Dienos aktualija, Savivalės istorijos, Demokratija ir valdymas, Žmogaus teisės, Žiniasklaida, Geroji Naujiena

Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė

Tiesos.lt siūlo   2021 m. vasario 24 d. 12:28

8     

    

Vytautas Sinica. Kaip iš Toliato pavyzdį darė

Pro Patria

Vasario 22 dieną „Facebooke“ išaušo diena, kai keli kunigai ir religinės institucijos išreiškė palaikymą prieš vienalytę partnerystę ir prieš Stambulo konvenciją nukreiptoms peticijoms. Už tai jie susilaukė puolimo, kokio anksčiau gal ir nėra buvę panašioje situacijoje. Dėmesio centre atsidūrė tikrai ne radikalumu garsėjantis kunigas Algirdas Toliatas, taip pat pasidalinęs šiomis peticijomis, o po „influencerių“ puolimo dar ir kiek atsitraukęs, vietoje peticijų palikęs vyskupų konferencijos poziciją.

Kodėl Toliatas ir kiti puolami taip, kaip esamas režimas (būtent medijų cenzūros apynasrio visuomenei režimas) niekada nepuolė nuolatos vertybinius klausimus komentuojančių kunigų Roberto Grigo ar Arnoldo Valkausko? Nes pastarieji cenzoriams jau „palaidoti“ kaip beviltiški – įtaigūs tik apsisprendusiai konservatyviai publikai ir patys jokiais bauginimais nepaveikiami. Kaip kad Svarinskas buvo „nepataisomasis“ sovietams.

Tuo tarpu Toliatas – toks populiarus ir tarp liberalių, populiariais ir spėjančiais su mąstymo tendencijomis trokštančių būti žmonių, žodžiu, turintis ką prarasti – buvo idealus kandidatas, iš kurio senu romėnišku metodu būtų galima visiems galvas kelti sumaniusiems katalikams padaryti pavyzdį. Pavyzdį, kas būna kunigams, išsišokusiems prieš vyraujančią elito ir medijų liniją ir drįsusiems – tik pamanykite – ginti tiesas, kurių Bažnyčia nesvyruodama mokė du tūkstančius metų. Ir moko net liberalų taip godžiai cituojamas Pranciškus.

Ir supuolė, ir darė pavyzdį, kas kaip mokėjo, o portalai puolė rašyti apie tai naujienas ir straipsnius. Ne todėl, kad tai būtų labai svarbus įvykis, bet todėl, kad pavyzdį daryti reikia plačiai ir garsiai. Kritikavo ir Agnė Kulitaitė, ir Ruslanas Kirilkinas, ir kiti LGBT bendruomenės atstovai, kritikavo Jazzu, nepraleidžianti progos įgelti Bažnyčiai, bet svarbiausia ir rimčiausia, jog kritikavo pati LRT tyrimų skyriaus vadovė ir šios atvirai veikiančios įtakos grupės vėliavnešė Indrė Makaraitytė. Kritikavo šiukštu ne Toliato poziciją (kitokios kunigas, jei ne eretikas, ir negalėjo turėti), bet pačią mintį ją viešai reikšti. Ir maža, kad Toliatas gynėsi tik kviečiantis diskusijai ir apmąstymui, Makaraitytė žinojo, kad jis „dalyvauja politikoje ir agituoja“.

„Neįtikėtina… Jūs dalyvaujat politikoje savo pasisakymais ir ne diskutuojate, o esate konkrečioje vienoje pusėje. Ir toliau agituojat. Ir apie [k]ą jūs raginate diskutuoti? Kad žmonės, kurie yra homoseksualūs ir translyčiai ir toliau Lietuvoje neturėtų vietos ir juos galima būtų uiti, diskriminuoti?“, – piktinosi Indrė Makaraitytė ir nuo savo žodžių nesitraukė jokia kaina. Nors tais žodžiais pati tiesiogiai išsidavė, kad Stambulo konvencija vis dėlto yra skirta kovai su translyčių diskriminacija, ką jos šalininkai taip įnirtingai neigia. 

Pasipiktinimas pačiu kunigo pasisakymu politiniais klausimais visada yra keistas – arba nepaprastai kvailas, arba nepaprastai ciniškas. Tiesa, Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau tai ir viskas. Tai neturi nieko bendra su draudimu kunigams kalbėti politinėmis temomis. Priešingai, Bažnyčios mokymas numato jiems tokią pareigą: netylėti niekada, kai mato moralinį blogį tampant viešąja norma. Vieni šią pareigą vykdo nuolatos, kiti rečiau. „Influenceriai“ pasistengė laiku nubrėžti raudoną liniją.

Bet juk kunigas visada irgi pilietis. Tad kokia problema? Kodėl jis turėtų dėl savo pašaukimo atsisakyti pilietinių teisių ir pareigų? O pagal galimybes dalyvauti sprendžiant savo šalies viešąsias normas yra pareiga – jau ne kaip kunigo, o kiekvieno piliečio. Vienintelis dalykas, ko politikoje negali kunigai, tai dalyvauti rinkimuose ir aktyvioje partinėje veikloje. Nė menkiausio savo įgaliojimo, formalaus ar neformalaus, Algirdas Toliatas neperžengė nei dalindamasis Bažnyčios mokymą atspindinčia peticija, nei juo labiau pasisakydamas apie partnerystes ir translytiškumą ginančią konvenciją. Taip pat jis neagitavo už jokią konkrečią partiją, pasisakė konkrečiu vertybiniu klausimu, kuriuo ne kartą ir pati Bažnyčia pasisakė. Jo veiksmuose nebuvo nieko skandalingo ar bent kontraversiško.

Indrė Makaraitytė negalėjo ar nenorėjo įvardyti jokios doktrinos, pagal kurią dvasininkai neturėtų teisės pasisakyti politinio gyvenimo klausimais. Negalėjo, nes nenorėjo, o nenorėjo, nes tokios doktrinos nėra. Yra tik pokomunistinės, taigi karingu ateizmu kultūros lygmenyje užsikrėtusios visuomenės mitas, kad iš valstybinės religijos nebuvimo kažkaip, nežinia kaip, paslaptingu būdu išauga draudimas dvasininkams būti visaverčiais piliečiais.

Toliatas nebuvo vienintelis puolimo taikinys, o Makaraitytė nebuvo vienintelė puolanti. Artimiausiomis dienomis pamatysime, ar tas puolimas pasiekė savo ir užčiaups ne kiek Toliatą, kiek apskritai nuosaikesnę krikščioniškų pažiūrų visuomenės dalį, kurios kantrybės taurę baigia perpildyti radikalūs de facto valdančiųjų darbotvarkę diktuojančios Laisvės partijos projektai.

Šių projektų bendras vardiklis – naujo žmogaus ir naujos visuomenės kūrimas. Pagrindinis būsimosios visuomenės bruožas – visų įmanomų mažumų išlaisvinimas iš bet kokių moralinių normų pančių. Neatsitiktinai laisvinant visuomenę iš moralės, kultūros ir etikos normų, tuo pačiu metu tie patys politikai žada reglamentuoti ir bausti už „nepagarbų kalbėjimą“. Kai nelieka jokių etikos normų, žmonių santykius turi reguliuoti teisės normos. Tokia yra Laisvės partijos laisvė. Tačiau etikos normas naikina ji pati, o ne kažką nepakeliamai įžeisti neva galinti pernelyg tradicinė Lietuvos visuomenė.

Ši Lietuvos visuomenė, inertiška ir mieguista, ilgai netikėjo ir nenorėjo net prisileisti minties, kad tokie persekiojimo, cenzūros ir diktavimo, kada ir ką galvoti ir kalbėti, laikai gali ateiti. Ilgą laiką perspėjimai, jog taip bus, skambėjo kaip sąmokslo teorijos, vėliau priimti kaip juodas humoras, o dabar yra kryžkelėje kažkur tarp susitaikymo, kad tai nebeišvengiama, ir sveiko pykčio, kad to jau per daug.

Iš tiesų naujojo žmogaus kūrimui atsidavęs „influencerių“ elitas nebežada trauktis ir jeigu tik neatsitrauks dažniausiai pasyvi visuomenės dauguma (kad ji dauguma, rodo visos apklausos), laukia tikrai grubus susidūrimas. Moralizuotojai neturi skrupulų, nesirūpina nei dėl logikos, nei dėl faktų. Išdidi biseksualė, svajojanti, kad Bažnyčia mokėtų mokesčius ir iš jų būtų finansuojamos gėjų „santuokos“, Agnė Kulitaitė, kritikuodama Toliatą, atvirai referuoja į kunigus kaip į pedofilų grupę. Lyg nebūtų tas pats kritikuojant bet kurį homoseksualą parašyti, kad jis iš pedofilų grupės, nes juk būna ir tokių atvejų. Lyg jokių sąsajų su pedofilijos skandalais neturintis Toliatas neštų už juos kokią kolektyvinę atsakomybę. Kolektyvinės atsakomybės taikymas – skiriamasis totalitarinių režimų bruožas. O visą mąstymo struktūrą kartais išduoda smulkmenos.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nepasirašysiu       2021-02-26 13:07

Vyksta lietuvių švelniai-prievartinis vertimas iš devyniolikto amžiaus baudžiauninkų į dvidešimt pirmo amžiaus atitikmenis. Pilnai tai palaikau - vis geriau. Šiaip ar taip, net Šliogeris pritartų, kad iš baudžiauninko galima virsti tik į baudžiauninką.

Al.       2021-02-25 15:22

Kunigas turėjo progą parodyti stuburą. Bet nusprendė pasitraukti po medžiu. Ką gi, didvyriu būti neprivalai. Bet kam tas knygas tada rašinėti ? O tuo metu Bažnyčios vadovai - pasitenkino išmintingu stebėjimu ?

Petriukas       2021-02-25 13:59

kunigą Toliatą žinau. Skaičiau knygų mugėje pirktą jo knygą. O kas tokie per įžymybės yra Agnė Kulitaitė, Ruslanas Kirilkinas, kas toks jazzu?..........

Deivis       2021-02-25 0:41

Homoseksualumas yra neįtikėtinas blogis.

Kis       2021-02-24 21:10

nuo tu suzverejusiu vienaragiu i ju cinizma,reiketu adekvaciai reaguoti?Ko jie nori?Reiketu ramiai paklausti,jeigu ju norai imanomi Lietuvoje tegu dauginasi,antraip laisves judejimas atidarytas visomis kryptimis,jiems cia uztikrinu nebuskitaip.

Arvydas       2021-02-24 20:27

Makaraitytė niekada nepasižymėjo argumentuotomis diskusijomis. Ji “dirba” puolime. Tada argumentai nebereikalingi. Apmėto aplinkinius kakučiais, o pastarieji, taip vadinamoje “diskusijoje” dažniausiai net negavę žodžio, po to aiškinkitės, iš kur tas keistas kvapas.

taip       2021-02-24 17:46

tai buvo ir yra tikrai bjaurus puolimas. Bet cia buvo ir gera pamoka tam paciam kunigui Toliatui. Juk jis anksciau mielai dalyvaudavo tu “tolerantisku, demokratisku ir liberaliu laisves propaguotoju” renginiuose. Dabar ko gero tokia griezta kritika jam ir buvo del to, kad anie ji laike kazkokiu lyg ir savuoju, tokiu siuolaikiskesniu ir tolerantiskesniu, kad ir ka jie i tas savokas bandytu ideti. Kita karta gal gerb. kunigas pagalvos, su kuo dalyvauti su kuo ne. Ne veltui liaudies ismintis nesiulo su veliu eiti obuoliauti.

!!!       2021-02-24 15:32

Pamatysit, nuo šiol Toliatas dar daugiau žmonių palaikymo turės.


Rekomenduojame

Situacija sveikatos srityje: dr. Rimo Jankūno ir Andriaus Gudaičio pranešimai LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: šįkart boikotas gali pavykti, mat valdantieji pataikė į savo tradicinius rėmėjus, o jų balsas dangų pasiekia

Andrius Martinkus. Tikroji vertybinė politika dabar yra ‘Realpolitik’

Ramūnas Aušrotas. Seimo narė Morgana Danielė platina teisiškai ydingą ir socialiai neatsakingą informaciją

Ignas Vėgėlė. Kodėl mes taip orientuojamės?

Vygantas Malinauskas. Apie nacionalinius kovos su pandemija ypatumus

Rasa Čepaitienė. Naujoji Helsinkio grupė

Nuo bačkos. Andrius Navickas: Šiluvos deklaracija labiau tinka Dorovės ministerijai negu Bažnyčiai

STI kviečia valdžios institucijas bendradarbiauti dėl COVID-19

Izraelio sveikatos ministras pripažino, kad „skiepų pasai“ – tai spaudimo priemonė

Vytautas Rubavičius. Paslaptingas okupacinių Vilniaus paminklų „trikampis“

Pasirašykime Šiluvos deklaraciją: laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius

Nida Vasiliauskaitė. Šiandien matome, kad Kantas ir kompanija klydo

Algimantas Rusteika. Kaip bukalaurai taisys savo klaidą

Advokatas Andrius Krištapavičius: kodėl atsisakau pasiimti savo Galimybių pasą?

Kun. Robertas Grigas. Rugsėjo 13-oji: niūrus sugrįžimas į sovietmetį

Liudvikas Jakimavičius. Uždavinys PIŠei

STI tarptautinė mokslinė konferencija „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“: pagrindiniai pranešimai

Lietuvos Šeimų Sąjūdžio pareiškimas dėl Šiluvos deklaracijos

Rasa Čepaitienė. Viskas taip tiesmuka ir primityvu…

Nida Vasiliauskaitė. Apie ovacijas „kliedesiams“, tapusiems tikrove, ir ramiai knarkiančią sąžinę

Dominykas Vanhara. Kas yra blogai su šia publikacija?

Lenkų premjeras: Lenkija bus geriausia vieta gyventi Europoje

Rasa Čepaitienė. Prieš pišizmą nublanksta net kasdieniai vėlyvojo brežnevizmo marazmai

Viktoras Jašinskas. Juodasis pirmadienis

Kun. Robertas Grigas primena: ne tvoros ir ne tanketės apsaugo parlamentus…

Nida Vasiliauskaitė ir jos „Lapių medžioklės“. Išvarymo instrukcijos: sugauti, išvyti, dezinfekuoti

Ramūnas Aušrotas. Apie sprendimų „greitumą“

Geroji Naujiena: Sekime Jėzų ir nebūsime sugėdyti

„Teisingumo registras“: ar esate pasiruošę gyventi be pilietinių teisių?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.