Demokratija ir valdymas, Europa

Vytautas Sinica. Prancūzija suka į konservatyvią dešinę

Tiesos.lt siūlo   2016 m. lapkričio 29 d. 22:41

10     

    

Vytautas Sinica. Prancūzija suka į konservatyvią dešinę

Pro Patria

Prancūzijos Didžiosios revoliucijos amžininkai kalbėjo, kad revoliucijos banga į Prancūziją atsirita iš Amerikos. Tuometė revoliucija ėjo su laisvės, lygybės ir brolybės lozungais, nors atnešė terorą, karą, Vandėjos genocidą ir anarchiją, kuri tik labai sunkiai ir lėtai išsirutuliojo į stabilią ir veikiančią demokratiją. Šiandien per Atlantą į Prancūziją atsirita savotiška taiki kontrrevoliucija. „Pažangos“, globalizmo, sekuliarizmo ir viskuo besirūpinančios socialistinės valstybės idealus keičia grįžimas prie uždarų sienų, tautinio tapatumo, konservatizmo ir ekonominio liberalizmo. Tai įvyko JAV ir, panašu, jog kitais metais su mažiau triukšmo įvyks Prancūzijoje – antroje didžiausioje ES galybėje. Trumpo pergalė buvo šokas daliai Vakarų pasaulio, tačiau Prancūzijoje panašių pažiūrų kandidato pergalė prezidento rinkimuose tokio šoko nebesukels. Priešingai, ji beveik neišvengiama.

Prancūzijos rinkimai

Prancūzijai nuo 2012 m. vadovavo dabar jau tikrai liūdnai pagarsėjęs socialistas Fransua Hollande`as. Ir taip egzistavusius progresinius mokesčius jis pakėlė iki milžiniškų 75 proc. turtingiausiai visuomenės daliai (vėliau atšaukė), sukėlė protestus mėgindamas liberalizuoti darbo kodeksą, nesugebėjo priversti augti ekonomikos, kaip tikras Briuselio biurokratas reagavo į ES iššūkius („turime būti vieningi, viskas gerai“), išvargino tautą politkoretiška kalba ir sukėlė ją ant kojų agresyvia LGBT teisių politika. Valdant F. Hollande`ui šalyje kilo milžiniškas judėjimas už prigimtinę šeimą „Manif Pour Tous“, nesugebėta reaguoti į migrantų antplūdį ir teroro išpuolius. Nieko keista, jog kadenciją jis baigia turėdamas vos 9–12 proc. rinkėjų paramą, būdamas nepopuliariausiu prezidentu pokario Prancūzijos istorijoje ir su savimi į rinkiminę prarają nusitempdamas visą socialistų partiją.

Tokia situacija leidžia suprasti, kad būsimasis prezidentas bus iškeltas dešinėje. Šiandien apklausose pirmauja nacionalistinio Nacionalinio Fronto (NF) lyderė Marine Le Pen, renkanti 26–28 proc. Beveik neabejotina, kad kitais metais ji laimės pirmą rinkimų turą, o antrame ture susidurs su centro dešiniųjų respublikonų (UMP) kandidatu. Prancūzijos rinkimų sistema ir istorija moko, kad antrame ture dauguma rinkėjų susivienys prieš Marine Le Pen ir išrinks kitą kandidatą. Milžiniškas jos populiarumas palieka šansų ir jos pergalės scenarijui, bet jis mažiau tikėtinas. Iki šios savaitės manyta, kad pagrindiniu jos oponentu turėtų tapti buvęs prezidentas N. Sarkozy arba 1992–1997 m. šalies premjeras A. Juppe. Tačiau daugeliui netikėtai respublikonų kandidatu tapo Fransua Fillonas – sisteminis ir patyręs, tačiau ypač konservatyvią ir antiglobalistinę poziciją užėmęs politikas. Pirmame respublikonų primaries ture jis laimėjo 44 proc., antrame – 69 proc. balsų. Saugu spėti, kad būtent jis taps naujuoju Prancūzijos prezidentu. Taip pat, jog jo išrinkimas būtų šansas ES reformuotis ir išlikti.

Katalikas prezidentas

Visai neseniai niekas nebūtų įsivaizdavę tokio būsimo Prancūzijos prezidento paveikslo. Ko gero ryškiausias jo bruožas – moralinis konservatizmas. Praktikuojantis katalikas, niekada nesiskyręs ir, kaip madinga Prancūzijoje, į meilužių skandalus nesivėlęs penkių vaikų tėvas F. Fillonas aktyviai rėmė visuomeninį sąjūdį prieš vienalytes „santuokas“ ir yra stipriai remiamas katalikiškų judėjimų, ypač grupės Sens Commun pačioje respublikonų partijoje. Šie judėjimai mobilizuoja galybę prancūzų rinkėjų, apie kurių buvimą neseniai politiškai net negalvota.

F. Hollande`o buldozerinė socialinė „pažanga“ ištraukė Prancūzijos „pastabius katalikus“ (F. Filloną palaikanti nuosaikiai konservatyvi katalikų dalis) ir kitus socialinius konservatorius iš virtuvių katakombų ir pavertė politine jėga, nors ir nevienalyte. Ši politinė jėga stojo į kovą prieš vienalytes „santuokas“ (2013 m. ji įteisinta esant svyruojančiam 53 proc. piliečių palaikymui), homoseksualų įsivaikinimo galimybę, abortų biudžetinį finansavimą, panaikintą 7 dienų „pagalvojimo“ laikotarpį prieš atliekant abortą, genderizmo ideologijos ir liberalaus požiūrio į šeimą sklaidą mokyklose (2011 m. pradėta mokyti, jog lytis įgijama ne gimstant, o yra socialinis konstruktas, 2013 m. mokyklose inicijuota kova su „lyčių stereotipais“). F. Fillonas pastebėjo šiuos pokyčius ir nesunkiai pritaikė prie jų savo ir taip konservatyvią politinę liniją.

Sekuliarizmas mažiausiai šimtmetį buvo Prancūzijos religija. Katalikybė egzistavo kone pogrindyje, nesireikšdama viešojoje erdvėje. Net dešinieji kandidatai, įskaitant kraštutinį Nacionalinį frontą, neapeliavo į religiją rinkėjų balsams patraukti. Le Pen – nacionalistinė, bet tikrai ne konservatyvi. Drąsiausi katalikai politiniai mąstytojai kaip Pierre`as Manent drįso kalbėti tik apie Prancūziją kaip „tautą po krikščionybės ženklu“. Šiandien viskas kitaip. Centro dešiniųjų vidinių rinkimų kandidatai F.Fillonas ir A. Juppe`as radijo debatuose rungtyniavo, kurio iš jų požiūris į abortus yra arčiau popiežiaus pozicijos.

F. Fillonas visiškai neslepia savo katalikiškų pažiūrų. Jis žada atšaukti genderistinį ugdymą, homoseksualų įvaikinimo galimybę, atvirai prieštarauja vienalytei „santuokai“ ir nuo 1975 m. legalizuotiems abortams, nors apdairiai vengia bet kokių pažadų juos drausti. Neįmanoma įtarti jo nenuoseklumu ar veidmainyste. 1982 m., būdamas jaunas politikas, jis balsavo prieš vienalyčių ir heteroseksualių santykių amžiaus cenzo suvienodinimą, nors skirtingas cenzas šalyje buvo suvokiamas kaip subtili gėjų kriminalizavimo forma. 2013 m. balsavo prieš vienalyčių „santuokų“ įteisinimą. N. Sarkozy išsigynus ankstesnio pažado atšaukti gėjų „santuokas“, respublikonų katalikai vieningai parėmė F. Filloną. Pagrindinis oponentas partijos rinkimuose A. Juppe vadino F. Filloną „viduramžišku reakcionieriumi“. Tai nepadėjo.

Santūrus liberalas nacionalistas

Daug balsų F. Fillonui surinko jo pasirodymas rinkiminiuose debatuose, kuriuose jis pademonstravo kompetenciją ir aukštą diskusijos kultūrą. Priešingai nei D. Trumpas JAV, F. Fillonas nesiekia nieko šokiruoti ir nejaučia būtinybės po skambiomis frazėmis slėpti klausimų neišmanymo. Šalta laikysena, santūrumu ir geromis manieromis F. Fillonas pavergia ir nuosaikių pažiūrų rinkėjus.

Ekonomikoje F. Fillonas – Margaret Thatcher gerbėjas, iškasęs karo kirvį šalyje stiprioms profsąjungoms, žadantis prailginti darbo savaitę nuo 35 iki 48 valandų, mažinti mokesčius ir biudžeto išlaidas, per kadenciją panaikinti 500 000 etatų valstybės sektoriuje. Visa tai, labai neprancūziška ir tikrai nepatiks kairiesiems rinkėjams antrajame ture. Tačiau jie neturi pasirinkimo – M. Le Pen irgi ekonominė libertarė.

Tačiau sunku F. Filloną pavadinti kitaip nei nacionalistu. Jis pasisako už suverenumo stiprinimą, nuolatos kalba apie tautą, o ne visuomenę, siūlo sudėtingesnes natūralizacijos procedūras, referendumą dėl migrantų kvotų, kovą su islamizacija (burkinių draudimas ir kt.), o svarbiausia – už nacionalinės šalies istorijos mokymą, krikščioniškos kultūros ir patriotizmo ugdymą. „Istorijos programos turi pasakoti tautinę istoriją, o ne versti abejoti Prancūzija“, - teigė jis. Iš pažiūros paprastas teiginys itin jautrus Prancūzijoje, kur po šalyje užaugusių musulmonų įvykdytų teroro išpuolių prabilta apie neveikiančią švietimo sistemą, nesugebančią integruoti kitų kultūrų jaunimo ir dėstančią jiems postkolonialistines idėjas apie Prancūzijos kaltę ir gėdą dėl imperinės praeities.

Prie F. Fillono populiarumo prisidėjo ir pernai teroro išpuolių įkarštyje išleista jo knyga „Užkariaujant islamiškąjį totalitarizmą“. Tarp jo siūlymų – salafitų judėjimo ir pamokslų arabų kalba draudimas, abstraktus pažadas islamui Prancūzijoje taikyti „administracinę kontrolę“. Visomis šiomis nuostatomis jis sėkmingai gali konkuruoti ir su pačios M. Le Pen rinkėjais dešinėje, nors paprastai viešai atsiriboja nuo Nacionalio Fronto ir kraštutinės dešinės. Prezidento rinkimų antrajame ture susidurs sisteminis F. Fillonas ir antisistemine prisistatanti M. Le Pen, tačiau pažiūromis jie bus artimi: panašiai ekonominiai liberalai, panašiai nacionalistai. F. Fillonas dar didesnis socialinis konservatorius, tačiau M. Le Pen – prorusiškesnė ir daug didesnė ES priešininkė.

Šansas Europai

Būsima Fransua Fillono pergalė yra vilties švyturėlis Europos Sąjungai. Lietuvą pagrįstai neramins tai, kad jis, kaip ir beveik visi prancūzų politikai, yra abejingas Rusijos grėsmei ir ragina formuoti su ja pragmatiškus santykius nutraukiant sankcijas. Nors viešai skelbė nepritariantis Krymo okupacijai ir laikantis Rusija grėsme Europai, F. Fillonas iš tiesų Lietuvai nepalankus kandidatas. Tačiau palankaus Prancūzijoje apskritai nėra. F. Fillonas šiuose rinkimuose yra daug geresnis pasirinkimas iš ES perspektyvos. Vadinamieji euroskeptikai Europoje skyla į dvi grupes. Vieni, kaip J. Kačinskis ar V. Orbanas, siekia reformuoti ES. Kiti, kaip N. Farage`as, G. Wildersas ar M. Le Pen siekia ją sunaikinti. Tarp šių pozicijų – gili praraja. Ši praraja skiria ir būsimus Prancūzijos prezidento rinkimų favoritus. M. Le Pen pasiruošusi išstoti iš ES ir siekti jos žlugimo. F. Fillonas taip pat euroskeptikas, tačiau reformistas, siekiantis grąžinti didesnes galias nacionaliniams parlamentams, apriboti laisvą judėjimą ir imigraciją iki „būtino minimumo“, užtikrinti Šengeno zonos išorinių sienų apsaugą, apriboti Europos Komisijos veiklą keliomis siauromis sritimis. Tai kuklios, tačiau teisingos krypties reformos.

Drąsus ir stipria Prancūzijos politine galia paremtas reformų balsas ES reikalingas kaip niekad. ES išlikimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar bus rasta politinė valia „atitraukti“ integraciją atgal link ekonominės sąjungos ir laisvos prekybos erdvės, mažinant politinį ES institucijų kišimąsi. Ligšiolinis prezidentas apie tai net nemąstė, o M. Le Pen siekia ES griūties. F. Fillonas tuo tarpu teigė, kad Prancūzija pastaruoju metu neteko įtakos ES, tačiau būtent Prancūzija įkūrė ES ir yra geriausia kandidatė ją reformuoti. Kitais metais laimėjęs Prancūzijos rinkimus jis turės galimybę inicijuoti tokius pokyčius. Jei tik 2017-ųjų pabaigoje dar nebus per vėlu bandyti tai padaryti.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Jules       2016-12-7 16:46

Reiks Kubilių su Jurgiu ir Iročka naujam prezidentui egzaminuoti ar gerai moka Prancūzų kalbą, ar išmano La France Profonde? Na, o Raselė grįš pas komsomolcus, kur jai ir vieta.

Citizen Go       2016-12-1 19:31

There’s a battle raging, and I need to know that you’ll have my back…
You, me, all of us at CitizenGO, and each of our 4,863,089 subscribers are part of a battle to protect life, family, and liberty. In many parts of the world, radical jihad and Islamic extremism threaten the liberty of Christians and other religious minorities who wish to practice their faith in peace. In Western countries, militant secularism is trying to tear down the pillars of free society—such as marriage, family, and the sanctity of life—the things that our civilization is built upon.
Of course, it’s not enough to wish things would get better. We must take tangible, practical steps to change the world.
That’s why we started CitizenGO in the first place. We believe that millions of people, taking small practical steps, signing petitions, making their voices heard… that these things can change the world!
This isn’t wishful idealism. We are realistic in our approach… That’s why we need you to be realistic with us. We need your help to put wind in our sails and keep us going:
Can you help us with at least 5€, so that we can keep working to protect life, family, and liberty?
https://donate.citizengo.org/en/help_us_to_defend_life_family_and_liberty
Of course, the problems we are fighting against are rooted in human nature—we must constantly fight against new attempts to undermine the family, to devalue the sanctity of life, and to oppress those who wish to exercise their religion and conscience.
But I firmly believe that goodness, beauty, and truth will ultimately be victorious. And I believe that CitizenGO will play an important role in that victory because of the faithful, practical steps that you and I take each day.
Thanks again for everything that you do,
Caroline Craddock and the whole CitizenGO team

Arvydas       2016-11-30 22:18

Yra vienas, tačiau esminis “bet”: “Jei tik 2017-ųjų pabaigoje dar nebus per vėlu bandyti tai padaryti”.

Clerkenwell       2016-11-30 19:38

Puikus straipsnis. Daug suzinojau apie Fillon, ir tai ka suzinojai maloniai nustebino.
Isvada ta, kad ar laimes Le Pen ar Fillon is tikruju laimes Prancuzija prisidedama prie konservatorisko (nemaisykite su LT koncerv-komunistais) cunamio einanti per vakaru civilizacija.
Atejo laikas baltiem zmonem sugrizti i prota, nustoti naikinti savo kulturas ir tautas.

Pikc       2016-11-30 19:26

Kodėl “Lietuva toliau…”? Pas mus rinkimų rezultatai kaip tik rodo priešingą tendenciją. Ar čia “toj Lietuvoj viskas blogai” inercija suveikė? smile

Prancuzija       2016-11-30 16:56

grizta prie pragmatizmo (sveiko proto),tuo tarpu Lietuva toliau…

Kodėl Prancūzija gali turėti daug       2016-11-30 10:17

vyno ir vynuogynų,garstyčių,bazilikų,pomidorų,linų,javų miestelių ir kaimelių,kuriuose veikia kelios gatvės ir po kelis restoranus su nacionaline virtuve ir degustacijomis,o pas mus buvo siekiama provinciją sunaikinti…Kaip tik reikia gaivinti.Ir mes galim turėti linų,obuolių,vyšnių,vynuogių,avių ir kitokius kiestelius su gražiu kraštovaizdiu,turtinga istorija ir degustacijomis.O ir žmonės nebadaus.Lietuva labai maža ir kaip vienas didelis užsienio miestas su kaimo ar miestelių intarpais.Latvija labai išnaikino savo provinciją ir atgaiva,kai grįžti į Lietuvą ir yra miestelių ,kaimų.Keliauti daug įdomiau.

Svarbiausia mums visiems turėti       2016-11-30 10:11

N.Sadūnaitės optimizmą,entuziazmą,tikėjimą,viltį ir tuo užkrėsti kitus.

VaidasVDS       2016-11-30 8:53

Ateityje laukia daug sunkaus darbo.
Reiks apsivalyti nuo homjaunuolių pristeigtų įvairių institucijų, jų parengtų ir atrinktų valdininkų, tarnautojų, teisėjų ir klerkų.
ES vėl gali tapti patrauklia idėja, ir patrauklia tautų šeima.
Migracijos problema galės būti sprendžiama ne debiliškais lozungais “velkome refjudžes” (sulietuvintai), o švietimu ir pagalba toms atsiliekančioms ar besivystančioms šalims, iš kurių žmonės bėga. Ir ne karus jose reikia kelti, o žmones šviesti ir auklėti. Jei sugebės didžiosios šalys pakeisti save, mažesnės ir ekonomiškai silpnesnės, neturės kito pasirinkimo, o tik eiti paskui didžiąsias.
Atkris būtinybė priešinti religijas. Taiki krikščionybė šiandien jau laimi prieš karingą (nepainioti su kovojančia) krikščionybę, reikia pasiekti, kad vystytųsi taikingas islamas ir taikingas judaizmas. Gali kovoti (ne kariauti) tik idėjos, bet ne idealai, tačiau reikia labiausiai saugotis dogmatikų, fanatikų bei revoliucijų ir karų šalininkų...
Ir dar labai svarbu, kad Armagedonas su visais jo šalininkais (nelabojo pagalbininkais) galutinai nugarmėtų istorijos bedugnėn…
Užtenka baimės, karų ir religinio bei sekuliaristinio fanatizmo, ateina laikas kurti kitokį pasaulį.

jiems gerai       2016-11-29 23:54

turi kairę, dešinę - pagal nuotaiką sukinėjasi.
pas mus to nėra
yra žulikai komunistai-kgbistai ir katalikai-patriotai.
(politikai, tame tarpe konservatoriai - priklauso žulikams)

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.