Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Sinica. Homoseksualų klausimas abipus Atlanto: teismai valdo, politikai bijo

Tiesos.lt siūlo   2015 m. liepos 10 d. 13:07

8     

    

Vytautas Sinica. Homoseksualų klausimas abipus Atlanto: teismai valdo, politikai bijo

propatria.lt

Kiekvienas pasaulio reikalams neabejingas pilietis atkreipė dėmesį į dvi pastarųjų dienų naujienas. Pirma jų buvo Graikijos agonijos pabaiga, bandant referendumu išsilaisvinti nuo kreditorių reikalavimų. Antroji – JAV Aukščiausiojo teismo sprendimu byloje Obergefell prieš Hodges visose valstijose įteisintos vienalytės santuokos.

Jei pirmojo klausimo galutinės baigties dar laukiame, tai JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas priimtas, o JAV ir viso Vakarų pasaulio komentatoriai mėgina aprėpti jo padarinius.

Kalbama tiek apie vienalyčių porų pergalę ir išplėstas teises, tiek apie neišvengiamus religijos laisvės apribojimus. Faktas, kad JAV tikintieji turės pripažinti tokias „santuokas“, o dvasininkai – jas šventinti. Tai suprasdami, JAV ir Meksikos (kur neseniai priimtas toks pats sprendimas) vyskupai jau viešai pasižadėjo verčiau sėsti į kalėjimą, tačiau rinktis pilietinį nepaklusnumą. Iš anksto numatę būsimus iššūkius, tą patį rinktis dar 2003 metais įpareigojo tuometis popiežius Jonas Paulius II ir kardinolas Josephas Ratzingeris.

Vis dėlto dėl JAV Aukščiausiojo teismo sprendimo turinio svarbiausia suprasti, kad ginčai dėl to, kam leisti tuoktis, sukasi aplink šeimos sampratos, o ne diskriminacijos klausimus. Valstijų respublikonai netruko pasiūlyti Konstitucijos pataisos, kuri santuoką apibrėžtų kaip vyro ir moters. Taigi panašu, kad nepaisant jau priimto Teismo sprendimo nei JAV, nei kitose šalyse ginčas dėl šeimos sampratos tikrai nesibaigs. Priešingai, jis tik aštrės kartu augant ir skirtingų šio ginčo pusių tarpusavio priešiškumui.

Grėsmė demokratijai

Tuo tarpu verta atkreipti dėmesį ne tik į ginčo dėl šeimos sampratos turinį, bet ir būdą, kaip jis sprendžiamas abejose Atlanto pusėse – tiek tolimojoje JAV, tiek Lietuvoje. JAV teismo sprendimas iššaukė ne tik tradicinių, bet ir nuosekliai liberalių pažiūrų piliečių susirūpinimą.

Teismas priėmė sprendimą 5 teisėjų balsais „už“ ir 4 balsais „prieš“. Visi prieštaravę teisėjai parašė atskirąsias nuomones ir visos jos buvo kaip reta aštraus ir atviro teksto. Kai kalba JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai, galima ir pacituoti.

„Teismo sprendimas yra akivaizdus savavališkas prisiėmimas galios kurti „laisves“, kurių nemini nei Konstitucija, nei jos pataisos. Konstitucijos perrašinėjimas, kurį sau leidžia devyni nerinkti teisėjai, atima iš žmonių pačią svarbiausią Nepriklausomybės Deklaracijoje pačių žmonių sau suteiktą laisvę – valdyti save. Valdžios sistema, kuri tautą verčia paklusti devynių nerinktų teisėjų komitetui, nenusipelno vadintis demokratija“, - savo atskiroje nuomonėje dėstė teisėjas Antoninas Scalia.

Ta pati kritika buvo centrinė ir kitų „prieš“ balsavusių teisėjų pozicijose. „Šis Teismas nėra įstatymų leidėjas, [todėl] ar vienalytė „santuoka“ yra gera ar bloga idėja, yra ne šio teismo reikalas. [...] Daugumos sprendimas yra politinės valios išraiška, o ne teisinis vertinimas“ – antrino Teismo pirmininkas (Chief Justice) Johnas Robertsas. Keturiems teisėjams šiuo klausimu pritarė ne tik konservatyvi žiniasklaida. „The Wall Street Journal“ vedamasis pavadintas „Tobulesnė sąjunga? Gėjų teisių, bet ne demokratijostriumfas“. Apie drebančius demokratijos pamatus po šio Teismo sprendimo JAV kalba kas tik netingi.

Atkreipiamas dėmesys, kad teisėjai ėmėsi politikų vaidmens ir priėmė sprendimą klausimu, kuriuo Konstitucija apskritai tyli. Nors išvadose remtasi 14-ąja pataisa, skelbiančia lygią visų piliečių teisių apsauga visose valstijose, teisėjo J. Robertso žodžiais tariant, „nesugebėta pateikti nei vieno sakinio, paaiškinančio, kaip Lygios apsaugos straipsnis (Equal Protection Clause) pagrindžia daugumos poziciją“.

Išvadose ignoruojamas faktas, kad 10-oji pataisa užtikrina federalinės valdžios nesikišimą į valstijų sprendimus tais klausimais, kuriais nepasisako pati Konstitucija. O Konstitucija apie šeimos ir santuokos sampratą netaria nei žodžio. Būtent todėl piliečiai iš teismo pagrįstai tikėjosi vienintelio nuoseklaus sprendimo: „Valstijos pačios sprendžia santuokos apibrėžimo klausimą“. Tokį sprendimą būtų galėję jei ne palaikyti, tai bent gerbti tiek socialinės „pažangos“, tiek prigimtinės šeimos sampratos šalininkai. Taip neįvyko.

„The Wall Street Journal“ pagrįstai spėja, kad palikus šeimos sampratą pačių valstijų apsisprendimui, jos ilgainiui būtų pačios priėmusios tą patį sprendimą. Ligšiolinė JAV visuomenės ir politikų pažiūrų raida leidžia tikėtis būtent tokios baigties. Tačiau skirtumas vis tiek esminis, nes nedemokratiškai primestas sprendimas ilgam įšaldo dirbtinai, teisinės prievartos būdu nutrauktus vertybinius debatus ir nėra jokių prielaidų su juo susitaikyti nepritariančiajai pusei. Būtent taip 1973 metais nutiko po Teismo sprendimo byloje Roe prieš Wade, kurioje teismo valia sukurta unikali teisė į abortą. Nors praėjo virš 40 metų, retas klausimas JAV viešojoje erdvėje, gatvių demonstracijose ir Kongrese dar ir šiandien sukelia tokias aštrias ir įtraukiančias diskusijas kaip abortai.

Nesibaigiančių ginčų galima tikėtis juo labiau, kad lemiamą balsą „už“ atidavęs nominaliai katalikas teisėjas Anthony Kennedy Teismo išvadoje stačia galva nėrė į vertybinį politikavimą moralės klausimais. „Šios [Konstitucijos ginamos] laisvės apima konkrečius asmeninius pasirinkimus, esminius individo orumui ir autonomijai, tarp jų ir asmeniškus pasirinkimus, kurie apibrėžia asmens tapatybę ir įsitikinimus“ – išvadoje dėstė jis.

Taip argumentuodamas, A. Kennedy akivaizdžiai pasirinko švietėjišką, o ne klasikinę tomistinę laisvės ir žmogaus prigimties sampratą. Apšvieta žmogų suvokė kaip tuščią lapą, į kurį galima įrašyti bet kokius tapatumus ir prigimtį, kai tuo tarpu klasikinis politinis mąstymas teigia apibrėžtą žmogaus prigimtį ir laisvę, kuri realizuojama tik tą prigimtį išpildant, o ne ją paneigiant. Šeimos klausimu tai reiškia, kad klasikinė tomistinė žmogaus samprata reikalauja iš žmogaus pripažinti vyro ir moters santykius kaip vienintelę normą ir siekti pagal ją gyventi. Kitokie sprendimai joje buvo laikomi ne laisvės išraiška, o tik vergove instinktams ir kūniškiems troškimams.

Tuo tarpu Apšvietos pasiūlyta žmogaus ir laisvės samprata leidžia individui rinktis visas savo savybes ir praktikuoti bet kokius gyvenimo būdo pasirinkimus. Ir A. Kennedy renkasi, šią sampratą primesdamas visoms Valstijoms. Didelė dalis piliečių, jo nuostabai, atpažino tame konkrečiomis vertybėmis pagrįstą politinę valią.

Karšta gėjų bulvė Lietuvoje

Europos Sąjungos specifika lemia, jog Lietuvoje gėjų sąjungų įteisinimas į teismo rankas gali būti atiduotas daug subtiliau. Akivaizdu, to norėtų dauguma šeimos sampratą keisti siūlančių politikų. Kadangi visuomenės nuomonė ir Konstitucija nedviprasmiškai yra prigimtinės vyro ir moters šeimos pusėje, politikai priversti rizikuoti arba karjera, arba pažangiu įvaizdžiu juos spaudžiančios naujosios elito klasės akyse.

Neprilygstami populiarumo išlaikymo meistrai socialdemokratų partijoje tą gerai suprato, todėl suskubo užgožti Mariją Aušrinę Pavilionienę ir kitas radikalesnes savo koleges. Į pastarųjų atvirą siūlymą įteisinti vienalytę partnerystę Vyriausybė atsakė subtiliu ir galimai populiariu siūlymu įteisinti tik vyro ir moters partnerystę. Juozas Bernatonis paaiškino, kad toks ir tik toks projektas neprieštarautų Konstitucijai.

Tačiau Vyriausybė, teikdama šį projektą, ignoruoja faktą, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją (2013 metų sprendimas byloje Vallianatos ir Kiti prieš Graikiją) vien tik heteroseksualių porų partnerystės įteisinimas laikomas diskriminacija. Partnerystės institutas, kitaip nei santuoka, yra išimtinai civilinis, savo esme nėra susijęs su giminės tęsimu ir EŽTT požiūriu turėtų būti lygiomis teisėmis prieinamas visų orientacijų žmonėms.

Tai reiškia, kad įteisinusi tik vyro ir moters partnerystę Lietuva pagal jai galiojančią tarptautinę teisę, būtų priversta įteisinti ir vienalytes partnerystes. Nors į šį faktą visuomenės dėmesį atkreipia net ir Lietuvos gėjų lygos interesams dažnai atstovaujantis teisininkas Vytautas Mizaras, pasiūlymą teikiantys Vyriausybės atstovai toliau tai ignoruoja.

Dar įdomiau tai, jog pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką (2013 gruodžio 12 d. prejudicinis sprendimas byloje F. Hay prieš Credit Agricole) ES šalyje narėje įteisinus partnerystės institutą, jo saistomoms poroms valstybė privalėtų garantuoti visas tas pačias teises ir teisines garantijas kaip ir susituokusioms poroms. Tuo užtikrinamas nediskriminavimas santuokos pagrindu. Paprasčiau kalbant, valstybė, kurioje įteisinama partnerystė, privalo ją teisiškai prilyginti santuokai. Vieninteliu skirtumu lieka įsivaikinimo teisė. Šis ETT sprendimas taip pat yra privalomas visoms ES narėms, taigi ir Lietuvai.

Atsižvelgiant į EŽTT ir ETT teismų ligšiolinius sprendimus, net ir vien tik heteroseksualios partnerystės įteisinimas Lietuvoje galėtų reikšti tarptautinį įsipareigojimą sutuoktinių teises užtikrinti ir vienalytę partnerystę sudarančioms poroms. Neįmanoma, jog šių viešai prieinamų faktų nežinotų teisingumo ministras ir valstybės premjeras. Belieka spėti, kad nepopuliarus ir ydingas, tačiau daugelio interesų grupių reikalaujamas sprendimas vienalyčius santykius teisiškai prilyginti vyro ir moters santuoka ir Lietuvoje yra gudriu būdu paliekamas tarptautinių teismų valiai.

Kitaip nei JAV, Liuksemburge ir Strasbūre įsikūrusių teismų niekas neapkalbinės, nenarstys jų teisėjų biografijų. Juolab, kad sprendimas jau priimtas, o Lietuvai tereikėtų pritaikyti precedentą. Tobulai nedemokratiškas sprendimas Lietuvos politikams būtų labai patogi ir priimtina išeitis, mat nuimtų nuo jų bet kokią atsakomybę spręsti gėjų sąjungų klausimą. Tačiau Lietuvoje demokratiškas sprendimų priėmimas ir taip nėra ypatingas prioritetas. Projekto autoriai pagrįstai spėja, kad didesnio sukrėtimo tikėjimas demokratija Lietuvoje net nepajustų.

Tuo tarpu Lietuvos visuomenėje tokia įvykių eiga neabejotinai sukurtų naują bangą pasipiktinimo moraliai degradavusia „gėjų Europa“, kuri primeta savo valią suverenumo iliuziją įsikibusiai Lietuvai. Tiesa, jog ES institucijose ir teisinėje sistemoje vyrauja Lietuvai svetimos nuostatos šeimos ir lytiškumo klausimais. Tačiau kiršinimo ir priešiškumo visada galima išvengti protingai žaidžiant pagal demokratijos procedūras ir sąmoningai nekuriant situacijų, kuriose ES pakišama kaip atpirkimo ožys visuomenės akyse.

Jeigu išsipildžius aprašytam scenarijui Lietuvoje be jokio demokratinio balsavimo įsiteisės vienalytės sąjungos, dėl to kalta bus tikrai ne ES, o vien tik šio projekto autoriai. Tačiau kitaip nei JAV Aukščiausiojo teismo teisėjai, jie dar gali šito išvengti. J. Bernatoniui tereikia partnerysčių projektą padėti giliai į tuos pačius stalčius, kuriuose metus „marinavo“ 106 Seimo narių pateiktą Konstitucinės šeimos sampratos pataisos projektą.

propatria.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

CitizenGo       2015-07-15 0:26
VaidasVDS       2015-07-12 11:34

Jota,
šiek tiek yra perlenkta su terminu krikščioniškoji demokratija.
Bet, kadangi demokratija vis tik egzistuoja ir egzistuos, tai Apreiškimas (Urantijos Knyga) pateikia ir tam tikrus pasvarstymus apie demokratiją. Kadangi komentare negalima prirašyti labai daug, atrinksiu esminius punktus:
“Demokratija, nors yra idealas, bet yra civilizacijos, ne evoliucijos produktas. Neskubėkite! rinkitės atsargiai! nes demokratijos pavojai yra:   
    1. Vidutinybės šlovinimas.           
    2. Menkos moralės ir menkų principų ir nemokšų valdovų pasirinkimas.   
    3. Nesugebėjimas suvokti visuomeninės evoliucijos fundamentalių faktų.   
    4. Visuotinės balsavimo teisės pavojus neišsilavinusios ir tingios daugumos rankose.   
    5. Vergavimas visuomenės nuomonei; dauguma ne visada yra teisi.   
    Visuomenės nuomonė, bendra nuomonė, visada stabdė visuomenės vystymąsi; nepaisant šito, ji yra vertinga, kadangi, nors ir sulėtindama visuomeninę evoliuciją, bet ji iš tiesų išsaugo civilizaciją. Visuomenės nuomonės švietimas yra vienintelis patikimas ir tikras būdas, kaip paspartinti civilizaciją; jėga yra naudinga tiktai laikinai, o kultūrinis augimas vis labiau spartės, kada KULKOS UŽLEIS VIETĄ BALSAVIMUI. Visuomenės nuomonė, papročiai, yra pagrindinė ir stichinė energija visuomenės evoliucijoje ir valstybės vystymesi, bet tam, kad taptų valstybinės svarbos, savo išraiška ji turi būti neprievartinė.”
—-
“Atstovaujamojo valdymo praktinės ir efektyvios formos evoliucijoje yra dešimt laiptelių, arba etapų,...: 
    8. Visuotinė balsavimo teisė. Atstovaujamasis valdymas reiškia protingą, sumanų, ir visuotinį elektoratą. Tokio valdymo pobūdį visada nulems tų, kurie jį sudaro, charakteris ir kompetencija. Civilizacijai vystantis, balsavimo teisė, nors išlikdama visuotinė abiems lytims, bus efektyviai modifikuota, pergrupuota, ir kitaip diferencijuota.   
    9. Visuomenės tarnų kontrolė. Joks pilietinis valdymas nebus naudingas ir efektyvus, jeigu piliečiai neturės ir nepanaudos išmintingų būdų, kuriais reguliuotų ir kontroliuotų pareigūnus ir visuomenės tarnus.   
    10. Išmintingi ir išlavinti atstovai. Demokratijos išlikimas priklauso nuo sėkmingo atstovaujamojo valdymo; ir tą sąlygoja tokia praktika, kada į valstybinius postus renkami tiktai tokie asmenys, kurie yra profesionaliai parengti, intelektualiai kompetentingi, visuomeniškai ištikimi, ir moraliai tinkami. Tiktai esant tokioms sąlygoms tautos vyriausybė, išrinkta tautos, ir tautai gali išsilaikyti.   
——
“Valdymo politinė arba administracinė forma turi mažai reikšmės, su sąlyga, jeigu ji suteikia pilietinės pažangos pagrindinius dalykus – laisvę, saugumą, išsilavinimą, ir visuomeninį koordinavimą. Visuomeninės evoliucijos kursą nulemia ne tai, kokia yra valstybė, bet būtent tai, ką ji daro. Pagaliau nė viena valstybė negali pranokti savo pačios piliečių moralinių vertybių, kurių pavyzdys ir yra jų pasirinkti vadovai. Nemokšiškumas ir savanaudiškumas tikrai sužlugdys net ir aukščiausio tipo valdymą.”
——
Todėl pagrindinis žmonijos uždavinys yra šviesti visuomenę kultūriškai, moksliškai ir dvasiškai, nepriešinant kultūros, mokslo ir dvasingumo. Mums dar tikrai labai daug trūksta iki protingo, sumanaus ir visuotinio elektorato susiformavimo. Tad bet kokio tipo šviesuoliai turėtų daugiau energijos skirti ne tarpusavio rietenoms, bet visuomenės švietimui ir laukti ne staigių, o palaipsnių rezultatų...

Jota       2015-07-11 11:07

Esama įvairių demokratijų: politinė, socialinė, krikščioniškoji. Norint susipažinti su pastarąja, derėtų bent pavartyti pop. Leono XIII enciklikas “Rerum novarum” (kuri davė krikšč. demokratijai pradžią, nors šiaip ji kaip tik kyla iš Šv. Rašto, anot Bergsono, “yra giliai evangeliška, o jos variklis - meilė”); išsamiau krikščioniškoji demokratija apibūdinama kitoje Leono XIII enc. “Graves de communi”. Pijus XII apie demokratiją: “Tikrosios demokratijos pagrindas yra Dievo autoritetas, Jo nustatytoji tvarka”. Demokratija yra “teisingumas lygybėje, meilė brolybėje ir visų pagerbimas laisvėje”. Prancūzų revoliucija, iškėlusi šūkius “Laisvė, lygybė, brolybė”, pamiršo juos sieti su teisingumu. Skaitykite Mykolo Krupavičiaus kn. “Krikščioniškoji demokratija”
http://www.prodeoetpatria.lt/index.php/baznycia/21-knygos-tikejimas-baznycia/189-krikscioniskoji-demokratija-m-krupavicius
Pagilinkite savo žinias apie tikrąją demokratiją, užuot nuolat kritikavęs jos karikatūrą, p. L. Palmaiti.

puiki ir teisinga izvalga,       2015-07-11 4:11

idomu, arkas pasius j Bernatorniui?! O gal apsimes, kad ,,ne prie ko”...

Letas Palmaitis       2015-07-10 17:46

Dar kartą matome, kad nėra jokio “homoseksualų klausimo”, bet sodomitų “problema” dirbtinai sukurta kaip dalis ideologijos, naudojamos moralės autoritetui sunaikinti, išgriauti tradicines visuomenes ir šeimą bei sukurti elektroniškai ir materialiai totaliai kontroliuojamą pasaulinį nuasmenintų biorobotų konclagerį. Tam labai tinka ir diskusijos apie demokratiją su KKKonstitucijomis, o autorius neatsiriboja nei nuo demokratijos, nei nuo KKKonstitucijų, nors Šventajame Rašte, kuris ir yra tikinčiojo konstitucija, jokių demokratijų nerasi.

Amerika atneš       2015-07-10 15:39

Ir Lietuvoj homikų linksmybes per homikinius liberastus ir socikus.

SSaulius       2015-07-10 15:29

“laisvės šalis"laaaaabai neseniai(gal prieš 50 metų)juodaodžius prilygino žmonėms.Dirva pamąstymui visiems apie Amerikos demokratiją ir žandaro vaidmenį pasaulyje

Laimis       2015-07-10 14:43

Nesuprantu, kaip amerikiečiai pakenčia tokią tvarką, kada kažkokie teisėjai drįsta atšaukti referendumų rezultatus? Ir tai vyksta “laisvės šalyje” JAV! Jei toks dalykas būtų įvykęs (pafantazuokim) prieš šimtą metų, tada tokie “teisėjai” turbūt sveiko kudašiaus nebūtų spėję išnešti.


Rekomenduojame

Darius Kuolys. Petro Cvirkos skaitymai

Vladimiras Laučius. Tėvynės sąjungos G taškas

Agnė Širinskienė. Bankai ir prekybos centrai stokoja socialinės atsakomybės ir solidarumo su visuomene

Vincentas Vobolevičius. Rinkimai Lenkijoje: ar ekonominiai „lūzeriai“ kelia PiS reitingus?

Arnoldas Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?

Andrius Švarplys. Jeigu ateityje nenorime „turėti galimybių išgirsti įvairių nuomonių“, turime pasakyti „God bless America“

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

NE eksperimentams Žemaitijos gelmėse! Atviras Lietuvos visuomenės kreipimasis dėl Vyriausybės planų statyti anglies dvideginio saugyklą

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.