Nerasta rubrikos

Vytautas Rubavičius. Sudie, Petrai, didis Lietuvai vyre

Tiesos.lt redakcija   2019 m. sausio 23 d. 12:20

11     

    

Vytautas Rubavičius. Sudie, Petrai, didis Lietuvai vyre

Žinia nebuvo visiškai netikėta. Penktadienį priešpiet bekalbant telefonu silpnu balsu prasitarė pavargęs kalbėti. Todėl jau nebeišgirdau įprasto šviesaus palinkėjimo – „šarmo“. Vėliau jau nebeatsiliepė nei šeštadienį, nei sekmadienį. Kelintą kartą šį rudenį ir žiemą teko pabuvoti ligoninėje, skundžiantis nuovargiu. Sumažėjo jėgų, tad nukritęs savo namelyje vėlei atsidūrė palatoje. Nusilpo širdis – pernelyg ilgai ir nuožmiai buvo kovota, šiame pasaulyje nesitikint jokio atpildo. Kas Lietuvai laisvinantis iš sovietinės okupacijos negirdėjo apie Petro Cidziko akcijas, kas iš vilniečių nebuvo matęs Katedros aikštėje stovinčio jo vagonėlio, gyvojo laisvės įvaizdžio. Buvo iškentęs sovietinių kalėjimų ir „žymiosios“ Černiachovsko psichiatrinės ligoninės-kalėjimo pragarus, visur ir visada ėjo su Dievo vardu. Bado akcijos buvo visiems regima visiško atsidavimo kova už Lietuvos laisvę. Su bendraminčiais nešdami Kryžių apėjo Karaliaučiaus sritį, numynė iki Kremliaus ir Kryžiumi šventino jį, sklaidydami šėtonišką užkratą ir silpnindami jo galią – Lietuvai bus lengviau. Eidavau į Katedros aikštę pastovėti prie namelio ir pasisemti jėgų bei dvasinės šviesos. Anuo metu nebuvome pažįstami, tad man jis buvo gyvas simbolis, jau savaime teikiantis galios ir ramybės, taip pat ir paskatinantis pervertinti daugelį „kūrybinės laisvės“ apžavų.

Susidurdavome mišiose ar viešuose renginiuose, tad kartais užtrukdavome paplepėti apie dabartinį gyvenimą. Nežinau, kodėl mane užkalbino, tačiau kreipėsi vardu – Vytautai. Vėliau supratau, kad buvo skaitęs mano straipsnių, tad visada klausdavo tiesiai žiūrėdamas į akis. Atsakymų ar šiaip minčių klausydavo taip pat nenuleisdamas akių. Pažinojo daugelį politikų, dalyvavo daugelyje svarbių laisvinimosi vyksmų, tad nustebindavo ir netikėtomis įžvalgomis, ir visai kitokiomis politinių vyksmų detalėmis, kurios galėjo išlikti tik sąžiningo dalyvio atmintyje. O atmintį turėjo gerą. Prieš kelerius ėmė išsamiau pasakoti apie savo „keliones“ po kalėjimus, santykius su rezistentais ir ypač – apie nesiliaujančią kovą už dvasinę Lietuvos karalystę. Buvo įsitikinęs, kad toji Lietuva ir laiduojanti mūsų valstybės išlikimą. Nesvarbu, kokias dar negandas, labiausiai savųjų politikų ir gobšuolių keliamas, dar jai teks iškęsti. Ar tik ne apie tokias negandas buvo įspėjęs ir didysis Vincas Kudirka. Pačios Karalystės dvasiai palaikyti būtinos tam tikros apeigos, tad su keliais bendraminčiais keliaudavo po Lietuvą ieškodamas ir aptikdamas šventų vietų, statydavo jose pašventintų kryžių ir aukurų, atlikinėdavo apeigas. Tų vietų pažymėta visose lietuvių gyventose ir gyvenamose žemėse, tad dvasinės Lietuvos Karalystės plotas nesutampa su geografinėmis valstybės sienomis. Visada džiūgaudavo į kur nors surengtas apeigas prisikvietęs kunigų ir žmonių. Kas gali atlyginti už tokią Lietuvos tvirtinimo veiklą? Tik Aukščiausiasis. Juo ir pasitikėjo. Ir eidamas Kryžiaus kelius, ir statydamas kryžius bei aukurus. Jautė šventąsias galios vietas, taip pat ir dangaus malone pateptuosius. Vis padejuodavo, kad mažai belikę išlaikiusių patepimo išbandymą, tačiau tuoj pat pasidžiaugdavo ženklais, liudijančiais pačiai Lietuvai suteiktą dangaus malonę.

Nebuvo palepintas išsilaisvinusios Lietuvos valdžių. Kaip pats juokaudavo, buvo ir išliko „politinis chuliganas“. Viską sakydavo tiesiai. Turėjo smagų humoro jausmą, kuris neapleisdavo net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Bent taip jau atrodė, klausantis jo pasakojimų apie tardymus, santykius su kitais kaliniais. Net atsiminimai apie įkalinimą psichiatrinėje, kurios, kaip ne vienas yra prisipažinęs, bijojo visi disidentai, buvo nuspalvinami humoro gaidomis. Iš ten ir pažintis su generolu Piotru Grigorenko. Lietuvoje buvo likęs gal vienintelis su tos ligoninės patirtimi. Atsiminimais jau niekas nebepasirūpins. Raginamas jiems atsidėti, vis nukėlinėjo ateitin, nes svarbiau buvo sumanymai Lietuvai stiprinti ir apvalyti. Tad vienatvė neapšildomame namelyje prie Vilniaus. Pušynas, jokios gerovės, vienintelis elektriniu šildytuvu apšildomas kambarėlis antrame aukšte, namų aukuras apeigoms už Lietuvą. Ir žymusis bado akcijų vagonėlis, kurio kol kas neprireikė jokiam nacionaliniam muziejui. O tas vagonėlis daug ką galėtų ir mums, ir kitoms kartoms papasakoti apie Lietuvos laisvinimąsi, dvasinę Lietuvos karalystę ir Dievo apvaizda pasitikinčio lietuvio tvirtybę. 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

mazgys       2019-01-24 0:57

Ramybės Viešpatyje šiam didingam Lieuvos žmogui.

Ramybė       2019-01-23 7:38

Amžinos ramybės Tau, Petrai.

Marija       2019-01-22 14:47

Visuomet prisiminsim šį didį žmogų su didele pagarba ir… kaltės jausmu.

Jaučiuosi kaltas       2019-01-21 23:45

Kad niekuo asmeniškai nepadėjau Petrui Cidzikui, nepagalvojau padėti, paprasčiausiai žmogiškai nepasirūpinau… labai atsiprašau, prašau man atleisti…

Nekartokit       2019-01-21 21:43

vertiniu! Lietuviai niekada nesako “turi didele didele sirdi” , visa tai neskamba gerai lietuviu kalboje. Lietuviu kalboje yra daug geresniu sirdingesniu zodziu tai pasakyti.

Turi Lietuva DYDŽIAVYRIŲ.       2019-01-21 21:34

Nesu girdėjęs, kad tokias taikias akcijas rengtų kitų tautų vyrai. Tai tikras Gerosios Naujienos nešėjas. Prieš smurtą, jis keliauja su kryžiumi. Visiškas asketas, nieko dėl savęs nereikalaujantis, vien tik Dievo Meilė ir meilė Lietuvai. Neapleido mus Dievas, duoda mums didvyrių su didele, didele širdimi.
Ačiū Tau Viešpatie už Petrą. Tokie ir tik tokie išlieka istorijoje per amžius, kuriais vaikai ir anūkai didžiuosis.

Amžiną tau atilsį, Petrai       2019-01-21 20:49

bet ar tu ten nurimsi? Paaiškink ten jiems, ko mes čia laukiame ir tikimės. Ypač tavo regėjimų išsipildymo.

to ???       2019-01-21 20:13

kas per asilas, tamsta, esi, jei net po tokiu tekstu tokią akimirką tegali tik elinį kartą atsirūgti??? kokioj gerklėj toji redakcija tamstai įstrigusi, kad tik tiek gebi iš savęs išspausti???

jauciantys tautos vaikai       2019-01-21 19:15

Ilsekis ramybeje Petrai , aciu uz kovota Laisve. Pamatysi is TEN , Lietuva Tikrai Atsigaus

???       2019-01-21 19:13

Redakcija tikriausiai nusprendė, kad Autoriaus straipsnyje “in memoriam” yra ginčytinų teiginių, todėl nekrologą ir įkėlė į Diskusijų rubriką.

G.P.       2019-01-21 18:56

Mielas, Vytautai. Prisijungiu prie Jūsų žodžių. Amžinąjį atilsį duok mirusiam Petrui, Viešpatie.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.