yra euroglobalistų sugalvotas būdas afroamerikoniškai subkultūrai propaguoti.


Rekomenduojame

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Arvydas Juozaitis reikalauja švietimo ir mokslo ministrės atsistatydinimo

Partizano Juozapo Streikaus-Stumbro baigiamoji kalba Troikos teisme

Vladas Vilimas. Kam reikalinga Konstitucijos pataisa dėl individualaus skundo?

LAT: medžių kirtimui pasipriešinusiems kauniečiams baudos neskirtinos – visuomenė turi teisę reikalauti kokybiškos informacijos apie medžių būklę

Kaip ideologija nugali mokslą: net „Mein Kampf“ galima „prakišti“ už mokslinį straipsnį

Povilas Urbšys. Kas nuoširdesnis: prof. V. Landsbergis ar R. Karbauskis?

Peticija: solidarizuokimės su mokytojais ir pareikalaukime ministrės atsistatydinti – padėkime pasiekti pozityvių švietimo pokyčių

Vytautas Radžvilas. Lietuvos pakasynos – valstybės lėšomis

Andrius Švarplys. Pasaulis, kuriam nesame pasiruošę

„Lithuanian Freedom Fighters“: video pasakojimas apie Lietuvos Laisvės kovas ir kovotojus

Vytautas Rubavičius. Mokytojui – „skaičiuoklę“ į dantis

Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į knygos „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ pristatymą

Valdas Vasiliauskas. Konservatoriška svajonė ar klejonė?

Darius Kuolys. Švilpiu ir aš stebėdamas Švetimo ir mokslo ministerijos įslaptintus viešuosius pirkimus

Vytautas Radžvilas. Moj adres – [evro]sovetskij sojuz…

Eglė Česnakavičiūtė. „Atlikęs pareigą Tėvynei“. Skiriama visiems laisvės kovotojams, vis dar neturintiems amžino poilsio vietos

Lietuva palydėjo į amžinąjį poilsį Adolfą Ramanauską-Vanagą

Geroji Naujiena: Visi esame kilę iš vieno ir palaiminti būti viena

Rasa Čepaitienė. Balta

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui: miškas be vilko – ne miškas

Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė: „Išsipildė mano svajonė“

Kviečiame spalio 5 ir 6 dienomis pagerbti Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą (programa; papildyta video)

Tarptautinės Mokytojų dienos minėjimas Kaune: Danguolė Petrauskaitė-Juodžbalienė. Diena, kai baigiasi kantrybė, arba Kaip man ne gėda

Advokato Sauliaus Dambrausko darbų ginant viešąjį interesą apžvalga: paremkime šias pastangas –  tapkime beprecedenčio proceso dalimi

Kviečiame į Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymą Šiauliuose

Vygantas Malinauskas. Socialinis teisingumas pagal Trump’ą ir Lietuvą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.