Istorija, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 6 d. 22:14

21     

    

Vytautas Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką

Pro Patria

Pamenate – 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune.

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į 1941-ųjų Birželio sukilimo kūrėjus ir jo įsteigtos laikinosios vyriausybės narius. Be K. Škirpos ir J. Noreikos, aiškiu taikiniu buvo tapęs laikinosios Vyriausybės vadovas Juozas Brazaitis.

Visiems jiems metamas kaltinimas – vienoks ar kitoks prisidėjimas prie Holokausto Lietuvoje. J. Noreika ir J. Brazaitis buvo kaltinami nekliudymu nacių vykdomoms žudynėms, t.y. neveikimu. Nors JAV veikusi Kongreso komisija 1973 m. pateikė vienareikšmiškas išvadas, jog J. Brazaičio kaltės Holokauste nėra, Lietuvoje vėl ir vėl sėti abejones tai netrukdo. J. Noreikai metami kaltinimai konkretesni, tačiau ne daugiau pagrįsti.

Kuo kaltinamas K. Škirpa, suprasti ne taip lengva. Oficialiai siūlymą panaikinti jo vardo gatvės pavadinimą pernai teikė Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, taip ir neprisiėmęs jokios atsakomybės už savo veiksmus. Šiemet Vilniuje tą patį klausimą iškėlė liūdnai pagarsėjęs, Lietuvą ant trijų raidžių viešai pasiuntęs ir dėl to net iš Vilniaus miesto tarybos liberalų frakcijos pašalintas tarybos narys Markas Adamas Haroldas. Jo prašymo pagrindu rotušėje surengta vieša diskusija, kur ne vienas istorikas ir visuomenės veikėjas pritarė K. Škirpos „nuvainikavimui“. Pats M.A. Haroldas ir jo bendraminčiai pripažįsta, kad K. Škirpa nei pats žudė žydus, nei ragino tai daryti. Jo kaltė – pažiūros. Cituojant M.A. Haroldą, jo kreipimosi pagrindas yra toks: „Kazys Škirpa vadovavo Lietuvių aktyvistų frontui. Dabartinės Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos pripažino, kad LAF – antisemitinė organizacija.“

Citata lemtinga dėl dviejų priežasčių. Pirma, labai įdomu sužinoti, kokia institucija pripažino LAF antisemitine organizacija. Kaip bevyniotume, antisemitizmas yra ideologija, skleidžianti neapykantą žydams kaip tautai, o ne žydams, už jų vienokį ar kitokį tendencingą veikimą. LAF ne kartą smerkė žydų aktyvų dalyvavimą Lietuvos okupacijoje, sovietinių struktūrų Lietuvoje formavime ir 1941-ųjų trėmimuose. Tačiau tai, nors labai nemalonus, paprasčiausias istorijos faktas, dokumentuotas ir nešališkose to meto JAV šaltinių ataskaitose iš Lietuvos. Lietuvoje žydų bendruomenėje iš tiesų buvo sąlyginai daug kolaborantų ar šiaip pasitikusių sovietų kariuomenę su gėlėmis. Patys žydai atsiminimuose tuo baisėjosi ir numatė, kad tai taps neapykantą visai tautinei bendruomenei kurstančiu faktoriumi. Neįmanoma pateisinti, bet įmanoma suprasti situacijas, kai dar neseniai į vagonus lietuvius sodinę ir skundę asmenys atsidūrė kerštaujančių lietuvių rankose, o per jų veiksmus nukentėjo ir niekuo dėti litvakai. LAF`as, šia prasme kalbėdamas apie žydų bolševizmą, nepasakė nieko, ko 1940–1941 m. nematė patys lietuviai gyventojai. Priešingai, įspėjo apie objektyviai gręsiantį susidorojimą. Vadinti Škirpą rasiškai prieš žydus kaip tautą nusistačiusiu asmeniu nėra pagrindo, o atskirų LAF narių surašyti pareiškimai negali būti laikomi Berlyne namų arešte sėdėjusio Škirpos pozicija.

Daug įdomesnė K. Škirpai metamo kaltinimo logika. Jis turėtų būti ištrintas iš tautos istorinės atminties, nes vadovavo esą antisemitinei organizacijai. Kadangi nėra kaltinamas jokiais veiksmais ar kurstymu, tikrasis jam metamas kaltinimas – tikrai ar tariamai antisemitinės pažiūros. Ignoruodami laikmečio kontekstą ir vyravusį mąstymą, nesunkiai prieiname absurdą. Vidmantas Valiušaitis taikliai pastebėjo, kad taip gali ateiti ir V. Kudirkos eilė. Iš tiesų ji jau akivaizdžiai atėjo. Jeigu žmogus negali būti pagerbtas Lietuvos valstybės vien dėl antisemitinių pažiūrų, būtina skubiai griauti Kudirkos paminklą priešais Vyriausybę, pervadinti aikštes, stoteles, gatves, o galiausiai ir pakeisti Lietuvos himną, nes antisemito kūrinys traukia gėdą visai Lietuvai.

Kudirka čia tik akivaizdžiausias pavyzdys. Absoliuti dauguma XIX–XX a. sandūros inteligentijos turėjo laikmečiui būdingų autoritarinių, antisemitinių, rasistinių, seksistinių ar kitokių nuostatų. Kaip sakoma, straipsnį surasime ir pritaikysime. Atgal į istoriją nėra ko ir dairytis: ATR teisė leido žalojančias bausmes, vaikų pardavimą už skolas, degintos raganos ir t.t. Kunigaikščiai visa tai leido. Vytautas Didysis leido savo kariams deginti, žudyti, prievartauti, pjaustyti moterų krūtis ir kitą sadistinę veiklą pagal laikmečio papročius (W.Urban, „Žalgiris ir kas po jo“). Pritaikę ankstesnių amžių valstybininkams mūsų dienų liberalios demokratijos normas, liksime sėdėti su gėdos lenta.

Siūlymai skamba absurdiškai? Ačiū Dievui. JAV kairuojančiuose universitetuose taip pat po truputį kyla diskusijos, apie tai, kad valstybės tėvai-kūrėjai yra gėdingi ir negali būti gerbiami, nes buvo rasistai ir vergvaldžiai. Tačiau ten, priešingai nei Lietuvoje, tokios idėjos netampa plačios ir rimtai vertinamos diskusijos pagrindu. Valstybingumas suvokiamas kaip svarbesnis už laikmečiui būdingą mąstymą, net tais atvejais, kai jis akivaizdžiai buvo.

Istorijos perrašymas

Lietuvoje pasiekta istorinės sąmonės atrofija, kai šiandienos kategorijos (žmogaus teisės, demokratija, tolerancija, etc.) yra iškeliamos aukščiau valstybės išlikimo tikslo, kuriuo vadovautasi jos netekties akivaizdoje. Sąmoningai ar ne, kaltinimais K. Škirpai ir kitiems Birželio sukilimo organizatoriams keliama mintis, kad lietuvių tauta neturėjo absoliučios teisės sukilti, tiksliau, kad ji galėjo tai daryti tik taip, tomis sąlygomis ir tų asmenų, kurių veikimas nekeltų nepatogumo ar grėsmės kitoms šalyje gyvenusioms tautoms. Kiekvienas siūlymas istorinių asmenybių tikrą ar tariamą elgesį su žydų tauta laikyti svarbesniu nei poelgiai vardan valstybingumo atkūrimo ar išsaugojimo faktiškai reiškia, kad žydų tautos interesas buvo ir šiandien turėtų būti laikomas svarbesniu nei lietuvių tautos Lietuvoje interesas, kai/jei šie interesai susiduria. Tokia istorinė sąmonė, nors iš patogios viską žinančiojo istorinio vertintojo pozicijos atrodo itin moraliai ir patraukliai, yra absoliučiai pražūtinga. Ja vadovaujantis prieinama iki absurdo, kad tautos kova už savo valstybę gali vykti tik esant konsensusui dėl jos santvarkos ir vizijos, kad sukilimas ir jo siekta nepriklausomybė mums netinka, nes esą nenumatė vietos Lietuvos žydams.

Žvelgiant plačiau, šiuo metu bandoma perrašyti mūsų XX amžiaus laisvės kovų istoriją. Pirma, Sąjūdžio istorija jau dabar yra selektyviai paversta, viena vertus, kone prasidedančia nuo AT-AS rinkimų, t.y. nuo etapo, kur lyderiavo prof. Vytautas Landsbergis, kita vertus, „savaimios visuomenės“ tyrimais vaizduojama, kad Sąjūdis buvo ne valingas konkrečios žmonių grupės inicijuotas veiksmas, o natūraliai užaugęs iš visiškai nepolitinių maišto prieš sovietinę sistemą grupių (pankų, žygeivių, žaliaraiščių ir t.t.). Antra, 1941 m. rezistentai ir laikinoji vyriausybė yra žeminami ir verčiami žydšaudžiais viešojoje nuomonėje, jų, švelniai tariant, abejotiną dalyvavimą Holokauste ar netgi laikmečiui būdingas pažiūras iškeliant kaip svarbesnes nei veiksmai valstybingumui išsaugoti. Trečia, partizanai, neretai net ir gerbiamų signatarų tekstuose, skelbiami paprastais banditais, abejojama jų kovų prasme, jų kaip Lietuvos suvereno teise vykdyti karo lauko teisingumą ir t.t. Ketvirta, sovietmečio tautinė inteligentija, kuri buvo prisitaikiusi prie režimo, bet bent palaikė gyvą tautinių sentimentų ir etninio prisirišimo prie krašto, kalbos, istorijos ir kitų lietuvybės apraiškų jausmą ir taip padarė įmanomą Sąjūdį, yra paneigiama kaip iš esmės sovietinė, todėl atmestina su visais savo darbais, įskaitant „archajiškus“ nuopelnus valstybingumui ir lietuvybei.

Penkta, paskutiniai, nes sunkiausiai suniekinami, šiame sąraše liks katalikiškos rezistencijos atstovai. Galima neabejoti, kad Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjų veiklą „nevienareikšmiškai vertinti“ bus pradėta nuo mons. A. Svarinsko, o šių valstybės didvyrių „nuvainikavimo“ linija bus maždaug tokia: „sovietinė sistema jiems netiko visai ne dėl žmogaus teisių ir laisvių neigimo, o tik tuo, kad atėmė įtaką iš klerikalinės sistemos ir neleido Bažnyčiai indoktrinuoti piliečių tarpukario Lietuvos mastais“.

Maždaug toks yra platesnis paveikslas, kuriame yra labai svarbu matyti besikartojančią Justino Marcinkevičiaus, K. Škirpos ar J. Brazaičio „kritiką“ ir dėl kurio yra labai svarbu atitinkamai įvertinti iš to kylančią grėsmę. Tai, kad būtent idėjinių sovietinės sistemos šalininkų ir mokslinių ateistų persmelktas Lietuvos humanitarų sluoksnis, kuris turėtų būti valstybinės sąmonės ir bendruomenę telkiančio tapatumo pagrindinis formuotojas, yra pagrindinis tokios valstybės kūrėjų kritikos lopšys, yra labai simptomiška ir nerimą kelianti tendencija.

Kremliaus tezių aidas

Nereikia ir priminti, kad visa tai vyksta stiprėjančios Rusijos karinės ir informacinės grėsmės fone tuo metu, kai Lietuvai kaip niekada anksčiau reikia stiprinti tautinę ir valstybinę savo piliečių sąmonę. Moderniojoje politinėje teorijoje jokia paslaptis, jog lojalumas valstybei priklauso nuo tapatinimosi su tos valstybės idėja, o kone pagrindinė ir efektyviausia priemonė tam tapatumui sukurti – nuoseklus tautos ir valstybės istorijos pasakojimas. Tačiau šiandien mokyklinė istorijos mokymo programa deramai neatlieka šios funkcijos, o istorikų ir visuomenės veikėjų pastangos aptartais būdais „naujai įvertinti“ valstybės kūrėjus ir gynėjus tiesiogiai atkartoja visą sovietmetį tiek Lietuvoje, tiek ir JAV komunistų skleistą mitą apie fašistinę tarpukario Lietuvą ir fašistinį Birželio sukilimą. Šiandien šią tezę kartoja imperinės Rusijos valstybinės propagandos kanalai ir, paradoksaliai, gerbiami veikėjai Lietuvoje. Kai Tomas Venclova pareiškia, kad K. Škirpa vertintinas vienoje gretoje su Justu Paleckiu, nes esą abu kūrė „formalią nepriklausomybę totalitarinių režimų priežiūroje“, to neįmanoma pavadinti kitaip, kaip tik Lietuvos istorijos perrašymu. K. Škirpa ir Birželio sukilėliai siekė atkurti nepriklausomą Lietuvą ir jų projekto nesėkmė buvo objektyvių išorinių aplinkybių pasekmė, tačiau ne tikslas. J. Paleckis satelitinę Liaudies respubliką kūrė nuo pat pradžių. Lygybės ženklas tarp šių veikėjų ir Lietuvos vizijų yra absoliuti priešingybė tiek istorinei tiesai, tiek Lietuvos išlikimui būtinai istorinei sąmonei. Gerai, kad būtinybę per istorijos pasakojimą formuoti tautinį ir valstybinį tapatumą jau aiškiai suvokia Lietuvos kariuomenė ir nacionalinio saugumo institucijos. Tragiška, kad šis suvokimas dar visiškai svetimas šalies universitetams ir nemažai daliai liberalios inteligentijos.

Niekas negali ramiai pasakyti, ar kartais gyvename ne naujus 1939-uosius metus. O jeigu taip, prasmingas tampa klausimas, ar šiandieniniai valstybės kūrėjų ir gynėjų „nuvainikuotojai“ savo veiksmais nerizikuoja tautos akyse atsidurti tame pačiame vaidmenyje, kuriame daugelio akyse buvo žydai po dalies jų veiksmų 1940–1941 metais. Visos Lietuvos inteligentijos rūpestis yra padaryti viską, kad dėl siauros grupės veiksmų netektų nukentėti Lietuvai, o akademinė bendruomenė netaptų atpirkimo ožiu tautos akyse.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas 13-ai       2016-12-9 15:24

Jau tikrai patriotams savo išdavikas Cvirka brangesnis už visus (kaltus ir nekaltus) “žydelius”. Toks tad yra pakrypęs dorovės suvokimas. Jūsų ateitis, ponai, elektroninis konclageris su čipeliu ant kaktos, choru šlovinsite šv. Demokratiją. Tai bus labai patriotiška [ypač, kai nustos vergams veltui dalyti pasimėgavimo “išmaniuosius” (nebereikės, laikai vergams baigsis)].

Tarai bildukui       2016-12-9 0:27

Ta savybė būdinga visoms tautoms ir rasėms. Lietuviai irgi neretai iš savęs ir kai kurių mūsų tautos savybių bei trūkumų pasišaipo, bet jaučiasi įžeisti jei tai padaro svetimtautis. Kartą vienam JAV filme mačiau kaip du juodaodžiai meiliai apsikabina ir pasisveikina: “Hi nigger, good to see you”, ir tas kitas atsako “Yes, nice to see you nigger”. Bet jei baltasis taip pasisveikintų, tai būtų jiems rimtas įžeidimas.

Tarabilda       2016-12-7 23:56

Žydai turi tokį gerą bruožą, kad jiems anekdotai apie žydus geri tik tada, kai juos pasakoja žydai, o jei tą patį anekdotą pasakoja ne žydas, tada jau tas vertintina kapip buitinis antisemitizmas. Lygiai tas pat pasakytina ir apie žydų vaidmens klausimus 1940-ųjų okupacijos metu ir vėlesnėse tragiškų įvykių pynėse. Būtų labai įdomu, jei Lietuvos žydų bendruomenė pasisakytų ir tokiu delikačiu klausimu, kaip vertina žydų bendruomenės laikyseną  1940-ųjų okupacijos metu.

Arvydas       2016-12-7 21:38

“...faktiškai reiškia, kad žydų tautos interesas buvo ir šiandien turėtų būti laikomas svarbesniu nei lietuvių tautos Lietuvoje interesas, kai/jei šie interesai susiduria”.
De facto taip yra jau kokie 25, o gal ir 70 metų.
Pagarba Vytautui už sklandų straipsnį. Jį turėtų suvokti net ir liberalūs inteligentai.
Jei jie dar skaito.

Pikc       2016-12-7 21:16

Mano galva, pasipiktinę dėl “kas ne taip?” komentaro nepagavo ironijos:
jo paskutinis sakinys buvo “Tik kokia konkrečiai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažino kad LAF antisemitinė organizacija?”. Čia ir yra esmė - tas Asilo Kepurė ((C) Blogeris Zeppelinus) Haroldas NENURODĖ JOKIOS “kompetentingos institucijos. Tai puikiai parodo, kiek jo blevyzgos vertos. wink

> "kopijuoju "kasnetaipui" iš kito straipsnio k       2016-12-7 18:17

>“kopijuoju “kasnetaipui” iš kito straipsnio komentų” -man tai tavo šitas komentaras nei į tvorą nei į mietą, pats aik ir rėkauk, kam kitiems siųlai? Ko sieki? Koks tikslas?

Ačiū       2016-12-7 18:05

Vytautui už puikų straipsnį.Šiandien tarp sulberalėjimo ir nutautėjimo neapsirikdami galime dėti lygybę. Visa tai dėl to, kad vadinamieji liberalai vaikystėje ir jaunystėje negavo tų būtiniausių Lietuvos istorijos, kalbos ir kultūros pamokų. Todėl jie neturi savo stuburo ir vienintelį ką sugeba tai bezdžioniauti. Jeigu pavyks valstiečiams iš tikrųjų kultūrą padaryti prioritetine sritimi, tai bent dabartiniai darželinukai ir pradinukai turi šansą išaugti tikrais žmonėmis.

Marginalas Labaistiprui       2016-12-7 17:24

Kokia “dalis žydų veiksmų”? Kuo čia dėti būtent žydai. Pakako ir lietuvių išdavikų. Žydų būta įvairiausių pažiūrų, kaip ir visų kitų, bet kad juos okupantai stengėsi panaudoti tiek valdžioje, tiek (idiotus komjaunuolius) vykdant vežimus, tai ne tautos kaltė, nes okupantai lietuviais nepasitikėjo, o kišti visur savo maskolišką chebrą nenorėjo.
Mano galva, net vežimuose dalyvavę žydų komjaunuoliai nusikalto lietuvių tautai daug mažiau už cvirkas su salomėjomis (personaliai nesmerkiu ir anų, nes žmogus apskritai yra nepastovus ir kvailas).

Marginale,       2016-12-7 17:21

o kas yra buitiniai ir valstybiniai antilituanistai prašom irgi pavardinti?

Marginalas       2016-12-7 17:16

Smerki nereikia, o kad buvo socialistas ir buitinis antisemitas, tai faktas. Geriausias darbas - Tautiška Giesmė, jeigu joje “praeitį” pakeisi D-vu.

Molodec Tarabilda       2016-12-7 16:30

Šaunuolis. Konservus reikia naikinti kaip organizacija.

kopijuoju "kasnetaipui" iš kito straipsnio komentų       2016-12-7 15:27

s.m. >Klausimui     2016-12-7 15:17

superinis klausimas. Tiesiog į dešimtuką.
Jums leidus, pratęsiu mintį, - jeigu tikrai ir nesufantazuotai buvo tokia “dabartinės Lietuvos (LTSR-2 ?)institucija”, kuri būtų išdrįsusi pasmerkti kovotojus už Lietuvos laisvę, ji iškart taptų NELIGITIMIA ir turėtų būti kuo skubiausiai uždaryta, pateikiant kaltinimus pagal keletą BK straipsnių konkretiems asmenims.
Lietuvos Konstitucijos preambulė prasideda žodžiais (cituoju iš atminties) “Lietuvių tauta, šimtmečius gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę”. Taigi, joks sumautas suskis, ar susireikšminusių suskių gauja (tipo institucija) neturi jokių teisių leisti sau kvestionuoti Tautos kovas už laisvę. Čia komentaras ne apie teisę į nuomonių skleidimą, bet apie antikonstitucinę antilietuvišką propagandą, kaip nusikaltimą.
Prieš teikdamas ataskaitą Lubiankai dėl “nuveikto darbo” siūlau nuvyk į VSD ir
parėkauk, kad Konstitucijos įžanga “banditska”, o LAF ir kiti kovotojai už Lietuvą “banditai”. Dar geriau, nuvažiuok į Lietuvos vidurio bet kurio miestelio turgaus aikštę su tokiais lozungais. Kaimiečiai tau greit su iena per strėnas išaiškins abėcėlę.

ruta       2016-12-7 13:42

Pagarba V.Sinicai uz jo publicistika !Bet , deja, ‘tribuna’ gauna dauguma TIK menkystu ir prisitaikeliu .
p.s. kad zydai ir ju adeptai nurimtu , reikia viena syki pradeti ju / zydu bolseviku /kruvinu nusikaltimu / Kaniukai , Rainiai , CK, NKVD, MGB strukturu dalyvavime / viesa tyrima .
Taip pat Izraelio kruvinus nusikalimus pries Palestinos arabus .Rusijos bolseviku nusikaltimus irgi pravartu vis priminti nuo pat 1917 metu ,tam yra nemazai archyvines medziagos paviesintos Jelcino laikais .Bet Lietuvos politine sistema , priglaudusi ne viena kolaboranta , net prezedenturoje ,nesuinteresuota finansuoti istorinius ivikius jos nagrineti ir viesinti bolsevikinio -komunistinio rezimo kruvinus nusikaltimus , nes gali ir ju darbeliai islysti is Kremliaus archyvu / dabar ten valdo visus archyvus /.

Tarabilda       2016-12-7 13:26

Šiaudinė logika viso šito vanagaitinio vajaus. Pailiustruosiu. Lietuvos Seimas (aukščiausia renkama valstybės institucija) yra nutarimu pripažinusi, kad Tėvynės Sąjunga yra partija, turinti teroristinės organizacijos bruožų. Kiek man žinoma, nutarimas nėra atšauktas. Vadinasi, pagal Konstituciją ir partijų įstatymą, TS -KD reikėtų skelbti organizacija už įstatymo ribų, o jos vadovams pritaikyti laisvę ribojančias teisines priemones.

rinkėja iš Kauno        2016-12-7 13:01

puikus straipsnis, nuosekliai sudėliojantis viską reikiama seka. Gaila, kad autorius nepaminėjo mesijo Donskio ir jo idėjinių apaštalų  iš VDU negražaus poelgio, kai jie piestu stojo prieš J.Ambrazevičiaus -Brazaičio palaikų perlaidojimą Kaune, kontroversiškais ir leftistiniais atvirais laiškais užversdami viešąją erdvę ir Kauno miesto Tarybą. Gi “šiltnaminį disidentą” Tomą` Venclovą , niekada neragavusį lagerio ir saugiai išvažiavusį į JAV dar brežneviniu sovietmečiu, visada laikiau ir laikysiu kosmopolitine globalistine šiukšle.  Kuri priedo tiesiog persigėrusi rusofiliniu ir semitofiliniu sirupu.

pensininkas       2016-12-7 11:58
kas ne taip?       2016-12-7 11:54

straipsnyje rašoma “„Kazys Škirpa vadovavo Lietuvių aktyvistų frontui. Dabartinės Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos pripažino, kad LAF – antisemitinė organizacija.“  Jei Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos pripažino kad Lietuvių aktyvistų frontas antisemitinė organizacija, tai ir asmuo vadovavęs Lietuvių aktyvistų frontui gaunasi kad yra antisemitas. Tik kokia konkrečiai Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija pripažino kad LAF antisemitinė organizacija?

Kol nepasmerksime       2016-12-7 7:28

istorijos perrašinėtojų kolaborantų dėdulės Lansbergio, konservinių istorikų Anušausko, Bumbliausko ir kitų niekšų lendančių ir perrašinėjančių Lietuvos istoriją tol mes ir skaitysime visokias niekšybes.

StasiuiG       2016-12-7 1:21
StasysG       2016-12-7 1:16

Kur pasiskaityti p. A. Kulakausko iš VDU pasisakymą dėl K.Škirpos?

Labai stipru :)       2016-12-6 23:57

“Niekas negali ramiai pasakyti, ar kartais gyvename ne naujus 1939-uosius metus. O jeigu taip, prasmingas tampa klausimas, ar šiandieniniai valstybės kūrėjų ir gynėjų „nuvainikuotojai“ savo veiksmais nerizikuoja tautos akyse atsidurti tame pačiame vaidmenyje, kuriame daugelio akyse buvo žydai po dalies jų veiksmų 1940–1941 metais.”


Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.