Nerasta rubrikos, Bažnyčios socialinis mokymas

Vytautas Sinica. Ką pakeitė sinodas?

Tiesos.lt siūlo   2015 m. spalio 31 d. 20:47

42     

    

Vytautas Sinica. Ką pakeitė sinodas?

propatria.lt

Katalikai atrodo sutrikę. Kaip vertinti pasibaigusio vyskupų sinodo šeimos klausimais rezultatus? Nors sinodas sušauktas svarstyti įvairiausių šeimų sielovados aspektų, garsiausiai nuskambėjo du skandalingiausi jame kelti siūlymai: švelninti homoseksualių santykių pasmerkimą ir leisti Komuniją priimti antrą civilinę santuoką sudariusiems katalikams. Pirmuoju klausimu sinodas nepriėmė jokių pakeitimų, o štai dėl antrojo netyla diskusija.

Sinodo baigiamajame dokumente 84–86 paragrafai, kuriems pritarta mažiausia balsų persvara, aptarė išsiskyrusiųjų ir naujas civilines santuokas sudariusių katalikų sielovados klausimus. Konkrečiai 85 paragrafas netiesiogiai palietė ir Komunijos „persituokusiems“ katalikams teikimo galimybę. Jis buvo priimtas 178 balsais „už“ ir 80 balsų „prieš“, t.y. vos vienu balsu peržengus būtiną 2/3 daugumos ribą. Būtent šio paragrafo formuluotė tapo didžiausių diskusijų objektu po sinodo.

Įvykius sekantys katalikai šiandien atrodo pasidalinę į tris stovyklas, kurių kiekviena turi po savo 85 paragrafo ir iš jo sekančių pasekmių interpretaciją. Viena stovykla teigia, kad jis nieko nekeičia ir tik patvirtino esamą Bažnyčios mokymą, todėl iš esmės reiškia Tradicijos pergalę sinode. Tokia interpretacija būdinga daugumai katalikiškos žiniasklaidos, taip pat radikalių pokyčių laukusiai ir nusivylusiai liberaliai pasaulietinei žiniasklaidai. Kitos dvi stovyklos teigia, kad pokyčių vis dėlto įvyko, tik vertina juos skirtingai – vieni tais pokyčiais džiaugiasi, kiti sutinka su nerimu.

Pats ankstesnį Bažnyčios mokymą paneigiančių siūlymų autorius W.Kasperis teigė, kad „buvo atvertos durys galimybei teikti Komuniją išsiskyrusiesiems ir vėl susituokusiesiems“. Tą patvirtino ir Lietuvos Vyskupų Konferencijai sinode atstovavęs kardinolas A. J. Bačkis, sinodo sprendimą apibendrinęs žodžiais: „Mes turime prieiti ir prie jų [šeimų antroje civilinėje santuokoje]. Ir čia atsiveria vienos mažos durelės. Kalbu apie Komuniją. Buvo pasakyta, kad reikia gerai, su įžvalga įsižiūrėti į kiekvieną atvejį, pažiūrėti, kas atsitiko, kaip įvyko, išklausyti, įsiklausyti, ir tada pagal sąžinę gali būti ir galimybė žengti žingsnį pirmyn“.

Pati tokia diskusija ir interpretacijų gausa liudija, kad sinodo baigiamajame dokumente pasirinkta dviprasmiška ir aptaki kalba, paliekanti vietos interpretacijai. Prieš sinodą pokyčių oponentai bijojo ir perspėjo būtent dėl tokios baigties – išvadų neaiškumo, paliekančio laisvę skirtingiems dvasininkams savo nuožiūra interpretuoti tekstą. Nors kai kurie Bažnyčios hierarchai pasisakė už sielovados klausimų perdavimą vyskupams ar vyskupų konferencijoms, atvirai toks sprendimas nebuvo priimtas.

Vis dėlto, sinodo išvados palieka būtent tokią galimybę. Skirtingai jas interpretuodami, dvasininkai iš principo gali individualiais atvejais priimti skirtingus sprendimus tose pačiose moralinėse situacijose. Tampa įmanoma, kad „persituokę“ katalikai vienoje vyskupijoje Komuniją gaus, o kitoje – ne. Tai faktiškai reiškia, jog tą pačią būseną Bažnyčia per savo atstovus (vyskupus) vienu atveju įvertins kaip nuodėmę, kitu – kaip malonę. Skirtingi sprendimai sielovadoje reikštų ir skirtingas moralines normas, keliamas tikintiesiems skirtingose šalyse.

Šiandien Vakaruose ir Lietuvoje vyrauja moralinis reliatyvizmas – nuostata, kad moralės normos priklauso nuo kultūrinio konteksto ar jas net gali sau nustatyti pats žmogus. Toks požiūris gal ir nestebina sekuliaraus skaitytojo, tačiau yra absoliučiai svetimas Bažnyčiai ir tiesiogiai prieštarauja pamatinėms jos nuostatoms. Priimdama ir pripažindama tokį mąstymą, Bažnyčia, nors ir nežymiai, žengtų aiškia linkme pritaikyti moralės normas prie klystančių ir nuodėmes darančių tikinčiųjų gyvenimo, nors visais amžiais elgėsi ir privalo elgtis atvirkščiai. Mėgstama tai vadinti ėjimu koja kojon su laikmečiu ar su realybe, tačiau taip sakydami tik klaidiname save. Patenkintieji sinodo išvadų 85 paragrafo sukurta dviprasmybe, nori tokio Bažnyčios prisitaikymo, nusivylusieji – laikosi nuostatos, kad Bažnyčia skelbia vienintelę moralinę tiesą ir negali jos pritaikyti prie jokių laikmečio įpročių. Jei Bažnyčios misija yra gelbėti tikinčiųjų sielas, ji negali sakyti žmonėms, kad jų gyvenimas staiga pradėjo atitikti mokymą, kurio jis iš tiesų neatitinka.

Galiausiai sinodo išvados tėra rekomendacijos popiežiui, o tikintiesiems lieka laukti, kurį mąstymą atspindės jo būsimas sprendimas.

propatria.lt

* * *

Siūlome ir daugiau Tiesos.lt publikacijų, skirtų aptarti Katalikų Bažnyčios sinodo priimtus sprendimus:

Laisvūnas Šopauskas. Kviečiu diskusijon Tomą Vilucką: Ar tikrai Jūs pasisakote už Bažnyčią, kuriai neberūpėtų sielų išganymas?

Tomas Viluckas. Bažnyčios skelbiama išlaisvinimo žinia yra klampinama teologinėje kazuistikoje. Atsakymas Laisvūnui Šopauskui

Tomas Viluckas. Sunki liga. Atsakymas Laisvūnui Šopauskui (tęsinys)

Vytautas Sinica. Šeimos sinodo intrigos: Reinas vėl liejasi į Tiberį

Tomas Viluckas: Sinodas patvirtino, kad Bažnyčia ieško dialogo su pasauliu

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Šv.kaimo Jurgis        2015-11-8 10:36

didžiausia nuodėmė yra puikybė. Tai ji atskyrė pirmąją porą nuo Dievo ir paliko jai kaltės jausmą. Puikybė kyla iš šėtono ir šiandien reklamuojamos konkurencijos, kurią turėtų keisti bendradarbiavimas. Puikybė verčia Putiną konkuruot pasaulyje, siekiant vis daugiau ir daugiau. Pavojingiausiai puikybė reiškiasi žmonėse, kurie laiko save religingais ir mano, kad jie yra geresni už kitus. Panašiai kaip tas brolis, kuris visada neva buvo prie Tėvo ir žiauriai pavydėjo, kuomet tėvas iškėlė puotą sūnui paklydėliui, iššvaisčiusiam Tėvo turtus. Išbandęs viską,gyvenimą be Tėvo, sūnus paklydėlis sugrįžo pas Tėvą su tikruoju nuolankumu ir meile Tėvui.

Šv.kaimo Jurgis        2015-11-7 12:54

šiaip tai kiekvienas trokšta būti priimtas ir ne vienas - atstumtas. Bes juk ir ponas Dievas nei vieno neatstūmė. Pirmosios šeimos simbolinis “išvarymas iš Rojaus” buvo js pačios laisvas pasirinkimas. Dievas myli šiuos neklaužadas nusidėjėlius. Nes be laisvės ir meilės nebūtų.

Šv.kaimo Jurgis        2015-11-7 11:52

“Priimdama ir pripažindama tokį mąstymą, Bažnyčia, nors ir nežymiai, žengtų aiškia linkme pritaikyti moralės normas prie klystančių ir nuodėmes darančių tikinčiųjų gyvenimo, nors visais amžiais elgėsi ir privalo elgtis atvirkščiai.”
Ar iš to reikia suprasti, kad autorius religiją supranta tik kaip moralės saugotoja? Panašiai manė ir Marksas, sakydamas, kad jei nebūtų religijos, reikėtų ją išgalvoti.

Sila        2015-11-7 10:36

Kalbant apie šeimą tai puiki iliustracija diskusijai dabar rodomas turkų serialas “Sila. Kelias namo”. Puikūs aktoriai, puiki etnografinė aplinka ir pamokantis siužetas, kurio taikinys - paprotinė šeimos teisė. Veiksmas vyksta Anatolijos pietryčiuose,kurdų gyvenamoj teitorijoj. O kurdai pasižymi griežtu savo namų gynimu. Todėl namai šiame miestelyje lyg didžiulės tvirtovės, apjuostos milžiniškomis mūrinėmis tvoromis.
Papročii čia labai griežti. Vyrai ginkluoti ir kas nepaiso papročių teisės, tas traktuojamas kaip tėvynės išdavikas ir pasmerkiamas myriop.
Šeima išauga į giminę, giminė į tautą, o tauta įkūrusi valstybę taip pat turi įstatymus ir griežtai teisia išdavikus. Kurdai valstybės vis dar neturi. Jų paprotinė teisėę yra kliuvinys Turkijos valstybei. Matyt tokia šio filmo potekstė.
Tačiau šis melodraminis serialas neblogai psichologiškai pagrįstas. Žmogus jaučiasi gyvas, kol jį valdo meilė. Pasijutęs atstumtas, jis tampa vaikščiojančiu lavonu ir siekia sunaikinti save ir kitus.
Taigi, visks yra meilė,  o kas nėra meilė, sukuria būseną, kuri realiai neegzistuoja.

parapijietė,        2015-11-6 15:16

tačiau neverta stengtis “padėti” broliui, artimui savo savuoju būdu, nes tu negali padėti net sau.
Bet išgirsk jo pagalbos prašymą iš Dievo ir tu atpažinsi savąjį Tėvo poreikį.
Tavoji savo brolio poreikių interpretacija yra tavo poreikių interpretacija.
Suteikdamas pagalbą tu jos prašai. Ir jei suvoki savo poreikį, tu būsi išgydytas. Nes tu atpažinsi Dievo atsakymą, jei tik to nori iš to tikrjų....
Vardan savųjų poreikių tuomet girdėk kiekvieną pagalbos šauksmą  taip koks jis yra, ir tam, kad Dievas galėtų  atsakyti tau pačiam. Amen.

parapijietė,        2015-11-6 15:04

Yra tik viena interpretacija visoms motyvacijoms ir, kadangi tai Šventosios Dvasios sprendimas, ji nereikalauja jokių pastangų iš mano/tavo pusės.
Kiekviena mylinti mintis yra tiesa!
VISA KITA yra tik prašymas, maldavimas) į gydymą ir pagalbą. Tai užsipuldinėjimai, kaltinimai, atakos…  Išvertus į meilės kalbą tai reikštų—Ei?!Aūū!? KODĖL JŪS MANĘS NEMATOTE?! NEPASTEBITE?! NEMYLITE?!
Tad ar gali kas būti pateisintas atsakydamas pykčiu į pagalbos šauksmą?  Joks atsakas nebus tinkamas išskyrus duoti jam tai, nes tik šito jis prašo. Duodamas kažką kita tu atakuoji jo realybę interpretuodamas ją kaip priderintą tavo matymui.

parapijietė, apie klaidas        2015-11-6 14:56

Jau kalbėjom, kad stovėjimas ant klaidų jas sustiprina. Kaip lieudis sako - dažnai kartojant vaikui, kad jis paršas, gali sulaukt ne tik jo kriuksėjimo, bet ir pats pasidaryt panašiu į šį gyvulį.

Štai kodėl kitų motyvų analizavimas yra pavojingas (rizikingas) tau pačiam. Jei tu nusprendi, kad kažkas tikrai bando atakuoti tave ar palikti, ar pavergti, tu reaguosi, tarsi jis iš tikrjų yra tai padaręs, nes tu padarei jo klaidą TIKRA tau. Interpretuodamas klaidą tu suteiki jai galią, o   tai padaręs,  tu jau nepbeastebėsi tiesos.
Ego motyvacijos analizė labai komplokuota, labai miglota ir niekada be rizikos įtraukti savo paties ego. Visas procesas aiškiai demonstruoja tavo gebėjimą  suprasti,  ką tu suvokei. Tai parodo faktas, kad tu reaguoji į savo interpretacijas, tarsi jos būtų teisingos ir kontroliuoji savo reakcijas elgesiu, bet ne emociškai. Tai liudija apie protinį  skilimą, kuriame tu pats atakuoji savo proto vientisumą...

parapijietė       2015-11-6 14:47

Mums buvo sakoma, kad viskas yra iš Dievo ir kas iš Dievo, neša gėrį.
Tačiau kartais atrodo, kad ne visada taip yra.
Sunku suvokti gėrį nelaimės formoje.
Kodėl turėtų gėris pasirodyti blogio formoje? Ar tai ne apgaulė?
Turėtų būti tam priežastis. Gal blogio efektas - gėris?
Kodėl tad jo efektas nepasirodo? Kodėl žadamas tik ateity? Po mirties?
Kodėl tik ateityje jo prasmė bus aiški? Tai NE priežastis, nes tai neteisinga (nepelnyta) ir aiški užuomina į bausmę...

Duotam tikslo į gėrį pokyčiui nėro jokios priežasties tam nelaimės sukeltam intervalui, kuris vieną dieną bus suvoktas kaip geras, nors dabar teikia skausmą. Tai yra dabarties paaukojimas, kuris negali būti kaip užmokestis už tai,  ką Dievas teikia dovanai per malonię. 
Laiko intervalas, kada atpildas yra suvokiamas tokia forma, kuria gėris pasirodo yra tik vienas aspektas to mus skiriančio plyšio, tos mažos erdvės, kuri yra tarp mūsų, vis dar neatleidžiančių  ir todėl neatleistų taip pat.

Ateities laimė neturi prasmės, tad neverta ja teninris, nes tai nėra atpildas ar atlyginimas mums už kančias.  Mes turim priežastį laisvei DABAR.  Ko verta laisvė nelaisvės formoje? Gaišatis beprasmė, padarinys ir priežastis PRIVALO eiti kartu. Ne į laiką žirėt reik, bet į tą erdvę tebesančią tarp mūsų.
Atleisk ir tau bus atleista, pasmerk ir pasijusi surakintas. Jėzaus veido matymas brolyje sustipriina ur tavąjį šventumą.

ha ha        2015-11-6 11:55

Įtariu, kad Jota, visa tai, ko nesupranta, priskiria gnosticizmui.
Siūlydama, kaip Milibandas, užsičiaupti,  ji manosi taip apginsianti milibandiškas doktrinas, bet atrodo tik kaip gnostifobė:)

santūrus - Gnozei       2015-11-6 11:32

o kur tu siautėji? Duok nuorodą, mielai paskaitysiu.

gerbiamieji        2015-11-6 11:26

kas nors užeikite į D.Kuolio vadovaujamos Piliečių santalkos puslapį santalka.lt
Man užėjus išlenda keistas lenkų kalba puslapis.
Gal taip kokie hakeriai dangsto puslapį nuo piliečių akių?
Užėjus į veidas.lt iš viso vaizdas pranyksta ir lieka tik baltas ekranas. Gal mano kompe sėdi kokia blakė?

Gnozei       2015-11-6 11:12

Liaukis siautėjusi, manai, kad niekas neatskiria? Prirašinėjai po Scrutono straipsniu, čia (per dešimt komentarų), kitur. Santūrumo.

parapijietė        2015-11-6 9:54

Galų gale, kievienas turi išmokti atpažinti Dievo Valią, nes kiekvienas, galų gale, privalo atpažinti save. Šis atpažinimas YRA atpažinimas, kad jo valia ir Dievo Valia yra ta pati.
Tiesos draugėje nėra nei netikinčių, nei besiaukojančių. Tik atmetimas to, kas YRA, kas išties EGZISTUOJA, gali kelti baimę. Baimė negali būti tikra be priežasties, o Dievas yra vienintelė visa ko priežastis. Dievas yra Meilė ir jos aš noriu. Tai YRA mano valia. Prašyk ŠITO ir tau BUS atsakyta, nes tu prašysi to, kas tau ir taip priklauso - Dievo Malonės.

Kaip atleidžia nuoširdieji?        2015-11-6 9:47

Atleidimas yra visiškas ir pilnas.
Atleidimas negali but dalinis, šiek tiek sulaikytas.
Turi atleisti visiškai arba išviso neatleisti - lauk kol atleidimas pats parodys ką tau daryti. Jis neteisia. Leisk išeit visiems dalykams, kurie trukdo atleidimui. Geriausia patikėti savo nuoskaudas Šv. Tiesos Dvasiai, Jėzus mums paliktam Gidui, nes Ji yra tarpininkas tarp mūsų ego ir Dievo. 
Atleidimas nepardonina nuodėmių paversdamas jas tikromis. Kadangi atleidimas leidžia meilei grįžti į mūsų supratimą, jis mato, jog čia nėra nepataisomos klaidos, vadinamos nuodėme. Stovėdami ant klaidos, ją įtvirtiname, darome ją  tikra (nuodėme), nors Jėzus už ją jau sumokėjo/išpirko.
Atleisk nuodėmę jos vietoj pasirinkdamas Kristaus veidą. Būkime pasiruošę atleisti Dievo Sūnui už tai, ko jis nepadarė. Nes Ego Dievas nesukūrė. Jo sukurtas tik mūsų šventumas. 
 
Ego sapnų užmiršimas ir Kristaus pažinimas ateina kartu su kitų pažadinimu dalinantis savuoju   atpirkimu. Išgelbėjimas yra bendradarbių avantiūra. Dievas atsigręžė į tave, kad padėtum išgelbėti pasaulį. Tavo dalyvavimas gelbstint pasaulį, yra esminis.

klaidingas atleidimas        2015-11-6 9:34

Nei viena Dangaus dovana nebuvo klaidingiau suprasta kaip atleidimas.
Atleidimas griauti turi daug formų, nes tai formų pasaulio ginklas.
Pirma…”geresnis” asmuo teikiasi nusižeminti gelbėdamas “niekšelį”...
Antra… priimant iš kitų pyktį, pagiežą ir nereaguoti, išskyrus tylą ir malonią šypseną...
Trečia,,, “Aš atleisiu tau, jei tu elgsies pagal mano poreikius, nes tavo vergystėje yra mano išlaisvinimas”...

kaip išgyti?        2015-11-6 9:29

Ego nėra Dievo išdavikas - Jo neįmanoma išduoti.
Tačiau jis yra mūsų  išdavikas. Mūsų,  kurie tikim, jog esam išdavę savo Tėvą.
Štai kodėl išvadavimas iš kaltės yra toks svarbus Šventosios Dvasios mokymas.
Nes tol. kol jautiesi kaltu, tu klausaisi ego balso, kuris tvirtina, kad esi Dievo išdavikas ir nusipelnai mirties. Ir tu galvosi, kad mirtis ateina iš Dievo, o ne nuo ego, nes supainiojęs save su ego, tu tiki, kad tu nori mirti. O išgelbėti nuo to, ko tu pats nori, Dievas negali. Išgelbėjimas nuo kaltės yra ego perdirbimas. Iš ego kyla nuodėmė, kaltė ir mirtis.
Kiekvienas, kuris kaltina, siekia nusikratyt kaltės jausmu projektuodamas kaltę į kitus. Nes kaltės jausmas prašosi bausmės.
.
Atleidimas, Išgelbėjimas, Susitaikymas, tikrasis suvokimas - visa tai yra vienas ir taspats.

Nei vienas, kas išmoksta atleisti, nepatirs nesėkmės atsimenant Dieva. Atleidimas - tai mūsų funkcija čia, žemėje.
Kas moka TEISINGAI atleisti, tam yra Atleista, tas yra išgelbėtas, sutakytas su Dievu ir jo Sūnija.
Atleisti, iš tikro reiškia - peržiūrėti.
Atleidimas žiūri ne į  kūnus, bet į kiekvieno šventumą. Ir tuo jis gydo.
Pasmerk ir tapsi kaliniu, atleisk ir tu pats laisvas.
Faktiškai tik mano pasmerkimas mane užgauna, - tik mano atleidimas mane išlaisvina.
Baimė pasaulį riboja, atleidimas išlaisvina.
Tad atleisk visam pasauliui už savo nuodėmes”, jei nori būt laimingas!
Tai kelias į šventėjimą kiekvienai šeimai, kiekvienai sąjungai.
Tačiau sąjunga tarp vyro ir moters yra Šventosios Trejybės dovana.

parapijietė        2015-11-6 9:09

Kas yra ego?
Jei Dievo stebuklas atleidžia, ego pasmerkia, prakeikia.
Ego visada siekia dalinti ir atskirti, tai proto dalis, kuri tiki atskirumu.

Sąmonė teisingai identifikuojama kaip ego viešpatija, kai protas savąjį AŠ tapatina su kūnu, o be Dvasia, Kristumi.
Ego pažodžiui, tai baiminga mintis.
Ego neišgyvena be teismo.
Ego visada skuba provokuoti konfliktą.
Ego’ui nekaltas yra kaltas.
Ego stiprėja įtampoje, prieštaravimuose.

Baimėssumažinimas, bet ne jos perdirbimas rūpi ego’ui.
Ego siekia spręsti problemas ne tų problemų šaltinių lygmeny, Šv.Dvasia randa problemų šaltnius ir perdirba juos. Ir kiekvieną kartą jas perdirbant, mažėja atsiskyrimas, o vienybė stiprėja.

parapijietė        2015-11-6 8:54

Dievas dalinasi savaja savastimi su Kristumi.
Vienis - tai idėja, jog Dievas yra.
Dievo Sūnus esi taip pat ir tu, tavo šventumas/nekaltumas.
Dievas neturi daug sūnų, bet vieną. Dievas turi vieną sūnų pažindamas visus kaip vieną, nedalomą.
Tad aš pasitikiu broliais, kurie yra viena su manimi.
Aš gerbiu tave, broli, už tai, kas aš esu, ir už tai kas Jis Yra, kuris myli mus abu kaip vieną.
Dievas nėra išbaigtas be manęs? Be tavęs?
Kiekvienas yra tavo dalis kaip tu esi dalis Dievo.
Sūnija negali būti suvokiama kaip dalinai serganti, jei Sūnija yra Viena, ji yra viena visuose aspektuose. Vienis negali būti padalintas.
Tuo tarpu,
Ego fundamentalus troškimas yra pakeisti Dievą. Ar norim būti Dievo svečias, ar ego įkaitas? Be ego viskas būtų tik Meilė.

parapijietė        2015-11-6 8:46

Niekam, kas tikra, negali kilti grėsmė. O kas netikra - neegzistuoja. Nuodėmė yra klaida. Nukrypimas nuo Tiesos. Vadinasi, ji realiai neegzistuoja. Čia slypi Dievo ramybė. Ir nėra jokio kito pakaitalo šiai ramybei. Paruošk kelią šiai ramybei ir ji ateis. Pyktyje nėra ramybės.
Skausmas yra ne kas kita kaip miegas; džiaugsmas - prabudimas.
Skausmas - apsigavimas; tiktai džiaugsme tiesa.
Dievas patalpino kiekvieno prote kvietimą džiaugsmui.
Dievo planas lydi link išlaisvinimo ir džiaugsmo.
Argi ko nors kito mes norime?

ha ha        2015-11-6 8:40

panašu, kad Sinodas pats susiskaldęs į kairę, ultrakairę, dešinę, ultradešinę, centrą... jei taip, tai apie kokią komunijos bendrystę jie gali kalbėti?
smile

Internauts -        2015-11-6 8:19

Ar gerb. Jota savo teiginius dėl Jono Pauliaus gali pagrįsti?
Pvz., kad žydams nereikia atsiversti, nes Penkiaknygė, kas yra Adam Kadmon sapnas, tebegalioja?

FamilyWatchInternational       2015-11-5 22:57

fwi=familywatchinternational.org@mlgn2ca.com
By the crushing margin of 62 percent to 38 percent, on Tuesday, voters in Houston, Texas, rejected an extreme “anti-discrimination” ordinance that had been passed last year by the city council. In Texas, as in many other states, opponents of proposed laws and ordinances can engage in petition drives to place them on the ballot for a direct up and down vote before they go into effect. The most controversial aspect of the bill was the requirement that individuals suffering from gender confusion or identifying as the opposite sex be allowed to use whichever gender segregated bathroom facilities they chose, regardless of how that might infringe on the privacy of others. Such ordinances are often referred to as “bathroom bills” because they allow men who claim to be women to use women’s bathrooms, locker rooms, showers, dressing rooms, etc.  Increasingly, municipalities and institutions are adopting such ordinances, and the list of problems this has created continues to grow.

Gender Dysphoria, the most severe manifestation of gender confusion, is recognized as a mental disorder by the mental health profession. Some of the most respected therapists dealing with the disorder say that accommodating and validating those with this disorder as these ordinances do is actually harmful for those suffering with the disorder. Instead, they need to be encouraged to seek psychotherapy.  (For a more detailed discussion of Gender Dysphoria and its treatment, click here to see a recent Family Watch newsletter on the subject.)  In other words, if the bathroom bill passed, it might have been harmful to the very people it was intended to help.


The Houston ordinance was especially controversial for several reasons. The city’s openly homosexual mayor, Annise Parker, was particularly aggressive in ramming it though the city council and was completely dismissive of concerns raised about it. When opponents of the ordinance quickly gathered more than three times the required number of signatures to put it on the ballot for a direct vote of the people, she tried to block the vote by declaring all the petition signatures invalid on a technicality. The opponents of the ordinance sued her and, in
direct rebuke of the mayor’s heavy-handed

attempt to block the legitimate referendum process, the Texas Supreme Court ordered that the measure be put on the ballot.

Opposition to the ordinance was led by a number of Houston ministers and Mayor Parker attempted to intimidate them by demanding that they turn over all sermon notes and any other communication these ministers had about the ordinance. When the ministers refused, she was forced to back down on what was clearly an unconstitutional assault on freedom of religion.
Even though they were outspent in the campaign by a margin at least two to one, opponents of the ordinance won by organizing a superb grassroots campaign. Turn out in this election was about three times what would normally be expected in a municipal election.

This vote is a huge victory for common sense and for respecting the legitimate rights and reasonable expectations of privacy of the vast majority, instead of bowing to political correctness and the demands of a small minority demanding something that is not even in their best interest. It is also another example of what happens when good people become focused, well organized and follow good leaders who are willing to take a stand for fundamental rights and values.

We can also hope that the precedent set in Houston yesterday will also lead to greater restraint and concern for the rights and privacy of individuals wherever similar ordinances and rules are being considered. We can and must protect the legitimate rights of minorities, but we must do it in a way that does not sacrifice the legitimate rights of many others in the process.

Sincerely,
Sharon Slater

 

CitizenGo       2015-11-5 17:24

A UK prison worker is seeking redress in an employment tribunal which is expected to go on till 10 November.
Rev Barry Trayhorn, who is an ordained Pentecostal Christian minister, had been employed - as his main paid work - at HM Prison Littlehey in Cambridgeshire as a gardner since 2011. During that time, he also volunteered as a prison chaplain, helping out with music and even preaching some sermons.
In May of 2014, Rev Trayhorn was leading a chapel service and quoted from 1 Corinthians 6, telling the congregation about God’s mercy and love for those who repent. In this quote from Scripture, St Paul also warns of actions like adultery, drunkenness, theft and homosexual behaviour.
Undeserved trouble was soon to follow. Indeed, Rev Trayhorn believes that he was essentially forced from his job for having the audacity to preach from certain passages of the Bible.
This is not so much a petition, therefore, as it is a Show of Support. Please sign this Show of Support and tell Rev Trayhorn that you stand with him, and against government censorship of the Christian faith:
http://www.citizengo.org/en/pr/30815-forced-his-job-uk-prison-chaplain-needs-your-support
In a report by Christian Concern, Rev Trayhorn states:
“I simply said what the Bible says. Prisoners have a right to hear God’s word, just as much as anyone else. If people come to a Christian chapel service, we cannot keep God’s message from them. As I led the service, I spoke about the wonder of God’s love and the forgiveness that comes through Jesus to those who recognise their sin and repent. I said that I am the worst sinner I know. But that wasn’t politically correct. The mere mention of homosexual behaviour in the Bible verses that I quoted provoked complaint. I was immediately barred from taking part in chapel services and trouble came my way.”
In fact, Rev Trayhorn reveals that, in the three years preceding this chapel service, only one disciplinary issue was ever raised with him - over a lost tool (used for his usual gardening work). But, subsequent to this particular chapel service, five disciplinary issues were raised, one-after-another.
Rev Trayhorn believes that Christians are being discriminated against, in the workplace, because of their faith. In the same interview with Christian Concern, Rev Trayhorn sums up his situation by saying:
“I was put under enormous pressure. This is about the expression of Christian faith. I am being punished simply for daring to say what the Bible says.”
It should be common-sense and blatantly obvious, but Christian ministers actually preach from the Bible…that’s what they do!
Please stand with Rev Trayhorn by signing this Show of Support:
http://www.citizengo.org/en/pr/30815-forced-his-job-uk-prison-chaplain-needs-your-support
With family-run bakeries, like Ashers in Northern Ireland, and B&Bs; under pressure from the government, trying to force them - against their will - to support things which they find unconscionable, Rev Trayhorn’s case is the latest to bring to light the Conservative Government’s absurd efforts to suppress religious liberty and freedom of expression.
Right now, as he begins his hearing, Rev Trayhorn needs the moral support of many thousands of like-minded, freedom-loving people.
Thank you for standing for Life, Family and Freedom. And, thank you for signing this Show of Support.
Yours faithfully,
Scott Schittl and the whole team at CitizenGO
PS - Rev Barry Trayhorn believes that he was forced from his prison job because of his preaching from Scripture. He needs to hear your support now. Stand with him, and against state censorship of the Bible. Thank you!

Jota       2015-11-5 12:39

L. Palmaitis vėl tempia vežimą į savo pusę. Pasakymas, jog “KOMUNIJA YRA BENDRYSTĖ IŠGANOMAJAI AUKAI” yra Švč. Sakramento apvertimas aukštyn kojom. Komunija PIRMIAUSIA YRA RYŠYS SU KRISTUMI, ir tik po to išplaukia bendrystė  ir kitos malonės.
Kur nukeliavo “graikiški” krikščionys nebūtinai reiškia katalikišką komunijos sampratą. Pats L.P. operuoja būtent modernistiniu komunijos supratimu.
Ir jei jau pradedam kritikuoti Benediktą XVI,  tai daug verčiau būtų pradėti nuo kritikos Jonui Pauliui II, kuris (be gerų dalykų) paliko Bažnyčią smukusią tikėjimu, nebesugebančią pripažinti vienos tiesos, nuorodas į visų religijų lygybę, tvirtinimą, jog ST tebegalioja ir kad žydams nereikia atsiversti, taip pat kad dėl išganymo nebūtina priklausyti Bažnyčiai ir kt. O Benediktas XVI, nors ir buvo pasirinkęs nuosaikųjį neomodernizmą, vis dėlto bandė gręžti Bažnyčią į konservatyvesnį kelią.

Ponas L.P. įpratęs svaidytis prakeiksmais dėl antisemitizmo, bet nepagalvoja, kad sionizmas gali užtraukti daug daugiau prakeiksmų.

Joseph Ratzinger vs Letas Palmaitis (2)        2015-11-5 0:18

J. R. 16 išnaša:
Reikšmingame Apd 16, 6-10 tekste Šv. Dvasia draudžia ap. Pauliui skelbti Azijoje.
“Šis mįslingas tekstas laikytinas savotišku pirmu “istorijos teologijos” mėginimu, kuriuo žinios perėjimą į Europą, PAS GRAIKUS, norima pristatyti kaip DIEVO NULEMTĄ BŪTINYBĘ.”
(Joseph Ratzinger. Krikščionybės įvadas. Vilnius: katalikų pasaulio leidiniai, 2008, 290 p.)
Todėl, gerb. Letai, kur “Įvade į krikščionybę” J. Ratzingeris “subtiliai PASITYČIOJO” iš graikiškojo filosofinio kelio?

Joseph Ratzinger vs Letas Palmaitis (1)       2015-11-4 23:43

“Supratimas auga iš tikėjimo. Todėl teologija kaip supratimo siekiantis logos-iškas (=racionalaus, logiško supratimo siekiantis) kalbėjimas apie Dievą yra pirmapradė krikščioniškojo tikėjimo užduotis. Tokia dalykų padėtimi remiasi ir NEPANAIKINAMA TO, KAS GRAIKIŠKA, TEISĖ KRIKŠČIONYBĖJE. AŠ ĮSITIKINĘS, JOG GALIAUSIAI NE VIEN ATSITIKTINAI KRIKŠČIONIŠKOJI ŽINIA FORMUODAMASI ĮŽENGĖ Į GRAIKŲ PASAULĮ IR ČIA SUSILYDĖ SU SUPRATIMO, TIESOS KLAUSIMU.”
(Joseph Ratzinger. Krikščionybės įvadas. Vilnius: katalikų pasaulio leidiniai, 2008, 62 p.)

> be isvedziojimu        2015-11-4 17:57

Jūsų komentaras visiškai nesiderina su krikščionybės sanprata. Parašymas “Jei Bažnyčia įteisins homoseksualius santykius, kaip normą...” tai visiškai tas pats, kaip ir parašymas “jei Bažnyčia įteisins paleistuvystę kaip normą...”. Argi Bažnyčia gali pakeisti ką nors iš 10 Dievo įsakymų?! Jeigu gali, tai ji jau tikrai nebėra Bažnyčia. Tai ne Dievo, bet greičiau velnio bažnyčia: argi seksualiniai santykiai iškrypusiu būdu nėra paleistyvystė?! O santuokos, kaip institucijos, tikslas - žmonių giminės pratęsimas, bet ne seksas, kuris yra tik PRIEMONĖ giminei pratęsti bei santuokos patvarumui palaikyti.
Beje, niekas ir nelaiko moters, kurią paliko pasileidęs vyras, nusikaltėle: tai nuskriausta, moteris, tačiau tokia moteris negali ištekėti už kito vyro, nes ne seksas yra krikščioniškojo gyvenimo prasmė.

Letas Palmaitis dėl Komunijos       2015-11-4 17:41

Komunija sudaro pačią tikėjimo esmę plačiausia prasme, nes tai yra BENDRYSTĖ IŠGANOMAJAI AUKAI.
Todėl ir Švč. Sakramentas yra esminis bendruomeninis Gyvenimo Komunijos liudijimas, turintis atitinkamą MISTINĮ Ženklą (Švč. Sakramentą). Būtent Paskutinioji Vakarienė ir sudaro viešos krikščionių liturgijos esmę. Tačiau yra praraja tarp pagoniško tikėjimo “D-vo gabaliuko suvalgymu” bei sąmoningos rizikos priimti Ženklą, Kuris mistiškai jungia tave su Viešpaties Kūno ir Kraujo Auka.
Graikiški krikščionys nukeliavo:
1) arba pažodinio suvokimo keliu, nenorėdami suprasti, jog gerti JHS Kraują ir valgyti Jo Kūną reiškia amžinai gyventi Jame Jo Kraujo ir Kūno Aukos sąskaita, todėl kiekvienas priimantis su sunkia nuodėme ne tik nesijungia į Bažnyčios Kūną, bet išmetamas iš Jo lauk - nesupratimo priežastis kyla nesuvokus, kad žydų tikėjime D-vas, uždraudęs gerti kraują, negali to leisti bent be kažkokio aiškaus Įsakymo, atšaukiančio galiojantį (priešingai - galioja “kol viskas išsipildys”),
2) arba neoprotestantiško primityvumo keliu nenorėdami būti “kanibalais” ir aiškindami “paplotėlį” vien simboliu - dažniausiai - Šv. Rašto (ėmė Šv. Raštą, laužė ir davė mokiniams valgyti!)
Diskusijos po 2000 metų dėl Eucharistijos rodo, kad graikiškas filosofinis kelias (iš kurio “Įvade į krikščionybę” subtiliai pasityčiojo dabar Vatikane įkalintas Ratzingeris) yra viena iš graikiškos krikščionybės aklavietės priežasčių.
Jei kuri nors D-vo už antisemitizmą prakeikta asmenybė nesuprato mano pozicijos, tai galiu pakartoti: 1) Bažnyčia nėra “nematoma”, tačiau yra MISTINIS KRISTAUS KŪNAS (ne aš “sugalvojau”), jungiantis čia matomus ir iš Žemės nematomus, bet esančius Danguje; 2) krikščionybė iš esmės ir yra viso gyvenimo Komunija Išganomajai Aukai.
Todėl tikroje Bažnyčioje šios Komunijos bendruomeninis mistinis Ženklas turi būti apaštalinio rankų uždėjimo apsaugotas nuo neoprotestantiškų saviveiklininkų (“kunigų tauta” - levitai irgi kunigai, bet aukas aukodavo tik kohenai!), kurių (saviveiklininkų) kiekvienas pagal savo protelį jungia savo pasekėjus ne į Kristaus Kūną, bet į savo sektą.
Kita vertus, jei Benedikto XVI pareigas einantis asmuo nepaneigia savo tarnybos atstovo žodžių, neva nepritaria (“fundamentalistiniam”) poelgiui pirmųjų kankinių, pažeidusių privalomą valstybės įstatymą tada, kada įstatymas kirtosi su krikščionybe, tai toks Bažnyčios vadovas pats save atskiria ne tik nuo KB, bet ir nuo bet kokios krikščionybės apskritai. Atitinkamai praranda kunigystę visi jį pripažįstantieji vyskupai ir jų naujai įšventinami kunigai, o pastarųjų Eucharistija netenka mistinės galios: jų Komunija ir kiti sakramentai nebegalioja! Tai ir yra apostazija.

Jota > be išvedžiojimų       2015-11-4 10:05

Na jau ne, brangusis, darai žiauriausią protestantų klaidą dėl komunijos. Jeigu ji tik simbolinis paplotėlis, tai veltui Kristus mirė. Juk prisimeni Jo žodžius “Tai yra mano kūnas, tai yra mano kraujas” ir “kas nevalgys Žmogaus Sūnaus kūno ir negers jo kraujo, neturės savyje gyvybės”. Jeigu tai tik simbolis, tai kam sinode tiek triukšmo dėl jo?
Katalikų bažnyčia neturėtų įteisinti homoseksualių santykių, tai būtų turbūt krachas.  O šit presbiterionų, vienos stambiausių protestantų bendruomenių bažnyčia JAV jau šventina vienalytes santuokas. O gal ir kitur. Aš manau, jei kas labiausiai ir sulaiko krikščionis nuo nuodėmės - tai komunija. Bet kokiu atveju Bažnyčia išliks, ir išliks regimu pavidalu, o ne kažkur abstrakčiai mistiniu ir nematomu. Dėl to anąsyk ir kabinėjausi prie mūsų išmintingojo Leto P.
Nemanau, kad viską reiktų palikti vien asmeninės sąžinės reikalui, nes tas kompasas gali neteisingai rodyti. Turi būti išorinis objektyvus matas.

Aišku, krizės bažnyčioje laikais, kai nebežinai, ką tikėti ir kaip melstis, galima ir prie medžio prisiglausti, - Dievas viską mato ir atleis.

be isvedziojimu -       2015-11-3 22:42

jei Baznycia iteisins homoseksualu santykius, kaip norma, tikiu, ne daugelis kataliku paliksime Baznycia. Galime pasikalbeti su Dievu ir prie medzio priglude…Is vyro ir vyro, moters ir moters vaikai negimsta - nepratesime zmonijos egzistencijos, artesime i pasaulio pabaiga pagreitintu tempu. Del Komunijos issiskyrusiems. Neretai vyras palieka moteri tik del to,kad kita- jaunesne,grazesne, tai ar paliktoji jau nusikaltele ir negali priimti Komunijos? Manau, kad tai zmogaus sazines ir vidinio asisprendimo reikalas. Juk Komunija tera simbolinis paplotelis ir tiek.

Drenis       2015-11-3 17:37

Jei tai tiesa, jei tikrai Popiežius Benediktas atsistatydino, spaudžiant “vilkams”, ir Popieius Pranciškus yra “jų” statytinis…

http://www.catholicvoice.ie/index.php/112-is-the-gay-mafia-behind-the-synod-on-the-family

Jota > 10.41       2015-11-3 12:31

O kur aš sakiau, kad šeimų nereikia gydyti?

klausimuks        2015-11-3 11:50

ar Popiežius Pranciškus JĖZUITAS?
Jei taip, tai daug ką paaiškina. Ypač tą veržimasi į politiką. Juk ir GEORTOWNO universitetas, ruošiantis politikos veikėjus, priklauso veikliesiems Jėzuitams.

Jotai        2015-11-3 10:41

klausimas: kas didesnis nusidėjėlis - gėjus ar mergišius?
Gėjus bent nepalieka savo “meilės” rezultato - vaikų neaiškiam likimui.
Kas iš to, jei vargšė mergina pagimdys, o po to vaikas iš jos bus atimtas ir nežinia kur pradings? Gal pateks į vaikų prekeivių, pedofilų ar organų prekeivių rankas? Kas iš to, jei tas vaikas, ieškodamas tėviškos meilės paklius į “gero dėdės ” rankas ir išprievartautas praras savo lytinę tapatybę? Juk ir prievartą patyrusios mergaitės nebemoka mylėti, bet santykius su vyru gali užmegst tik vėl prievartaujamos.
Todėl pirmiausia reikia gydyti šeimas. Nes nesveika šeima dar nėra jokia vertybė.

Pauliui        2015-11-3 10:28

gėjus politiniams tikslams naudoja Neokairieji. Kuriuos savo ruoštu globoja SOCIALINTERNACIONAL. O kaip žinome, šiam internacionalui priklauso ir ir mūsų socdemės A.M. Povilonienė, B.Vėsaitė, Šaulienė. Tad kol bus smerkiami gėjai, kurie tėra nepavykusios šeimos aukos, tol bus jais manipuliuojama politiniais tikslais.

Jota       2015-11-3 9:52

Jei glaustai, tai Dievas, duodamas įstatymą, numatė visus atvejus ir visas aplinkybes. Jo įstatymas yra tikroji laisvė, ir lipdyti šalia tos laisvės etinę pseudosituaciją yra visiškai nereikalinga. Jei dvasininkas ką ir turėtų daryti, tai, mano manymu, stengtis grąžinti žmogų į tą vietą, kur jis nusidėjo, ir padėti išbristi. Kaip jau rašiau,  Kristus pas jį atvestai svetimautojai atleido ir pasakė: eik ir daugiau nebenusidėk. Tuo tarpu susidaro įspūdis, kad kai kurie Sinodo tėvai sako: nusidėjai ir eik toliau. 

Juo labiau ieškoti, kaip rašė Paulius, homoseksualiuose santykiuose (nuodėmėj) gėrio - kokį ten gėrį ar “meilę” galima rasti? Geriausia, ką galima žmogaus iškrypusiai prigimčiai padaryti - tai gydyti ją; padėti išgyti homoseksualui, ką Bažnyčia ir tvirtino ištisus amžius ir ką yra įsakęs Dievas. Tiesa, kiti skiria homoseksualumą (pačią ydą ir jos praktikavimą) nuo homoseksualizmo (tokių santykių propagandos, pvz., mūsoji entuziastė Aušrinė Marinė yra atgrasi homoseksualistė (tikiuosi, kad ne homoseksualė).

Kažką čia labai jaudina vienišų moterų, kurios pagimdė nesusituokusios, likimas. Tiek nesusituokusioms, tiek pasidariusioms po kažkiek abortų Dievas atleidžia, jei tik jos gailisi. Vienu atveju būna pažeistas šeštas įsakymas, kitu penktas - nežudyk. Jei labai domina, tai, regis, Vatikano puslapyje yra išdėstyti visi 94 sinodo paragrafai.

Paulius       2015-11-2 22:34

“švelninti homoseksualių santykių pasmerkimą”.——

Manau, jog, kiek yra smerktini homoseksualūs santykiai yra nustatęs pats Dievas nuo pat pasaulio sukūrimo pradžios ir joks žmogus negali bent kiek pakeisti homoseksualių santykių vertinimo: toki santykiai - tai mirtina nuodėmė. O klausimas, kiek mums galima smerkti žmones, užsiimančius homoseksualizmu (turiu omenyje be savireklamos), yra sisijęs su atsakymu, o kiek mes patys esame doroviškai tobuli. Visai kas kita homoseksualai, besireklamuojantys, jog jie užsiiminėja homoseksualiniais santykiais: toki homoseksualai turi būti smerkiami.

Apuokiukas       2015-11-2 11:12

Mano tėtė buvo mokinamas, kad Komunijos galima eiti tiktai būtinai priėjus išpažinties ir nuo vidurnakčio nevalgius. Dabar Komunijos eina kokie75 % susirinkusių į mišias, ir prieš eidamas į bažnyčią gali iki soties prisivalgyti, valanda bus jau praėjusi. Taip kad nenuostabu, jei netrukus Komuniją priimti galės kas tik nori ir kada nori, nepriklausomai su kuo ir kaip gyvena. O aš asmeniškai visiškai nematau skirtumo, jei žmogus tuokiasi antrą kartą, kur kokia santuoka buvo sudaryta: pirmoji – santuokų rūmuose, antroji – bažnyčioje, ar bažnyčioje pirmoji, o santuokų rūmuose antroji. Juk ir matematikoje nėra skirtumo: prie 2 pridėsi 3 ar prie 3 pridėsi 2. Rezultatas tas pats.

hmm..       2015-11-2 9:15

O ką nutarė Sinodas dėl vienišų moterų, kurios nesusituokusios pagimdė? Ar turi teisę jos į komuniją?
Ir aplamai, jei Jėzus sakė, kad be nuodėmės nėra nei vieno, tai koks tikslas skirstyti nuodėmes į didesnes ir mažesnes? Visą amžių gyvent toj pačioj santuokoj save prievartaujant gali būti ne mažesnė nuodėmė, nei išsiskiriant.
Šv.Dvasia visus santykius gali ištaisyti. Tik reikia Jai tai leisti.

internauts       2015-11-2 9:01

persituokimai - tai ta pati DAUGPATYSTĖ kaip pas musulmonus, tik kad ne iš karto, o paeiliui. Ir daug blogesnė, nei pas musulmonus, nes musulmonai savo “buvusiųjų” nepalieka. Nei žmonų, nei vaikų, bet ir toliau jais rūpinasi. O katalikai palieka įskaudintus vaikus ir žmonas ar vyrus.
Prie komunijos leičiau tik tuos, kurie ATSISKIRIA taikiai, nepalikdami skaudulių. O IŠSISKYRIMO kaip tokio pas kriksčionis išvis negali būti, nes visi mes esame VIENA dvasioje.

hmm..       2015-11-2 8:52

Ką reiškia - švelninti homoseksualių santykių pasmerkimą?
Pasmerk, ir būsi pasmerktas. Atleisk ir tu išgelbėtas.

tai       2015-11-1 11:10

Tegul pasisako už palūkininkystės panaikinimą. Kam veisti parazitus?

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.