Įžvalgos

Vytautas Rubavičius. Už savo Lietuvos žemę

Ramutė Bingelienė   2013 m. gruodžio 6 d. 17:29

13     

    

Vytautas Rubavičius. Už savo Lietuvos žemę

Referendumo organizatoriams paskelbus džiugius rezultatus – surinkta daugiau nei 320 tūkst. parašų referendumui inicijuoti, stojo tyla ir ji buvo iškalbinga. Pirmieji ją nutraukė teisininkai ėmęsi aiškinti, kad net jei ir įvyktų referendumas ir būtų priimta atitinkama Konstitucijos pataisa, tai neva neturėtų jokių pasekmių. Parduoti ar neparduoti Lietuvos žemę užsieniečiams spręstų ne tauta – įstojus į ES šis klausimas tapo nebe nacionalinės, o ES teisės veikimo sfera.

Tęsdama straipsnių ciklą, skirtą referendumo „Tautos valia“ iniciatyvai aptarti, Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė filosofą dr. Vytautą Rubavičių pakomentuoti tokį požiūrį į piliečių valią.

Kaip Jūs pakomentuotumėte viešojoje erdvėje girdimus neva teisinius argumentus, kad kai kuriais klausimais Lietuvos Konstitucija yra tarsi „menkesnės“ galios negu vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų – laisvas kapitalo judėjimas – ir todėl referendumo rezultatai bus niekiniai: stojimo į ES sutartis nori nenori vis tiek įpareigos liberalizuoti žemės pardavimą?

Aš manau, kad jeigu būtų surengtas referendumas ir būtų išreikšta valia – neparduoti žemės užsieniečiams, ji tiesiog įpareigotų valstybę vienaip ar kitaip tą klausimą kelti Europos lygiu. Kitas dalykas, kad ne viena Lietuva jau pradeda eiti tokiu keliu. Juk ir stojimo sutartis, ir visi kiti europiniai dokumentai nėra iš dangaus nuleisti ir nepakeičiami. Leidžiamos naujos direktyvos. Gyvenimas keičiasi ir verčia peržiūrėti įvairius sutarčių aspektus.

Žemės klausimas taps vis labiau svarbus, nes mes matome, kad dabartinė ekonomika yra grindžiama spausdintais pinigais. Tie spausdinti pinigai turi būti vienaip ar kitaip paversti kuo nors realesniu. Tad tas sluoksnis, kuris valdo pinigų spausdinimą, pirmiausia jį konvertuoja į valstybės skolą. Šiuo metu valstybės yra valdomos per jų skolas. O galutiniame etape tas popierius paverčiamas žeme, žemės naudmenomis, vandeniu ir t. t. Todėl šiuo metu ir stumiama vandens telkinių privatizavimo direktyva. Stengiamasi privatizuoti, kitaip tariant, paimti į savo rankas, žmogaus egzistencijos sąlygas, jo gyvenamąjį pasaulį. Kalbos apie žemės sklypų rinkas yra apgaulinga ideologija – juk pinigus spausdinantiems kaina nėra svarbi, nes jie tą kainą ir diktuoja. Žemei ir vandeniui pirkti galima popierių prispausdinti tiek, kiek reikia, kad pasipelnytų ir perpardavėjai.

Manau, kad yra žmonių – ir Lietuvoje, ir pasaulyje, kurie supranta viso šito vyksmo grėsmę ir vienaip ar kitaip ieško būdų tam vyksmui pasipriešinti. Žinoma, mes galime visiškai suprivatizuoti žemes, bet jeigu privatizuojame žemės rutulį, tai mes visi tampame nuomininkai, o žemė galutiniame etape atsidurs nedidelės žmonių grupės rankose – kaip tik tų, kurie spausdina popierius. O juk spausdinti popierius jau nebereikia daug išteklių ir jėgų. O jeigu nuo tų popierių priklauso visas pasaulis, tai reiškia, visas pasaulis ima priklausyti ir nuo tų žmonių.

Aš manau, kad tos Europos šalys, kurios šiuo metu jau ieško tam tikros atsvaros beprotiškam žemės išparceliavimui, kuris yra veiksmingas mažųjų tautų nutautinimo veiksnys, turės jungtis į bendresnį bloką ir kelti tą klausimą Europos Sąjungos lygiu.

Europos Sąjungos politika, kuri šiaip vaizduoja save ir yra iš esmės grindžiama vakarietiškos demokratijos supratimu, niekaip negali atmesti referendumų kaip nereikšmingų dalykų. Referendumas visada yra politiškai reikšmingas dalykas. ES vadovai niekada nėra reiškę atsainaus požiūrio į referendumus ir į jų rezultatus. Todėl ir Europos Sąjungos politinis sluoksnis, ir mūsų politinis sluoksnis stengiasi, kad tiesiog neįvyktų nepageidaujami referendumai, kurie tarsi eina prieš tam tikras Europos Sąjungoje įtvirtintas politines nuostatas arba prieš direktyvas. O jei jau įvyksta, tai stengiamasi politiniais derybiniais būdais susitvarkyti su jų rezultatais. Svarbių referendumų rezultatai visada paskatina vienokius ar kitokius politinius vyksmus. Juk galimas referendumas ir, pavyzdžiui, dėl šeimos sampratos – įtvirtinti tiesiog vyro ir moters santuoką kaip šeimos pagrindą. Europos Sąjungos politikai turėtų atsižvelgti ir į tokį referendumą bei jo rezultatus.

Mano manymu, referendumas, jo rezultatai nėra paprastas teisinis dalykas – tai yra valstybės piliečių politinės valios išraiška, kuri vienaip ar kitaip keičia visą juridinę sistemą. Juk tautos, piliečių valia yra ir valdžios, ir valstybės legitimumo pagrindas, o ne atvirkščiai. Šiaip juridinė sistema funkcionuoja taip, tarsi kiltų pati iš savęs. Bet pasižiūrėkime, kaip į juridinę sistemą yra diegiamos tam tikros nuostatos – jos ateina iš visai kitur. Pati juridinė sistema yra visada grindžiama kitais – nejuridiniais – dalykais. Konstitucija tampa juridinės sistemos pagrindu, bet pati Konstitucija yra priimama nejuridiniu ir neteisiniu aktu.

Vis dėlto Europos Sąjungos lygmeniu gali kalbėtis tik mūsų politinis elitas: vyriausybė, Seimas, prezidentė. O jų pozicija šiuo klausimu juk visiškai kitokia?

Jei tautos valia bus vienaip ar kitaip išreikšta, jie privalės kalbėti ir ieškoti tam tikro sprendimo. Bet kol nėra tos tautos valios raiškos, tai dar nėra apie ką ir kalbėti. Aišku ir tai, kad dabar tą politinį sluoksnį aptarnaujančių juristų reikalas yra vienaip ar kitaip gąsdinti žmones arba tiesiog pūsti juridinę miglą į akis, esą tas referendumas vis tiek nieko nekeičiąs, jis nesąs reikšmingas, jis tik rodąs mūsų „atsilikimą“ ir pan. Valdžia dės visas pastangas, kad ir tie parašai būtų suskaičiuoti taip, kad jų neužtektų, kad referendumas apskritai nebūtų rengiamas. Ir mes pamatysime čia įdomių spektaklių: kaip VRK brokuos lapus, kaip prokuratūra nenorės pradėti kokių nors tyrimų dėl VRK veiklos ir panašių dalykų. Pamatysime ir dalies žiniasklaidos pastangas visaip – dergiant referendumo rengėjus, menkinant jų darbą ir juos palaikančių žmonių įsitikinimus – pasitarnauti valdžiai. Čia visi gros vienu smuiku – referendumas neturi įvykti. Juk politinis sluoksnis ir tie patys juristai puikiai supranta, kad į referendumo rezultatus privalu atsižvelgti ir kad jie yra politinis veiksmas su labai nemenkomis pasekmėmis.

Tačiau mes, piliečiai, kol kas mes neturime jokio kito instrumento priversti tą politinį elitą išgirsti tai, kas mums yra svarbu?

Taip, mes kol kas neturime ir referendumo kaip instrumento. Kad pavyko surinkti tuos parašus, yra tiesiog neįtikėtinas dalykas – politinis elitas to nesitikėjo. Tik pasižiūrėkime, kaip isteriškai reagavo konservatoriai į pačią referendumo idėją, į referendumo rengėjus. Tiesa, socdemai, kaip labiau patyrę politikai, savo emocijų viešai nereiškė, nors jie taip pat laikosi pozicijos, kad referendumai nereikalingi, demokratijos ir taip yra per daug. Bet jie bent jau atvirai nedemonstruoja priešiškumo tai visuomenės daliai, kuri vienaip ar kitaip nori pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės raidos klausimais.

O kaip vertintumėte žiniasklaidą, jos poziciją?

Mes dabar matome, kokie buvo teisūs sovietinių metų ideologai, aiškinę, kad buržuazinės žiniasklaidos ir buržuazinės teisėsaugos pagrindinis uždavinys yra aptarnauti valdančiąją klasę, politinę klasę, oligarchus, karinį pramoninį kompleksą. Ypač tose šalyse, kur partinė nomenklatūra susikuria sau šiltnamio ir visagalybės sąlygas, kai visuomenė visiškai atskiriama nuo valstybės ir teisingumo vykdymo. Mes tai šiuo metu akivaizdžiai matome Lietuvoje. Tereikia kažkam pamoti nematoma lazdele, ir prasideda kryptingos patyčios arba įsivyrauja nutylėjimas, tarsi nieko nebūtų įvykę. Apgailėtina, kai pilietines demokratines iniciatyvas ima dergti žmonės, kurie žiniasklaidoje pristatomi tarsi „sielų inžinieriai“, „visų minčių žinovai“, europinės mąstysenos kupini „politologai“, kurių nuomonės įsiklauso – bent jau vaizduoja, kad įsiklauso – net politikai. Taip politikai vienus žiniasklaidos atstovus išskiria ir tarsi priartina prie savęs. Todėl šie jau savo noru, iš begalinio lietuviško godumo norėdami užbėgti už akių šeimininkui, vykdo jų tokius net neišreikštus norus. Kitaip tariant, supranta, kur valdžia pučia.

Daugelis didžiųjų internetinių portalų garsių komentatorių pučia į tą pačią dūdelę – referendumas yra nereikalingas, tai yra niekinis dalykas, tai yra žmonių marginalų, norinčių vienaip ar kitaip pasinaudojus referendumu veržtis į politiką, reikalas. Atkreipkime dėmesį, kaip elgiasi visuomeninis transliuotojas – LRT. Net žodis „visuomeninis“ jau nebetinka šitokiam transliuotojui – juk jis kategoriškai nusistatęs prieš visuomenės interesus ir jų raišką. Visiškas politinis padlaižiavimas, politinio nomenklatūrinio sluoksnio aptarnavimas pačiu šlykščiausiu, iškreiptu būdu. Tie komentatoriai ir jų užsakovai žino, ką daro. Jie paveikia kai kurių žmonių sąmonę. Žmonės ima įtariau žiūrėti į organizatorius, tad nebemato reikalo esmės – ginti ir gintis. O esmė ir yra klausimas: kaip mes toliau Lietuvoje gyvensime kaip tauta ir kaip visuomenė – ar išliksime savo žemės šeimininkai ar tapsime nuomininkais? Yra ir kitas dalykas. Tokiais komentarais ir svarstymais ruošiama dirva neteisėtiems valdžios veiksmams – žmonės psichologiškai menkiau reaguoja, kai valdžia jau savo nuožiūra tvarkosi su visokiais „marginalais“, „Kremliaus agentais“, „savų politinių tikslų siekiančiais“.

Tad kaip, Jūsų manymu, mes toliau gyvensime?

Dabar negalėčiau pasakyti. Mane džiugina, kad atsirado tiek daug žmonių, kurie suvokia žemės reikalo esmę ir jo gyvybinę svarbą. Kad atsirado ir aktyvistų grupė, kuri subūrė žmones kilti ir reikšti savo nuomonę. Kaip viskas baigsis, sunku pasakyti, tačiau tikėkimės ir šiokio tokio prašviesėjimo Lietuvos demokratinėje padangėje. Linkiu to ir visiems tik juridinę garbę ir juridinį orumą beturintiems piliečių referendumo dergėjams.

Pokalbio išrašą parengė Laura Molytė.

* * *

Joana Noreikaitė: Mes tikrai galime

Krescencijus A. Stoškus. Įspūdingas jėgų išbandymas

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

vidmant       2013-12-8 9:39

yra dar ir toks variantas ,kad valdziazmogiu ignoruojama tauta ,skubiai paleidzia seima atsaukia prezidenta ir iki geguzes pirmos speja isirinkti nauja seima , sikart ,jau atstovaujanti tauta kuris stabdo zemes ispardavima uzsienieciams ir betkokiems juridiniams asmenims.o is jau prisipiurkusiu zeme isperkama jiems atlyginant ta pacia kaina uz kuria buvo pirke.

Algis       2013-12-7 23:43

“Tautiniai” žemvaldžiai džaugsmingai trina rankas…

Lietuvis       2013-12-7 19:11

visada stovejo ant savo zemes ir stoves

StasysG       2013-12-7 16:20

Pasirodo ponas(ia) G.P. ir “Respublikai” diriguoja. Kas jam koks ten profesorius Dobryninas ir jo tyrimai? ———“G.P. 2013 gruodžio mėn. 06 d. 23:09:54
Pagarba Respublikai. Linkiu ir toliau tęsti pradėtą Tautos budinimo
darbą. Visi geros valios Lietuvos žmonės esam pasiilgę tiesos žodžio,
nes nuo eurosovietinių fanatikų ir parsidavėlių tuščio pliauškėjimo
jau vemti norisi.
Ir nekreipkite dėmesio į čia rašinėjančius piktus balsus. Tai tik
įrodo, kokias jautrias temas palietėte. “Sisteminiai” valdžiažmogiai -
tos Varšuvos, Maskvos ir Briuselio marionetės - dreba iš nevilties, vos
tik pasirodo ženklai, kad Lietuvos visuomenė ima telktis. Jie jaučia,
kad greitai čia gali prasidėti procesai, kurių jie nebeistengs
kontroliuoti.
Labai laukiu ateinančios savaitės pabaigos. Tuomet VRK turi paskelbti
savo verdiktą dėl Referendumo parašų. Tikiuosi, kad Respublika
pateisins Lietuvos žmonių viltis ir, reikalui esant, stos į Tautos
pusę.

G.P. - Stasiui G       2013-12-7 0:26

Jūsų cituojamas Dobryninas, mano nuomone, šiek tiek naivus. Užduoda klausimą: “O kas, kokiais tikslais ir kokiais būdais kontroliuoja visuomenę – tai yra kitas fundamentalus klausimas, kuris reikalauja atskiros diskusijos”.

Manyčiau jokios atskiros diskusijos čia nereikia. Lietuvos sisteminė žiniasklaida yra apraščiausiai nupirkta. Valdžia per biudžetą jai moka savotiškas “duokles” - užsako “viešinimo paslaugas”, reklamuoja savo veiklą, užsako įvairias visuomenės smegenų praplovimo akcijas… Štai artimiausiu metu ta “Žiniasklaida” (ar mass media - koks skirtumas?) gaus didelį riebų kaulą - reikės Lietuvai plauti smegenis apie euro naudą. Tam Vyriausybė jau numatė apie 20 milijonų. Tai kokių dar argumentų reikia?

StasysG       2013-12-7 0:15

Įdomu palyginti 2 filosofų V.Rubavičiaus ir A.Dobrynino požiūrį į Medijas ir ŽiniaSklaidą. Čia ir kitur dr. V.Rubavičius akcentuoja terminą Žiniasklaida:“Apgailėtina, kai pilietines demokratines iniciatyvas ima dergti žmonės, kurie Žiniasklaidoje pristatomi tarsi „sielų inžinieriai“, „visų minčių žinovai“, europinės mąstysenos kupini „politologai“, kurių nuomonės įsiklauso… net politikai. Taip politikai vienus Žiniasklaidos atstovus išskiria…”———- Kitas filosofas taip atsakė į Bursų Kiemo redakcijos klausimą: 1.KLAUSIMAS. Viena iš jūsų mokslinių tyrinėjimų sričių yra Mass media. Vis dažniau pasigirsta nuomonės, jog pasitikėti žiniasklaida, galinga jėga, siekiančia manipuliuoti visuomenę, negalime.Ar žiniasklaida informuoja, ar formuoja visuomenę? ATSAKYMAS. Visų pirma, nelabai mėgstu vartoti termino „žiniasklaida“. Kalbine prasme jis gal ir gražus, bet dalykine – KLAIDINANTIS. Šiuo požiūriu terminas „mass media“, arba „masinės medijos“ yra gerokai tikslesnis, nes nurodo ne tiek į vieną iš šios institucijos funkcijų – skleisti informaciją, kiek į jos esmę – būti masinės visuomenės tarpininku. Kai apie tarpininkavimą pamirštama, prasideda masinių medijų mitologizacija: jų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje arba sudievinamas arba demonizuojamas. Kartais savo studentams užduodu tokį klausimą: ką labiausiai myli ir ko labiausiai neapkenčia tramdomas liūtas? Atsakymas paprastas: myli tramdytoją, kadangi jis duoda paėsti; neapkenčia bizūno, kadangi jis įskaudina. Kai mes pradedame aptarinėti tariamas masinių medijų galias, elgiamės kaip tas tramdomas liūtas: matome bizūną, bet nenorime matyti, kad bizūnas yra tik dresavimo įrankis. Todėl į pateiktą klausimą atsakysiu kiek kitokiu kampu: masinės medijos yra galinga priemonė visuomenės kontrolei. O kas, kokiais tikslais ir kokiais būdais kontroliuoja visuomenę – tai yra kitas fundamentalus klausimas, kuris reikalauja atskiros diskusijos”.  (iš “BK, Filosofijos fak-to l-štis, kovo 22, 2012:  Sociologijos katedros prof., Kriminologijos, Mass media ir korupcijos problemų ekspertas A. Dobryninas)

G.P. to Teisingai žmogus kalba, nieko nepridursi,        2013-12-6 23:55

Klausiat, kas toliau?

O toliau reikės eiti į gatves ir ginti savo konstitucinę teisę į referendumą. Toks būtų mano atsakymas Jums.

dedulei       2013-12-6 23:06

padekokit uz zemes netekima,kryziuociu palikuoniui,kas man is tos laimes,jei visi liudes.danke schon.

Tautos sąmonės       2013-12-6 20:19

lūžis.

Lietuvos sąrašas turi       2013-12-6 19:07

derėtis,ieškoti kompromiso ,vienytis…Dabar yra prie “Respublikos ” redakcinė kolegija ,branduolys…Visi išsibarstę,gal susieikim ,pasikalbėkim….N.Mandela savo gyvenimu duoda gerų patarimų ir patirties,kaip veikti toliau.

Kodėl V.Landzbergis       2013-12-6 19:03

nerašo savo pavardės Žemkalniu?Gėdinasi savo lietuviškų šaknų ar pragmatiškai apdairus.Naudingiau?Jo brolis rašė save Žemkalniu.Gal klystu?

Anikė       2013-12-6 18:43

Kaip beskaičiuotų,kaip bekomentuotų valdžios ruporai,bet saujelė valdžiagyvių
suprato,kad tauta gali.Tyla.Bijo komentuoti.Juk prezidento rinkimuose tie balsai
bus lemiami.

Teisingai žmogus kalba, nieko nepridursi, bet...       2013-12-6 18:33

kas toliau? Suskaičiuos balsus, jų formaliai pritrūks…
Ir… kas toliau?
Traukinys lyg niekur nieko važiuos toliau? Nei referendumo, nei pataisų, nei įstatymų-saugiklių...
Negi viskas veltui?


Rekomenduojame

Žino, ką kalba. Vladimiras Žirinovskis apie rinkimus į Rusijos Dūmą: „Netgi Hitleris palikdavo daugiau“

Alvydas Jokubaitis. Precedentas beprecedentėje visuomenėje

Žinių radijas: ar tikite, kad pagerėtų Seimo darbas, jei sumažėtų Seimo narių skaičius?

Rinkiminiai debatai: kada jų epicentru taps ne musė, eilės ar kartoninė dėžutė, bet konkretūs politikų pasiūlymai?

Nuo bačkos. Rengiamės Eurovizijai

Seimo narių algos bado akis

Kateryna Kistol. Laisvė, taika ir nepriklausomybė gali tapti nepasiekiama prabanga

Kam reikalinga, jei dar reikalinga, toji Lietuvos valstybė, kurios šimtmetį ruošiamasi švęsti?

Povilas Gylys: „Darbo kodekso svarstymas – politinių kaukių nuplėšimo metas“

Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: „Visada rinkimės sąžiningumą“

Algimantas Rusteika. Draudimų ir skundikų pilietinė visuomenė

Vakarai trumpina darbo dienas, Lietuva – atostogas

Alvydas Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas

Geroji Naujiena: „Jei tad jūs nepasirodėte verti pasitikėjimo tvarkydami nešvarų pinigą, tai kas patikės jums tikrąsias vertybes?!“

Belgija: pirmą kartą nuo 2014 metų atlikta eutanazija vaikui

Daiva Tamošaitytė. Žmonės ir politikai

Trečiasis Seimo debatų raundas: trūko tik bokso pirštinių?

Skurdo Lietuva: gyventi gera tik saujelei

Išsamiau: balsavimo dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo su LR Prezidentės pataisomis priėmimo apžvalga

Iš arti. Kaip parlamentarai įteisino perteklinių embrionų kūrimą, šaldymą, eksportą į kitas valstybes ir didelės jų dalies sunaikinimą

Iš arti. Kaip parlamentarai pasirūpino padaryti žmones laimingus

Algimantas Zolubas. Miežio grūdo sindromas

Rytas Kupčinskas, Vladas Vilimas. Teisingumas – tik žodis partijų programose, jo niekam nereikia

Algimantas Rusteika. Permainų nebus

Advokatas Jonas Ivoška Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl 2016 metų Seimo rinkimų: „Dabartinė Seimo formavimo tvarka prieštarauja LR Konstitucijai“

Seimo grimasos: kadenciją baigiantys parlamentarai, nubalsavę už socialiai neatsakingus ir moraliai nepriimtinus įstatymus (papildyta)

Klausimas profesoriui Rimvydui Jasinavičiui: Ar egzistuoja nemokamas mokslas?

Elona Antakauskė. Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacijai – 15 metų

Vytautas Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“?

Irena Vasinauskaitė. Rinkimams artėjant: ar šiemet rinkimų nebus?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.