Įžvalgos

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Tiesos.lt siūlo   2018 m. liepos 3 d. 1:25

30     

    

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Pro Patria

Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai. Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir balsavimas prieš Katalikų Bažnyčios mokymą. Žinoma, jie visada randa tam paaiškinimą, tačiau koks jis bebūtų, prieštaravimas tarp deklaruojamos katalikybės ir jai priešingų balsavimų paaiškinamas daug paprasčiau – tiesiog protestantiškai selektyviu požiūriu „čia Bažnyčiai pritariu, o čia – ne“. A. Maldeikienės kandidatavimas į Prezidento postą kviečia pažvelgti į šį plačiai paplitusį reiškinį per jos, kaip politikės, pavyzdį.

Kalbant jautria tema, norisi atkreipti skaitytojo dėmesį į du dalykus. Pirma, dažni kaltinimai, kad teksto autorius apsimeta žinantis vienintelę teisingą katalikybės interpretaciją ar net jaučiasi esąs „šventesnis už popiežių“. Tai itin melagingas teiginys. Niekur šiame tekste ar kitur žmonių tikėjimas nėra kritikuojamas remiantis autoriaus asmeninėmis Bažnyčios mokymo interpretacijos. Pati mintis, kad tikintysis gali pats interpretuoti ir nustatyti religines ir moralės tiesas, nors dažna, yra antikatalikiška, būdinga moderniosioms religijoms. Tekste ir kitur kritika religiniais klausimais yra grindžiama išimtinai vien tik Bažnyčios mokymą formuojančiais pačios Bažnyčios dokumentais – katekizmu, enciklikomis, Tikėjimo mokslo kongregacijos sprendimais. Antra, tekstas analizuoja būtent kataliko santykio su politika klausimą. Tekste esantys itin kategoriški (nes Magisteriumas yra kategoriška) teiginiai yra taikytini konkrečiai politikams katalikams, o ne kitų pasaulėžiūrų piliečiams.

Banalybės kultas

„Aš esu katalikė. Mano tikėjimas nedaro manęs moraliai teisia. Mano tikėjimas tereiškia, kad svarbiausia yra kitas žmogus“, – savo ideologiją rinkimų tezėse dėsto A. Maldeikienė.  „Toks tikėjimas nėra nei katalikybė, nei krikščionybė, [o] Cult of Banality“ (banalybės kultas), – viešai komentuoja filosofė Nida Vasiliauskaitė. A. Maldeikienės katalikybės samprata jai panašesnė į banalybės kultą. Iš tiesų, katalikybėje svarbiausias yra ne žmogus, o Dievas, ir žmogaus gyvenimas yra ne dėl kitų žmonių (kad ir kaip nuostabiai tai skamba), o dėl savo sielos išganymo ir didesnės Dievo garbės. A. Maldeikienės pateiktą sampratą atitiktų nebent tik iškastruota, modernizmui pritaikyta ir sekuliariu humanizmu atmiežta katalikybės versija, besivaikanti nuo jos nusigręžiančio sekuliaraus pasaulio dėmesio ir meilės, priimanti emocijomis grįstą moralę.

Modernioji „humanistinė“ katalikybė vis dažniau de facto pro pirštus žiūri į selektyvų tikinčiųjų tikėjimą. Kas patinka, tikiu, kas nepatinka, netikiu. Taip skleidžiasi protestantiškoji dvasia, pagal kurią kiekvienas pats interpretuoja ir vertina tikėjimo tiesas. Ne paslaptis, daugybė mūsų taip ir gyvena. Dar daugiau, šiandien tą patį sau leidžia nemažai dvasininkų, tarp kurių ypatingai protestantišku požiūriu šiandien išsiskiria Vokietijos vyskupai su Reinhardu Marxu priešakyje. Tokioje faktinėje situacijoje tarytum ir sunku reikalauti nuoseklaus tikėjimo. Tačiau populiaru tai ar ne, katalikybė buvo ir visada išliks religija, kurią reikia priimti visą arba nepriimti apskritai. Katekizmo tiesos ir kiti Bažnyčios dokumentai tikintiesiems skirti ne subjektyviam vertinimui, o kaip normatyvinė gairė, iki kurios visi stiebiamės, niekada nepasiekdami tobulybės.

Būtent šiame kontekste A. Maldeikienę, regis, itin įžeidė (užblokavo Facebook’e) mano komentaras: „Nesu tikras, ar Gražulis, ar visgi Maldeikienė yra didžiausia katalikybės parodija Lietuvos politikoje. Gali žmogus gražiausiai tikėti, bet tiek antikatalikiškai apie politiką nuolat viešai kalbėti reikia talento ir noro.“ Kaip grubiausiai politikų diskredituojama katalikybė? Lietuvos katalikams ir ne tik jiems, tai prasmingas ir atsakymo reikalaujantis klausimas.

Atmesti mokymą versus nesugebėti jo išpildyti

P. Gražulis ir A. Maldeikienė atsiskleidžia kaip du probleminio kataliko santykio su savo tikėjimu prototipai. Kas blogiau katalikui: pripažinti Bažnyčios mokymą ir negebėti jo laikytis arba atvirai skelbti, kad būdamas katalikas su pačiu mokymu nesutinki? Petras Gražulis įkūnija pirmąjį tipą. Skelbdamas paramą Bažnyčios pozicijoms įvairiausioms, taip pat ir didžiausios kontroversijos sulaukiančioms Bažnyčios pozicijoms šeimos ir gyvybės klausimais, jis, kaip paaiškėjo, gyvena itin nekatalikišką gyvenimą – kuria santykius be įsipareigojimo, pradeda vaikus ne santuokoje, ragina darytis abortą (automatinė ekskomunika), nesiima auginti pradėto vaiko kartu su jo biologine motina, viešai meluoja. Natūralu, kad atsiskleidusi dviveidystė visuomenėje sukėlė pagrįstą pasibjaurėjimą.

Aušra Maldeikienė įkūnija antrąjį tipą, kuris daugeliui kelia greičiau ne pasibjaurėjimą, o empatiją. Skelbdama esanti katalikė, ji viešai deklaruoja nesutinkanti su Bažnyčios mokymu, ypač šiandien politiškai jautriausiais to mokymo aspektais – gyvybės ir šeimos klausimais. Būtent šiuos klausimus, kaip pagrindinius katalikų politikų vertinimui nurodo ir Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacija, ir įvairių šalių, įskaitant JAV, vyskupų konferencijos. Pasaulyje po 1968-ųjų seksualinės revoliucijos šeimos ir gyvybės klausimai tapo pagrindine visuomenės ir Bažnyčios įtampos zona. Ne Bažnyčia nutolo nuo „laikmečio dvasios“, prisigalvojusi naujų draudimų gėjų „santuokoms“ ir paleistuvystei, o pasaulis nutolo nuo Bažnyčios mokymo, su kuriuo šiose srityse Vakarų visuomenės ir įstatymai visiškai sutiko dar septintojo dešimtmečio viduryje. Tačiau Bažnyčia bent kol kas nemėgina prisitaikyti prie laikmečio vertybinių madų, o ir neturi teisės to daryti (katalikams puikiai žinoma pareiga būti žemės druska). Tokioje situacijoje katalikai politikai atsiduria nemalonioje, tačiau neišvengiamoje įtampoje tarp žiniasklaidoje vyraujančių ir jų tikėjimo diktuojamų pažiūrų. A. Maldeikienė šioje įtampoje viešai ir, sakyčiau, išdidžiai renkasi antikatalikiškas pozicijas – paramą abortams ir gėjų partnerystei, taip pat eilei susijusių, nors rečiau aptariamų įstatymų gyvybės ir šeimos klausimais.

Faktas, jog pirmajam gražulio tipui vienu ar kitu laipsniu priklauso visi tikintieji. Niekas nesugeba laikytis Bažnyčios mokymo ar bent, platesne prasme, vadovautis taip vadinama krikščioniška morale idealiai, visi daro didesnes ar mažesnes nuodėmes. Tačiau Bažnyčia iš nieko ir nesitiki bei nereikalauja gyventi nenusidedant. Krikščioniška antropologija nenumato galimybės, kad žmogus galėtų gyventi nenusidėdamas. Bažnyčia iš tikinčiųjų prašo atgailos ir nuoširdžios intencijos su savo nuodėmėmis kovoti. Popiežius Jonas Paulius II išpažinties vaikščiojo kiekvieną dieną. Taigi pirmasis „blogo kataliko“ tipas, nors įgaunantis tokias groteskiškas formas kaip Petro Gražulio meilės nuotykiai, iš tiesų yra tiesiog kiekvieno kataliko paveikslas. Paveikslas žmonių, kurie pripažįsta, koks turėtų būti siektinas elgesys ir to siekia, neišvengiamai daugiau ar mažiau nesugebėdami pasiekti.

Visai kas kita, nors mūsų dienomis taip pat išpopuliarėję, yra vadintis kataliku, atmetant katalikybės reikalavimus ar, tiksliau, atsirenkant juos savo nuožiūra. Galima sakyti, jog tai mūsų dienų rykštė, nes šis santykis su tikėjimu plinta tiek visuomenėje, tiek dvasininkų, tiek politikų tarpe. Būtent todėl aktualu ir reikšminga apie jį kalbėti. 

Šeimos klausimas

Į nuolatos savo tikėjimą akcentuojančios Aušros Maldeikienės kaip politikės katalikybę verta pažvelgti būtent per minėtų šeimos ir gyvybės klausimų prizmę. Ne vieną kartą viešai išsakiusi paramą seksualinių mažumų politiniams reikalavimams ji šią nuostatą įtvirtino 2017 metų birželio 15 dieną Seime balsuodama už liberalų pateiktą vienalyčių partnerysčių (pagal Europos teismų doktriną prilyginamų šeimai) įteisinimo projektą. Viešuose pasisakymuose ji yra motyvavusi, kad partnerystę palaiko, nes neturėtų kištis į žmonių asmeninius pasirinkimus. „Apskritai nesu linkus kitiems žmonėms nustatinėti elgesio taisyklių“, – šiemet duotame interviu partnerysčių klausimą komentavo A. Maldeikienė.

Atsakymas didžiai ironiškas dėl kelių priežasčių. Pirma, pati įstatymų leidyba yra visuotinių elgesio taisyklių žmonėms (piliečiams) nustatinėjimas. Net jei įstatymai liberalūs, jie neišvengiamai nustatinėja žmonių elgesio taisykles. Ar tai būtų verslo, darbo, vartojimo ar politinės veiklos, ar privataus gyvenimo pasirinkimai, visas sritis vienaip ar kitaip paliečia įstatymų leidyba. Esant „apskritai nelinkus nustatinėti elgesio taisyklių“ išmintinga nesiekti darbo įstatymus leidžiančiame Seime.

Antra, kaip katalikei ir itin išsilavinusiai, Aušrai Maldeikienei tikriausiai yra žinoma, kad pagal Katalikų Bažnyčią politikos tikslas yra bendrojo gėrio siekimas, o bendrasis gėris apima ir piliečių sielų išganymą. Sekuliariam skaitytojui gali skambėti viduramžiškai, tačiau diskusija juk vyksta apie katalikus. Ši pozicija aiškiai išdėstyta popiežiaus Jono XXIII 1963 metų enciklikoje „Pacem in Terris“: „Bendrasis gėris yra gėris žmogui kaip visumai, tai yra kūno ir sielos poreikiams. Valstybių vadovai turi atsižvelgti į vertybių hierarchiją ir sielos gerovės poreikiais rūpintis ne mažiau nei materialiais kūno poreikiais. Tačiau nemirtingos sielos poreikiai negali būti patenkinti mirtingame gyvenime, todėl bendrojo gėrio siekis reiškia pareigą nesužlugdyti amžinojo išganymo, priešingai, padėti jį pasiekti“. Trumpai tariant, valstybių vadovų sprendimai (įstatymai) turi kurti sąlygas moraliam ir teisingam – išganymo link vedančiam gyvenimui. Tai jau labai sunkiai dera su nuostata nesirūpinti žmonių pasirinkimais ir „nenustatinėti elgesio taisyklių“.

Tačiau konkrečiu partnerysčių klausimu A. Maldeikienė vadovaujasi ne tik visiškai antikatalikiška politikos samprata, bet ir tiesiogiai prieštarauja Bažnyčios dokumentams vienalyčių sąjungų klausimu. Savo rinkiminėse tezėse A. Maldeikienė rašo (86 tezė): „valstybė negali skirstyti šeimų į tinkamas ir netinkamas“. Tai akivaizdi kritiška nuoroda į politikų pastangas įtvirtinti aiškų šeimos apibrėžimą per santuoką, tėvystę ir motinystę. Šia nuostata A. Maldeikienė atkartoja socialdemokratų ideologinę laikyseną, mat LSDP Vyriausybės programoje 2012 metais buvo rašoma: „neskirstysime šeimų į tradicines ir netradicines“, „nemokysime šeimų, kaip joms gyventi“, o „valstybės tikslas bus ne nurodyti, kokį bendro šeimos gyvenimo modelį asmenims pasirinkti“. Socialdemokratams yra nuoseklu ir suprantama palaikyti homoseksualų šeimos kūrimo siekį. Tačiau tai visiškai nesuprantama katalikams.

Netikintiesiems gal ir atrodo, kad katalikai politikai turėtų balsuoti atsiribodami nuo savo religinių įsitikinimų, remdamiesi nežinia kokiomis svetimomis gėrio sampratomis ir doktrinomis. Tai sena modernistų svajonė, rafinuočiausią formą įgavusi Johno Rawlso politinio liberalizmo teorijoje. Tačiau katalikybėje atsakymas į šią abejonę yra absoliučiai aiškus – katalikas politikas negali balsuoti prieš Bažnyčios mokymą.

2003 m. vadovaujant Jonui Pauliui II Vatikano Tikėjimo mokslo kongregacijos išleistos „Pastabos dėl homoseksualių asmenų sąjungų teisinio pripažinimo projektų“ aiškiai įpareigoja katalikus politikus visada balsuoti prieš vienalyčių sąjungų (nesvarbu, santuokos ar kitokia forma) įteisinimą, o joms esant įteisintoms – už tokių įstatymų atšaukimą. „Homoseksualiųjų sąjungų teisiniam pripažinimui ar jų teisiniam sulyginimui su santuoka, kai joms suteikiamos santuokai būdingos teisės, privalu aiškiai ir griežtai prieštarauti. Būtina susilaikyti nuo bet kurio formalaus bendradarbiavimo skelbiant ar taikant tokius labai neteisingus įstatymus ir, kiek įmanoma, nuo materialaus bendradarbiavimo juos taikant. Šioje srityje kiekvienas gali apeliuoti į sąžinės prieštaros teisę“, – rašoma dokumente. Tačiau A. Maldeikienei, nors katalikei, sąžinės prieštaros čia ir taip nekyla.

Gyvybės klausimas

Ne mažiau problemiškas yra gyvybės apsaugos klausimas. Maldeikienės programoje rašoma (92 tezė): „Gerbdama gyvybę, vis dėlto nepalaikau abortų draudimo, kuris neretai tik pagilina ir taip kenčiančių moterų skausmą“. Rinkimines tezes lydi ir ankstesni Maldeikienės balsavimai bei pasisakymai, nuosekliai prieš gyvybės apsaugą, išskyrus eutanazijos klausimu. Komentuodama tezę apie abortus A. Maldeikienė spaudos konferencijoje sakė: „Šitame dalyke turbūt ir būtų tikroji politika. Ar tu įsivaizduoji, kad gėrį gali atnešti per jėga primestą tam tikrą požiūrį, ar tu vis dėlto bandai grįžti į tikrovę ir pamatyti, kokia ji gali būti beprotiškai sudėtinga?“ Jos teigimu, žodžiai apie pagilinamą ir taip kenčiančių moterų skausmą pakankamai paaiškina ir pagrindžia aptariamą kontradikciją (katalikė prieš abortų draudimą). Žinia, Lietuvos visuomenė, pusę amžiaus praleidusi abortus visiškai normalizavusioje ir net skatinusioje Sovietų Sąjungoje, yra liberali abortų klausimu. Katalikų Bažnyčia nebuvo ir nėra.

Tikėjimo mokslo kongregacijos 2009-07-11 paaiškinime nurodoma, kad bažnytinė bausmė už negimusio kūdikio nužudymą ir toliau lieka aukščiausia – savaiminė (latae sententiae) ekskomunika, tai yra pašalinimas iš Bažnyčios visų to nusikaltimo dalyvių ir bendrininkų. Dokumente dėmesys sutelkiamas į  „Katalikų Bažnyčios Katekizmo“ atitinkamus straipsnius (2270–2273), kuriuose aiškiai teigiama, kad „žmogaus gyvybė turi būti absoliučiai gerbiama ir saugoma nuo pradėjimo momento. Jau nuo tos pirmos žmogaus egzistavimo akimirkos turi būti jam pripažintos asmens teisės, tarp kurių – ir nepažeidžiama kiekvienos nekaltos būtybės teisė gyventi“. Maldeikienė spaudos konferencijoje apeliavo į gausų nėščiųjų situacijų sudėtingumą. Jis iš tiesų egzistuoja. Katalikybės atsakymas – joks moters nepatogumas, baimė, patiriamas spaudimas, būsimo vaiko gyvenimo sunkumai, vaiko pradėjimo aplinkybės nėra pakankama priežastis nutraukti nekalto vaiko gyvybę.

Katalikų Bažnyčios Katekizmas apie abortus kalba plačiai ir kategoriškai. 2272 paragrafas skelbia: „Formalus bendradarbiavimas nutraukiant nėštumą yra sunkus nusikaltimas. Bažnyčia tą pasikėsinimą prieš žmogaus gyvybę baudžia kanonine ekskomunikos bausme. „Kas daro abortą, jeigu jis įvyksta, užsitraukia ekskomuniką latae sententiae, tai yra „įsigaliojančią pačiu įvykdyto nusikaltimo faktu“ ir bažnytinės teisės numatytomis sąlygomis. Bažnyčia tuo nesiekia apriboti gailestingumo; ji parodo, koks sunkus tas nusikaltimas, kokia nepataisoma skriauda padaryta nekaltai žuvusiam kūdikiui, jo tėvams ir visai visuomenei.“

2273 Katekizmo paragrafas teigia, kad „kiekvieno nekalto žmogaus neatimama teisė gyventi yra esminis piliečių visuomenės ir jos įstatymų leidybos elementas“, o tarp žmogaus prigimtyje glūdinčių pagrindinių teisių „tenka paminėti čia aptariamą kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę bei kūno neliečiamybę nuo pradėjimo momento iki mirties.“ 2274 paragrafe pabrėžiama, kad dar negimęs vaikas yra „asmuo“. Atitinkamai, abortas yra sąmoningas nužudymas. Bendra fundamentali ir nekintama Bažnyčios antropologijos nuostata yra, kad gyvybės vertės požiūriu visi asmenys yra lygūs, taigi nė vienas, kad ir negimęs, negali būti instrumentiškai aukojamas dėl kito žmogaus patogumo ar, A. Maldeikienės žodžiais, situacijos sudėtingumo.

Todėl, remiantis 915 Kanonų teisės kodekso kanonu, katalikams politikams, kurie pasisako ir balsuoja už abortų legalizavimą ar jų reglamentavimo liberalizavimą, Bažnyčia neleidžia priimti šv. Komunijos. 2004 m. Tikėjimo mokslo kongregacijos, kurios vadovu tuomet buvo kardinolas Josephas Ratzingeris, rašte išaiškinama, kad, jei vyskupui ar kunigui nepavyksta tokio politiko įtikinti nebandyti priimti Komunijos geruoju, „šv. Komunijos dalytojas privalo atsisakyti ją suteikti“. Praktikoje dvasininkams daug kur, taip pat ir Lietuvoje, trūksta noro ar drąsos būti žemės druska ir įgyvendinti tokias nuostatas. Tačiau dėl to jos nenustoja galioti.

Parodija

Neturiu jokių abejonių, kad Aušros Maldeikienės tikėjimas yra nuoširdus ir tvirtas, kad kaip privatus asmuo ji yra puiki katalikė. Galiausiai tai vertinti nei mano, nei kieno kito reikalas. Niekada nesiimčiau mokyti apie religiją jos ar ko nors kito. Tačiau kaip politikė A. Maldeikienė ne tik neatlieka jai kaip katalikei Bažnyčios skiriamų pareigų, priešingai, viešai ir išdidžiai tas pareigas atmeta, tarytum galėtų pati spręsti, kokių įstatymų priėmimas yra moralus ir tarnaus bendrajam gėriui. Savęs iškėlimas aukščiau Dievo ir Bažnyčios buvo didžioji modernybės naujovė, pastačiusi žmogų į buvusią Dievo vietą. Gal todėl A. Maldeikienė skelbia, kad katalikybėje „svarbiausias žmogus“. Tačiau tai yra politiko kataliko parodija, vis dažnesnė mūsų visuomenėje.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

lee123       2018-09-20 10:01

Flasher: nike outlet  Understandable, nike roshe  And this jordan 6  one is beats by dre sale  growing nike air max 90  into beats by dre wireless  low number of jordan 13  old, nba jerseys  But jordan 13  nonetheless, it looks nike free run  this keep air max 1  just womens nike air max  about into previously put nike air max 90  into use step. beats by dre  Look red moncler jacket   frequent dress within long nike outlet  trench clothing. jordans for sale  Track nike huarache  down nike air max 2017  blinking moncler jacket sale  light Adidas Yeezy 350 Boost  fixtures nike boots  at town celebration mont blanc discount  universe nike basketball shoes  and cheap jordans  use nike outlet  them your bust. Initial jordans for cheap  ante discount jerseys for sale  Paveli nike air max  je <a title=“mont blanc fountain pen price”

Gintaras Raulinaitis       2018-07-20 8:49

Mielieji, kviečiu balsuoti už tikrą Lietuvį gerbiamą Arvydą Juozaitį kitąmet Prezidento rinkimuose!!!!

Irena       2018-07-10 15:49

Praeitus rinkimus balsavau uz Puteiki.2019 m. rinkimuose pakolkas is jau pasiskelbusiu kandidatais ir dar abejojanciu nei uz viena balsuoti nesiruosiu.Manau, kad paskutiniu momentu dar bus “ismestas” R.Masiulis.Neduok Dieve sito i Prezidentus.Gana jau tos geldos Klaipedoje.As dar vis laukiu gal ims ir atsiras tas MESIJAS, kuriuo butu galima pasitiketi besalygiskai.Kazkodel tikiu, kad jis bus.Negi mes jau toks Dievo uzmirstas kampelis?

Pikc       2018-07-8 22:47

Įdomu - šita “katalikė” save su Liuteriu bando lyginti, kad irgi 95 tezes paskelbė? smile

Julius       2018-07-5 18:34

Mockininku gauja ją stumte stume į prezidentes.

Maldeikienė- liberali antidemokratė?       2018-07-5 9:55

Ji užblokuoja savo feisbuke kultūringas, argumentuotas, bet kritiškas nuomones (Sinicą užblokavo be jokios sąžinės graužaties, nes jos ir neturi…)...Tokią briuselinių ,,vertybių” propaguotoją, lietuvių nacijos ir kalbos niekintoją, akių kitiems drąskytoją ir antidemokratę kai kas norėtų rinkti į prezidentus? Tai ko jūs verti ,kitos nuomonės gniaužėjos, A.M. gerbėjai? Net jos buvęs vyras sugebėjo ją perkasti , o tamstelių , komentuotojai, protas ir demokratiniai principai bei įžvalgumas kur???:)

to grumstas       2018-07-3 19:27

jei nežinai tai tas degradavęs puteikis irgi remia pedero-parnerystes.
galiu parodyt straipsnį kuriame jis apie tai atvirai kalba.

Ramiros       2018-07-3 18:13

Gal kiteip : vaidina katalikę, bet po vaivorykštine vėliava?

Katalikai,       2018-07-3 15:45

nesityčiokit.Reikia žvelgti su užuojauta.Visi esam kada nors kur paklydę.

Leninas -Aušrai       2018-07-3 14:16

Dukhra,gal būtų užtekę ir KETUHRIŲ,bet gehrų.

grumstas       2018-07-3 12:57

Aš jų neteisiu,  nei Petro nei Aušros…  kiekvienas rinkimės politikoje savo mylimajį politiką pagal savo “sugedimo” laipsnį. Viename komentare ir Puteikis suniekintas , nesugalvoju, ką jis padarė blogesnio, nei daugelis seimūnų? Kartais prirašoma komentare padoresnio politiko vardas šalia netikšos- tada apipurvinami visi kartu, nors kitas būna nepelnytai paniekintas.
O Autoriui ačiū už Tikėjimo reikalavimų atskleidimą , analizę- nuoseklią, suprantamai paaiškinant. Perskaičiau ir susigūžiau - niekada man nepasiekti to , ko reikalauja Tikėjimas…

Ponia Albina,       2018-07-3 12:41

o ko pati tiekiesi iš MGU absolventės, jei ne makaronų - gero deziuko nebrandžioms sieloms? Ji net maskoliškos disertacijos niekaip negali runkeliams parodyt.

albina       2018-07-3 11:53

Tezės - tai tik piaro priemonės būsimiems rinkėjams:noras ir pastangos įtikti ir katalikams,ir musulmonams,taipogi ir gėjams,nes poniai svarbiausia ...žmogus.Juokinga,nes D.G.neatsakinėja į nesuderintus klausimus,nerengia spaudos konferencijų,ką labai kritikuoja kandidatė A.M.,bet ji blokuoja kiekvieną,kas prieštarauja jos tiesai!Ji blokuoja savo galimus balsuotojus? Kur logika?Kur tas ypatingas aušros,gi ne sutemų,protas?

Mix       2018-07-3 11:36

Kaip visada labai ačiū Vytautui Sinicai už kataliko santykio su politika klausimo analizę. Šio autoriaus straipsniuose dažnai randu sau naudingos informacijos.

Birutė Rutkauskaitė       2018-07-3 11:33

Labai atidžiai perskaičiau šį ilgą jaunojo , bet brandaus apžvalgininko Sinicos straipsnį ir visiškai sutinku beveik su visais autoriaus teiginiais. Bravo- drąsiai ir teisingai jis parodė “katalikės” ponios Aušros Maldeikienės visiškai nekatalikišką elgesį—NEKATALIKIŠKĄ BALSAVIMĄ UŽ VIENALYTES SANTUOKAS- PARTNERYSTES, nemokšišką ar veidmainišką  katalikybės aiškinimą-teigimą dėl žmogaus viršenybės prieš Dievą ir pan…MANO supratimu- jos religiniai įsitikinimai- visiška mišrainė, lanksti kaip nendrė vėjyje…Ir pilnai sutinku su autorium, kad Maldeikienė yra KATALIKO POLITIKO PARODIJA

Dzeikas       2018-07-3 10:40

PS.Trigrasis apie Maldeikiene:
Kaip sake vienas kunigu “ir nelabieji svarus, taciau isdidus”.

Dzeikas       2018-07-3 10:37

Autorius siaip ne ant Maldeikienes joja, bet lygina 2 Lietuvos kataliku tipus kuriems ko ne etaloniskai atstovauja Grazulis ir Maldeikiene. Nesakau, kad tas nebudinga kitoms salims, taciau ten nors dvasininkija ne taip pazeista.Lankydamasis lietuviskose katalikiskuose baznyciu pamaldose jausmas tarsi atsistotum i pasaldinta ir pakvepinta shuda. Nesmirda , kvepia net salsvu roziu aliejum taciau substancija - ismatu.
Ypac kai lietuviski kunigeliai prabyla per pamaldas apie politika arba ismusineja pinigus uz sakramentus.
Buvo, gal ir yra Lietuvos kataliku baznycioje tikru, krikscionisku kataliku(tevas Stanislovas A+A taciau ju ten nelaiko.Nugruda kur giliau ir toliau, kad geschefto negadintu.
Syki apie Maldeikienes tipa cia issisakyta, apsistosiu ties Grazuliu. Be abejo, turime atleisti paklydusiems, o svarbiausia atgailaujantiems, taciau niekur nepasakyta VISAS kaltes ir BEGALO. Pasakyta “daug” kartu atleisti ir Dievas “daug” atleidzia. Taciau ne “begalo”.
Va tik ribos neparodyta. Kiek sau atleidziat - tiek kitiems atleiskit. Turbut.

Tarabilda       2018-07-3 10:16

Blogiausia, kad pati bažnyčia pati savęs ir mokymo negerbia ir balamūtina savo kalakutus (pardon, - katalikus).

Misteris       2018-07-3 9:39

Aurinei lieka tik ŽIOPČIOTI.
Ji per BUKA argumentuotai atsikirsti Sinicai.

Chingishan       2018-07-3 9:36

Tas pats taikintina ir Skverneliui ir Puteikiui- (apie visokius auštrevičius net nekalbu)čia tie kas matomai bandys eiti į prezidentus. Turėkit omenyje tai- ir kad šitie išgamos nei vieno balso negautų.

ranga       2018-07-3 8:20

brangioslietuvosmoteriškės, nebijokit!
jeigu gražulis užtaisys jums vaiką, maldeikienė padarys jums abortą.

Maldininkiėnė       2018-07-3 8:00

Labai laukiu popiežiaus vizito.
Prašysiu įšventinti mane į kuniges. Arba bet kanonizuoti šventąja.
Už uolią katalikystę.h

žopienė       2018-07-3 7:51

Skaitau Tezes ir verkiu- iš laimės.

Kaip katalikiškai įgyvendinti Viziją 2030?       2018-07-3 7:48

Kiekviena moderniai ir pažangiai nusistačiusi lietuvė, bent kartą metuose privalėtų pasidaryti abortą. O acilikėles reikia tiesiog sterilizuoti ir bus aleliuja.

pavėlavusi pažanga       2018-07-3 7:43

Laiko nesustabdysi ir nepasuksi atgal.
O gaila.
Vot, kažkada ausrinos mama tikriausiai nieko nežinojo apie aborto naudą...
Būtų buvus supažindinta, nebūtų...

ausrina malvina       2018-07-3 7:36

Sakydama jog esu katalikė aš turėjau omenyje, savo kaip seimūnės, priedermę.
Aš esu genderizmo-sodomizmo įteisinimo įstatymiškai proveržio katalizatorIUS.
Kodėl ne katalizatorĖ?
Todėl kad taip pažangeu!

minimalizm       2018-07-3 7:21

Katalike Maldeikiene, gal vietoje 95-ių tezių paskelbtum vieną:
-Kur yra Deimantė?

pirmūnė perspektivnykė       2018-07-3 7:18

jo, Pindeikienė katalikė, o Sadūnaitė kas tokia?
acilikėlė?

pakalusios bobos arfografija       2018-07-3 7:12

Baikit pjaut moteriškę. Ji netyčia.
Rašant tezes netyčia nuspaudė ne tos raidės klavišą.
Vietoj “katalikė” turėjo būti - pakalikė.
Globalizmo, genderizmo ir orwelizmo pakalikė.

žanras       2018-07-3 6:31

parodija >> groteskas >> farsas >> ausrina malvina >> klounada rinkimų cirke


Rekomenduojame

Remigijus Šimašius ir vėl demonstruoja savo provincialumą: stotelės prie mokyklų pavadintos „Kiss and Ride“

Vidaus ir užsienio migracija Lietuvoje

Plaukiantys prieš srovę: rumunai sieks Konstitucijoje įtvirtinti vyro ir moters santuokos apibrėžimą

Liudvikas Jakimavičius. Popiežiaus Pranciškaus belaukiant

Rasa Čepaitienė. Silpnumas

Geroji Naujiena: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi“

Vytautas Radžvilas: „Da­bar by­ra pa­sau­li­nė neo­li­be­ra­liz­mo sis­te­ma“

Valdas Vasiliauskas. Tauta jau nebeturi kur trauktis

Naujieji barbarai. Jiems niekada nebus gana. O mums?

Vidmantas Valiušaitis. Kurio Lietuvą – Adolfo Ramanausko-Vanago ar Petro Cvirkos – rinksimės kurti?

Algimantas Rusteika. To nemato tik aklas

Nuo bačkos. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas: čia elementarus ūkininkavimas, kodėl čia taip surezonavo – sunku pasakyti

Vidmantas Valiušaitis. Žmogus liko toks pats: in memoriam Jonui A. Antanaičiui

Arvydas Juozaitis savo apsisprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose praneš jau šį pirmadienį

Skirmantas Malinauskas primena: egzistuoja ne tik melo inžinerija, bet ir du BK straipsniai

Jolanta Dambrauskienė: SOS! Kauno Laisvės alėjoje žalojamos liepos

Algimantas Rusteika. Naujausi Sprinter „tyrimai“: Arvydo Juozaičio nebuvo, nėra ir nebus?

Dalai Lama: Europa priklauso europiečiams – kiekvienas turime puoselėti savo šalį

Vytautas Sinica apie didžiausią grėsmę Lietuvai: kai provakarietiški vanagai ima nebesiskirti nuo prokremliškiausių vatnikų, tačiau visi apie tai tyli

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla yra politinė

Aras Lukšas. Išpuolis prieš Generolą Vėtrą: čekistinio žanro klasika

Nuo bačkos. Saulius Skvernelis: kultūros darbuotojų protestams nėra pagrindo

Europos Parlamentas balsavo už sankcijas Vengrijai

Nickas Hanaueris, Davidas Rolfas. Naujasis ekonomikos mokslas: gerovė „nelaša iš viršaus į apačią“ – ji „plečiasi iš vidurio“

Arvydas Juozaitis Ramūnui Karbauskiui – viešas laiškas

Algimantas Rusteika. Tas, kuris juokiasi, yra laisvas net nepriklausomoje valstybėje

Ričardas Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo, kaip stabdyti socialinį dempingą

Bronius Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę

EŽTT: Norvegija pažeidė žmogaus teises byloje dėl vaiko teisių

Liudvikas Jakimavičius. Išeiviai ir mes, arba Gyvenimas Vezuvijaus papėdėje (papildyta)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.