Dienos aktualija, Seimo rinkimai 2020

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugsėjo 16 d. 6:51

14     

    

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

pozicija.org

Tekstas publikuotas ir anglų kalba.

Lietuvos politikai pasižymėjo aktyvumu kovodami už demokratiją kaimynystėje, tačiau tačiau labai noriai susitaiko su pačių sukurta fasadine demokratija Lietuvoje. Rinkimų sistema yra kiekvienos demokratinės santvarkos veidas ir Lietuvoje jis gerokai subjaurotas dviveidystės.

Nuo partijų finansavimo ir rinkimų komisijų sudarymo, iki kandidatų debatų tvarkos ir to, kas rinkimų metu traktuojama kaip reklama – viskas mūsų šalyje reglamentuota arba praktikoje vykdoma taip, kad rinkimuose šansų turėtų tik jau esančios parlamente partijos, o niekas kitas juose sužibėti negalėtų.

LRT debatai, rengiami pagal absurdiškos skandalingos apklausos rezultatus suskirstant didžiąsias partijas privilegijuotai diskutuoti tik tarpusavyje, yra puikus to pavyzdys. Viskas bus padaryta, kad tik rinkimai visokiems socialdemokratams ir konservatoriams praeitų šiltnamio sąlygomis.

Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria ypatingai žemu pasitikėjimu partijomis, menku rinkėjų aktyvumu ir tikėjimu savo pilietinėmis galiomis apskritai. Seniai sėdintieji Seime patys ir sukūrė tokią situaciją, uždirbo partijoms jų niekingus reitingus. Tačiau kartu jie pasirūpino ir sistema, kuri sudaro esančioms Seime partijoms privilegijuotas sąlygas rinkimuose. Šiai tvarkai įtvirtinti tarnauja pačių Seime esančių partijų sudeleguota Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kaip veikia šis mechanizmas?

Keturi užraktai, kad niekas niekada nepasikeistų

Šiandien galiojantys įstatymai ir VRK nutarimai įtvirtina situaciją, kai (beveik) niekas negali patekti į Parlamentą, bet įgauna daugybę pranašumų rinkimuose, jeigu jame atsiduria. Iš esmės ši bet kokius pokyčius šalyje užkertanti sistema laikosi ant kelių stulpų. Aptarkime keturis iš jų.

Pirma, finansavimas. 2008–2012 metų Seimo kadencijoje priimtas įstatymas, faktiškai uždraudęs privatų partijų finansavimą bent kiek reikšmingomis sumomis ir įtvirtinęs jų finansavimą iš biudžeto, taigi visų piliečių mokesčiais. Dėl tokios tvarkos Seime sutarė ir kairieji, ir dešinieji. Biudžetinį finansavimą partijos gauna priklausomai nuo paskutinio rinkimų ciklo rezultatų, beveik visas jis tenka Parlamente esančioms partijoms. Lietuvoje jis išties didelis – pastarąjį pusmetį partijoms išdalinta 6 milijonai eurų dotacijų (daugiausiai – TS-LKD).

Jokia paslaptis, kad beveik visas gautas lėšas partijos išleidžia rinkimų kampanijai. Taip pat, kad rinkimų kampanijos yra brangios, labai priklausomos nuo medijų eterio. Tai reiškia, kad šiandien už parlamentinių partijų reklamą rinkimuose daugiausiai mokame mes visi, nepriklausomai nuo to, ar jas palaikome. Visų parlamentinių partijų rinkimų biudžetuose valstybės dotacija sudaro didžiąją lėšų dalį, nors jos ir turi papildomų pajamų.

Kodėl nepalaikantys Gintauto Palucko ar Gabrieliaus Landsbergio turi mokėti už jų reklamą? Tai ne kariuomenė ar gaisrinė, kurios išlaikymas visiems būtinas, nes niekada nežinai, kada gali prireikti. Partijomis žmonės nepasitiki ir mielai be jų apsieitų. Bent be tradicinių. Kodėl neleisti jų išlaikyti tiems, kas iš tiesų jas palaiko ir nori jas remti savo noru?

Dabar privatūs asmenys gali aukoti iki beveik 9 tūkstančių eurų, turi deklaruoti pajamas ir turtą (labai retas pasaulyje reikalavimas), to nepadarę gali aukoti tik 12 eurų. Palyginimui, Vakarų Europoje (Švedijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitur) leidžiamos tūkstantinės aukos netgi anonimiškai, nenurodant aukotojo tapatybės. Galimos aukos tik kampanijos metu, tiesiog aukoti partijoms ne nariai apskritai negali.

Ciniškai sakoma, kad jeigu jus daug kas palaiko, surinksite ir po 12 eurų. Tačiau net daugiausiai šių aukų surenkanti Laisvės partija turi tik 45 tūkstančius. Net pati mažiausia valstybės dotacija (Lietuvos Centro Partijos) yra gerokai didesnė.

Žinoma, bijoma korupcijos, verslo įtakos partijoms ir jų sprendimams. Tačiau, kaip aiškiai liudija liberalų ir kitų parlamentinių partijų skandalai (nors niekada nesibaigiantys teismo nuosprendžiais), Lietuvoje stambus verslas sėkmingai randa būdų remti ir biudžeto finansuojamas partijas. Tik dabar tai vyksta dėžutėse, po kilimu ir kitaip slapstantis.

Šiandien įpirkti medijų eterį ir pasiekti rinkėjus su savo žinia neparlamentinė partija gali tik jei patys jos kandidatai yra labai turtingi asmenys, galintys imti paskolas savo vardu. Kai taip nutinka (LVŽS atvejis), sisteminės partijos rėkia, kad „ateina oligarchas“. Tačiau jos pačios sukūrė sistemą, kuri užprogramavo, jog tik oligarchas ir galėtų ateiti.

Ar ne geriau, kad privatūs asmenys galėtų remti partijas, kad ir iki 100 000 eurų suma, tačiau aiškiai tai deklaruoti? Vėlesni partijos sprendimai tokių jų rėmėjų interesų srityse būtų stebimi pro padidinamąjį stiklą. Tačiau tada rinkimuose finansinės sąlygos būtų lygios visiems. O šito juk būti negali.

Antra, rinkimų komisijos. Tik parlamente esančios partijos deleguoja narius į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Ši organizuoja rinkimų tvarką, neretai priima labai svarbius rinkimų baigčiai sprendimus. Menkai bebandoma nuslėpti, kad VRK sprendimai politizuoti, nubalsuojama taip, kaip sutariama, vieniems identiški pažeidimai atleidžiami, o kitiems ne.

VRK nario etatas apmokamas, kaip apmokama ir veikla apygardų ir apylinkių rinkimų komisijose. Bent apylinkėse šis darbas neretai reiškia bemiegę parą, bet yra labai svarbus, nes tik turintys atstovų komisijose gali būti tikri, kad jose nebus gadinami už jų atstovaujamą partiją įmesti biuleteliai. Parlamentinės partijos šiems nariams moka atlygį, neparlamentinės turi rasti virš tūkstančio savanorių, kurį rinkimų naktį praleistų apylinkėse neatlygintinai.

Trečia, debatų tvarka. Brandžios demokratijos šalyse debatai yra viena reikšmingiausių kampanijos dalių. Sunku pamatuoti jų svarbą Lietuvos rinkėjams, tačiau bent televizijos debatus pamato šimtai tūkstančių žmonių ir partijoms jie pakankamai svarbūs, kad būtų stengiamasi susikurti privilegijuotas debatų sąlygas.

Kad debatuose susidurtų skirtingų pažiūrų ir žinomumo partijų lyderiai, sąžiningiausia oponentų atrankos tvarka yra burtai. Partijų atstovams visiškai nesunku išsitraukti numerius, kas su kuo debatuoja. Jeigu kažkodėl būtų sunku, jie ir taip traukia atsitiktinius savo sąrašų numerius rinkimų biuletenyje ir galėtų būti grupuojami pagal juos (tą šiemet padarė LRT radijas).

Tačiau metai iš metų vengiama tą daryti. 2018 metais VRK priėmė nutarimą, leidžiantį partijoms susitarti, kas su kuo debatuoja, burtus palikdama tik nesutarusioms.

Koks netikėtumas: didžiausios parlamentinės partijos sutarė debatuoti tarpusavyje, likusias palikdamos „antroje lygoje“.

Šiemet suįžūlėta dar labiau: nacionalinis transliuotojas (LRT) užsakė pusiau internetinę partijų populiarumo apklausą, pagal kurios rezultatus sugrupavo debatų dalyvius. Nors apklausos rezultatai skandalingi, o jos rengėjas – menkai žinomas, esmė kitur. Visiškai atvirai įtvirtintas principas, jog „stiprūs ir svarbūs“ (parlamentinės partijos) turi debatuoti tarpusavyje, visus kitus palikdami „antroje lygoje“.

Rinkėjams siunčiama aiški žinia, kad štai šiuose debatuose dalyvauja realūs kandidatai, kurie ir priiminės sprendimus po rinkimų, o kitose laidose daugiau dėl įdomumo debatuoja tie likusieji, kurie vis tiek nelaimės ir rinkėjų dėmesio nelabai verti. VRK tokiai atrankai pritarė, o burtų traukimo nei siūlo, nei reikalauja.

Ketvirta, reklamos traktavimas. Šių metų VRK sprendimai priverčia iš naujo susimąstyti, ką ir kodėl laikome politikų reklama. Akivaizdu, kad jeigu politinius procesus komentuoja parlamento narys ar koks meras, ypač jei jį dėl jo statuso kalbina patys žurnalistai, tai reklama nelaikoma, nors politikas taip yra garsinamas.

Jeigu politinius procesus komentuoja svarbių politinių postų neužimantis kandidatas, jo teksto publikavimas VRK laikomas politine reklama. Nors abiem atvejais nėra giriamasi savo nuopelnais, nėra minimos kandidatų partijos ar panašiai mėgina patraukti balsus, jau politines pareigas einančiojo pasisakymai reklama nelaikomi, o tų pareigų neinančio – laikomi.

Redakcijos nėra laisvos apsispręsti pasikviesti pastarųjų, nes rizikuoja gauti baudas (ir jau ne viena gavo). Esamus politikus nemokamai galima kalbinti kiek nori – tai nebus reklama. Praktiškai tai reiškia, kad parlamente ar kituose svarbiuose postuose esantys politikai gali reklamuoti savo pažiūras ir apskritai gauti eterio nemokamai, o nesantys tokiose pareigose turi susimokėti už bet kokį pasisakymą, kad ir savęs nereklamuojantį.

VRK ir parlamentinių partijų akimis tai, žinoma, teisinga. Teisinga juk tai, kas užtikrina, kad į Seimas neateis jokia nauja jėga.

Kaip sutvarkyti gyvulių ūkį?

Problemų Lietuvos fasadinėje demokratijoje labai daug, bet bent rinkimus aptvarkyti nėra nei brangu, nei labai sudėtinga:

– Būtina drastiškai sumažinti ar net visai panaikinti biudžetinį partijų finansavimą. Partijos nėra būtinoji gėrybė ir jas turi išlaikyti tie, kas jas iš tiesų palaiko. Privačių asmenų parama turėtų būti vieša ir galėti siekti, kad ir 100 000 eurų ar panašią sumą, o norintys paremti partijas neturi pildyti sudėtingų turto deklaracijų (daugelio ir taip pildomos pajamų deklaracijos visiškai pakanka).

– VRK neturėtų būti formuojama partijų atstovavimo principu, jos sprendimai privalo būti teisiškai motyvuojami, o visose apygardų ir apylinkių komisijose vienodai apmokamas arba neapmokamas visų jų narių darbas. Visuomeninė veikla dažniausiai yra nemokama.

– Visi vieši partijų atstovų debatai turi vykti tik burtų keliu atrenkant debatų oponentus, paprasčiausia, jeigu partijų rinkimų numerių traukimas taptų kartu ir debatų oponentų traukimu. Partijoms neturi būti leidžiama sudarinėti susitarimų, su kuo debatuoti. Būtina, jog debatuose tiesiogiai susidurtų parlamentinės ir neparlamentinės partijos.

– Parlamente ar kituose politiniuose postuose esančių ir nesančių rinkimų dalyvių vieši komentarai, kuriuose nėra tiesiogiai agituojama už juos ir jų partijas, turi būti vienodai traktuojami kaip ne politinė reklama. Bet kokie šalies žiniasklaidos rengiami rinkiminių laidų ciklai privalo skirti vienodą laidą visų partijų atstovams, neišskiriant tik „įtakingiausių“ ar „geriausius reitingus turinčių“ partijų. Bet kokie tokie išskyrimai savaime prognozuoja rinkėjus, jog tik kai kurie rinkimų dalyviai yra rimti ir verti balsavimo.

Šių priemonių toli gražu nepakanka demokratizuoti šiandieninę fasadinę demokratiją Lietuvoje. Tačiau jos būtų pradžia, leidžianti dabartinę tik Seime jau esančioms partijoms sukurtą sistemą pakeisti į visoms vienodą, kurią būtų galima dar tobulinti ateityje.

pozicija.org

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jonas       2020-09-26 7:49

Arvydo D. komentaras rodo, kiek mes esame iklampinti absurdo spektakliuose. Panašus spektaklis buvo su lakūne Nadja iš Ukrainos. Be to, komentatoriai teisingai sako, kad demokratijos nac. susivienijimui pagal užsiimtą pavadinimą priklausė daugiau sutelkti opiausiu klausimu į rinkimus einančias jėgas. To jie nepadarė ir tai yra savižudybės pradžia.

Spalio žlugimas čia pat...       2020-09-19 18:30

NS aktyvistas ,dažnai remiantis ne blaivų protą ir principus, bet tuo metu ant balno esančių autoritetų nuomonę, gerb. V Budnikas nemažai prisidėjo, kad prieš ,,lovio partijų’’ stiprias kariaunas nebūtų vieningos ONS oponentų koalicijos. Bet ,kalbant be politkorektiškumo, daugiausiai prie NS politinės savižudybės ir galimos koalicijos sužlugdymo prisidėjo NS pirmininkas, prof. V.R.
Manau, jo atsistatydinimas bus per švelnus atpildas už nuo žemės atitrūkusią , subjektyvistinę ir vilkimosi įvykių uodegoje politiką.Tokios politikos pasekmes, manau, jau junta net pasekėjai partijos taryboje, liepą balsavę prieš koaliciją. Ji baigsis spalį politine naujokų galo pradžia…. Per švelnus todėl, kad taip ženkliai prisidėta peržengiant Nesugrįžtamumo tašką ( NT) valstybingumo irimo ( ir liberalglobalistų įsigalėjimo) kelyje.
Pirm. pavad. V. Sinica, sprendžiant pagal jo teksto kontekstą ,nujaučia visišką NS pralaimėjimą spalio 11 d. Bet, sekdamas anūko partijos šulų nesavikritiškumo tradicijomis, visą kaltę, už savo kompanijos nuspėjamą krachą spalį, suverčia tik ONS nesąžiningiems mechanizmams….Jie , be abejo, STIPRIAI ir efektingai STŪMĖ mažiukus BEDUGNĖS link.
Beje, stebiuosi, kad jis tekste taip ir nepriaugo iki profesoriaus tiesumo naudojant ONS apibrėžimą, o ne politkorektišką ,,fasadinės demokratijos’’ (FD) terminą. Paskutiniąją - literatūriškai aptakią formuluotę (arba ,,valdoma demokratija’‘) gal dar buvo racionalu naudoti senais senais ir atsargiais NVO ,,Kito pasirinkimo’’ laikais…Bet dabar , po V. R. solidaus analitinio veikalo ,,Opozicija Lietuvoje’’ idėjų paplitimo ir , ypač esant rinkimų finišo tiesiojoje, kalbėti rinkėjams mandagia polikorektiška kalba yra, manyčiau, prastas tonas jaunam ,režimui nuosekliai oponuojančios partijos, politikui. Kam , ypač daugiausiai savų lankomame tiesos.lt burbuliuke, kalbėti ne tiesiai ir atvirai? Ko vertas gydytojas, diagnozuojantis plaučių uždegimą (FD) vietoje plaučių vėžio (ONS) ir atitinkamai skiriantis gydymą?
Pasirašę šviesuomenės bei piiečių būrio Raginimus telktis į bendrą rink. koaliciją tikėjosi prablaivinti Sąjūdžio vienybės ir telkimosi principo atsakiusį profesorių bei NS aktyvą, bet nuo savo teisumo ir ideologinės didybės apsvaigę NS vedliai kietakaktiškai nuvedė pavienį bendraminčių būrelį į spalio rinkimines mažiukų skerdynes ..lovio’’ partijų ir ONS tvirtovės naudai…
Kartoju- profesorius dar balandžio mėnesį ,,Respublikoje’’ iš savo subjektyvistinės ..lempos’’ teigė, kad mažiukai,, dar nepribrendę vienijimuisi’’ ir šią savo dogmą sėkmingai indokrinavo partijos aktyvo daugumai. O juk pribrendimo poreikį kuždėjo tiek adekvatus protas, tiek Sajūdžio ,ar kitų, sėkmingai pasipriešinusių okupacijoms ar sistemoms, organizacijų ar judėjimų patirtis, tiek nuotaikos politinės tautos likučių tarpe. Bet profesorius girdėjo tik savo vidinį stiprų balsą, skatinusį nesidėti rinkimuose ,,vardan tos- Lietuvos’’ su ,,nesąjungininkais’’ ir panašiais nedorėliais. Balsą ,raginusį nesitepti koaliciniu bendradarbiavimu su antrarūšiais ONS oponentais ir geriau mirti rinkimuose skaisčiais ir tyrais…
Šias tyrumo, nesiskaitymo su negailestinga politine tikrove padarinius, gerb. Romualdai, visi puikiai žinome jau dabar..Klaidingos NS vadovybės politikos išdava- laukianti liūdna- nulinė aritmetika spalio 11 d. tik apipavidalins ją juodu kaspinu…
Adekvataus proto asmenims dabar , ko gero, lieka tik viena išeitis - pasirinkti ,turint tik mažytę trapią stebuklo viltį, klampiame žiauriame ONS ,,liūne’’ ir ,net žinant, kad NT fatališkai jau peržengtas, aikštingą, besiblaškantį, bet dar gyvybingą CP ,,širmį’‘. O juk galėjo NS ,,bėris’’ tapti ONS oponentų ,,kinkinio’’ patikimiausiu, aiškų ir tvirtą idėjinį stuburą turinčiu ,,žirgu’‘...Galėjo, o tapo pripučiamu guminiu kamikazde, pavieniui nesukėlusiu jokių problemų ONS architektams, užsakovams ir kumečiams…
Gerb. Budnikui primenu, kad laiškais nagrinėti gyvų numirėlių - ,,lovio’’ partijų, ONS atraminių kolonų, svyrinėjimus, stumdynes ir rietynes ,besibrukant dosnaus ..lovio’’ kryptimi kryptimi , yra bepramiška. Vykdydamas politinės tautos likučių vilčių žlugimo nagrinėtojo- ,,baltojo metraštininko’’ - savanorišką misiją, rašau gyviems. Mažiukams iš susiskaldžiusios , bet dar gyvos (gerais kilniais norais) ONS oponentų stovyklos.O juodieji metraštininkai tegu rašo ONS suzombintiems lietuviakalbiams ir aprašinėja rinkimines orgijas ,,lovio’’ partijų’’ lageriuose…
A.

stasys        2020-09-17 14:38

O kodėl visuomenė privalo finansuoti naujai sukurtas partijas tam kad jos papųltų ? Man atrodo tokiu keistu sprendimu laikas jau kaip ir praėjo . Va Vytautas priekaištauja esamam modeliui , bet nutylį ta faktą jog Lietuva , jos visuomenė ,jau ne karta buvo pamokyta išrinkus kokia greito kirpimo marginaline partija vargiai pajėgia bent viena Seimo kadencija dirbti nesubirėjus . Gal vistik pirmiau reiktu padirbėti visuomenės interesui o jau paskui kelti skiauterę siekiu papulti i Seimą .Drasos partijos ‘teisininkai’ vis dar nerimsta ..gal čia dar pavyks ka nors apgauti savo melagystėmis ..

apklausa.lt //prabalsuokite už Drąsos Kelią       2020-09-17 6:10
Al.       2020-09-16 22:46

Sinica pamiršo paminėti, kad žiniasklaidą šališka ir tai, kad esminiai sprendimai priimami ne viešai ir anonimiškai.

D>Žemyna       2020-09-16 20:05

Teritorijų problemos sprendžiamos savivaldybėse. Seimas leidžia įstatymus, formuoja valstybės politiką ir prižiūri Vyriausybę.

rinkimų iliuzija       2020-09-16 19:27

Šitie,atsiprašant,“rinkimai“ yra visiškai tuščias nieko nelemiantis debiliškas farsas, nė kiek ne blogesnis nei tarybiniais laikais-bet kokiu atveju visada „laimi“ tik tolerastų ir vagių blokas, jokiai realiai opozicijai juose dalyvauti tiesiog NELEIDŽIAMA. Mūsų valdžiagyvių niekas nerenka-juos visus iki vieno iš anksto PASKIRIA jų ponai už Atlanto nuo pat 1990 metų. Rinktis paprasčiausiai nėra iš ko.

Visos “partijos” tėra elementarios konkuruojančios banditų gaujos,tesiskiriančios tik pavadinimais,jų tikslai visiškai vienodi-negrų ir afganų kolonizuota Lietuva be lietuvių

Egzistencinis klausimas       2020-09-16 19:06

Viskas - kaip ant delno. Bet kaip tą viską iškloti teisuolių portaluose bei nuo įtartinų “gyvūnelių” tvorom apsitvėrusioj LRT?

Žemyna       2020-09-16 16:44

Neprisimenu priežasties ir kur kreipėsi itin garbaus amžiaus pilietis - į savivaldybės tarybą ar į Seimą,klausdamas, kas yra jo atstovas, į ką jis gali kreiptis savo klausimu, tačiau jam buvo atsakyta, jog toks neegzistuoja, jog gali kreiptis į bet kurį... Vadinasi, nėra konkretaus asmens, kam rūpi konkrečios tos ar kitos teritorijos problemos…

 

Baltarusiams ir Lukašenkai       2020-09-16 11:54

Baltarusiai, pasižiūrėkite, kaip vyskta pas mus rinkimai ir praeis jums noras.

Lukašenka, pažiūrėk ir mokykis, kaip reikia rinkimus daryti.

Paradoksas       2020-09-16 9:49

Lyg vyksta rinkimai, jei tikroje demokratijos šviesoje tai panašu, o tikrovėje, tikrai kitaip, esmė iškreipta, protas anuliuotas, lieka pinigai ir klaidinanti retorika, valdžios troškulys, jei tikrai demokratija keistu padėtį, ji greit baigtusi, sprogimu, ar karu.

Tvankstas       2020-09-16 8:26

Seniai žinoma demokratijos riba : jei rinkimai pakeistų esamą tvarką, tada jie neįvyktų.
Štai ta revoliucinė demokratijos žlugimo Lietuvoje padėtis ir daro, kad rinkimai spalio mėnesį vyks tik esamiems Seimo nariams.
Šalin pilietiją, gelbėkime demokratiją !

LRT       2020-09-16 7:45

TV debatai primena genderizmo pamokėlę, kur froilen Tapinė uždavinėje klausimėlius mokinukams. Tik lenkų deputatai sugeba normaliai atsakyti. O kiti, tai mėšlo krūvelės. Ypatingai šlykštus Zingeris.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2020-09-16 7:07

V.Sinica klausia: “Kaip sutvarkyti gyvulių ūkį?”
Atsakymas: Patiems nesielgti kaip gyvuliai. Kitaip tariant nedalyvauti antikonstituciniuose rinkimuose, kurie suformuoja neligitimią valdžią.


Rekomenduojame

Neringa Venckienė. Kas padaryta Deimantei?!

Viešas kreipimasis į LRT tarybą dėl žurnalisto E. Jakilaičio verslo interesų, ryšių su lobistais ir eterio naudojimo privatiems interesams

In memoriam. Romas Pakalnis: Vykdytojų visuomenė vėl turi tapti Valstybe

Algimantas Rusteika. Demokratijos negalima įjungti ir išjungti kaip virdulio

Gediminas Merkys. „Tečerizmo“ ir neoliberalizmo grimasos Lietuvoje

Kun. Virgilijus Poškus: keturi pedagoginiai maldos žingsniai

Geroji Naujiena: Sugrąžinti į Jo vynuogyną: ar pirmi, ar paskutiniai

Andrius Švarplys. Būtina padėti šeimai, bet ne diktuojant sistemai patogias sąlygas

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.