Politika, Žiniasklaida

Vytautas Sinica. Lietuva neturi problemų

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 3 d. 23:54

16     

    

Vytautas Sinica. Lietuva neturi problemų

Pro Patria

Ne pirmus metus stebint žiniasklaidą ir didžiausius skandalus atrodo, kad Lietuva neturi problemų. Jų nėra, nes didžiausios Lietuvos problemos, labiausiai prikaustančios visuomenės dėmesį, yra politikų kelionės, mylimieji, pirkiniai ir turtas. Visa tai neretai sutaurinama ir įprasminama buitinio pobūdžio istorijoms suteikus tikrą ar tariamą korupcinį atspalvį. Esą kažkas nedeklaruota, supainiota, neteisėta. Vienu ar kitu atveju taip ir būna. Etikos komisija tada skiria įspėjimą ir paprašo politikus patikslinti deklaraciją. Prasižengimai tad tėra tokio lygio – verti tik įspėjimo. Tačiau skandalai iš jų – nacionaliniai.

Štai sausį visa Lietuva kalbėjo apie vienos politine prasme visiškai neįdomios moters mašiną, kailinius, keliones ir stilių, nors tuo pačiu metu, pavyzdžiui, išrinktas naujas Europos Parlamento pirmininkas, Švietimo ministrė humanitarinių mokslo institutų darbuotojams pareiškė, kad jų tyrimų temas turėtų diktuoti valstybė, Seimo pirmininkas nepritarė gynybos biudžeto didinimui iki 2,5 procentų, o Vyriausybė nutarė, kad mirusių pensininkų paveldėtojai kompensacijų negaus. Visa tai nublanko, tarytum nebuvo, prieš mašiną ir kailinius.

Pavyzdžiai neatsitiktiniai. Tekstu jokiu būdu nenorima pasakyti, kad nereikėtų kritikuoti valstiečių, „trukdyti jiems dirbti“. Priešingai, valdančiuosius sekti ir kritikuoti reikia visada, tačiau turėkime savigarbos – kritikuokime už politinius sprendimus, už nevykstančias arba blogai vykstančias reformas, už pažadų nevykdymą, už galimai tragiškas kai kurių politinių sprendimų pasekmes atskiroms visuomenės grupėms, akademinei laisvei, socialiniam teisingumui, konstituciniams principams ir t.t. Taip pat jokiu būdu nenorima pasakyti, kad politikų skaidrumas nesvarbus, kad jie gali daryti ką nori, jei tik priima valstybei naudingus sprendimus. Taip nėra. Tačiau žiniasklaida gali padėti atskleisdama galimus interesų konfliktus, atkreipdama atsakingų institucijų dėmesį į įtartinus faktus. Ne jos darbas yra tas bylas išnarplioti, rasti ir nuteisti kaltus. Kai kone mėnesį svarbiausia tema Lietuvoje yra nereikšmingos politikės mašina, apranga ir meilė, naudingas pastangas nuo buitinio skandalo kūrimo skirianti riba yra aiškiai peržengiama. 

Būtent tai matėme, kai kone visų portalų ir laikraščių pagrindine naujiena buvo Karbauskio įmonės ir Kildišienės visureigio „byla“. Net aukščiausią žiniasklaidos dėmesį reiškianti E. Jakilaičio „Dėmesio centre“ rinkosi šią temą. Tai ne pirmas kartas. Visuomenę sudominęs „skandalas“ yra jokia naujiena, o tik naujas atvejis ilgoje politinio bulvaro istorijoje. Jau praėjusioje kadencijoje tokia žiūra į politiką buvo visiška norma, tikriausiai taip buvo ir anksčiau. Tarkime, darbiečių valdoma Švietimo ir mokslo ministerija sėdėjo dar liberalų supiltoje pelkėje, įšaldė tragišką situaciją aukštojo mokslo sektoriuje ir nieko esmingo nesutvarkė, nors vyriausybės programa švietime žadėjo tiesiog revoliucinius pokyčius. Ar kas nors taršė šias temas laidose ir straipsniuose? Ne. Kritiką už neveiklumą gerokai nusvėrė kritika švietimo ministrės antakiams, rašybos klaidoms ir su vyru gerai praleistai nakčiai Londone.

Ką tai rodo apie mus pačius? Mažiausiai kelis dalykus. Pirma, politika vis dar be galo personalizuota, iš esmės nepolitiška. Rinkėjai renkasi pagal absurdiškus kriterijus: jaunas, gražus, gera šeima, sąžiningas, turtingas („vadinasi, nevogs“) ir panašius. Po to tie patys kriterijai projektuojami vertinant išrinktų politikų darbą. Kildišienės „džipas“, Valinskienės renginių vedimas ar Baukutės šeimos dramos būnant Seimo nare žiniasklaidai svarbiau nei jų, o dar svarbiau, jų partijų balsavimai ir pažiūros. Žmonės nesupranta ir nesivargina suprasti politikos. Jie tik nori, kad būtų padaryta stebuklingas Kažkas, nuo ko šalyje pasidarytų gera gyventi. Tam jie išsirenka „sąžiningus ir jaunus“ žmones, dar geriau – „profesionalus“. Tokiems rinkėjams įdomiau skaityti apie Kildišienės mašiną nei apie Sodros reformą. Trauka abipusė. Žiniasklaida turi tikrai ne vien edukacinę misiją. Ji turi reaguoti ir reaguoja ir į skaitytojų paklausą. Jei skaitytojai nori „Stiliaus“ laidos tipo istorijų žiniose, medijos jiems tą ir suteikia. Kad viskas atrodytų oriai, tiktų žiniose ir nekeltų disonanso („kodėl tai išvis žiniose?“), buitinėms istorijoms suteikiamas politinis prieskonis – galimai supainioti vieši ir privatūs interesai, galimai nedeklaruota nauda, galimai nuslėpti įmonės mokesčiai.

Kas Lietuvoje rimtai galvojo, kad Greta Kildišienė Seime sukurs E. Masiulio vertą korupcinę schemą ir prastums „Agrokoncerno“ interesus ginančius įstatymus? Kad Seimui de facto vadovaujant „Agrokoncerno“ savininkui, šiai įmonei dar reikia papirkinėti eilinę Kildišienę korupciniais tikslais? Rimtai? Turbūt beveik niekas. O jei niekas, kaip ir aišku, kad „korupcinis“ aspektas tokiose visureigių istorijose yra tik bulvarą sutaurinanti etiketė. „Žiūrėkite, tai politika“, – šaukia mums „Lietuvos ryto“ iškapstyta tiriamoji žurnalistika. Bet politikos ten nėra.

Politika, griežta prasme, yra idėjų kova dėl geriausios valstybės raidos strategijos ir konkrečių efektyviausių priemonių tai geriausiai strategijai įgyvendinti. Bet visuomenė nenori į tai gilintis, jai daug geriau sekasi gilintis į skandaliukus ir ši teisė jai suteikiama, dar daugiau, legitimuojama. Kaip balsuojame, taip ir kontroliuojame valdžią. Buitiškai. Kontrademokratija Lietuvoje veikia sekant politikų verslus ir asmeninius gyvenimus, tik tikrosios politikos tame visai nėra.

Antra, žiniasklaida rado savotišką priebėgą ir veiklos barą neva korupcinėse istorijose. Dar prieš kelis metus Lietuvoje buvo pagrįstai verkiama, kad neegzistuoja tiriamoji žurnalistika. Rimtas žurnalistinis tyrimas reikalauja daug laiko, pinigų, išmanymo, įsigilinimo, o rezultato būna ne tiek ir daug, „click`ų“ jis negeneruoja, žmonėms skaityti sudėtinga. Reaguojant į situaciją tiriamoji žurnalistika pradėta kurti nusitaikius į viešųjų asmenų interesų konfliktus. Vietoje reformų projektų, galimų jų pasekmių, užsienio šalių patirties, ekspertinių vertinimų ar prie dabartinių šalies problemų atvedusių sprendimų analizės, kuri duotų realios naudos valstybei, ugdytų skaitytoją ir iš tiesų tiesiogiai liestų politiką, o ne ja užsiimančiųjų asmeninius gyvenimus, pasirinkta nagrinėti būtent pastaruosius. 15min.lt net sukūrė skambiai pavadintą specialiųjų tyrimų komandą, nors sunku pasakyti, kiek reformų projektų ji visapusiškai išanalizavo, kiek argumentuotos kritikos valdžios sprendimams pateikė. Žurnalistai „tiriamąją žurnalistiką“ suprato kaip politikus kontroliuojančių institucijų darbo dubliavimą. Ir tai vėlgi suprantama: ir temos paprastos, ir žmonėms įdomu, ir viešąja nuomone galima manipuliuoti daug efektyviau nei nagrinėjant politikų sprendimus ir jų pasekmes valstybei. „Teisiškai viskas gerai, bet moralinė žala padaryta“, – politologai kritikuoja į tokius buitinius skandalus įklimpusius politikus. Tačiau kas iš tiesų daro šią moralinę žalą ir kiek jos būtų, jeigu įtarimai būtų pirma tikrinami atsakingų institucijų, o tik tada savaitėmis narstomi žiniasklaidoje?

Trečia, paradoksalu, bet tokia situacija patogi ir politikams. Dešimtmečius Lietuvą valdė žmonės, kuriems patogiau buvo atsakinėti į klausimus apie korupciją ir interesus nei į klausimus apie reformas. LSDP vyriausybė daug realesnius, apčiuopiamus ir su aiškiai styrančiomis verslo interesų ausimis korupcijos skandalus tvarkė kaip einamuosius reikalus. Kas pusmetį po skandalą, o reitingai laikėsi. „Tefloniniai reitingai“. Gal būtų išsilaikę ir iki rinkimų, jei ne Darbo kodeksas ir dar keli politiniai sprendimai, tiesmukai spjovę į visuomenės gerovę ir lūkesčius. Įsivaizduokime, kad su tuo pačiu užsispyrimu kaip dėl žento įmonės žiniasklaida būtų persekiojusi A. Butkevičių apie kokius nors finansinius klausimus, pažadėtą, bet nevykdomą aukštojo mokslo reformą, demografijos problemos sprendimą. Savaitėmis tampę po laidas, kartoję tuos pačius klausimus, leidę parodyti visą savo neišmanymą ir nesigaudymą jei ne vienu, tai kitu klausimu. Kas balsuotų už gerą žmogų (galima neabejoti, A. Butkevičius – geras žmogus), jeigu taptų iki skausmo akivaizdu, kad jis nesupranta problemų, kurias sprendžia, ir sprendimų, kuriuos priima? Valstybei, kurioje nėra politinės klasės (politikos profesionalų, kurių nereikėtų atsivesti iš NVO arba iš verslo), ją atstoja kailį išvertusi sovietmečio politinė ir akademinė nomenklatūra arba jos vaikai, ką puikiai atskleidė Indrė Makaraitytė. Tokioje valstybėje kaip versle ar ūkyje tvarkytis daug geriau atsakinėjant į interesų ir nuslėpto turto, o ne į tikrus politinius klausimus. Blogiausiu atveju vienas ar kitas politikas gali kristi korupcinio skandalo baloj tik tam, kad vėliau vėl atgimtų. Rinkimai parodė, kad korupciją besąlygiškai atleidžia net skaidrusis liberalų rinkėjas, vadinasi, atleidžia visi.

Taip susiprantame sėdintys užburtame rate, kur visuomenei, „politikams“ ir žiniasklaidai yra patogu gyventi apolitišką gyvenimą, mąstant apie valstybę kaip apie kolūkį, kurio turtas galimai vagiamas ir kurį reikia administruoti skaidriai. Kadangi niekas nėra pasiruošę pradėti Lietuvos mąstyti, nušviesti ir valdyti kaip politinio subjekto, niekas ir nesiima iniciatyvos iš šio užburto rato išeiti. Jame patogu ir saugu mums visiems – savo gyvenimus gyvenantiems ir apie politikų gyvenimus noriai paskaitantiems atomizuotos ir egoistinės pilietinės visuomenės (skaitykite V. Laučių) atstovams. Visuomenė visada yra per didelė ir per mažai organizuota, kad joje galėtų prasidėti kažkokie kryptingi pokyčiai. Politikai… politikų mes beveik neturime.

Jeigu kas ir gali pradėti keisti buitinį Lietuvos mąstymą politiniu Lietuvos mąstymu, tai tik žurnalistų ir analitikų luomas. Išsilavinęs, pilietiškai atsakingas, mėgstantis socialines reklamas ir akcijas. Žinoma, kiek toks apskritai egzistuoja. Pradėkime dažniau kalbėti apie politinius sprendimus ir mažiau – apie politikų gyvenimus. Nors ir sunku, nors ir mažiau kas skaitys.

Šiomis dienomis visuomenei pateiktas Vyriausybės „projekto projektas“ suteikia dar vieną galimybę kalbėti ir kritikuoti iš tiesų svarbius dalykus, kurie lems mūsų ateitį. Vyriausybė turėtų būti priremta prie sienos atsakyti, ar žada laikytis rinkiminių pažadų, už kuriuos balsavo nugalėtojų rinkėjai, ar pasiguos opozicijos spaudimui ir pigiam flirtui? Ar ko nors vertas skambus premjero pažadas „atstovauti Lietuvai, iš kurios šaiposi vadinamasis elitas“? Ar rinkiminis prioritetas „padėti Lietuvos šeimoms“ neapsiribos Šakalienės parodomąja kova su smurtaujančiais sugyventiniais? Ar universitetai stebuklingai susijungs savo iniciatyva, susijungę garantuos mokslo ir studijų kokybę, o visiems nemokamų studijų pažadas bus išpildytas? Ar virs konkrečiais darbais socialinio teisingumo šūkis, už kurį balsavo socialdemokratus dėl valstiečių palikę rinkėjai ir prieš kurį piestu stosis įtakingas Laisvos rinkos institutas? Šie ir kiti klausimai laukia sąžiningų žurnalistų dėmesio. O kol kas Lietuva neturi problemų.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Man įsimintiniausia vieta       2017-03-7 12:32

“Žmonės nesupranta ir nesivargina suprasti politikos. Jie tik nori, kad būtų padaryta stebuklingas Kažkas, nuo ko šalyje pasidarytų gera gyventi. Tam jie išsirenka „sąžiningus ir jaunus“ žmones, dar geriau -
„profesionalus“”. Ačiū autoriui už rimtą straipsnį.

Juliui Purui       2017-03-7 1:05

Kodėl būdamas orus nepriklausomas stebėtojas, slepi, kad esi Ivanas ?

s.m.       2017-03-5 20:54

sėskis, Juliau, - VIENETAS. Ar kaip papratęs, pulsi ruskiškai kažkur siųsti?..

Julius Puras       2017-03-5 0:11

Arvydai Ričkau yra keturių tipų žmonės. Tie kurie suka kamuoliukus tie kurie aplinkinius ragina žaisti tie kurie žaidžia ir tie kurie visa tai supranta ir stebi iš šalies. Pavyzdžiui buratinas priklauso ketvirtai kaip ir aš grupei. O kokiai grupei jūs save priskirtumėte? Kaip matau esate labai emocingas. Tai gal būt jūs žaidėjas arba ragintojas žaisti?

StasysG       2017-03-4 19:43

1)Gražiausia vieta šiame straipsnyje yra čia: “ŽINIASKLAIDA turi tikrai ne vien edukacinę misiją. Ji turi reaguoti ir reaguoja ir į skaitytojų paklausą. Jei skaitytojai nori „Stiliaus“ laidos tipo istorijų  ž i n i o s e, MEDIJOS jiems tą ir suteikia.”——-2)Vakarų pasaulyje dabar plačiai aptarinėjama nauja medijų rūšis “fake news” - “suklastotos naujienos”. Lietuviškas atitikmuo greičiausiai būtų “žiniasklaida”. Ar straipsnis ne apie tai?

Arvydas Ričkus       2017-03-4 19:17

p. Puro (greičiausiai Pūro) analizė neišmatuojamai gili ir socialiai atsakinga.
Išmokus suprantamai sudėlioti sakinius ir rašyti su bent jau perpus mažiau klaidų, ši analizė būtų neįkainojama. Pripažinti lietuvišką raidyną taip pat būtų didelis patrioto privalumas.
Nebent taikomasi į platesnes, lietuviškų rašmenų nepažinusias auditorijas.

Julius Puras       2017-03-4 17:21

“Karbauskis puolamas” ir tai kažkodėl tai “teisinguolis” Sinica “nepastebėjo”.  Matote kada vieni analizavo Karbauskio moralės bėdas kiti tai ivardino kaip puolma ir kėlė isterija visuomenėje “Karbauskis puolamas” ir tokiu būdu prisidėjo prie bendro visuomenės dėmesio nukreipimo nuo Lietuvos bėdų. Arba pats Sinica nenorėtų prisiimti atsakomybės kad rašo ne Lietuvos bėdų bet isteriju plotojimo tema?

Ir dar kai aš ateinu į lietuvišką erdve pasijuntu kaip prieš tris dešimtmečius Aleksoto turgavietėje kur yra žaidžiama bulgariška sportloto. Vieni suka kamuolika o kiti apsimete praeivis ragina žmones žaisti. Kur tavo vieta Sinica? Sykį kamuoliuka arba ragini žaisti?

Jėzusas       2017-03-4 11:23

Kokia yra vyraujanti ideologija Lietuvoje? Kai to buvo klausiama vieno rusų profesoriaus apie Rusiją - jis atsakė: liberalizmas su socialiniu darvinizmu. T.y. visiška įvairovė, plius įtakingiausi už nieką neatsako, kas stipresnis - tas teisesnis. O Lietuvai toks apibudinimas netinka? Lietuvoje dažnai kalbama apie demokratiją ir vakarietiškas vertybes, nors tai tėra tušti žodžiai, o prasmes susideda klausantysis pagal savo suvokimo lygį. Pensininkas tai išgirdęs galvoja, kad Europinė vertybė yra didelė pensija ir ori senatve, nes iš tiesų Vakaruose ta pensija didesnė, nors jis nekelia klausimo - kodėl ji ten didesnė. Jis to nori ir taškas. O kas gi yra ta žiniasklaida? Žiniasklaida yra šitų galingujų “tiesos” ruporas kvailinant silpnesnius, nukreipiant jų dėmesį į “Kildišienės barbaras” ir apskritai jais manipuliuojant. Siekiant daugiau orientuotis reikėtų tikslinti sąvokas. Žiniasklaidą reikėtų vadinti durnasklaida, o žurnalistus - durnalistais. Jeigu norite intelektualesnių sąvokų atitinkamai naudokite: žiniasklaida - manipuliavimo priemonė (MP) ir žurnalistas - propagandistas.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt @yahoo.com       2017-03-4 5:43

Ponas Vytautai Sinica, ne politika yra taip pat politika. Nesikišti į politik yra politika. Kalbėti apie Kildišienės kailinius yra politika, nes nereikia kalbėti apie ką kitą, kas yra taip pat politika. Trumpai tariant viskas yra politika, viskas yra kultūra, ką turime, tą turime, kaip mokame kalbėti taip mokame.
Imkime ko gero patį, patį, patį svarbiausia Valstybei klausimą, jos demokratinius, teisinius pagrindus. Ar kas nors apie tai kalba? Niekas nekalba ir nenori kalbėti, nes Lietuva yra OKUPUOTA antikonstitucinių jėgų. Lietuvos valdžia yra išrenkama pagal idiotiška, nusikalstamą, antikonstituicnį, antidemokratinį Seimo rinkimų įstatymą, kurį priėmė Lietuvos signatarai ir pasirašė patsai Lietuvos strategas Vytautas Landsbergis 1992-07-09. Taigi ponas Vytautai Sinica, labai norėčiau, kad būdamas jaunas ir kūrybingas sutaršytum mane į “šipulius” už tokius žodžius, kuriuos ką tik parašiau. Tiesiog motyvuotai sutaršytum. Bandysiu gintis iš paskutiniųjų. Tačiau labai rimtas patarimas, pirma pastudijuok pilnumoje su nuorodomis gilyn 2016-9-11 mano straipsnį ” Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”, ir kt. straipsnius “Cenzūra Lietuvoje”, “Rinkimų kodekso projekto aferizmai”, “Valdžos vertybių degradacija” ir t.t. ir t.t. Daug. Taigi man labai svarbu, kad jauna kūrybinga mintis mane sutaršytų į “šipulius”, nes atsibodo Seimo, Prezidento, Vyriausybės, ministerijų, partijų ABSOLIUTI TYLA, kaip niekšų gaujų tyla, kurie prismardinę Lietuvai tyli, na dar cenzūra kai kur įveda. Taigi toks mano prašymas. Ar išgirsite? Jei neišgirsite, tai atlikstie politinį veikimą-neveikimą ir tamstos šitas straipsnis taip pat bus bevertis, tik kalbėjimas. O reikia daryti, atkūrti Lietuvoje teisinius demokrtinius Lietuvos valstybės pagrindus tiksliai taip, kaip nurodyti LR Konstitucijoje, lygia rinkimų teise formuoti Lietuvos valdžia. Visoks kitoks, nors kiek kitoks nei Konstitucijoje būdas patekti į valdžią yra antikonstitucinis.
Taigi savo prašymo Jums nepakartosiu. Kartu pasidalinsiu patyrimu, kad dar Lietuvoje dar neaptikau teisėjų, teisininkų su labai kuklia išimtimi, profesorių, politikų ar dar kokių… kuriems Lietuvos teisiniai demokratiniai pagrindai, jų atkūrimas rūpėtų. Negali taip būti? Taip yra.

ramu, problemų nėra       2017-03-3 22:44

duoklės (otkatų) srautai suderinti
teisėsauga stoguoja nusikalstamą veiklą, iš kurios surenkama duoklė
idealistai - patriotai - katalikai užblokuoti
——
jei kas bandys kelti balsą dėl neteisybės: Garliava parodė, kas valdo viską: politikus, teisėsaugą, spaudą.

praustaburniui       2017-03-3 22:22

Pone švaruoli, gerb. Moydodyr’iau- tamsta be reikalo keliate bangas.
Meldžiamasis, nusivalykite putas nuo savo medinio veiduko ir pavartykite gimtosios kalbos žodynus.
Kai surasite ten kokių nors nenormatyvinės leksikos pavyzdżių, pasitikrinkite dar kartą prieš veidrodį, ar ne per kvailai išsišokote.
Gal radote tamstai aptikai “neteisingo formato”  komentaruose rusiško “mato” keiksmažodžių? Ne? O gal ten buvo kitokiomis kalbomis pasakytų nešvankybių? Ne?
Tuomet pasiimkite pone, dar ir sinonimų žodyną ir suraskite kuo skiriasi mėšlas nuo šúdo.
Aš nematau skirtumo.
Ir neužuodžiu.
Skirtumo.
Va, nebent pone, tamsta ragavote, na tuomet, nesiginčysiu, matyt tamsta geriau išmanote skonių skirtumų niuansų subtilybes.
Kaip sakoma- skanaus ir padėk Dieve, bile tik mačytų.
Skalsos!:)
Vienok, įtariu, jog jūs tiesiog taip jautriai sureagavote, nes matyt kompleksuojate dėl medžio tekstūros veido paviršiuje bei savo ausų nestandartinio ilgio.
Nenusiminkite ir nesisielokite!
Drąsiai eikite viešumon aukštai pakelta galva- aplink beveik vien tokie patys kaip ir tamsta. Mediniai ilgaausiai.
Drąsiau- juk tamsta, skirtingai nuo manęs- tikrai ne anonimas:)

taip       2017-03-3 22:02

Pagaliau pradėta kalbėti apie esmes.  Prisimenu, kokios diskusijos vykdavo darbovietėje 1989 -apie esmę -tu už pilną nepriklausomybę ar už ekonominį savarankiškumą. Dar dabar atsimename, kieno kokia pozicija buvo. Visai nerūpėjo skudurai.
Sinicos straipsnį reiktų į pirmus psl., bet ponai delfiai tur būt mano kitaip.
“Politika, griežta prasme, yra idėjų kova dėl geriausios valstybės raidos strategijos ir konkrečių efektyviausių priemonių tai geriausiai strategijai įgyvendinti” -reiktų rašyti didžiosiomis raidėmis ir kiekvienam žiniasklaidos dalyviui pasikabinti po nosim.

Klausyk,tu,...       2017-03-3 21:58

Klausyk,tu,Buratine,esi visiškas nepraustaburnis,kad kas antras žodis apvoliotas…
Vadinasi ,esi žemo intelekto ir žemos kultūros žmogėnas.Naudojiesi galimybe anonimiškumo.Tokie drąsuoliai tikriausiai nedrįstumėt drąsiai neanonimiškai žodžio ištart.Esate drąsūs tol,kol slepiatės už kitų nugarų.Turėkit gėdos,keiskit kalbos
manierą.

organikui       2017-03-3 21:58

Vienas apie ratus kitas apie pautus. Kokia dar “organika”? Kur?
Mėšlas dirvoje traša. Dirvoje, ne burnoje, ne ausyse. Ir ne po kaukolės skliautu. Netvir po velėna pakastas mėšlas yra šūdo vertas jeigu greta, tarp grumstų nėra pasėto grūdo.
Kai buratinas išsikasa duobutę durnių lauke, gali subėręs savo skatikus ir pašikti ant viršaus. Bet gali nors metus tapšnoti delniukais- joks auksu derantis medelis toje vietoje neišdigs.
Laukiančiam lobio naiviam buratinui išdygs tik ilgos ilgooooos asilo ausys.
Nesiginčysim- asilų ausys buratinams dera prie būdo tiesiog netgi labai organiškai.

Buratinui       2017-03-3 21:18

Žinote,gerb. Buratine, ekskrementai priskiriami organikai.
Valstiečiai Jums pasakys,kad tai geras dalykas- Trąša.
Abejingumas, savanoriškas kvailumas, gobšumas, melas, žiaurumas yra kai kas baisiau už tą organiką. Tai nuodų nuodas, teršalų teršalas.

buratinas       2017-03-3 18:52

Nu, Sinica, kas tu per paukštis? Ir kaip tu nesupranti paprasto dalyko-
mes, buratinai, fiyyyyziškai negalime gilintis į jokias politikas.
Nes mūsų, buratinų, galvelės medinės, vietoj smegenų ten vien kirvarpos ir pjuvenos. Kaip mes galime gilintis? Kiekviena zylė žino jog pliauskos neskęsta.
Todėl mes, brangūslietuvosburatinai, visada plaukiame paviršiumi, pasroviui.
Politikai yra šūdo gabalai, todėl irgi neskęsta, plūduriuoja.
Taigi,tarp tarybųlietuvosleudies ir politikų nėra jokio atotrūkio.
Mes ir Jie plūduriuojame greta. Kas greta kubyyyliaus, kas greta karbauckio, o kas greta gretos.
Mes ir Jie net ir artimiausio kontakto metu nesusimaišom.
Muxi otdelno, kotlety otdelno.
Luomų grynumą garantuoja fizikos dėsniai ir genetika.
O va, aplinka, terpė, skysčio kvapas- šie dalykai priklauso nuo plūduriuojančiûjų elementų kondicijos.
Medis, stuobriai ir buratinai vandenyje netirpsta.
Vandenyje gerai tirpsta šūdai. Ir tarpsta.
Todėl mūsų pelkē yra ne spamguolynas.
Ta stipraus kvapo tiršta buiza yra srutos.
Todėl nėra ko reikalauti jog srutos kvepėtų spanguolėmis, o šūdas būtų bruknių skonio.
Šūdas yra šūdo skonio.
Sinica- “nežiūrėk į mus lyg būtum šūdo atsikandęs”.
Jeigu negražiai kalbėsi apie medingalvius- mes tau pakrausim malkų.
Mūsų, buratinų, kritikuoti nevalia. Mes brangūs.
Šūdai prieš rinkimus labai mus vertina.
Kol balsus atiduodam.
Pigiai.
Kai atiduodam iš pradžių burnoje būna saldu, bet po kiek laiko burnoje visada lieka tik šūdo skonis.
Ekspertai mums išaiškino, jog tas skonis yra bonusas.
Brangi dovana mums.
Čia kaip su ta elitine super-duper brangia kava.
Na ta kurią daro iš bezdžionių iššiktų kavos pupelių likučių.
Brangus delikatesas!
Vansi, šūdo skonis burnoje yra likimo dovana.
Atlygis už pigiai atiduotus balsus.
Viyyysiškai tobulas balansas.
Nieko nereikia keisti.
Nes iš šūdo vaško neišspausi, o buratino galvon košės neįkrėsi.
Nes ten jau gudresnių yra prišikta.

 

 


Rekomenduojame

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Geroji Naujiena: Palaiminti išvydę Tavąją Šviesą

Valdas Vasiliauskas. Lietuvos politikos Jobas

Britai švenčia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.