Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 6 d. 18:57

25     

    

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Kiekviena valstybė siekia savo išlikimo. Išlikimui – ypač mažos valstybės išlikimui – būtina taika užsienio politikoje. Tačiau ne mažiau būtina visuomenės santarvė, solidarumas ir stabilumas valstybės viduje. Esama įvairių veiksnių, kurie užtikrina arba, priešingai, griauna, visuomenės solidarumą, santarvę ir stabilumą. Dar Platonas kaip vieną tokių išskyrė socialinę atskirtį, sukuriančią tartum „dvi valstybes“ vienoje. Šiuolaikiniai tyrimai aiškiai liudija, kad solidarumą ir stabilumą valstybėje griauna ir jos vidinės etninės įtampos – kuo multikultūriškesnė visuomenė, tuo mažesnis žmonių pasitikėjimas vieni kitais ir nepažįstamųjų bendrumo jausmas.

Lietuva beveik neturi pastarosios problemos, tokios aktualios šiandienos Europoje. Esame, palyginti, itin vienalytė visuomenė. Net 84 procentai Lietuvos gyventojų save priskiria tai pačiai – lietuvių tautai. Net 79 procentai save priskiria tai pačiai – Romos katalikų religijai. Tačiau ir toje pačioje tautoje galimas susiskaldymas būtent klausimais, kurie turėtų ją susieti bendrumo saitais ir laikyti drauge.

Visame pasaulyje sutariama, kad tautos narius jungia bendra kalba, istorija ir kultūra. Šiuos veiksnius galima dar smulkinti į tradicijas, papročius, bendros kilmės ir likimo jausmą, valstybingumo simbolius, tautos herojų panteoną. Skirtingose tautose šie jungiantys aspektai skiriasi: šveicarų nevienija kalba, bet jungia bendra istorija. Imigrantų tautos kaip amerikiečiai neturi bendros kilmės, bet turi stiprų bendro likimo jausmą. Lietuvių tauta – nėra diskusijos – labiausiai vienijama bendros kalbos. Kalba buvo pagrindas, kurį pasirinko ir išskyrė moderniąją nacionalinę Lietuvos valstybę kūrę jos signatarai. Nors esama įvairių politinių problemų kalbos klausimais, nors populiarinamos idėjos dirbtinai kurti kalbinę įvairovę, kalba išlieka mūsų visuomenę vienijantis veiksnys.

Deja, priešingai mūsų visuomenėje veikia istorija. Ji taip pat galėtų ir turėtų telkti ir vienyti visuomenę, teikti bendrumo ir solidarumo jausmą, atsparumą išorės ir vidaus propagandinėms atakoms. Tačiau Lietuvos visuomenė (tiek lietuviai, tiek tautinių bendrijų atstovai) pasižymi itin įvairia istorine atmintimi. Vertindama Lietuvos istoriją, o ypač gyvojoje atmintyje dar esančius XX amžiaus įvykius, Lietuvos visuomenėje yra itin susiskaldžiusi ir net susipriešinusi.

Tą aiškiai rodo sociologiniai tyrimai. 2013 metų Vilniaus universiteto studija atskleidė, kad visuomenė yra visiškai susiskaldžiusi prieškario Lietuvos valstybės, partizaninio pasipriešinimo, sovietinės okupacijos, tautinio atgimimo ir kitų svarbiausių įvykių vertinimuose. Pavyzdžiui, su teiginiu, kad „Partizaninis pasipriešinimas – tai nereikalingų ir beprasmių kovų laikotarpis, nuo kurio nukentėjo nekaltų žmonių“, sutinka, nesutinka, neturi nuomonės arba „nei taip, nei ne“ atsako apylygiai – maždaug po ketvirtadalį žmonių. Tarpukario Lietuvos sukūrimą neginčijamu laimėjimu laiko nepilnai pusė gyventojų. Dauguma likusiųjų nežino ar sako „nei taip, nei ne“. Sovietinę okupaciją vienareikšmiškai neigiamai vertina kiek mažiau nei pusė gyventojų. Likusieji, vėlgi, arba nežino ką atsakyti, arba nesutinka su tokiu vertinimu. Skaičiai gerokai peržengia tautinių bendrijų procentą Lietuvoje ir verčia pripažinti, kad ir tarp pačių lietuvių nėra sutarimo.

Būtent šie pavyzdžiai verti paminėjimo, nes būtent šie klausimai nuolatos tampa aktualūs mūsų visuomenėje, yra keliami naujam gyvenimui įvairiais kaltinimais lietuvių tautai, okupacijų neigimais, laisvės kovotojų įvardijimu žmogžudžiais, banditais ir panašiai. Tai ne tik emocinis klausimas. Vienoks ar kitoks istorijos vertinimas arba pagrindžia Lietuvos valstybės teisėtumą ir teisę į egzistavimą, arba tai paneigia. Istorinė atmintis nėra ir negali būti neįpareigojančių intelektualinių pasvarstymų erdvė.

Pastaraisiais metais turbūt visiems ne kartą teko liudyti visuomenės susiskaldymą, kurį sukelia skirtingas istorinių klausimų vertinimas. Daugiausiai tokių diskusijų sukėlė per 2000 sukilėlių gyvybių aukų pareikalavęs 1941 metų Birželio sukilimas ir jo dalyvių atminimas. Ką daryti, matant tokį susipriešinimą?

Pakankamai keista, bet nemaža dalis įtakingų šalies istorikų sako, jog reikia gerbti „visuomenėje egzistuojantį atminčių polilogą“, savotišką įsivaizduojamą pašnekesį tarp vienoje šalyje gyvenančių skirtingos atminties atstovų. Ši istorinių atminčių įvairovė suvokiama ir pateikiama kaip puoselėtina, nors yra vienas labiausiai visuomenę kiršinančių veiksnių.

Nėra abejonės, jog skirtingos istorinės atmintys yra ne tik propagandos, bet ir gyvosios atminties pasekmė. Daugybė žmonių Lietuvoje nukentėjo nuo okupacijos, tačiau daugybė žmonių kolaboravo ir nukentėjo nuo rezistencijos. Dar kiti kolaboravo ir klestėjo okupuotoje Lietuvoje, o po nepriklausomybės jų asmeninė ir ypač materialinė padėtis blogėjo. Visa ši patirtis ir atmintis perduodama vaikams ir anūkams, atsinaujina ir gyvuoja iš kartos į kartą. Pagaliau nemažai žmonių sovietmetis asocijuojasi su jaunyste, sveikata, geriausiais įspūdžiais. Daugybei žmonių, ypač paveiktų sovietinės indoktrinacijos, nepriklausomybės klausimas kasdienybėje neiškildavo ir jos netemdė. Visa tai padeda suprasti skirtingas istorines atmintis, bet ne jas branginti ir puoselėti šią įvairovę.

Priešingai, valstybė turi siekti telkiančios istorinės atminties politikos. Taip pat, istorijos politika privalo stiprinti Lietuvos valstybingumą, o ne griauti jos pamatus. Šie dalykai gali ir turi būti suderinami, remiantis toliau siūlomais principais.

Pirma, valstybė negali įsakyti piliečiams, ką galvoti, o mokslininkams, ką tirti istorinės atminties klausimais. Kiekvienas yra laisvas turėti savitą požiūrį, kol jis atvirai neprieštarauja istoriniams faktams ar neneigia okupacijų ir okupantų nusikaltimų. Valstybė negali pakeisti susiformavusios asmenybės nuostatų.

Antra, valstybė turi pareigą pasakyti piliečiams, ką ji pati galvoja istorinės atminties klausimais, kokiais tautos ir valstybės istorijos įvykiais ir asmenybėmis yra didžiuojamasi, o kokie smerkiami. Nuo Antikos laikų žinoma, kad įstatymai ir net valstybės deklaracijos turi ugdomąją funkciją – ne tik leidžia, skatina ar draudžia konkrečius veiksmus, bet ir ugdo piliečių suvokimą, kad tie veiksmai ar nuostatos yra siektini ir teisingi. Valstybė neturi baidytis šios funkcijos. Turėti poziciją istorinės atminties klausimais yra demokratiška net ir tada, kai visuomenėje tais klausimais nėra sutarimo.

Trečia, telkianti piliečių istorinė atmintis privalo būti formuojama dar mokykloje, o taip viešosios informacijos priemonėmis. Tai daroma ir šiandien, tačiau šis darbas susiduria su ideologiniais iššūkiais, kaip antai mėginimais neigti mokomą Lietuvos istorijos pasakojimą, istorijos kaip disciplinos radikaliu nuvertinimu, nepakankamu mokymu apie laisvės kovas. Ypač pastaroji problema palieka plačias erdves sėkmingai propagandos sklaidai Lietuvos visuomenėje.

Ketvirta, telkiančios istorinės atminties formavimas privalo remtis skaidrumo ir teisingumo principais. Tauta, neleisdama jai primesti kolektyvinės kaltės ar juodinti jos didvyrius dėl jų pažiūrų ar tariamų veiksmų, kartu privalo sąžiningai pripažinti konkrečių asmenų padarytus nusikaltimus. Iš kitos pusės, ji turi teisę ir pareigą kategoriškai atmesti tiesos neatitinkančius kaltinimus. Melo (įskaitant neįrodytus kaltinimus apsiginti nebegalintiems žmonėms) atmetimas yra būtina demokratinės ir teisinės valstybės sąlyga. Tiesos reikalavimas kartu reiškia, kad telkianti istorinės atminties politika privalo remtis profesionaliai patikrintais istoriniais šaltiniais bei žiniomis, turimų šaltinių atskleidimu. Jos pozicijos turi būti formuluojamos besiremiant istorikais, visų pirma už tai tiesiogiai atsakingo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro konsultacijomis ir tyrimais. Kokybiškam istorikų darbui būtina užtikrinti tyrimų ir jų rezultatų sklaidos deramą finansavimą.

Penkta, valstybė ar jai pavaldžios institucijos negali pati kelti įtampų dėl istorinės atminties ten, kur esama visuomenės sutarimo. Jeigu visuomenė sutaria dėl konkretaus asmens vertinimo ar įamžinimo ir jeigu toks sutarimas neprieštarauja tiesai ir valstybingumo stiprinimui, akivaizdžiai žalinga yra prieštarauti tokioms visuomenės nuostatoms ar jas ignoruoti. Valstybė turi skatinti sutarimą ir gerbti jo apraiškas. Tipinis pavyzdys čia, be abejonės, yra Vyčio monumento Lukiškių aikštėje klausimas, kur net 76 procentai piliečių palaiko Vyčio monumento statybas, tačiau tam ryžtingai prieštarauja Vilniaus meras, Kultūros ministerijos tarnautojai ir Šiuolaikinio meno centro publika, turinti neproporcingą įtaką ir galinti ignoruoti visuomenės nuomonę.

Šešta, būtina pripažinti, kad skirtingos valstybės tuos pačius įvykius visada vertins skirtingai, nes skirsis jų vertinimo atskaitos taškai. Tai reiškia, kad jokia užsienio šalis negali kitai šaliai diktuoti istorinės atminties politikos. Kartu tai nereiškia, kad nereikia siekti dialogo ir tarpusavio supratimo, kad istorinės atminties įtampos būtų kiek įmanoma išspręstos.

Septinta, telkiančiai istorinės atminties politikai būtina akcentuoti visuomenę vienijančias asmenybes ir simbolius, populiarinti juos medijose, viešajame ir kasdieniame gyvenime. Visuotinai žinoma, kad tautas vienija jų tėvai-kūrėjai, laisvės kovotojai ir nacionaliniai simboliai. Tai itin menkai išnaudotas resursas Lietuvoje.

Aštunta, būtina aktyviai veikti pristatant savo tautos istoriją visame pasaulyje, tą daryti ne tik akademinėmis, tačiau ir masinės informacijos bei meninėmis priemonėmis. Nevykdydama jokios istorinės atminties politikos, Lietuva ilgus dešimtmečius pasyviai stebėjo, kaip kitos tautos rašė ir pasaulyje skleidė savas, dažnai tiesos neatitinkančias, jos istorijos versijas. Būtinos investicijos į pasaulinio lygio kino, kompiuterinių žaidimų, populiariosios literatūros ir kitą produkciją, efektyviausiai skleidžiančią tiesą apie Lietuvos istoriją visame pasaulyje, o ypač euroatlantinės integracijos partnerių visuomenėse.

Devinta, būtinos atskiros programos ir priemonės Lietuvos tautinių bendrijų geresniam integravimui į visuomenę ir į bendrą istorinės atminties lauką. Natūralu, jog dėl skirtingos istorinės patirties kitataučiai šalies piliečiai turi kitokius tų pačių istorinių įvykių vertinimus. Tai gerbiant, būtina formuoti istorinę savimonę, kurios atskaitos taškas būtų Lietuvos valstybė, o siektinas rezultatas – lojalumas Lietuvai, save suvokiant kaip būtent Lietuvos lenkus, rusus, žydus ar bet kurios kitos tautybės asmenis. Pirminė priemonė tam – Lietuvos, o ne jų titulinių šalių lenkų, rusų, žydų istorijos ir literatūros studijos.

Dešimta, telkiančios istorinės atminties politikos tikslas turėtų būti visų visuomenės narių vienijimas, istorinės savimonės ir per ją ištikimybės Lietuvai stiprinimas. Toks vienijimas turi remtis istorine tiesa, bendra pagarba nusipelniusiems ir bendru pasmerkimu nusikaltusiems šalies istorijos dalyviams.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vardas       2019-10-13 19:38

Idomios Vytauto Sinicos mintys.
Reikia Lietuvai telkiancios istorines atminties politikos, bet bus labai sunku kai 2004 m. Lietuva ir lietuvius kaip zmogiskuosius isteklius pardave Europos Socialistiniu Respubliku Sajungai. O dabar tenka klausytis Liberastinio Radijo Televizijos (LRT) propagandiniu nesamoniu kaip sovietiniais laikais kokia Lietuva nuostabi Europos Socialistiniu Respubliku Sajungoje.
Reikia tiketis, kad Donald John Trump administracijos lyderyste apsaugos nuo Izraelio, turtingu zydu lobistu daromu nesamoniu pasaulyje. Net Rusija gali pajuokauti, kad sovietiniai kariai neissaude ir nesuzeide Lietuvos Televizijos zurnalistu 1990-91 m. tai dabar Lietuva turi Liberastini Radija Televizija (LRT) pataikaujanti Europos Socialistiniu Respubliku Sajungai, JAV Demokratu partijai, Izraeliui, turtingiems zydu lobistams.

Prašalietis       2019-10-11 20:15

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika… Istorinės atminties “formavimas"dar mokykloje,istorinių įvykių “vertinimas”,valstybė “turi pasakyti, ką ji galvoja” apie istorinius faktus ir t.t. O aš eilinis naivuolis galvojau, kad po 30 metų buvęs tarybinių pionierių, komjaunuolių atminties “formavimas” jau seniai praeityje. Bet kaip parodo “teisingai"suformuoto Sinicų Vytautuko atvejis, “tautiniai” pionieriai ir komjaunuoliai turi būti “formuojami"geriau nei tai buvo tarybiniais laikais. Tais laikais žinojo kas buvo “atminties ir visokių kitokių gerų dalykų” formuotojais veikiančiais “tarybinės liaudies” vardu. Lansberginiame durnių laive niekas nepasikeitė ir bent kiek adekvatus žmogus žino, kas yra “valstybė”, kuri “pasako ką ji galvoja” apie istorinius faktus ir visokius kitokius “tautai ir liaudžiai gerus dalykus”, kuri turėtų užsiimti ir taip gerai tarybiniais laikais išmoktu"tautinių” pionierių ir komjaunuolių “formavimu”..

>>> 2019-10-7 19:07       2019-10-8 0:07

Nesižavėk savimi, minusą paspaudžiu neskaitęs tavo opusų.
Esi tokia pat padugnė kaip ir J. Milaitis, tik lengviau atpažįstamas.

stasys        2019-10-7 20:47

DDD .. tai tik pradžia , skilimai visuomenėje labai aiškiai matomi ..kai pasiaiškini nuomonės amžių . Nieko gero tai patriotams nežada .. senų kaliošu nieks ‘nečėdo’ .. nutrynei ir per langą.. į pamazgu duobe .Daugiavartotojišką visuomenė ir nieko asmeniško .

DDD       2019-10-7 20:30

V. Vyšniauskas dabar simpatizuoja ivaškevičiams - gal dėl jaunumo, gal ne. Niekas jo neišėdė.

stasys        2019-10-7 19:07

.. šaunuoliai kad skaitote , o tai jau ėmiau svarstyti kad čia mano tektu , be Dzeiko, niekas daugiau neraukia . smile

Įkainiai stasio demensijai gydyti       2019-10-7 16:58

Už kiekvieną trūkstamą skyrybos ženklą - pusė euro. Už kiekvieną neteisingą skyrybos ženklą - euras. Už kiekvieną nereikalingą skyrybos ženklą - trys eurai. Ir ,,Tiesos.lt” - turtingiausias ir galingiausias portalas Lietuvoje. smile

Vienuoliktas punktas       2019-10-7 16:43

O kokia liga tas stasys serga? Senatvine demensija ar kuo nors rimčiau?

stasys        2019-10-7 15:06

Trūksta konkretumo ..Istorinė valstybės atmintis negali būti formuojama gatvėje , ar kur nors čia Tiesose po žibaline lempa kokio spiečio trano ..motinėlei Juozapui pritariant. Baikit Jus tuos juokus , Istorinės atminties politikos formavimas turi tiesiogines sąsajas tiek su vidaus politika, piliečiams viešinant jos prieštaringus istorinius faktus, tiek užsienio politikoje kurioje nuolat susiduriama su prieštaravimais ir konkurencija kaimynuose. Na patys pasvarstykite kaip atrodytu kai ta tiesą apsprendžia visuomenės nuotaikos ir galiausiai ji tampa socialinio spaudimo priemone valstybei . Taip, yra dėl ko papeikti prieš tai buvusias valdžios daugumas , dėl jų bestuburiško noro išsiraityti nepatogiuose klausimuose., kaip matome laikas tokiu žaizdų negydo ..o jos pačios tik toliau pūliuoją .. nes visokio plauko šmeižikai itiki savo nenuginčijama tiesa ..tyloje. Antras punktas : manau pilnai pritarčiau .. valstybėje turi būti aiškus visi istorinės atminties faktai ir vadovautis tik vienais teigiamais Šimašiniais ..butu klaida , įprasminti reikia istorija o ne teigiamus rožynius akinius . Trečias punktas : Trūksta ne teisingu tekstu mokyklose o praktinės metodikos patiems vaikams patirinėti ta praeitį .. Neužtenka mokyklose turėti tik teisinga knygos tekstą . Užklasinė veikla turi turėti patriotiškumo privalomas valandas su išvykomis į gamtą ..Čia nieko naujo neišrasi ..ta darė sovietai ir jiems tikrai gerai sekėsi .. žiūrint į šiandienine Lietuva .Ketvirtas punktas : Ne tauta ar visuomenė turi nuspręsti kas teisinga istorinei atminčiai ..prisiminkime kad čia svarbus tik faktai ne nuomonės ir jei nėra kaltės pagrindžiančiu įrodymu negali būti teisiama už akių ..pagal Šimašiaus kurpalį . Valdžios vaidmuo čia nepamainomas . Penktas punktas : paprieštaraučiau ..Lukiškiu a. istorijoje kaip tik Šimašius elgėsi vadovaudamasis demokratiniais kanonais ..Todėl nustumti politine visuomene perleidžiant ta klausimą viešumai rizikuojama gauti visiškai supaprastinta rezultatą ..Vyčio sprendimas ..būtent toks ir yra . pav. Dauguma nori Vyčio įamžinimo Luk.a. o kokio ir patys nežino .. tai pavyzdys kiemo nuotaiku ..o ne dalykiško klausimo sprendimo .Šeštas punktas: pritariu .Septintas punktas : ir tai tiesa , žmonės per menkai domisi tais įvykiais nes pati valdžia siekia-siekdavo tuos klausimus užtušuoti . Aštuntas punktas: Galima apie tai galvoti tik tada kai musu pačiu visuomenėje bent 50 proc. bus laikomasi tos nuomonės .Devintas punktas : Nesutarimu laikotarpiu to nepasiekti , reikalinga dar gilesnė tu tautiniu mažumu integracija ..viena tokiu priemonių privaloma tarnybą kariuomenėje ir t.t. Dešimtas punktas : Jus bent tas kgb šmėklas kapuose užkaskite ir daugiau nepaleiskite po svieta klajoti .. va tada jau ir ranka bus pasiekiamas tas noras .

> 19:19; 20:51       2019-10-7 13:54

Kristaus vardu dabar manipuliuoja kas tik nori ir kaip tik nori. O ar kas nors paklausia, ką mano pats Kristus? Kai kas laukia antrojo Kristaus atėjimo turbūt tuo pačiu pavidalu kaip ir prieš 2000 metų, tačiau ar dabar jis nebūtų dar greičiau nukryžiuotas negu tada? Ir kas kryžiuotų? Ogi tie patys, kuriems Dievo vardas reiškia valdžią. O kada Lietuvoje po karo Bažnyčia turėjo didžiausią autoritetą? Ar ne tada, kai ,,Dievo žmonės” stojo į vieną gretą su tais, kurie atkūrinėjo valstybę? O kas atsitiko paskui? Ir kodėl? Stebėjau ir susireikšminimą (ypač dalies senų kunigėlių), ir perlenkimus, ir net savotišką kerštą (,,dabar vėl bus kaip prie Smetonos, tai žinosit…”). Vienyti apie kažką - tušti žodžiai. O kur mintys apie meilę ir tarnavimą? Nemadinga? Ne ta konjunktūra? Tai kur čia Kristus? O gal jis jau vėl atėjęs, tik ar kas nors jį girdi? Gal įsiklausykite bent į savo sielos balsą, garbieji ponai. Tai būtų puiki pradžia.

> Prašalaičiui       2019-10-7 12:50

Vytautas Vyšniauskas dar jaunas. Nežinau, kokius pasisakymus turite galvoje, bet gal žmogus suabejojo kai kuriais savo kumyrais? Turėkime kantrybės. Nereikalaukime, kad jaunas žmogus staiga taptų žilu išminčiumi. Viskam savas laikas.

Prašalaitis       2019-10-7 11:58

Cit.: “Tarp šitų berniukų buvo vienas rimtas vaikis. Jaunas, bet blaivaus proto, drąsus. Vytukas Vyšniauskas. Kur jis dabar? Zyliukai išėdė. Neįtiko plepiams.Per daug konkretus!”

Būtent, kad buvo. Dabar jau nei blaivaus proto, nei drąsus.
Sprendžiant pagal kai kuriuos pasisakymus Vytukas arba išvertė skūrą, arba jį nugalėjo baimė neatlaikius sistemos spaudimo.

Žodžio laisvė...       2019-10-7 11:34

“Teisuoliai”,ar mokate poterius ir persižegnoti?Gal nereikia Tautos mulkinti.
Vienadienių partijų matėme ne vieną,horizonte vėl matome kažką panašaus.Komunistai
pirmais nepriklausomybės metais pirmieji nubėgo prie altoriaus ir vis gauna nemažą
nusenusių davatkų balsų.Išversk kailinius laiku ir tapsi “elitu”.Tai šiandieninės Lietuvos grimasos.Jei pasikartotų 1940 metai atsitiktų lygiai taip pat,kaip buvo tuomet.Šiandien irgi jų nesimato ginant praeities kovotojų garbę.Tuomet vieni lietuviai gynė Tėvynę,kiti nuėjo tarnauti okupantui iš Rytų.

ANi       2019-10-7 10:17

visiškas ku-kū ir grybavimas

Malonu       2019-10-7 9:04

skaityti sio jauno zmogaus ir politiko analize ir ismastymus.Tai tikrai perspektyvus jaunas zmogus.
Kas Lietuvoje sieja chaosa, visuomenes susipriesinima, nihilizma, savivertes nuvertinima.Nuo pat 1918 metu, kai buvo atkurta Lietuvos valstybe, kai kurios valstybes sutartinai, ivairiais budais, Lietuva bande suniekinti, sunaikinti, istrinti is zemelapio.Maksimumas buvo pasiektas prieskaryje.Tas tesiasi ir siais laikais.Kokia dalis domisi Lietuvos sitorija, jos tikraisiais saltiniais?Labai nedydele dalis.Kiti apsiriboja lrt ir kitu sklaidos saltiniu nuodais.Taip ir formuojamas Lietuvos istorijos atmetimas ir kitos neigiamos nuostatos.

Su kuria polit. jėga        2019-10-7 7:55

ši būsimoji partija galėtų sudaryti vieni kitų rėmimo sutartis?

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-10-7 6:38

Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos bemaž 4 (!!!) kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje.
- Kam tai yra naudinga?
- Toks Tautos marinimas naudingas neišjungtiems komunistams (užslaptintiems kgb’istams, stribvaikiams bei pana6iems). Tai tinka ir klestinčiai okupacinei krikščionybei.
Milijonas (pusė visų !!!) darbininkų išvaryta iš Lietuvos, svetimšalių ideologijoms klestint Lietuvoje.
Atsibuskim, lietuviai
https://www.youtube.com/watch?v=yXwOgRMol2o
_____________________________
Aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį.
2019 spalio 7

test       2019-10-6 23:27

Tarp šitų berniukų buvo vienas rimtas vaikis. Jaunas, bet blaivaus proto, drąsus. Vytukas Vyšniauskas. Kur jis dabar? Zyliukai išėdė. Neįtiko plepiams.
Per daug konkretus!

ssssshwepsss       2019-10-6 23:16

Tik su istorijos atminties politika sunku sukurti kažką naujo ir veiksmingo.
Tai lyg ateities projektą rašyti kopijuojant tekstus nuo antkapių.
Mokią auditoriją “sutelks” tokie proto bokštai?
Visokio plauko nevykėlius, laimės bandytojus kiekvieną kartą balsuojančius už naujus gelbėtojus, prlaukusius idealistus-utopistus ir vatnikus tykančius malonių dalybų dykai. Visa tokios partijėlės sėkmės biršūnė būtų pakartoti DK rezultatą- 8 vietos seimo tvarte. Tarp įmitusių polytikos kuilių kas ten girdės zyliukų cypsėjimus? Niekas.
Sėdės opozicijos galiorkėje ir nuo jų niekas nepriklausys.
Bet čia optimistinis variantas. Nerealus.
Realiai bus šnipštas.

leliukai       2019-10-6 22:54

Naujoji Partija bus “sukurta” rašant šakėmis ant vandens.
Intencija “Norim kad būtų geriau” be idėjų politiniam veiksmui, paprastai turi logišką baigtį- “o gausis kaip visada”.
Ponai propatrijonai per eilę metų net savo tiklalapio skaitytojų rato nesugebėjo padvigubinti- kaip buvo penki skaitytojai, tiek ir liko.
Jie Lietuvą išjudinti mat užsimojo:) Kuo? Paskaitomis senoms panoms apmusijusiose bibliotekose? Lozungais dekoruotuose rinkimų bukletėliuose?
Burbulas visa tai. Nes ponai yra atitrūkę nuo realybės teoretikai.
Režimo propagandos volas juos pervažiuos ir net šlapios vietos nepaliks.
Bet ne tai svarbiausia. Realiai zyliukai neturi jokio raiškiai artikuliuoto plano ką darytų jeigu gautų valdžios vairą.
O juk demontuoti 30 metų veikiančią sistemą, taip kad sistemos griūtis nepalaidotų pačių griovėjų ir gausios žioplių publikos, yra sudėtinga, kruopštaus pasirengimo ir tikslių veiksmų reikalaujanti operacija.
Visa ponų povyza byloja, jog ponams “viskas aišku irjūra iki kelių”.
Vaikų darželis.

 

Profesūra ir Ko pajėgūs tik tekstų dauginimui..       2019-10-6 22:22

http://www.propatria.lt/2019/10/spalio-5-diena-11-valanda-kauno.html

Be konkrečių politinių reformų paketo (RP), nukreipto į ONS pakeitimą demokratine santvarką, ir be maksimalios tokiam RP įsipareigojusios demokratų koalicijos Seimo rinkimuose,  mūsų visų kitą spalį laukia krachas…(beje,  partijų koalicijoms jau kartelė nuleidinėjama iki 6 nuošimčių..)
Radžvilo puikių  demokratinių,tautinių, antioligarchinių, antiglobalistinių idėjų ir analizių  šalininkai, ir , deja, tuo pačių  jo politinių destruktyvių  veiksmų  pasyvūs dalyviai ,manau, neišvengiamai nusivils matydami, kad nauja krikdemiška partija faktiškai ne kuriama, bet eilę mėnesių jau užpliurpinėjama….  Šis puikus ideologas ir jo keli nekritiški talkininkai jau padarė beveik maksimumą, kad Juozaitį, Puteikį , kitus su CP siejamus asmenis, bei tautininkus padaryti savo šalininkų ir savo asmens oponentais…Ko gero, V.R. savo oponentais nepadarė tik gerb. Seimo nario P. Urbšio ir jo šalininkų, kas jau prilygsta beveik stebuklui…
V.R. kompanija jau pradėjo begalines paskaitų keliones po šalį, kurios truks amžnybę, bet inic, grupių jų metu kuriama nebus, nes juk tai profesūra ir jos auklėtiniai- pliurpimo virtuozai.Radžvilo profesūra prieš keliolika metų  eilę metų ištratino laikraštiniam Lietuvos švietimui daug rėmėjų lėšų (leidinys,,Baltijos kelias”), bet nesukūrė antisisteminio judėjimo,,Kitas pasirinkimas”, nes tą ,,kūrimą” tik deklaravo,diskutavo, platino pareiškimus,  bet nieko nedarė  judėjimui sukurti tikrovėje….Taip dabar jie elgiasi ir kurdami naują partiją,,, Radžvilo, Sinicos, Petkaus ir Ko neįgalumas EP rinkimuose ir rinkimuose Žirmūnų apygardoje ar net alternatyvios tautininkams eisenos organizavime Vilniuje, manau, visiems adekvatiems visuomenininkams liudija visus jų organizacinius gebėjimus ir valią tam…
    Stebuklą ,uždegant ,,žvakę’’ ONS naktyje , įsivaizduoju tik tuo atveju, jei , pirmiausia A.Rusteikos ,S.Dambrausko ir Ko pastangomis, vis dar gyvo,  KF žmonės atliktų žydarbį šiuo’ klausimu.  Jei KF nesiims , turėdamas RP sukūrimo patirtį , apvalaus stalo misijos, tai to niekas kitas Lietuvoje nepadarys arba neįstengs. Pasekmė nedarymo-  susiskaldę ONS oponentai pasidalins gabaliukais 10 nuošimčių demokratiškų vertybiškų rinkėjų balsus ir šnipštas visiems demokratų lūkesčiams, ko gero, visiems laikams… Kadangi V.R. ir Ko jau padarė beveik viską  smile, kad Seimo rinkimuose demokratų aljanso nebūtų, tad galimo aljanso (ir jo įsipareigojimo RP ) klausimo iškėlimo trapią viltį galima sieti tik su KF žmonių supratingumu ir pasišventimu sukuriant pirmą stebuklą neoligarchinės Lietuvos naudai…
Tad, ar sunėrę rankas lauksime akivaizdžiai ir labai sparčiai artėjančios ONS oponentų tragedijos 2020 metų Seimo rinkimuose ar raginsime ( talkindami)  KF lyderius degti ,,žvakę” ONS smaugiamoje, valstybingumo ir tautos žlugimo kelyje esančios Lietuvos naktyje?
  Spalio 5 d. paskaitų šou Kaune, po kurio , galiu lažintis su bet kuo , nebus   sukurta jokia Kauno IG naujos pol. organizacijos būrimo klausimu visiems paliudys organizacinius V.R. šalininkų kompanijos ,,tempus” ir realų gaudymasį laike ir erdvėje….

Prašalaitis       2019-10-6 22:03

Nuostabu, kad Lietuvos padangėje užgimė toks protingas jaunas žmogus aktyviai veikiantis politinėje plotmėje. Manau jis turi visas reikiamas savybes iš protingo tapti išmintingu. Pagarba.

Nereikia kažkam piršti       2019-10-6 21:30

tautai neaiškios praeities “didvyrių”, vieniems okupantams uoliai tarnavusių, o kitų okupantų  nelabai mėgusių. Jei neturime didvyrių be kabučių, nereikia ir dviprasmybių. Šaukštas deguto sugadina medaus statinę. O paieškoję, gal rastume tarp paprastų patriotų, o ne tarp narcizų, matančių pačią kovą, o ne save kovoje…

>>> Jūs visiškai TEISUS.       2019-10-6 20:51

Vienintelis kelias tai būtų stiprus krikščioniškas tikėjimas ir vertėtų atpažinti laiko ženklus ir uoliai prisidėti prie ekumeninio vienybės darbo. Pirmiausia reikia apsivalyti nuo visų žodžių, kurie smerkia, ir veiksmų, kurie neatitinka teisybės ir tiesos. Vėliau reikalingas dialogas geriau pažinti konkrečios sutiktos bendruomenės mokymo ir gyvenimo būdą ir bendradarbiauti dėl bendro gėrio. O vienytis reikia aplink Kristų, nes tik Šventoji Dvasia pajėgi suvienyti.

Būsimai krikščioniškai partijai        2019-10-6 19:19

bus iššūkis išlaikyti pusiausvyrą tarp istorinės atminties,tautos tapatybės ir krikščioniško pamato trijų stulpų.Svarbiausia,kad vyrautų krikščioniškasis.


Rekomenduojame

„Iš savo varpinės“: Vitalijaus Balkaus pasvarstymai naujųjų mokesčių tema

Darius Kuolys. Petro Cvirkos skaitymai

Vladimiras Laučius. Tėvynės sąjungos G taškas

Agnė Širinskienė. Bankai ir prekybos centrai stokoja socialinės atsakomybės ir solidarumo su visuomene

Vincentas Vobolevičius. Rinkimai Lenkijoje: ar ekonominiai „lūzeriai“ kelia PiS reitingus?

Arnoldas Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?

Andrius Švarplys. Jeigu ateityje nenorime „turėti galimybių išgirsti įvairių nuomonių“, turime pasakyti „God bless America“

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

NE eksperimentams Žemaitijos gelmėse! Atviras Lietuvos visuomenės kreipimasis dėl Vyriausybės planų statyti anglies dvideginio saugyklą

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.