Vytautas Sinica. „Pasaulį naują pastatysim…“ – kas slepiasi už moters ir vaiko?

Tiesos.lt siūlo   2013 m. balandžio 20 d. 13:22

0     

    

Vytautas Sinica. „Pasaulį naują pastatysim…“ – kas slepiasi už moters ir vaiko?

Dešiniosios minties centras | DELFI.lt

Pastaruoju metu Lietuvos Seimą ir kartu viešąją erdvę atgarsių ratilais sujudino du skirtingos kilmės, bet nepaprastai susiję teisiniai dokumentai. Ratifikuojama Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos bei Onos Valiukevičiūtės pasiūlytas Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas iš pažiūros yra sveikintini savo besąlygiškai teisingu siekiu apginti skriaudžiamuosius.

Juo labiau, kad netrūksta statistikos ir atskirų liudijimų apie smurto šeimoje problemos mastą mūsų šalyje. Tačiau dėl ko tokiu atveju apie šventuoliškus įstatymus kyla diskusijos medijose ir Seimo tribūnose?

Pirmoji pakuotė: gini moterį, gini transvestitą

Abu aptariami dokumentai sukurti pagal tą pačią logiką: po visuomenei savaime suprantamais pasiūlymais paslepiama nuostata, radikaliai ir nepriimtinai keičianti visų mūsų kasdienį gyvenimą. Europos Tarybos konvencijoje siūloma uždrausti diskriminaciją dėl lytinės tapatybės. Tai reiškia, kad negali būti diskriminuojami jokios lyties, taigi ir transseksualūs žmonės. Šiuo atveju nėra svarbu, ar jie nusipelno teisių apsaugos ir nediskrimavimo, priešingos nei jų gimtosios lyties paso, dušų, rūbinių ir tualetų.

Faktas, jog nuo šio sutrikimo kenčiančių žmonių Lietuvos visuomenė nelaiko normaliais. Jų teisių apsaugą siūlančių projektų jie, o ir Seimo nariai taip pat nepalaikytų. Tačiau visi palaikys siekį apginti moteris nuo smurto šeimoje. Būtent po šiuo gražiu siekiu ir paslepiama transvestitų apsauga. Be galo paprasta: balsuodami už moterų apsaugą, balsuosite ir už atitinkamą apsaugą translyčiams asmenims.

Ar galima ratifikuoti tokią konvenciją su išimtimi transvestitų apsaugai? Žinoma, ne. Nors išimtys daugiašalėms sutartims yra įprasta praktika, būtent šios iš konteksto iškrentančios nuostatos atsisakyti negalima – moterų apsauga užtikrinama kartu su transeksualų arba atmetama visai. Kodėl tokia tvarka? Šį klausimą jau kėlė Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), konservatorius Rimantas Jonas Dagys ir aiškiausiai suktą konvencijos prigimtį atskleidęs psichoterapeutas Gintautas Vaitoška. Nė vienas feministinių pažiūrų konvencijos gynėjų atkirtis į šį klausimą neatsakė. Vietoje to pasitenkinta į asmenį orientuota oponentų kritika ir kartojamais lozungais apie būtinybę ginti mušamas moteris. Kodėl čia prilipdyti transvestitai, kol kas lieka neaišku.

Antroji pakuotė: gini vaiką, uždraudi auklėjimą

„Tvarkietės“ dainininkės, o dabar Seimo narės Onos Valiukevičiūtės Vaikų apsaugos pagrindų įstatymo projektas taip pat slepia staigmeną – naują smurto prieš vaiką sampratą. Pagal ją, kaip smurtą reikia suprasti „visas seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formas, sukeliančias pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizines bausmes.“ Nesunku suprasti, kad įstatymo pažeidimais tampa išbarimas (žala orumui), draudimas naudotis kompiuteriu ar eiti iš namų (emocinė prievarta), reikalavimas tvarkytis kambarį (išnaudojimas) ar vaiką nudeginusi keptuvė (aplaidumas).

Jei atrodo, kad tai išvedžiojimai ir hiperbolizavimas, daugiau pasako kitų, „pažangesnių“ šalių patirtis: remiantis tokia vaiko apsaugos koncepcija Italijoje tėvystės teisės atimtos iš tėvų dėl jų senyvo amžiaus (rizika likti našlaičiu), Norvegijoje – dėl maitinimo rankomis ir miegojimo toje pačioje lovoje, Britanijoje – dėl motinai diagnozuoto streso ar dėl to, jog vaikai per stori. Tokias plačias interpretacijos galimybes siūlantis projektas ir šiuo atveju žavingai slepiasi po vaiko apsaugos lozungu.

Kam to reikia?

Iš tikrųjų Lietuvoje įstatymai ir taip senokai draudžia smurtą tiek prieš moteris, tiek prieš vaikus. Nė vienas jų nėra neapsaugotas nuo smurto, tačiau prieš juos vis tiek smurtaujama. Akivaizdu, jog reikia ne daugiau teisių, o užtikrinti realų esamų teisių įgyvendinimą. Deja, politikai neturi sprendimų šiai tikrajai problemai spręsti. Taigi siūloma dar daugiau teisių, kurių – greičiausiai galima lengviau atsikvėpti – ir toliau niekas deramai neužtikrins.

Vis dėlto pripažinę, kad abu aptariami projektai nesprendžia problemų, kurias oficialiai tarsi pretenduoja išspręsti, toliau liekame nesupratę, kam juose reikalingos transseksualų teisės ir vaiko orumo apsauga nuo jo paties tėvų.

Tebus tai prielaida, kurią skaitytojas gali atmesti, tačiau abu šie užslėpti siekiai yra dvi tos pačios monetos pusės. Ši moneta – šeimos kaip pamatinio ir savarankiško visuomenės vieneto naikinimas. Nauja smurto prieš vaiką samprata įgalina valstybei ir atskiroms, dažniausiai ideologizuotoms jos institucijoms kištis į tėvų ir vaikų santykius ir, kaip jau matėme, vienašališkai ardyti šeimas. Praktikoje tai reiškia, kad tėvai nebegali spręsti kaip auklėti savo vaikus. Vis didesnis valstybės kišimasis į šeimos reikalus nepalieka vietos tėvų pasirinktam ugdymui.

Translyčių žmonių apsauga šeimai grasina senu ir tiesiog banaliu būdu – plėsdama normaliomis laikomų lytiškumo ir lyčių santykių formų spektrą. Prancūzijoje vyras neseniai sulaikytas už tradicinės šeimos atvaizdą ant savo drabužių, nes tai, pasirodo, žeidžia kitokias „šeimas“ kuriančius asmenis. Ispanijoje ir kitur tėvas ir motina pervadinti gimdytojais numeris 1 ir numeris 2, vėlgi, kad nediskriminuotų į prigimtinius mamos ir tėvo vaidmenis nesutelpančių žmonių.

Translyčiai, vertime pasiklydę asmenys, žinia, heteroseksualios šeimos sukurti tikrai negali. Įteisinę jų apsaugą nuo diskriminacijos, pasiruoškime ir gėdytis vyro ir moters sudarytų šeimų. Juk yra kam dėl jų nesmagu. Ir visa tai galime nemokamai gauti parlamentarams balsuojant už moterų ir vaikų apsaugą nuo smurto.

Ne tik tautos išrinktiems atstovams tai – gera proga nusistebėti, jog kažkas su tokiais nuskriaustųjų gynimo projektais nėra taip gerai, kaip iš pradžių gali atrodyti. Naujos visuomenės kūrimo vizijos į mūsų gyvenimą visada ateina su gerais norais ir žmogiškumo kauke.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.