Šeimos politika

Vytautas Sinica. Tik nekalbėkime apie šeimą!

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gruodžio 29 d. 22:37

3     

    

Vytautas Sinica. Tik nekalbėkime apie šeimą!

„Artuma“ | 2015 (12)

2015-ieji vėl buvo šeimos politikos štilio metai. Seime toliau stringa visi šeimai naudingi projektai, tenka guostis tuo, kad kol kas pavyksta blokuoti ir radikalų projektus – vienalytės partnerystės ar genderistinio lytinio švietimo įteisinimą. Taip išlaikomas status quo, tačiau ir nejudama šeimos stiprinimo linkme.

2011 m. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad šeima yra visi vyrai ir moterys, susieti „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“. Pagal šiuos kriterijus (vaikų auklėjimas – ne privalomas, o vienas iš galimų kriterijų), šeima tampa visi susimetusieji, taip pat meilužiai, ilgiau draugaujanti gimnazijos moksleivių porelė ar net tiesiog draugai. Nuo šio istorinio Lietuvai sprendimo dienos šeimos politika neturi ateities, kol iš naujo nebus konstituciškai apibrėžta šeima.

Nepriėmus Konstitucijos pataisos, prasmės netenka daugybė kitų vertingų projektų, ypač skirtų nepilnamečių apsaugai nuo alternatyvias šeimos formas kaip normą propaguojančios informacijos ar „konstitucinių šeimos vertybių“ niekinimo. Nebeaišku, kas yra „konstitucinės šeimos vertybės“? Pagal KT, tai viso labo abipusis emocinis prisirišimas ir įsipareigojimai, nesvarbu tarp ko ir nesvarbu kaip ilgai. Visi šeimos sampratą stiprinantys Seime užregistruoti projektai netenka bent dalies prasmės.

Tuo tikslu dar 2013 metais 106 Seimo nariai užregistravo Konstitucijos 38 straipsnio pataisą, kuria susiejo šeimą su vyro ir moters santuoka, tėvyste ir motinyste. Kitaip sakant, šeimos santykiai sieja sutuoktinius ir tėvus su jų vaikais. Šeimos kūrimas sugrąžinamas į žmonių rankas, nes šeimai atsirasti reikalingas jų valingas sprendimas, o ne vien faktinės gyvenimo kartu aplinkybės.

Puikią ir teisingą pataisą užregistravo absoliuti dauguma visų frakcijų atstovų, 3 iš 11 liberalų ir 21 iš 39, taigi dauguma, socialdemokratų. Tačiau būtent socialdemokratai deda visas pastangas šiam projektui užblokuoti.

Dar 2012 m. LSDP ir Vyriausybės programoje buvo įrašytos dviveidiškos ir pražūtingos nuostatos: „neskirstysime šeimų į tradicines ir netradicines“, „nemokysime šeimų, kaip joms gyventi“, o „valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti“. Gudrios, gražios, „neteisiančios“ ir laisvės bei lygybės lozungus atitinkančios formuluotės, iš tiesų reiškiančios, kad stabilių, santuokos įsipareigojimu grįstų šeimų valstybė neskatins. Akivaizdu, kad visos šios nuostatos prieštarauja minėtai Konstitucijos pataisai.

Būtent todėl LSDP ideologinis aktyvas nuosekliai stengiasi blokuoti šeimą apibrėžiančią Konstitucijos pataisą. Iš pradžių rekomendacinę išvadą jai ilgai delsė pateikti Vyriausybė, dabar jau ilgiau nei metus tą patį daro Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Metus neįtraukdamas klausimo į komiteto darbotvarkę jis savavališkai neleidžia Seimui balsuoti dėl šios pataisos ir tuo tyčiojasi iš daugiau nei 2/3 kolegų valios. Šių metų lapkričio 15 dieną sukako dveji metai nuo pataisos užregistravimo. Piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos laiškais ir viešais pasisakymais prašo svarstyti šį klausimą, tačiau jo „marinavimas“ tęsiasi.

Tokia situacija naudinga tik socialdemokratams, gyvenantiems įtampoje tarp savo tradicinių pažiūrų rinkėjų ir progresyvios marksistinės ideologijos. Prieš kolegas Briuselyje apie šeimą jie privalo kalbėti priešingai nei savo rinkėjams. Bet kokie sprendimai ar vieši debatai šeimos politikos srityje stato LSDP atstovus į nepatogią padėtį, nes viešai demaskuoja jų dviveidiškumą. Negalėdami rinkėjams prisipažinti, esą prigimtinės vyro ir moters šeimos ideologiniais priešininkais, bet ir nebūdami tokios šeimos draugais, jie stengiasi apskritai išvengti šeimos klausimų kėlimo iki artėjančių rinkimų. Todėl akivaizdu, kad visiems, besirūpinantiems prigimtinės, santuoka sudaromos šeimos stiprinimu, būtina stengtis šeimos politiką paversti rinkiminiu klausimu.

Piliečiai turi reikalauti sprendimų šioje srityje, atsiskaitymo rinkėjams (ypač vienmandatėse) už šiuos sprendimus, provokuoti viešą aiškios pozicijos išsakymą apie genderistinį švietimą, LGBT propagandą nepilnamečiams, požiūrį į vienalytes santuokas ir kitus klausimus. Daugybei politikų prieš rinkėjus paprasčiausiai gėda savo pažiūrų šeimos klausimais. Ir būtent čia slypi neišnaudota piliečių galia nuolatiniu spaudimu priversti balsuoti už, o ne prieš prigimtinei vyro ir moters šeimai naudingus projektus. Nuo mūsų priklauso, ar 2016-ieji pagaliau nebebus šeimos politikos štilio metai.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

manyčiau taip       2016-01-1 23:35

Sinicai būtinai reikia eiti į Seimą. Na laikas, kad į Seimą pradėtų patekti normalūs žmonės.

didziausia        2015-12-31 2:15

iskrypusiu santykiu propaguotoja - ausrina Marina, busimo kandidato i LR prezidentus motina.Dar kuoduotoji persona, draugaujanti su pedofilija itariamo uso pusbroliu pas liberastus. Sheima yra arba jos nera, o susidejusieji Apie tokius anksciau tautoje sklaide posakis ,,sumetusieji skudurus”) yra susideje ir neretai specialiai nesituokia, nes ,,vienisos motuses” gauna daug iv. pasalpu. Istekes ir bye bye pasalpoms. Tokia praktika yra daugelyje saliu. Ypac populiari tarp Anglijoje isikurusiu tautieciu, bei JAV. Taigi, merkantiliskumas nugali sveika prota ir sveikos sheimos atmosfera.

Ignas       2015-12-30 20:46

Nėra šeimų nei “tradicinių”, nei “netradicinių”. Šeimos yra prigimtinės (naturalios) arba marksistų siūlomos butaforinės šeimos, nukreiptos prieš žmogaus prigimtį.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.