Vytautas Rubavičius. Televizinėse diskusijose tiesa negimsta

Tiesos.lt siūlo   2015 m. kovo 22 d. 20:31

7     

    

Vytautas Rubavičius. Televizinėse diskusijose tiesa negimsta

Eglė Juozėnaitė | „Respublika“

Filosofas Vytautas Rubavičius sako, kad televizijos tikslas – ugdyti tokią publiką, kad ji viską suvalgytų negalvodama. Jie siekia, kad žiūrovai žiūrėtų ir džiaugtųsi visu tuo, kas rodoma, ir pirktų tai, kas parduodama. Visuomenė lengvai tam pasiduoda, nes jai trūksta kritinės įžvalgos.

Jūs daug dėmesio skiriate tapatumo klausimo nagrinėjimui. Ar šį dalyką atspindi ir televizija?

Tapatumo problematika televizijoje mažai atsispindi. Dažniausiai kalbama apie jaunimo, asmenybės, tautos ir nacionalinį tapatumą. Tačiau šie dalykai mūsų televizijos programose beveik neišryškėja. Tapatumas yra tų žmonių, kurie suvokia jaunų asmenų auklėjimo reikšmę, rankose. Kiek televizijoje ta reikšmė suvokiama, tiek ir yra joje atsakomybės už tapatumą. Pažvelgus į televizijos pateikiamas programas, paaiškėja, kad ji tos auklėjimo funkcijos beveik ir neatlieka. Pagrindinė funkcija – linksminti žiūrovus ir taip parduoti savo sukurtas programas. Pritraukiama auditorija, kuri taip pat tampa preke. Beje, yra siekiama parduoti reklamuojamus gaminius. Televizijoje daugiausiai ugdomas ir įtvirtinamas vienintelis tapatumas – vartotojo.

Televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės teoriškai turėtų atlikti ne tik pramoginę-komercinę funkciją, bet ir informacinę, auklėjamąją, kultūrinę…

Taip, šių dalykų trūksta, tačiau yra ir kitas aspektas. Tie šviečiamieji dalykai yra paverčiami paviršutiniškais informavimo reiškiniais. Informacija ne tiek stiprina individualų tapatumą, kiek skatina jos vartojimą. Norint, kad televizija atliktų rimtą auklėjamąją funkciją ir priešintųsi tam vartotojiškumui, tai turėtų keistis televizijos ir jos prodiuserių savimonė. Ji turėtų eiti prieš tą visą televizinio kapitalizmo logiką. Vaizdai yra skirti vartojimo skatinimui. Protingi žmonės juos labai gražiai sukuria ir įpakuoja. O tie dalykai labai paveikūs.

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad tiek televizija, tiek kitos žiniasklaidos priemonės stipriai veikia visuomenę. Ar galėtumėte paaiškinti tą ryšį?

Visuomenė yra veikiama įvairiais tiesioginiais ir iškreiptais būdais. Pati visuomenė nelabai susigaudo, kaip ji yra veikiama. Kad suvoktų, reikia daugiau kritinės įžvalgos. Žiūrėti ir mąstyti apie daug platesnius dalykus. Ji veikiama tiesiogiai, apeinant kritinio mąstymo instanciją, kuri yra smegenyse. Pamačius prievartos veiksmą, taip pat yra reaguojama į jį realiame gyvenime ir nieko negalvojama. Panašiai yra ir su gražiu žmonių kūnu. Vaizdas yra labai parankus manipuliuoti žmonių sąmone. Šiuo būdu yra lengviau įpiršti įvairias politines prekes. Politikai taip pat turi įvaizdžius, kuriuos skleidžia jų komandos įvairiose televizijos laidose. Politikai pasirodo labai aiškiu vaizdiniu prekiniu pavidalu, kuris pateikiamas publikai.

Kaip televizija ir kitos priemonės veikia žmonių vertybinę orientaciją?

Televizija yra nepaprastai paveiki. Visi mato, kiek daug žmonių nori patekti į įvairius šou projektus. Yra tokių žmonių, kurie auklėjami pagal televizijoje rodomus dalykus ir taip susiformuoja vertybinės orientacijos. Televizijos tikslas – daryti tokią publiką, kad ji viską suvalgytų negalvodama. Vertybių skalė yra tokia, kad žiūrovai žiūrėtų ir džiaugtųsi visu tuo, kas rodoma, ir pirktų tai, kas parduodama.

Koks poveikis yra daromas jaunimo ugdymui, jo brandai?

Svarbiausia tai, kaip jaunimas sugeba panaudoti teikiamą informaciją. Yra informacijos ir kanalų, kurie skirti tikslinei auditorijai ir ja naudojamasi teisingai. Jaunimas, kuris imasi saviauklos, turi išsiugdyti nuostatą priešintis tai vaizdų ir informacijos lavinai, kuri stengiasi įtraukti ir suvaldyti.

Jūs norite pasakyti, kad televizijoje ar kitose žiniasklaidos priemonėse yra daug gerų dalykų, tik jų pasirinkimas priklauso nuo paties asmens?

Žinoma. Yra tokių reiškinių, žurnalistų, laidų, kuriose yra šviečiama visuomenė ir skatinama savimonė. Kai kuriose programose stengiamasi tvirtinti tam tikras lietuvybės apraiškas. Tai priklauso nuo tų žmonių, kurie kuria ir dirba su tais žiniasklaidos projektais.

Dabar tampa madinga atsisakyti televizoriaus. Kaip manote, kodėl žmonės atsisako to, ką taip ilgai kūrė?

Žmonės dažniausiai pereina į internetinę erdvę, kur informacija yra pateikiama „nuogesniu“ pavidalu. Internete mažiau to vartotojiškumo, kai siekiama pritraukti auditoriją ir paversti ją reklamuojamų prekių pirkėja. Jie išeina į tą sritį, kurioje galima būti daug laisvesniam ir mažiau priklausomam nuo ideologinių ir politinių vaizdinių, kurie vyrauja televizijoje.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2015-03-28 22:10

Sakau TAIP tokiai p Rubavičiaus išvadai: “Žmonės dažniausiai pereina į internetinę erdvę, kur informacija yra pateikiama „nuogesniu“ pavidalu. Internete mažiau to vartotojiškumo… Jie išeina į tą sritį, kurioje galima būti daug laisvesniam ir mažiau priklausomam nuo ideologinių ir politinių vaizdinių, kurie vyrauja televizijoje.”

StasysG       2015-03-28 21:21

Įdomus patebėjimas. Bet galima patikslinti.  “faktai ir įvykiai”  yra DUOMENYS. O apdoroti duomenys yra INFORMACIJA. O įsisąmoninta informacija yra ŽINIOS (tikros). O apdorotos ŽINIOS yra IŠMINTIS. Čia iš  ŽINOJIMO piramidės…———Vytautas Ju.    2015-03-23 12:48
Tiesa yra faktai ir įvykiai, jų visuma yra informacija. Apdorota informacija yra žinios, kuriomis vadovaujamės arba ne. Tie patys faktai ir įvykiai, perėję per kiekvieno smegeninę, atrodo skirtingai.
Su pliurpalais, kad ir iš kur jie besklistų, tai nieko bendro neturi.

Letas P. Vytautui Ju.       2015-03-23 21:40

Ką tuo norite pasakyti? “Tiesos gimimas” ir yra pliurpalų atskyrimas nuo faktų, melo nuo analizės. Vyksta pasaulinis ideologinis karas. Kur rasite vien objektyvią informaciją? Mūsų laikais nėra informacijos be dezinformacijos, nė viena oficiali žinių agentūra neapsieina be kryptingos melo dozės.
Spręsti, kas tiesa, kas ne, privalo pats žinių gavėjas, esantis žemiausiame (užtat plačiausiame) grandinės lygmenyje. Tik, deja, ir jame “visų lygybė” šlubuoja, nes vienodų sprendimų sutapimas greičiau rodo minių indoktrinavimo laipsnį, bet anaiptol ne tiesą.
PS Pvz., pažvelkite į tipišką “Putinas sau” komentarą. Jo autoriui net “putino gniaužtai” yra švč. Demokratijos stokos rezultatas! Jam net ir D-vas demokratas. Kol galvose įstrigęs valdančiųjų vykdomas masoniškai-robespjeriškas sąmonės manipuliavimas su “visų valdžia”, tol apie tiesos suvokimą negali būti kalbos.

Vytautas Ju.       2015-03-23 12:48

Tiesa yra faktai ir įvykiai, jų visuma yra informacija. Apdorota informacija yra žinios, kuriomis vadovaujamės arba ne. Tie patys faktai ir įvykiai, perėję per kiekvieno smegeninę, atrodo skirtingai.
Su pliurpalais, kad ir iš kur jie besklistų, tai nieko bendro neturi.

Putinas jau       2015-03-23 10:28

dabar laiko mus gniaužtuose,nes ribojama demokratija.Viltis ta,kad Dievo girnos mala nors ir lėtai,bet užtikrintai.Visi paklūstame dvasios dėsniams.Anksčiau ar vėliau.Nuo savęs nepabėgsi.Belieka stebėti?

Tiesa       2015-03-23 8:35

negimsta ir pono Rubavičiaus rašiniuose.

Letas Palmaitis: štai naujiena!       2015-03-22 21:22

Žinoma negimsta, nes visų diskusijų ir aptarimų tikslas - “demokratinės laisvės” dūmai, kuriuose nepastebimai ir nuosekliai, žingsnelis po žingsnelio iki galutinės kilpos įgyvendinami Bilderbergo planai - liaudies planai.
O interneto laisvei irgi bus kriukis, viskam savo laikas. Jau dabar kiekvienas apsilankymas ir IP fiksuojami. Tam ir yra Facebookas, Google’is, yahoo tt.


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.