Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Tiesos.lt siūlo   2020 m. vasario 10 d. 19:33

26     

    

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

„Vastiečių laikraštis“

„Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip mokysimės kartu gyventi savo gimtinėje, kaip mokysimės ją puoselėti“, – sakė poetas, publicistas, filosofijos mokslų daktaras Vytautas Rubavičius, perspėjęs, kad gyvename tautai ir valstybei tragišku laikotarpiu.

Su kokiomis mintimis pasitinkate artėjantį nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimo 30-metį? Ar šie trys dešimtmečiai pakeitė – ir jei taip, tai kaip – pamatinių sąvokų „Lietuva“, „Respublika“, „nepriklausomybė“ turinį?

Tie trisdešimt praėjusių nepriklausomybės metų labai daug ką pakeitė, būtų galima vardyti ir vardyti. Kai paklausai politikų, išgirsti, kad pakeitė tik į gera, tiek daug to gero, kad negalėtume net panešti. Bet kai pakalbi su žmonėmis arba šiaip įsižiūri į Lietuvą, prisimindamas ir anų laikų laukus, ir gyvenvietes, ir vaikus, o dabar važiuodamas tematai ištuštėjusius kaimus, kai išgirsti, kiek kasmet kaimų pavadinimų išbraukiama iš registro, tai supranti, kad tų laimėjimų nėra be didžiulių netekčių.

Artėjančios datos, ypač Vasario 16-oji, yra šventi dalykai, jie su šviesa. Visada prisimenu ir tuos Vasario 16-osios žmones, signatarus, valstybės kūrėjus, ir prezidentą Antaną Smetoną, ir pokario partizanus, kurie su Vasario 16-osios idėja ėjo ir mirė, ir tremtinius. Jei tau brangi ši data, vienaip ar kitaip jauti ir tų žmonių dvasią, o tai yra jėga ir šviesa. Prisimeni, aišku, ir vieną kitą vaikystės nuogirdą, kai pradėjai suvokti, kad ta Vasario 16-oji yra kažkas nepaprastai svarbaus, bet ir savaip baugaus, apie ką nelabai gali kalbėti. Dar vaikas būdamas iš senelio arba tėvų užuominų išgirsdavai, kad kažkur kažkas iškabino Lietuvos vėliavą. Jau milicija kažką krato, stribai važinėja. Vaikas būdamas nesupranti, nei kas ta valstybė, nei dar kas, bet Vasario 16-oji jau įsispaudžia sąmonėje kartu su Lietuvos vėliava. Kitokia vėliava. Tai mano kartos žmonėms, gal ir jaunesniems, o ir, žinoma, vyresniems, jau visam gyvenimui atmintyje kaip jų savasties dalykai. Šventi dalykai. Ir ačiū Dievui, kad jie yra.

Bet kai galvoji apie tuos Vasario 16-osios žmones, kurių jau nebėra, apie jų siekius kurti valstybę, ir matai, kas yra sukurta, vis dėlto negali neapgailėti tos dovanos, kuria, mano supratimu, nemokėjome pasinaudoti. Netalentingai iššvaistėme Dievo dovaną – nepriklausomybę ir laisvę, viską privatizavome. Paklauskime savęs, kuris iš mūsų aukščiausio lygio vadinamųjų politikų – nors nemanau, kad Lietuvoje esama politikų, nes esame administratorių ir finansinių išteklių įsisavintojų prižiūrima valstybė, – pastaruoju metu kalba apie tas jūsų klausime paminėtas sąvokas, apie valstybės kūrimą, tautos ir visuomenės kūrybinių galių plėtojimą, mūsų nacionalinius interesus bendraujant su kitomis valstybėmis? Mes tokių kalbų negirdime. Žinome, kad švenčių progomis kažkas išeis, pasakys kažkokią kalbelę, ir ji jau nei uždegs, nei sujaudins, nes atvirai proginė, patarėjų parašyta. Jau nebe iš širdies ir net nebetikint tais žodžiais, kurie yra sakomi. Nes valstybės tarsi ir nereikia.

Kam nereikia – jiems ar mums?

Valstybės nereikalingumo ir nesuvokimo, kas yra valstybė ir kam ji reikalinga, virusas, man regis, yra užkrėtęs daugelį žmonių. Ir čia pirmiausia yra politinio ir kultūrinio elito, tų žmonių, kurie yra tautos ir valstybės savimonė, atsakomybė. O nuo jos priklauso svarbiausi mums visiems sprendimai. Kai žvelgi atgalios, gali pasakyti: nekūrėme mes valstybės, nes valstybė yra kuriama ne ekonomika, o kultūra. Tai svarbiausias dalykas, kurį gerai žinojo visi ankstesnieji valstybės kūrėjai. Pamatinis dalykas, kuris tvirtina tautos ir visuomenės tapatybę. Jei neturi tautos ir visuomenės, kuri steigia ir kuria valstybę, nesirūpini jos tapatumo tvirtinimu, gyvybinių ir kultūrinių galių puoselėjimu, tai valstybė yra tuščia. Ji tėra administracinis kiautas, kuris gali padėti labai gerai gyventi tam tikram jį prižiūrinčiam visuomenės sluoksniui. Mes kaip buvome administruojama teritorija iki nepriklausomybės, taip ir likome, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą. Nusprendėme, kad viskas gerai, nes auga BVP, ir nieko mums daugiau nereikia.

Apie tą BVP augimo mitą būtų galima kalbėti labai daug, bet didžiausia bėda ta, kad nekurdami valstybės mes suformavome tam tikrą socioekonominį modelį, kuris apskritai naikina visuomeniškumą, visuomenės sanglaudą ir didina socialinę atskirtį. Jau kai kurie ekonomistai, žemės ūkį išmanantys žmonės, patys žemdirbiai prakalbo, kad ES lėšos nepadėjo mūsų žemės ūkiui pakilti iki tokio lygio, kaip buvo norima. Priežastis – lėšų įsisavinimas. Buvo sukurtas toks mechanizmas, kuriam veikiant ES lėšos buvo įsisavinamos tam tikro sluoksnio žmonių, kurie visiškai negalvoja nei apie socialinę sanglaudą, nei apie Lietuvai būdingą žemdirbystę, nei apie žemės ūkio raidos programą, kuri būtų išties nacionalinė, gimtinės žemės ūkio programa. Mes tokios programos neturėjome. Nesirūpinome ir didžiuoju išlikusiu turtu – melioracijos sistema, palikome jį dūlėti. Gimtinės sąvoka taip pat išnyko iš politikų, taip pat ir regioninių, akiračio, nes atsirado ekonominis imperatyvas – pilkis kiek tik gali iš europinių lėšų kranelio. Tačiau tos lėšos pirmiausia buvo europinės sanglaudos lėšos, Europa buvo numačiusi stiprinti naujųjų ES narių sanglaudą su išsivysčiusiomis, bet kartu jos turėjo skatinti ir vidinę sanglaudą, kad tas kapitalizmas nebūtų toks beprotiškai plėšrus, neatsižvelgiantis į visuomenės poreikius. Tad didėjant BVP daugėja ir skurdo bei nepriteklių, ir šitai jau mūsų nebejaudina.

„Lietuva: korupcinė demokratija“ – taip pavadinote prieš dešimtmetį išleistą savo publicistikos knygą. Jei keičiasi Lietuva, tarsi turėtų keistis ir korupcinė demokratija: kokius svarbiausius pokyčius išskirtumėte per šį laikotarpį, ką jie sako apie mūsų valstybę, mūsų demokratiją ir mus pačius?

Mūsų valstybės socioekonominio modelio ypatumas yra tas, kad jis ir politiniu lygmeniu reiškiasi kaip korupcinė demokratija. Kitaip tariant, tai procedūrinė demokratijos išraiška, kai yra visi demokratijos atributai – rinkimai, laisva spauda, nuo vykdomosios atskirta teisminė valdžia ir taip toliau. Bet kai pasižiūri į demokratijos turinį, viskas atrodo kitaip. Jei būtų reali savivalda, ji neleistų taip ištuštėti regionams, nes suveiktų žmonių savisaugos instinktas: mums čia reikia gyventi, susitvarkykime pagaliau. O kadangi jos nėra, turime centralizuotus pinigų skirstymo kanalus.

Kodėl šį modelį galima vadinti korupciniu? Todėl, kad visi žino, kam ir kokią dalį administruojamų lėšų – viešųjų pirkimų, biudžetinių asignavimų, visokių konkursų – reikia „nuleisti“ žemyn. Kitaip tariant, žmonės ateina į tam tikrus postus supratę, kas valdo iš tikrųjų, ir kam kiek už ką reikia atiduoti. Ir tas mechanizmas yra sustiprėjęs nuo to laiko, kai rašiau knygą. Juk įsisavinta šimtai milijonų. Jis veikia gerai, nes yra naudingas tam tikram sluoksniui. Tie žmonės valdo mechanizmą: bus išrinkti kas reikia, o jeigu ir ne tie, jie vis tiek dirbs kaip reikia, – tą matome ir aukščiausiu politiniu lygmeniu. Manau, daugelis žmonių regionuose išvardytų šeimas, kurios valdo vietinį politinį ir ekonominį vyksmą, nuo kurių priklauso mažutėlių gyvenimai. Jie iš karto pasakytų, ko nereikėtų užkabinti, kokio vaiko geriau neliesti, net jeigu jis įžūliai šakojasi ir drasko akis. Manau, kad ta sistema yra įsikerojusi nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens.

Kai kurie plačiai nuskambėję pastarojo meto skandalai – ir dėl vadinamojo valstybės užvaldymo, ir dėl teisėjų korupcijos, ir dėl gamtosaugos sistemos aklumo – tarsi pratrūkusios votys atskleidė ne tik valstybės institucijų neveiksnumą, bet ir sąmoningą nusikalstamą veikimą. Kaip valstybė iki to nusirito?

Tai tik patvirtina, kad minėtas korupcinės demokratijos mechanizmas yra įsisenėjęs. Jis yra valstybinis, ne kažkieno primestas, – visa sistema veikia tokiu principu. Na, kas nematė netikėtai išgarsėjusių ekologinių nusikaltimų? Ar pirmą kartą degė padangos? Visi matė, kad teršia, visi žino, bet sistema veikia taip, kad visi svarbiausi priežiūros postai iš esmės yra susieti su renta, nuolatinėmis pajamomis. Į juos atėję žmonės be algos ima sau ir rentą už deramą popierių sutvarkymą. Ar yra koks būdas tą pakeisti? Nemanau, nes nei Aplinkos, nei kitos ministerijos neveikia pavieniui. Tai yra sisteminiai dalykai. O sisteminius dalykus galima pakeisti tik ypatingai sutelktų politinių jėgų veikimu.

Šitoje sistemoje visos valstybės institucijos veikia parodomuoju būdu: reikia rodyti tam tikrą demokratinę institucinę veiklą, kad laikytume save ir mus laikytų europiečiais, kad galėtume atsiskaityti ES, ruošti galybę dokumentų, liudijančių, kad demokratijos prasme pas mus viskas gerai. Bet sykiu reikia, kad visa sistema ir su ja susijęs verslas liktų patenkinti ir kuo mažesnėmis sąnaudomis gautų kuo didesnį pelną. Ir kuo mažiau juo dalytųsi su tais, kurie kartu kuria visuminę pridedamąją vertę. Kitaip tariant, kuo mažiau atseikėtų darbuotojams. Tai dar vienas mūsų socioekonominio modelio ypatumas.

Svarstydamas, ar yra vietos tautinei valstybei naujojoje Europoje, sakėte, kad konkrečios valstybės likimas priklausys nuo daugelio aplinkybių, tačiau pirmiausia – nuo jos politinio ir kultūrinio elito savipratos ir įsipareigojimo nacijai ir valstybei. Ar pastebite tokios savipratos raidos ženklų?

Kartais, ypač kai vyksta prezidento rinkimai, iš vieno ar kito kandidato gali išgirsti sakinių su žodžiais „valstybė“, „lietuvybė“, „tauta“, net „prezidentas Smetona“. Tačiau praeina kuris laikas, ir matai, kad realūs darbai labai sunkiai įgyvendinami. Manau, kad žmonės, kurie eina į politiką su tam tikromis idėjomis, vis dėlto labai greitai pajunta sistemos mechanizmo veikimą ir turi patys sau atsakyti į klausimą: kam man čia vargti, gal geriau patylėti ir greitai pasigerinti savo gyvenimą?

Šiuo metu nematau galimų pokyčių prielaidų, vienintelis dalykas, iš kur jie galėtų kilti, – tai bendruomenės, kurios pradeda vis labiau suvokti gimtinės, savo gimtosios žemės svarbą. Bet kaimas tuštėja, o su kaimu mes parandame su žeme susijusią gimtinės nuovoką. Prarandame gebėjimą sugyventi su žeme. Tai labai svarbus mūsų tapatumo ir kultūros raidos dalykas. Įsivyrauja monokultūrinė žemdirbystė, kuriai nesvarbūs vietinių ekologinių terpių skirtumai. Svarbu tik, kiek iš tos žemės galima išspausti.

Politikos ir kultūros žmonėms pats metas atsigręžti į mažųjų gimtinių ir jose gyvenančių bendruomenių gebėjimus išlikti, įsitvirtinti, kurti sau ateitį. Žmonės, kurie ilgai gyvena tam tikrose vietovėse, išmoksta sugyventi su aplinka. Ir tą mokėjimą yra nepaprastai sunku perteikti. Tarkime, vietiniai nujaučia, kad vieno ar kito upelio nereikėtų užtvenkti ar „sukioti“, nes bus bėdų, gali nusekti šuliniai. Žmonės jaučia tuos dalykus. Tai sunku perteikti atvykėliui, kuris tuoj moksliškai nubraižys, kaip čia kažką galima tuojau pagerinti, o po kelerių metų pasirodys, kad tas patobulinimas trinktelės antruoju lazdos galu.

Tačiau mūsų politinio elito mąstymas yra siaurakaktiškai ekonomistinis – jį užvaldžiusi BVP didinimo mistika ir su ja susiję „efektyvinimo“ projektai, kurie labiausiai ir susina socialinių bei kultūrinių santykių „materiją“.

Permainas valstybėje pirmiausia esame linkę sieti su eiliniais vietos valdžios, parlamento, prezidento rinkimais. Ar, sprendžiant iš kelių dešimtmečių patirties, apskritai prasminga su tuo sieti geresnio visuomenės gyvenimo lūkesčius?

Jeigu ir būtų galima jais ką nors pakeisti, tai, manau, tik savivaldos lygmeniu. Nes jame žmonėms lengviau susitarti, iškelti savo lyderius, kuriuos pažįsta, gerbia. Tačiau pavieniai savivaldos laimėjimai vis dėlto negali pakeisti jau veikiančio, gerai sutepto socioekonominio mechanizmo. Žiūrėkite: kas beateitų į valdžią, matome tuos pačius iš esmės sprendimus. Matome, kad rinkimai iš esmės tik atskleidžia kažkokių įdomybių apie buvusius valdančiuosius, bet nedaug ką duoda dabarčiai ir ypač ateičiai. Negali sakyti, kad atėję „valstiečiai“ nieko nedarė, bet kaip greitai atitolo nuo esminių pažadų, tarp jų, keisti valstybės socialinės ir ekonominės raidos mechanizmą, teisingiau skirstyti bendrai kuriamą pridedamąją vertę, didinti biudžetą ir perskirstymą. Vyriausybė nuėjo priešingu keliu, mokesčiai verslui buvo sumažinti, biudžetas neteko įmokų, verslininkai džiaugėsi. O kas atsitiko po to? Dabar turime BVP, ekonomikos ir nedarbo lygio augimą. Kodėl daugėja bedarbių? Todėl, kad verslui neapsimoka įdarbinti lietuvių, nes plačiai atkelti vartai įsivežti darbo jėgą iš kitų šalių. O ji yra pigesnė ir visiškai beteisė. Su ja mažiau problemų. Mes einame šiuo keliu, bet ar tai yra tvarios visuomenės, socialinės sanglaudos kūrimo kelias? Jokiu būdu.

Manau, kad kaip tauta ir kaip valstybė dabar išgyvename tam tikrą tragišką laikmetį, balansuojame ant išnykimo ribos, vis labiau gausėjant išorinėms grėsmėms. Nesistengiame nei jų suvokti, nei ieškoti būdų patiems sustiprėti – kaip tautai, visuomenei, valstybei. Kas iš to išeis, sunku pasakyti. Mūsų ateitis priklauso nuo to, kaip mokysimės kartu gyventi savo gimtinėje, kaip mokysimės ją puoselėti. Darėme ne tuos darbus, labai godžiai stengdamiesi kuo greičiau praturtėti. Tam tikrai visuomenės daliai pavyko. Ypač tai, kuriai dirbantieji yra tik pigi beteisė darbo jėga, kuo „efektyviau“ perdirbtini „žmogiškieji ištekliai“. O tai buvo galima padaryti tik apvagiant gimtinę. Tačiau viltis… Išgirsti besirengiant Vasario 16-osios deglų eitynėms jaunimą, eini su jais, ir suliepsnoja…

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Arvydas Praninskas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dzeikas       2020-02-13 15:00

Isties. Kaimo pastorale paprotins Mergaites zagintojus ir jie taip nebesielgs. Perfrazuojant “Aukso versi” - smogsime tautiskumu pedofilijai!
O trumpos atminties turetojams priminsiu, kad Garliavos 2012m ivykiai katalizavo tiesos.lt gimima.
Straipsnio autoriaus numyletas kaimas gi vienas is stipriausiu tradicijos , - i kuria remiasi elitine pedofilija, - atrama.
Nes butent kaimas teikia paklusnumo valdziai primata virs visko.
Idomu stebet lietuvio kaimiecio(su tokio mentaliteto dominante , o ne fiziskai kilme kaimiecio) metamorfozes JAV, kur tavo samdytojas partneris ir tik SALYGINAI tavo virsininkas. Na toks smarkiai tautinis kadras darbdaviam(nors tie gali but kokie lenkai ar rusu zydai) kaip ponui subine kone fiziskai laizo, liepia - nemirksedamas tampa streiklauziu (nagi liepe bosas, seima maitint turiu…). Ir jeigu tautinis kaimas gerai isauklejo tai toks kadras ir po 10 metu gyvenimo JAV nesupras, kad jis ne Lietuvoje ir istatymas auksciau bet kurio pono.

Al.       2020-02-13 0:59

Taip ir tau, Dzeikai - kiek besikultūrinai, vistiek, be purvo niekaip neišeina, ane?

Dzeikas       2020-02-12 22:57

Teisingam: pvz, kokia jega galetu paveikti Zemaites Vingiu pripretas 4-5 kartos atzalas? Sovietu laikais kolchozu pirmininkai dauze jiems snukius uz girtuokliavima, I teatrus veziodavo. Ir visivien - vel kiaule purvuosna grizo.
Ka dar pasiulyt galetum?

Dzeikas       2020-02-12 22:52

K. Marxas salutiniu sakiniu vokiska kaima apibudino mazdaug taip: “kaimo gyvenymo idiotizmas…”
Kaip gerai ,kad ponas Marxas nesusidure su lietuvisku kaimu. Pasaulines sociologijas zodynas butu praturtintas sodresne Marxo leksika.

Teisingas       2020-02-11 17:56

Labai aktualus logiškas straipsnis, bet tik ir tiek, kažką apčiupiamo radikalaus nepadarysi, reikia daug ir sąžiningos teisingos jėgos, kurios nėra, ir vargu ar gali but, galioja amžinas dvikojo padaro godumas,kurio panaikinti,beveik neįmanoma

habilitās       2020-02-11 14:24

Pradžiai pakaktų, jei daiktus vadintume tikrais vardais. Pavyzdžiui, išsiaiškintume kuo skiriasi bendruomenė nuo visuomenės, juk 9 iš 10 rašančių viešoje erdvėje individų būrį mato tik kaip visuomenę ir, be abejonės, su anų laikų, t. y. socialistiniu turiniu, nes 50 metų visuomenę supratome tik kaip socialinę sanklodą ir kaip pagrindinį santvarkos ramstį. Individų bendruomenė – truputi subtilesnis dalykas ir jei ne ES struktūrinių fondų pinigai, leidžiantys bendruomenės pirmininkui patenkinti jo individualius poreikius per viešuosius pirkimus, labai dažnai „pamirštant“ patekti ataskaitą, vargu ar mes šiuo metu apie tokį reiškinį kaip bendruomenė iš viso kalbėtume. Tai tiek trumpai apie sodžių ir gimtinę ir „nuovoką”.
P. S.
Nemėgstu kartotis, nes prie V. Radžvilo straipsnio jau rašiau, bet negaliu autoriaus nepaklausti – jei teigiate, kad: „nemanau, kad Lietuvoje esama politikų“, tai kur randate tą politinį elitą, t. y. : „politinio ir kultūrinio elito“, „Tačiau mūsų politinio elito mąstymas yra…“? Gal Afrikoje, kaip jūsų kolega A. Rusteika?! Tiesa, kabutes jis uždėjo.

stasys        2020-02-11 13:28

Autorius galėjo ne tuščiažodžiauti o aiškiai įvardinti priežastį „klestinti švogerystė“ ..kam tam reiškiniui prikabinti sparnus paverčiant kažkokia valdymo chema -priežastimi ?  Valdžia tapati visuomenėje klestinčiai moralei .. ir tu žmogau negali jei duoti tokios „žmonos“  kuri jam patiktu prievarta .. Bandymas viska suapvalinti vienas tokiu politiku trukumu .. kuris lemia nuolatines nesėkmes .

StasysG       2020-02-11 13:02

Tam tikra tokios schemos dalis yra čia, cit. “... žmonės ateina į tam tikrus postus supratę, kas valdo iš tikrųjų, ir kam kiek už ką reikia atiduoti. Ir tas mechanizmas yra sustiprėjęs ... Juk įsisavinta šimtai milijonų. Jis veikia gerai, nes yra naudingas tam tikram sluoksniui. Tie žmonės valdo mechanizmą: bus išrinkti KAS reikia, o jeigu ir ne TIE, jie vis tiek dirbs kaip reikia, – tą matome ir aukščiausiu politiniu lygmeniu. Manau, daugelis žmonių regionuose išvardytų ŠEIMAS, kurios valdo vietinį politinį ir ekonominį vyksmą, nuo kurių priklauso MAŽUTĖLIŲ gyvenimai.”

stasys        2020-02-11 12:48

Tam kad suprasi Lietuvos kaimo tuštėjimo mastą neužtenka tik kalbėtis sutikus koki sau artima . Problema ne kad žmonės išvažiuoja iš kaimo o kad ir kaime žmonės savo gyvenimą vis mažiau sieja su vietos bendruomene . Kiek tame kalta valdžia ir jos politiniai apsuku ratai ? sunkus klausimas tam žmogui kurio klausia o kuo serga TAVO kaimynas ? taip taip ta pačia politine meile .. turtui jo blizgesiui , kai žiuri į kaimyno nauja mersą,  per tvoros plyšelį,  ir matai kaip Jis nuoširdžiai ta mašina mazgoja ..  Bėda autoriau kad čia nieko jau nepakeisi .. toks laikmetis atėjo kai žmonės myli ne tik žodį bet ir tai tas dievo dovanas .. .. Kodėl toks skeptiškas esu str. ? autorius nekalba apie esmines priežastis .. kodėl Lietuvos politinė valdžia tokia skirtingai segmentuota ir tiek mažai turi bendro su savivaldą provincijoje .. Per pareitus rinkimus į Seimą tauta rinko R.Karbauskį kaip žmogų kuris į politika atėjo iš provincijos, Naisiuose sukūręs, provincijai neįprasta bendruomenės pavyzdį .. Štai praėjo beveik ketveri metai ..ar jau daug kas minį ,ar pamena, Naisių saulėtas vasaras ?  Šiandiena kiti į politiką veržiasi ,mušasi į apžėlusia krūtine tradicinėmis vertybėmis ir šiukštu gink dieve nenori kad butu jo paklausta iš kur tu Jonai ? kodėl tavo tvora kaime aukščiausia .?

StasysG       2020-02-11 11:19

Kaip visada dr. V. Rubavičius teisus. Bet prie to interviu trūksta dabar veikiančio “socioekonominio modelio” SCHEMOS. O greta būtų pridėta kita schema - tokia, kurios veikimas atvestų Lietuvą  į tikrų  laimėjimų kelią.

Pas mus kaime yra kelios       2020-02-11 10:52

sodybos,kurias jauni žmonės mielai pirktų,bet jų neparduoda,nors jau apgriuvusios ir ,tikriausiai,kažkada bus perstatytos.Tik su amžiumi žmonės pradeda suprasti,koks gėris ir prabanga yra kaimas.Viena iš minėtų sodybų,turinti įdomią istoriją,mačiusi ir smetonos laikus,ir sovietmetį su įdomiais ir liūdnais prisiminimais ,ši sodyba kaip gyvybės šaltinis vienam senjorui.Nors gyvena miestelyje,bet žmona paskoja,sako,senis nusipjauna bryzą lašinių ir išeina į tą seną apgriuvusią sodybą.Jis ten nakvoja,kurena krosnį,grynu oru kvėpuoja,vaikšto po mišką,džiaugiasi vienatve ir neparduoda.

O tau        2020-02-11 10:35

kokius narkotikus politrukas pakišo, juliau Milaiti, kad šiki į “vamzdį” iš pat ryto? Apkanalizavai visus straipsnius.

delfyje dabar       2020-02-11 10:20

kybo straipsnis su liūdnomis prognozėmis apie Lietuvos nenumaldomą nykimą.Ir nyks,jei Europoje ir Lietuvoje neatgis nacionalinė savimonė,aprėminta Dekalogu.Tik tada prasidėtų atgimimas arba renesansas,kad skambiau būtų, tiek Lietuvoje ,tiek Europoje.

Nuėmus       2020-02-11 8:02

nuo stalų nacionalines vėlevėles,ES parlamentas pavirto gauja.Laiko klausimas,kada esamos ES neliks,nes jos jau niekas nesieja,išskyrus dešrą.

Dzeikas       2020-02-11 7:49

faktasui kaip blynui:
okupantas dundukus leisdavo skirt tik i sventiniu generolu vietas. Nors kiek rimtesnes pareigos - liepdavo ismest.
Okupanta isvijom - dabar skiriam i vadus ka norim.

Dzeikas       2020-02-11 7:45

Zodzio laisvei:
Tauta apsiputojusi rinko ta Satrijos Ragana net zinodama jos darbelius ir kad tai ji elementari vage. Kodel? Nes vagies mentalitetas(pats vagis ir mums leis pasivogt) tautai savas.

Žodžio laisvė...       2020-02-11 6:27

Prisiminkime,kas pirmieji kūrė kaimui įstatymus,kaimo gyvenimą.Tie patys Agropromo
ir kolchozų šulai.Jie ir susišlavė žemes,miškus,ežerus,europinius ir valstybės
išmokas.Kas ištuštino praskolintų kolchozų turtą:ž.ū.techniką,gyvulius,inventorių?Vis tie patys.Gryžtantys į tėviškes buvę miestiečiai iš valstybės susigražino špygą tau-
kuotą,vietoj bolševikų nusavintus arklius,ž.ū.padargus,kuliamąsias ir kt.Iš nieko neatsiranda nieko,taip ir sugrįžę su plikom rankom nesukūrė smulkaus ūkininko ūkio.
Valstybė nepadėjo niekuo.Prisiminkim ž.ū.ministrę “Šatriją”.Ji galvojo tik apie savo naudą.Lietuvos kaimo likimas jai buvo nulio vietoj ir tik žiūrėjo iš kur galima gauti
sau naudos.Ir europiniai pinigai nukeliavo į latifundininkų rankas.O kaimas ištuš-
tėjo.Neliko jame iš žmogaus.Asfalto bernai dar ir šiandien dūsauja dėl dar likusių
kelių kaimo mokyklų.Jiems knieti kuo greičiau jas panaikinti.Vis čiulba apie geres-
nį vaikų išmokslinimą dideliuose iš visų apylinkių suvežtų vaikų kombinatuose.Apgavystė.

ah1       2020-02-11 0:34

Straipsnyje klausiama cit. “Kodėl daugėja bedarbių?” - Todėl kad kuo didesnė  bedarbių armija tuo pigesnė darbo jėga, tuo lengviau privesrti dirbti už minimalesnę algą - už durų šimtai bedarbių laukia, tuo didesnis pelnas lieka kapitalistui, tuo konkurencingesnės prekės ir paslaugos, kapitalistui iš viso neaktualu kokios tautybės samdomasis - na pvz. Anglijoje - svarbu kad gerai dirbtų, tautybė nesvarbi. Bedarbių armijai padidinti naudojami mechanizmai - pensijinio amžiaus ilginimas, moterys per prievartą išvarytos dirbti kapitalistui, moterims neleidžiama namuose auginti savo vaikų - varomos dirbti,  netrumpinama 8 val. darbo diena - pasukit visa tai 180 laipsnių - sutrumpinkit pensijinį amžių, o dirbantiems pensininkams nemokėkit pensijų, moteris grąžinkit į šeimas,  sutrumpinkit 8 val. darbo dieną iki 4-6 val.per dieną ir kiek sumažės bedarbystė?  Bet niekada to nebus kol bus kapitalizmas ir nesvarbu ką rinksit valtiečius,darbiečius ... “marsiečius” - kapitalizme kapitalizmo dėsniai.

ah1> 2020-02-10 23:39       2020-02-10 23:54

>2020-02-10 23:39, narkotikų nevartoju, tad ir keisti nėra priežasties.

ah1       2020-02-10 23:49

ir dar apie tas karves vasaros laike aptavruose - tas dumblas ne šiap sau dumblas kuriame tos karvės stovi, tas dumblas tai karvių čiurškalas su žemėmis sumaišytas karvių trepsėjimu nedideliuose aptvaruose, kas neturit suvokimo ką jaučią karvė dienų dienas stovėdame savo čiuškale sumaišytame su žemėmis tai patys nuėję basi pastovėkit savaitę, negalėdami prisėsti, negalėdami atsigulti, pastovėkit čiurškale sumaišytame su žemėmis. Tokia valstybė, kurioje blogai gyvuliui, blogai medžiui, blogai žemei, blogai žmogui, blogai vaikui turi išnykt.

faktas kaip blynas       2020-02-10 23:44

kai turi su kuo palygint iš savo patirties,o ne iš komisarų/politrukų etc. brudo pliurpalo,tai ,lyginant tai kas yra šiandien su tuo ką turėjom prieš 30 metų,- turim aiškų š....:(. O juk tikėtasi ,kad išsilavinę žmonės valdžioj tikrai nebus tokie vienadienės naudos dundukai absoliučiai nesuprantantys ,kas yra nepriklausoma valstybė ,kam ji aplamai žmogui reikalinga.Tikri dundukai iki šiol sėdėjo “prie lovio” ,kaip teisingai žmonės juos apibūdina.

ahai,        2020-02-10 23:39

keisk narkotikus, nes tuoj užsilenksi.

ah1>2020-02-10 22:36       2020-02-10 23:36

Nežinau. Duokit nuorodą kas matė kaip Lao Dzė susirietė ir kvatojo, nes Vikipedijoje rašoma kad manoma jog tokio Lao Dzė iš viso neegzistavo.  Tai kaip galėjo susiriesti ir kvatoti tas kuris neegzistavo aš neįsivaizduoju.

ah1       2020-02-10 22:50

sakot A. Smetona gerovės simbolis? Na tada žiūrim ką turim apie A.Smetoną Vikipedijoje : ” -perversmas, įvykdytas Lietuvoje 1926 m. gruodžio 17 d., kurio metu nuverstas teisėtai išrinktas prezidentas Kazys Grinius ir buvo įvestas autoritarinis režimas1926 m.” ,A. Smetona - “1926m. gruodžio17d. vienas karinio perversmo vadovų”.
Tai va, “buvo įvestas autoritarinis režimas 1926m”. Apie Smetonos laikus tai labiausiai įsiminę  pasakojimai kaip piemenėliai kojeles karvės bandoje, karvės čiušrškale šildydavosi, laukdavo kol karvė  pačiurkš kad kojes sukišę į karvės čiurškalą pasišildytų. Atėjo okupantas rusas, atnešė lenciūgus ir pasibaigė piemenėlių kančios ir dar prisimenu kaip pasakodavo kad žąsis vertė pirkti A.Smetonos laikais, pasakojo kad kaimų mergos prostitutėmis Kaunan važiudavo dirbti ir baigdavo gyvenimą šokimu nuo tilto sufiliu apsikrėtusios, pasakojo kaip ponai dvaro mergas turavodavo… Ir dar okupantas rusas lemputę atnešė, ir kaip būdavo “gerai” kaime be lemputės dar ir dabar menu tuos laikus ir dar menu laikus kaip kaime su vištomis žmonės kartu gyveno - savo akim mačiau.

Ahajau Nr. 1       2020-02-10 22:36

Žinai, kodėl Lao Dzė net susirietęs kvatojosi, kai perprato Budos mokymą?
Žinotum, blėnių nerašinėtum.

ah1       2020-02-10 21:46

nieko naujo, budizmas seniai demaskavęs kad visų kančių priežatys godomas ir neišmanymas. Ir niekas valstybės neužvaldė - sąjūdistai atnešė išsvajotą  kapitalizmą ir viskas vyksta ir vyks pagal kapitalizmo dėsnius ir kapitalistinę santvarką, ką kas berinktų vis vien bus pagrindinis rinkos ekonomikos variklis godumas, pasireiškiantis siekimu gauti kuo didesnį pelną ir kuo daugiau mokesčių į biudžetą ir kai kieno tyčinis kai kieno netyčinis (priklausomai nuo išsilavinimo ir suvokimo) neišmanymas, kad godumas proporcingas bedarbystei, bedarbystė proporcinga emigracijai,taip vietinių godumas atveda atėjūnus, kuriems mokamos algos liūto dalį sudaro neapmokestinamoji dalis,išvažiuojanti kartus su atėjūnais į atėjūnų valstybes, taip dar labiau mažėja mokesčiai į biudžetą, o kapitalistus aptarnaujantys ir norėdami sau išsilaikyti ir didinti algas biudžetininkai seime prisimislija naujų mokesčių ir didina esamus.Taip rinkos ekonomika pradeda “ėsti savo uodegą” ir ateina krizė. 
Na o žemės nualinimas paliestas straipsnyje taip pat dėl godumo - kuo daugiau išspausiti iš žemės žemei neduodant gyvulių *ūdo - lietuvių liaudies patarlė /patarimas pataria ” nebus *ūdo nebus grūdo”,  na o tie visi betoninių džiunglių išminčiai, užaugę betoninėse džiunglėse neturi pažinaus proto, nežino gamtos dėsnių
kad kad panašus traukia panašų, kad gyvai žemei reikia “gyvo” gyvulių *ūdo,  nebus kad be gyvulių *ūdo žemė per daug metų virsta stepe, kad vanduo reikalingas augalams iš dangaus kenta ten kur medžiai - nėra medžių nėra vandens… Pasižiūrėkit vasarą kaip su gyvastimi elgiamsi, baisu žiūrėti kas darosi - pasižiūrėkit kaip pas ūkininkus laikomos karvės vasarą lauke - įdėkit foto kad visi matytų nužmogėjimą karvių atžvilgiu - karvės lauko aptavruose dymblynuose stovi, atsigult nėra kur, kanopinis gyvulys dumblyne laikomas ko ne ištisai.  Prie ruso niekad taip nemačiau…


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.