Istorija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas

Vytautas Sinica. Generolui Vėtrai trečiojo varianto jie nepalieka

Tiesos.lt siūlo   2019 m. balandžio 6 d. 16:06

4     

    

Vytautas Sinica. Generolui Vėtrai trečiojo varianto jie nepalieka

Pro Patria

„Ir tam tikriems įsakams sužlugdyti, ir tam tikriems įsakams įgyvendinti reikėjo laisvo apsisprendimo, kuris vyko tam tikromis aplinkybėmis. Bet laisvas apsisprendimas čia vaidino esminį vaidmenį, nes, jei buvo galima sabotuoti mobilizaciją, buvo galima nepasirašinėti ir įsako perkelti į getą“, – svarsto Donatas Puslys apie Joną Noreiką-Vėtrą.

Manau, kad Donato žodžiai atskleidžia pačią diskusijų apie Vėtros kaltę ir jo atminimą esmę. Bet kuri diskusija apie Vėtrą galiausiai atveda prie to, kad jis pasirašė ir persiuntė valdiniams vokiečių vyresnybės įsakymus dėl geto steigimo ir reorganizavimo. Priimkime, kad taip ir buvo.

Kritikai sako (arba jeigu nedrįsta, tai nesako, bet prielaida akivaizdžiai ta), kad jis buvo laisvas pasipriešinti nacių valdžiai ir prisiimti pasekmes dėl šio sprendimo. Čia kaip moko Hobsas: visada esame laisvi pasirinkti tai, kas mums reikš bausmę ir pražūtį, joks įstatymas ir jokie grasinimai mūsų laisvės nevaržo. Laisvas pasirinkti buvo ir Noreika, kai persiuntinėjo nacių geto steigimo įsakymą.

Jis iš tiesų galėjo pasirinkti. Galėjo atsisakyti vykdyti įsakymus ir už tai būti represuotas. Lygiai taip jis ir padarė po kelių metų, kai atsisakė organizuoti lietuvių mobilizaciją į SS ir už tai buvo išsiųstas į Štuthofą. Bet to nepadarė 1941 metais, kai neprisiėmė aukos gelbėdamas žydus nuo getų steigimo.

Kritikų aiškinimas tad toks: būtų pasipriešinęs ir prisiėmęs tą auką, būtų didvyris, žydų gelbėtojas. Lietuvos žydų bendruomenė tikriausiai patys kviestų statyti paminklą (nors ne, paminklai žydų gelbėtojams kažkodėl nėra populiari idėja). Bet Noreika nepasipriešino, kad išgelbėtų žydus, pasipriešino tik vėliau – tiek naciams, tiek sovietams, vis dėl lietuvių tautos nepriklausomybės ir garbės, kas, suprantama, pagal postmodernią hipermoralę nėra toks didelis dalykas.

Tikrasis kaltinimas Noreikai tad skamba taip: tu turėjai pasiaukoti dėl žydų ir būti jų gelbėtojas. Šiandienos teisėjai, kaip bežiūrėsim, palieka Noreikai dvi galimybes – būti didvyriu arba būti kolaborantu, taigi niekšu naciu okupacijos kontekste, tegu ir pripažįstant nuopelnus kitais gyvenimo etapais. Trečiojo varianto jie nepalieka.

J. Noreika 1941 metų vasarą neatėjo pas nacius ieškodamas darbo okupacinėse struktūrose, neprisistatė padėti naciams, nesiekė jokios naudos ar privilegijų iš kolaboravimo. Priešingai, jis buvo sukilimo dalyvis ir Laikinosios Vyriausybės paskirtas tarnautoju su viltimi kurti nepriklausomą Lietuvą. Noreikos paveiksle nėra nieko, kas leistų suabejoti, kad nepriklausomybės atkūrimas buvo vienintelis motyvas sutinkant eiti šias pareigas. Bet naciams perėmus visišką Lietuvos kontrolę ir sužlugdžius LAF planus, buvimas tuo metu ir tose pareigose savaime statė į ypač sudėtingą situaciją ir moralinius pasirinkimus. Šiandien žiūrėdami į tą situaciją Noreikos kritikai sako, kad jis privalėjo elgtis didvyriškai (pasiaukoti) arba, kadangi to nepadarė, būti laikomas kolaborantu ir holokausto dalyviu.

Tai nėra teisinga. Dauguma mūsų visais laikais buvo, yra ir bus toli gražu ne didvyriai ir tikrai nė vienas nebuvo ir nebus didvyris visose gyvenimo situacijose. Didvyriškos aukos užtenka kartą, kad moraliai iškiltum virš kitų žmonių. Didvyriškos aukos negali būti reikalaujama. Didvyriškos aukos negali ir neturi būti nuolatinės, kad tavo tauta galėtų tave laikyti didvyriu.

Noreika nesudėjo didvyriškos aukos dėl Šiaulių žydų, laisvu pasirinkimu nepriėmė pasekmių, kurias priėmė vėliau, pasipriešindamas SS mobilizacijai. Jeigu būtų tą padaręs, šiandien būtų didvyris visiems, dabar – pasirodo – yra didvyris tik daliai. Esu tikras, kad tie, kam iš Noreikos vis per mažai, reikalauja iš jo per daug. Niekas neturime teisės reikalauti aukų. Jos akimirksniu prarastų vertę ir prasmę, jei būtų privalomos.

Jau paskelbus šiuos pamąstymus pasigirdo komentarai, esą Vėtra galėjo ir turėjo tiesiog pasitraukti iš pareigų, kas neva ir būtų tas paprastas, ne didvyriškas, bet garbę išsaugantis sprendimas. Visus penkis Vėtros viešo juodinimo metus šios kritikos (kad apskritai ėjo Laikinosios Vyriausybės paskirtas pareigas) nebuvo girdėti.

Ar atsistatydinimas – reali išeitis? Jeigu nuodėmė yra pats nusikalstamų nacių įsakymų vizavimas valdiniams (o tai nuodėmė), tai pasitraukti iš pareigų reikėjo gavus tokius įsakymus. Bet pasitraukti gavus tokius įsakymus reikštų iš esmės tą patį atsisakymą juos vykdyti ir represijas – greičiausiai ne sušaudymą, bet įkalinimą. Vėlesnis Noreikai Štuthofu pasibaigęs atsisakymas vykdyti mobilizaciją į SS tą aiškiausiai įrodo. Naciams atsisakymas kurti getus buvo tikrai esmingesnis pasipriešinimas negu atsisakymas kurti SS batalionus.

Kitas variantas – pasitraukti iš pareigų dar prieš sulaukiant į moralinę aklavietę statančių įsakymų. Tačiau pats tų pareigų ėjimas niekam neužkliuvo, kol jos neatvedė iki šios situacijos. Noreika būdamas šiose pareigose darė ne asmeninį pasirinkimą, o vykdė Lietuvių aktyvistų fronto misiją. Iš istorijos šaltinių žinoma ir LGGRTC išvadose atspindėta LAF taktika 1941 metais buvo laviravimas tarp okupacinių įsakymų vykdymo ir sabotavimo siekiant ir tikintis parengti sąlygas išsivadavimui. Tai ir buvo daroma. Pasitraukimas, paliekant kitą asmenį pavojingose pareigose, būtų visapusiškai saugus pasirinkimas, bet kartu reikštų pasitraukimą iš Lietuvos išlaisvinimo planų, kokius juos tada turėjo Noreikos atstovauta organizacija.

Noreikos defamacijos istorija domiuosi ne pirmus metus, kalbinau tada dar gyvus jo bendražygius (V. Ašmenską) ir draugus (J. Šalkauską). Klausydamasis kaltinimų ir su jais polemizuodamas, ilgai negalėjau suprasti šios pamatinės jo kaltinimo logikos. Manau, kad ji pakankamai nenatūrali žmogaus moraliniam mąstymui, kad ją būtų lengva suprasti. Nežinau, ar ją suprato Genocido ir rezistencijos centras ar juolab centro išvados dėl Noreikos nekolaboravimo teisėtumą patvirtinęs teismas. Bet kuriuo atveju džiaugiuosi jų sprendimais ir tikiuosi, kad Noreikos juodinimas bei pastangos jį paversti „nevienareikšmiška asmenybe“ vieną dieną liausis. Kartu žinau, kad tai labai naivi viltis.

P.S. Kiekvienam besidominčiam nacių okupacijos laikotarpiu ir Jonu Noreika, tiesiog būtina perskaityti kunigo Stasio Ylos atsiminimus „Žmonės ir žvėrys“ apie kalėjimo Štuthofe laikotarpį. Tiek dėl Noreikos, tiek ir apskritai tai yra nepelnytai pamiršta, „Dievų miško“, pranašesnio literatūrine prasme, užgožta knyga.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

viskas dar paprasčiau       2019-04-9 1:49

1941m., frontui dar nenutolus, už atsisakymą galėjo baigtis ir kaip Švenčionyse… Ten už Izraelio “didvyrio” Itckacho Arado(Rudnickio) gaujos išpuolį naciai sušaudė 400 vietos gyventojų. Aš laikausi nuostatos, kad iki 1942m. Vanzės konferencijos žydų uždarymas getuose niekaip negali būti laikomas jokiu nusikaltimu. Neuždarytų tada getuose, koks būtų žydų likimas? Net ir po Vanzės konferencijos ne kiekvienas nacių gauleiteris galėjo ir baisiausiame košmare susapnuoti kas buvo numatyta žydams. Ką jau kalbėti apie vietos savivaldos pareigūnus-įkaitus?
https://en.wikipedia.org/wiki/Wannsee_Conference

Autorius       2019-04-7 8:02

labai delikaciai, logiskai ir teisngai padeliojo tai, kas mums, neieskantiems to ko niera, ir taip aisku.O autoriaus logika nepasieks tos, isrinktosios tautos, sirdies ir proto.Nes, jiems aisku tas pats kas ir mums.Tik, jie yra uzangazuoti pjudyti lietuviu tauta.

ruta       2019-04-6 21:52
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Ona       2019-04-6 21:46

Tas Puslys meluoja ir moralizuoja, kaip “teisingai” išauklėtas tarybinis žmogus įpratęs. Ko pats niekada neišdrįstų (veikiausiai išduotų, kad tik liktų gyvas) atsidūręs J. Noreikos situacijoje, saugiai tupėdamas čia jis teisia, moralizuoja ir reikalauja

Algimantas Zolubas       2019-04-6 18:31

Rašinys atskleidžia autoriaus skaidrią, atspindinčią 10 straipsnių Konstitucijos (Dievo Įsakymų) moralę, teismų elgesys – smerktinas, prasilenkiantis su etikos ir moralės normomis, kaip smerktinas Ivaškevičiaus elgesys juodinant partizanus. Bolševikinis raugas gyvastingas.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

ruta       2019-04-6 21:52

Kodel gi zydai nekelia gvolto del geto zydu policininku, judenrato nusikaltimu , del kolaboravimo su raudonu maru ,ko pasekoje buvo naikinami lietuviai ?


Rekomenduojame

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.