Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Vytautas Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 4 d. 0:06

36     

    

Vytautas Rubavičius. Vienoje gretoje su Rūta Vanagaite – Tomas Venclova

Poeto Tomo Venclovos nuopelnų laisvinant lietuvių tautą ir jos savimonę iš tamsumo, atsilikimo, nacionalizmo, žydšaudžiavimo, rusofobijos, polonofobijos ir kitų blogybių, nuo kurių iškiliam liberalios pasaulėjautos pasaulio piliečiui taip užima kvapą, kad jis net ima ir prasitaria – dūstu, jokioje jaučio odoje nesurašysi. Tad nekeista, kad jis visu savo tarptautiniu laisvo žodžio gynėjo stotu puolė remti Rūtą Vanagaitę, susilaukusią visuomenės pasipiktinimo už savo plačiai skleidžiamus pramanus apie lietuvių pokario kovų didvyrį, gerą dešimtmetį sovietinių okupantų medžiotą pasipriešinimo kovos vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Suimtą, žiauriai sadisto Dušanskio ir jo sėbrų kankintą, nuteistą ir sušaudytą kovotoją „rašytoja“ pavertė NKVD bendradarbiu, išdaviku, sovietinės sistemos pagarbintoju, galop – palūžusiu žmogumi. Suprantama, su užuominomis apie jo galimą dalyvavimą žydų žudynėse. Be tokių užuominų „palūžėlio“ portretas nebūtų toks išraiškingas ir tinkamas tarptautinei žiniasklaidai. Kaip galima kartoti, esą Vanagas pats bandęs nusižudyti, perskaičius šiurpinantį anuometinių sovietinių gydytojų detalų aprašymą, kokios buvusios kankinio žaizdos po tardymo ir kokias operacijas reikėję atlikti. Tik nepaprastai kūrybinga viešųjų ryšių specialistės vaizduotė pajėgi kildinti pasakojimą apie profesionalų kariškį, kuris bando nusižudyti badydamasis akių obuolius ir traiškydamasis sėklides. Tad stebime ir dalyvaujame lietuvių tautą ir valstybę juodinančios kampanijos, pradėtos didelį atgarsį susilaukusia knyga Mūsiškiai, antrame veiksme. Jų turėtų būti ir daugiau – juk sutartinai veikia pagarsėjusių viešųjų ryšių praktikų pora, atsidavusi tarptautinei kovai su lietuvių tautoje glūdinčiu antisemitizmu, o gal ir „fašistinėmis nuotaikomis“. Toje kovoje skambus ir Kremliaus „prieš fašizmą“ kovojančių internacionalistų balsas bei pinigai.

Kam jau kam, o Venclovai derėjo susilaikyti. Apie tai jam jau buvo priminta. Tačiau širdžiai neįsakysi. Ir ne tik širdžiai, bet ir įpročiui į viską žvelgti tų pačių viešųjų ryšių požiūriu – kaip vienas ar kitas skandalas bei visuomeninį rezonansą įgavęs įvykis padeda kurti asmeninio reikšmingumo „kapitalą“. Paremdamas Vanagaitę, Venclova ir savo lietuviams gerbėjams, ir tarptautinei publikai pasirodo tinkamuose pavidaluose, kuriais jau yra įpratęs prisistatyti. Tų pavidalų keletas. Lenkų publikai – polonofilas, kovojantis su atsilikėlių lietuvių menkaraštiška polonofobija, neseniai lietuvių publikai atskleidęs didžią „istorinę tiesą“, esą A. Smetona sugalvojęs lenkus priešus, rusų draugams – kaip rusų kultūros puoselėtojas, kovojantis su gajais lietuviškaisiais rusofobiniais prietarais. Pasirodymas E. Zuroffo režisuojamuose renginiuose teikia ypatingų tarptautinio garso balų. Venclovos rašytą ir vietinės žiniasklaidos paslaugiai paskleistą Vanagaitės palaikymo raštelį nepaprastai įdomu skaityti. Trumpas, gausu prasmių ir niuansų, tačiau svarbiausia žinia – visi besipiktinantys ar kaip kitaip smerkiantys Vanagaitės pasisakymus esantys Kremliui „naudingi idiotai“. Ne Vanagaitė su savo daugybe lietuvius juodinančių interviu Rusijos žiniasklaidai, o patys tokiais jos pareiškimais besipiktinantys lietuviai. Beje, tarp besipiktinančių nemažai ir Venclovos gerbėjų, taip pat pažangaus ir liberalaus jaunimo. Kodėl toks negailestingas lietuvių apibūdinimas? Matyt, dėl to, kad Vanagaitė nėra ir negali būti idiotė, nes ji tik puikiai dirba savo gerbtiną, didelio tarptautinio atgarsio susilaukiantį darbą.

Venclova gerai valdo plunksną, tad pirmiausia apsidraudžia, sakydamas nesiimąs „spręsti jo (Vanago – V. R.) biografijos klausimų“. Tačiau kas glūdi tokiame pasakyme? Venclovai šmeižikiški pasisakymai apie iškilų lietuvių tautos sūnų, yra tik biografijos klausimai. Tačiau juk žmonių pasipiktinimą ir sukėlė tie „klausimai“. Kita vertus, kam kam, o jau rašytojui derėjo tais biografijos klausimais bent jau pasidomėti prieš platinant ginamąjį raštelį. Didele panieka dvelkia ir didvyriškos Vanago kovos, jo kankinimų ir nužudymo apibendrinimas – „biografijos klausimai“... Skaitytojas tuoj nuvokia, kad toks tad jau tas lietuvių „istorinis veikėjas“, kad tarptautinio pripažinimo sulaukęs rašytojas iki šiol taip ir nerado laiko tais klausimais pasidomėti. Dar vienas apsidraudimas, tačiau su tam tikra objektyvistine potekste ir sykiu Vanagaitės pasisakymų svarbos pripažinimu – „galimas daiktas, kai kurie Rūtos Vanagaitės tvirtinimai klaidingi“. Kaip čia nepritarsi Venclovai – juk jis nemanąs, kad viskas teisinga. Tačiau – „galimas daiktas“. Ir tik – „kai kurie“. Išvada – kai kurie neabejotinai teisingi, o gal net visi. Tokia tad gilioji potekstė. Po jos pereinama prie Vanagaitę ištikusių baisybių – „pjudymas“. Vargšė autorė, kuriai už žodžio laisvę ir tiesos paieškas tenka tiek daug išgyventi. Kaip čia prie jos neprisijungsi ir neparodysi pasauliui, kad dar yra parako poeto parakinėj: „Tačiau jos pjudymas man primena sovietinius laikus. Beje, jis daug sėkmingiau pasitarnauja Vladimiro Putino propagandai, negu bet kokie Rūtos Vanagaitės teiginiai“. Patriotiškai nusiteikusiems „naudingiems idiotams“ skirti reikšminiai žodžiai „sovietmetis“, ir „Putino propaganda“. Koks lietuvis norėtų su tomis baisybėmis sietis?.. Dabar Vanagaitė tampa esminiu lakmuso popierėliu, padedančiu išryškinti Lietuvos visuomenėje glūdinčias blogybes. O pats Venclova atlieka didelį herojišką darbą: drąsiai ir negailestingai įvardydamas lietuvius „naudingais idiotais“ kviečia juos to „idiotizmo“ atsisakyti – nereaguoti į jokius Vanagaitės, o su ja Zuroffo ir kompanijos pasisakymus apie lietuvių tautą ir jos didvyrius. O kad tie „naudingi idiotai“ kuo greičiau susiprotėtų, pridedamas ir numanomas jų „fašistiškumas“ – pasirodo, jie „teikia puikios medžiagos Putinui, bandančiam įtikinti pasaulio viešąją nuomonę, jog Lietuvoje reiškiasi fašistinės nuotaikos“. Juo labiau visuomenė piktinsis Vanagaite, juo daugiau bus tos „fašistinės nuotaikos“, kuri taip reikalinga Putinui. Toks yra Venclovos nuosprendis.  Venclova puikiai supranta, ką rašo ir teigia, dorų žmonių pasipiktinimą įvardydamas fašistinėmis nuotaikomis ir šitaip pritardamas tai pačiai Putino propagandai, tačiau mano, kad lietuviai „naudingi idiotai“ jo minties nepagaus, o rusai, gal net ir platesnieji pasaulio viešosios nuomonės sluoksniai, – kuo greičiausiai pritars kovotojui su lietuviškuoju nacionalizmu ir fašizmu.

Prisipažindamas esąs iš tų „naudingų idiotų“ vis dėlto svarstau, kokiu „idiotu“ buvo pats poetas, prieš gerą dešimtmetį aršiai kovojęs su lietuvių „rusofobija“, įvairiausiuose pasisakymuose aiškinęs, kaip sudemokratėjo Rusijos valdžia ir visuomenė, apgailestavęs, kad mes taip ir nesuvokiame, kaip pergalingai vakarietiškos vertybės įsitvirtina politiniame ir kultūriniame tos šalies elite, ir raginęs prezidentą Valdą Adamkų neprarasti istorinės galimybės kartu su kitais Vakarų šalių lyderiais sudalyvauti to paties Putino rengtame karo užbaigos 60-mečio minėjime. Prezidentui užteko sveikos nuovokos nevykti, nes vietiniams „idiotams“ jau aiškiai matėsi agresyvūs imperiniai naujosios Rusijos politikos ypatumai. Tačiau Venclova nebuvo „idiotas“ – rusų publikai, o sykiu ir tam tikram europinio elito sluoksniui, rodė savo, kaip kovotojo su vietinių rusofobija, pavidalą, neužmiršdamas tuos vietinius dar ir paauklėti liberaliomis pasaulio piliečio vertybėmis. Šiuo metu kuo puikiausia proga netiesiogiai pasauliui parodyti ir savo, kaip Zuroffo draugo, pavidalą – juk tam ir tarnauja „fašizmas“. Nenustebčiau, jei šis sumanymas suveiktų ir Rusijos kanaluose, taip pat ir Izraeliui skirtuose, išvystume garbųjį poetą, pavargusiu nuo didvyriškų kovų balsu samprotaujantį apie tiesiog neišgydomas ir demokratizavimui nepasiduodančias prigimtines lietuvių ydas, kurias savo „drąsiais šiuolaikiškais klausimais“ ir „sudirginanti“ didžioji kovotoja už žodžio laisvę ir istorinės tiesos ieškotoja Vanagaitė. 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dream stalker        2017-11-7 19:49

As ne. Man pasakojo mano mokytojas, kad raudoni čekistai tai yra pats žemiausiais padaras kuri galima sau isivaizduot. Tai tas padaras kuris šauna i nugara ir “stukačina” savus(lietuvius).

maladiec, -       2017-11-6 1:59

geriau apsišviesti, mulkeriau, net neįmanoma. Tu sakai, tu žinai, nes gal pats iš tenai.

Dream stalker        2017-11-5 11:23

“ne KGB agentas, o KGB rezervo karininkas” Nereikia maišiti. KGB tai atskira struktura neturinti nieko bendro su kariuomene.

>nereikia iškreipti faktų       2017-11-5 9:51

Nereikia iškreipti V.Rubavičiaus straipsnyje išsakytų minčių, suvedant viską į makulatūros perdirbimo (ką jūs vadinate “knygų naikinimu”) temą. V.R. straipsnyje pateiktos dusuliu nuo Lietuvos sergančio poeto citatos parodo, kad mėginate nukreipti į trečiaeilius dalykus. Dėl leidyklos pozicijos teko girdėti daug versijų, kad tai esą rinkodaros akcija, arba štai jūsų pateiktoji apie uolųjį knygų naikintoją (ne KGB agentas, o KGB rezervo karininkas), mėginusį tokiu būdu balintis, ar dar labiau sofistikuotų teorijų. Ginčykitės į sveikatą dėl niekų, bet V.Rubavičiaus pateikta Venclovizmo analizė yra visai ne apie tai.

nereikia iškreipti faktų       2017-11-4 20:28

Tomas Venclova ne gynė Vanagaitę, bet pasipiktino jos knygų naikinimu. Nereikia iškraipyti faktų. Kaip paaiškėjo, uolusis knygų naikintojas - buvęs KGB agentas (LRT forumo informacija), norintis įrodyti, kad „jis ne prie ko“.

ne zinau kaip ten       2017-11-4 17:46

su misko broliais,kas didviriu buvo kas iki ausu savo tautieciu kraujuje…bet seku sito portalo linija per Ukrajinos ivikius. Palaikete ta visa zooparka pabegusi is narvu ir dabar tyla! Taip ir tada buvo,susiskalde lietuviai,kas musu istorijoje budavo daznai.

Puikus       2017-11-4 7:50

straipsnis. Obuolys nuo obels toli nenurieda. Kaip Antanas Venclova be galo mylėjo Staliną ir išdavė Lietuvą, taip ir sūneliui Lietuva stovi ašaka gerklėje.

per daug dėmesio Vanagaitei       2017-11-4 1:15

Pati Vanagaitė - tik ruporas, žiūrėkite giliau ir bandykite suprasti užsakovų elgesio priežastis. O ruporu, manau, yra daug. Užsičiaups Vanagaitė, prabils Žąsaitė, ar koks Bliūdlaižis. Man atrodo, užsakovai kaip tik to ir tikėjosi, kad visi emociškai savo žvilgsnius nukreips tik į ruporą.

Vanagaitė pradėjo atgailauti       2017-11-3 15:42

Nežinau tik ką darys su 30 sidabrinių ir ar ieškos sausos šakos.

Išeitis yra       2017-11-3 10:44

“Dar nesame išsivadavę iš sovietų pusprotinės valdžios, būtent sistemos.
(šiandien rašo Vytautas Landsbergis delfyje). Mums skaito okupantų nusikaltėliškų struktūrų baudžiamuosius (jų valstybinio teroro) dokumentus, ir mes to klausomės, vertinam. Ginčijam! Užrašė kankinių anuomečius „parodymus“, o dabar kiti cituoja, ir mes tai priimam kaip tikrai ištartus parodymus. Juk rašinėjo į protokolus ką norėjo. Necituokim nors patys įsivedę į „diskursą“, į smegenis. Nes tuo būdu rodom, kad tebesame okupuoti. Kaip laisvintis? Tepadeda mums dar sykį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, jo paliktoji Deklaracija, kovotojų krauju pasirašyta. Konstitucija būsimai laisvai Lietuvai. Gal tokios dar neturime? Bet esame Seimo aktu įvedę LLKS deklaraciją į Antrosios Respublikos teisinę sistemą, tad ir laikykimės. Mūsų įstatymas! Šio teisės akto 16 straipsnyje apie Lietuvos demokratinę santvarką pasakyta: „komunistų partija nelaikoma teisine partija“. Jei Vytautas, Vanagas ir kiti būtų sulaukę Kovo 11-osios, jie būtų priminę, ką reikia įrašyti į 1990 metų Laikinąją atkurtos nepriklausomos šalies konstituciją. Prisiminkim dabar. Tokia reikalinga ir pamatinė nuostata: „SSRS okupacijos laikotarpio svetimos jėgos primesti baudžiamieji „įstatymai“ nelaikomi ano meto įstatymais, neturėjo ir neturi teisinės galios“. Su jais – ir NKVD bei kitų nusikalstamų organizacijų politiniai „teismai“ su savo popieriais. Toks ir kolaborantinis nesamos valstybės „aukščiausiasis“ teismas. Aiškus būtų atsakymas kiekvienam, ligi šiol tebecituojančiam panašią literatūrą kaip tiesos ir teisės šaltinį. Gal turim teisininkų, tegu įregistruoja Seime to pobūdžio trumpą projektą.”

Irena Balčiūnienė       2017-11-2 16:20

Dėkoju Vytautui Rubavičiui už straipsnį, labai besiskiriantį nuo Bernardinų vyr. redaktoriaus Donato Puslio liokajiško rašinio „Vanagai ir Vanagaitė“. D. Pusliui R. Vanagaitės „pjudymas“ primena tą vietą Šventajame Rašte, kur „Jėzus kalbėjo miniai, norinčiai akmenimis užmėtyti moterį.“ Taigi, T. Venclova, anot D.Puslio, elgiasi taip kaip Jėzus!

ruta       2017-11-2 10:27

‘10:51’ , o as netikiu , kad jus padorus zmogus , kuriam rupi Lietuvos interesai . Jusu apgailetina rasliava , tai tipinis komunistinio -KGB rezimo propagandos ir manipuliavimo pavyzdys - pasieti abejone zmonems , kurie neturi istorines atminties , sveiko proto ir nesugeba , tingi, patys susirasti info ir atlikti analize   ..

ruta       2017-11-2 10:19

Didziule pagarba Gerb Rubaciui uz tiesos ir palaikomo zodi zuvusiems uz nepriklausoma Lietuva .O ,nomenklaturinis tarybinis ‘disidentas’ Venclova tik ir sugeba laikyti savo snobeli pavejui , kad tik jo pasturgaliui butu silta ir komfortiska - neisejo is jo nei poeto , nei padoraus SAVO Tevynes piliecio ..

Kiek be šmeižtūm Vanagaitę       2017-11-2 9:51

Bet aš netikiu nė vienu “miško brolio” didviriškumu ir patriotiškumu. Yra gera knyga, kurioje surašytos apie 10 tūkstančių “miško brolų” nužudytų pavienių ir šeimomis žmonių. Tai ką, kiti žudė, o Ramanauskas - vanagas buvo šventasis? Vanagų prigimtis - žudyti.

vilnietis       2017-11-1 18:03

Abu norėtu vėl parvežti į Lietuvą SAULĘ.
Prezidentė turėtu neprisidėti prie tokių išgamų ir atimti apdovanojimą,
kol garbingi žmonės jo neatsisakė.

Clerkenwell       2017-11-1 17:46

Na Venclova dirbo KGB ir, aisku, prisidirbo tiek, kad atgal grizti nera kur. Reikia sunaikinti lietuviu tautiskuma nes tik tada jo isdavyste pavirs tiesiog eilute jo biografijoje.
Tarp kitko, zodis rusofobija buvo sukurtas KGB departamentuose. Taip pat kaip zodis Islamofobija buvo sukurtas teroristines organizacijos Musulmonu Brolija.

Belieka isvadinti Venclova, Vanagaite ir Zurifa lietuvofobais ir uzmirsti siuos vardus ir veidus visam laikui.

Vija       2017-11-1 15:30

Puikus straipnis. Galima apie tai pasakyti ir paprasčiau: bailiams visada buvo nepriimtina principinga kieno nors pozicija. Ypač bailiai nemėgsta herojų visokių, didvyrių ir pan. Jie tiesiog tirta, jei negali pasirinkti svyravimo kaip pozicijos. Bet dabar jie labai mielai prisiima tvirtą teisuolių poziciją paraduose etc. dėl sušaudytų žydų, tarsi jie, rizikuodami šeimos narių ir savo vaikų gyvybėmis,  būtų tikrai tada juos gelbėję.  Bjauru ir tiek.

92 metų (!) partizano Juozo Jakavonio-Tigro,       2017-11-1 14:25

buvusio Alfonso Ramanausko-Vanago ryšininko, šiandienos pasakojimas:
https://www.delfi.lt/video/laidos/dokumentika/a-ramanausko-vanago-rysininko-j-jakavonio-tigro-pasakojimas.d?id=76215675
J. Jakavonis būdamas vos devyniolikos davė partizano priesaiką. Dvejus metus trukusi aktyvi J. Jakavonio-Tigro partizaninė kova baigėsi 1946 metų gruodžio 8 dieną, kai savo gimtajame kaime, kaimyno namuose, buvo enkavedistų suimtas su partizanų spauda. Tuomet prasidėjo kankinimai ir kruvini tardymai Merkinės milicijos rūsiuose, Varėnoje, o galiausiai ir Vilniaus KGB rūsiuose.
Po vergiško darbo dešimtmečio Sibiro fabrikuose, lageriuose, kasyklose
1959 m. J. Jakavonis su savo šeima grįžo į Lietuvą. Šalia jo namų
dabar atkastas ir įrengtas bunkeris, buvusi Pietų Lietuvos partizanų vadavietė.

Siūlytojui       2017-11-1 14:04

Neteršk.
Adminui: šalinkit tokius komentarus nedelsdami.

A. Ramanausko-Vanago ryšininko J. Jakavonio-Tigro        2017-11-1 14:04

Partizano Juozo Jakavonio vaikaitė Miglė Rukštelytė, šiais metais baigusi Vilniaus jėzuitų gimnaziją, pakalbino savo senelį partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, buvusį Alfonso Ramanausko-Vanago ryšininką. Štai, ką jis papasakojo ne tik apie Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Aldona Žemaitytė,       2017-11-1 13:43

Juozo Jakavonio knygos „Šalia mirties“ redaktorė:
„Ši Juozo Jakavonio knyga – dar vienas paminklas Lietuvos partizanams-laisvės kovotojams, dar viena plyta ar akmenėlis į tą didingą memorialą,
kuris kada nors iškils nukankintiems ir žuvusiems miško broliams.
Dauguma partizanų nesulaukė Lietuvos laisvės, nors tikėjo
(kaip stebuklingai jie tai žinojo), kad laisvė ateis.
Mes nesulauksim jų apvainikavimo kaip mira kvepiančiais rožių ar laurų vainikais, bet žinome, kad tokia valanda kada nors ateis.“
Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės
prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi:
„Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.
1944–1953 Lietuvos partizanai buvo nepriklausomos Lietuvos kariuomenė,
kovojusi prieš okupantus. Artėja Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos 70-osioms metinės ir Lietuvos kariuomenės 100-osios metinės, todėl dar neiškeliavę Anapus Lietuvos partizanai turi viltį, kad, švenčiant šiuos jubiliejus Kryžkalnyje, iškils didingas memorialas, skirtas žuvusiems jų kovos draugams,
kad ateities kartos žinotų, kokia buvo Lietuvos Nepriklausomybės kaina.

siūlau       2017-11-1 13:38

Paskelbkime 2019 metus Apipjaustytos birkos metais! smile Iniciatoriai, 5 konservatoriai, parodo pavyzdį ir apsipjausto. Jei tai dar nebuvo padaryta jiems vaikystėje. smile

Breivikas       2017-11-1 13:20

Iš Tomo Venclovos laiško Kultūros barų redakcijai: “neįsivaizduoju norvegų, bet kokiomis aplinkybėmis šaudančių vaikus, moteris ar šiaip niekuo dėtus žmones”. (KB, 2009, Nr.10) Suprask, lietuviai, skirtingai, nei norvegai, iš prigimties turi polinkį “bet kokiomis aplinkybėmis” “šaudyti niekuo dėtus žmones”. Po poros metų vienas Norvegijos pilietis, pavarde Breivikas, įrodė poetos žodžių nepagrįstumą.

$+$       2017-11-1 10:36

Pirmas įspūdis, kad V. Rūbavičiaus kritikuoja T. Venclovos nuomonę. Bet… T. Venclova užėmė poziciją. Ir tai jau visai kas kita.

Nežinau kas stumia idėja 2019 metus Lietuvoje paskelbti “Žydų metais”, bet žinau, kad T. Venclova tai idėjai pritaria. Taigi, jei jis neadvokatautų R. Vanagaitei, mažų mažiausiai, liktų nesuprastas. Gal būt ir pati R. Vanagaitė neturėjo ideologinių tikslų, sakykime, paprasčiausias merkentelizmas - 2019 m.  valstybinė premija ar medalius už nuopelnus. Juk T. Venclovai kabina. Jei paklauskite - už ką?! Argi tai svarbu! Juk jis Venclova!

Šiame kontekste nereikėtų smulkintis, jei jau 2019 metai - “Žydų metai”, tai vadinkime daiktus savo vardais - Lietuvoje 2019 matai ” Dušanskio ir Slavino metai”.

Al.       2017-11-1 1:18

Gal Venclova tam darbui ir buvo į Vakarus išsiųstas ?

neprisizaiskit       2017-11-1 1:03

Visa si partizanu aktualizacija, Tapino ir Vanagaites, Lasininio ir Kanapinio kova panasu i dumu uzdanga. Kam? Gal Astrave grandinine reakcija jau paleidziama, gal naujas kiseninis prezidentukas taip vairuojamas i Muravjovo rumus. Gal dar kokie geopolitiniai luziai po kojomis kai visi ziuri i dausas.

Pikc       2017-11-1 0:21

Zenonai, gi ji teroristę broncovskają už lietuvių žudymą apdovanojo “už nuopelnus Lietuvai”, tad visokios venclovos - smulkmena.

dar baisiau       2017-10-31 23:35

Venclova toje hierarchijoje turėtų stovėti gerokai aukščiau už Vanagaitę. Anksčiau kurį laiką netgi maniau, kad “ekslietuviu” ir “floridiečiu” pasirašinėja būtent Venclova, kol Floridos išsigimėlis pats neišlindo į dienos šviesą.

pritariu autoriui ,"ale"       2017-10-31 22:55

berods tokie plunksnos meistrai ,kaip “guminis” venclova tokios “pompos”,tokio “gumos” tempimo aprašant ano eilinį antilietuvišką “pirstelėjimą” , nelabai ir tenusipelno.

to Nepasirašysiu       2017-10-31 21:43

O prie ko čia Landsbergis? Nieko neveikiat tik su Landsbergiu kariaujat, ane, drąsuoliai? O va su rimtu priešu negalit ir tuoj į krūmus neriat kaip tas vienas kariuomenės, berods, vadas nuo LDDP per pučą? Dėsit ir Jūs į krūmus. Drąsus tik čia Landsbergį pliekti, ne daugiau. Net Salomėjkos dirikai po užsienius važinėjo ir mokytojus sekinėjo anais laikais, nežinot ar tik dinderį mušat, a?

Kodėl T.Venclova        2017-10-31 20:37

ir kiti,kurie mus moko gyventi iš vakarų,negrįžta gyventi į Lietuvą.Na,nors laikinai,ar didesnę metų dalį?

Juozapas       2017-10-31 19:50

Na, šį kartą Autorius pasistengė. Geras straipsnis. Man patinka- labai taikliai pagavo Venclovos konjuktūriškos natūros esmę.
Pritariu. Taip ir yra!

Zenonas       2017-10-31 19:34

Ačiū už straipsnį. O kaip su ką tik Venclovai prezidentės įteiktu apdovanojimu? Labai stebėjausi tokiu prezidentūros aklu žingsniu. Juk buvo atvejų, kuomet ta pati prezidentė medalį atšaukdavo. Šį kartą reikėtų pareikalauti, rinkti parašus, kad ir Venclovai atšauktų suteiktą kryžių.

Nepasirašysiu       2017-10-31 19:03

Galvoju, kuo skiriasi Landsbergio (visų trijų kartų, tiesą sakant) ir Venclovos kosmopolitizmas.
Dar galvoju, kodėl jų šeimų istorijos sovietmečiu ir pasaulio kelionių gerografija gana panašios.

rusų tauta dėkinga žydų tautai       2017-10-31 18:34

už komunizmą ir pergalę kare bei kosmoso užkariavimą ir šachmatų čempionus.
žydų tauta dėkinga rusų tautai.
už pergalę kare ir gerą gyvenimą.
——
(kai kurie lietuviai dar nesupranta, kam turi tarnauti ir atiduoti visas turimas gėrybes - draugai Venclovos bei Vanagaitės primins)

Pons Rubavičiau,       2017-10-31 18:27

o kas to nežinojo, a? LR ar LTSR akademikai? Jie niekada nieko nežino, nežinojai?


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.