Socialinė politika

Vytautas Rubavičius. Socialinis modelis ar gražiai įpakuota „chaltūra“?

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gegužės 29 d. 16:20

14     

    

Vytautas Rubavičius. Socialinis modelis ar gražiai įpakuota „chaltūra“?

DELFI.lt

Kasdien įvairiuose žiniasklaidos kanaluose gausu minčių apie naująjį socialinį modelį. Netrūksta ir politikų, tarp jų premjero Algirdo Butkevičiaus, pasvarstymų. Tačiau klausydamasis reiškiamų minčių ir pokalbių greitai pamatai, kad pradėję savo kalbas žodžiais „socialinis modelis“, pašnekovai tuoj pereina prie darbo santykių, jų lankstesnio priderinimo prie rinkos reikalavimų. Apie socialinius santykius net neužsimenama.

Atrodytų, kaip tik socialiniai santykiai turėtų būti modelio tikslas. Neaiškumas išlieka ir gilinantis į mokslininkų grupės pateiktus dokumentus. Pačiame „modelyje“ nusakoma tokia užduotis: „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“. Tačiau tuoj pat patikslinantis užrašas: „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“.

Kitaip tariant, svarbiausia tame modelyje ir yra darbo santykiai, todėl pagrindinė pokalbių tema – „lanksti“ darbuotojų atleidimo sistema ir išmokos juos atleidžiant. Atrodo, žadėta daug daugiau, nei tesėta. Šitai labai patogu, nes ir mokėta, tikriausiai, už socialinį modelį.

Vartant dokumentus kyla daugybė klausimų. Visų jų aptarti nėra galimybių. Pasitenkinsiu tik keliomis pastabomis. Labai jau menkas teorinis socialinio modelio pagrindimas. Pasitenkinama tik priede vienu kitu sakiniu apibūdinant Europoje vyraujančius. Šito tikrai per maža. Visi tie vyraujantys grindžiami tam tikra socialine politika ir ideologija.

Kitas dalykas tas, kad pati Europos Sąjunga kuria savo socialinį modelį, kuris atlieka keletą užduočių. Pirmiausia, padeda legitimizuoti supranacionalinių, kaip tik legitimumo stokojančių, institucijų veiklą, taip pat ir pasitelkiamas tvirtinti esminius europietiškumo, europinio tapatumo bruožus. Koks gi mūsų socialiniu modeliu vadinamo dokumento santykis su europiniu socialiniu modeliu ir Europos Komisijos vykdoma socialine politika? Atrodo, kad darbo autoriai net nekėlė modelių derinimo klausimo. O juk europiniam socialiniam modeliui jau geros dvi dešimtys metų, o tame tarpsnyje galima būtų išskirti ir svarbių ideologinių pokyčių.

Europos mokslininkai iki šiol ginčijasi, kaip nusakyti Europos socialinį modelį (ESM), nes tai, kas vadinama modeliu, nėra aiškių įstatymų, politinių direktyvų bei koncepcijų rinkinys. Tačiau sykiu modelio sąvoka vartojama kaip savaime suprantamas dalykas, nusakantis europinį gyvenimo būdą, susiejamą su geidžiamos raidos gairėmis.

Pagrindinis ESM idėjinis ir ideologinis pagrindas – tvarią ekonomikos raidą susieti su tvirta socialine sanglauda. Modelis įsivaizduojamas kaip tam tikros europinės visuomeninės kūrimas, o ta visuomenė turinti būti kitokia nei neoliberalistine laikoma amerikiečių visuomenė. Vienas pirmųjų šią sąvoką ėmė vartoti Jacques‘as Delors‘as, 1985–1995 metais pirmininkavęs Europos Komisijai ir inicijavęs įvairialypį europinės integracijos vyksmą. Pirmasis bandymas aiškiau nusakyti ESM aptinkamas Europos Komisijos 1994 m. dokumente, kuriame vardijamos tam modeliui būdingos vertybės – įsipareigojimas demokratijai, asmens laisvių gynimas, socialinio dialogo ir partnerystės skatinimas, tinkama socialinė apsauga, solidarumas, parama silpniesiems visuomenės nariams, lygios galimybės siekti išsilavinimo. Pagal tai buvo išskirti keli Europos šalyse gyvuojantys socialiniai modeliai, kurių tam tikri socialiniai santykiai imti laikyti pavyzdiniais. Vienai grupei priskiriamos Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, kitai – Olandija, Austrija, Danija, visose jų įžiūrint ir privalumų, ir trūkumų.

Įsibėgėjant europinei integracijai ESM imamas suvokti kaip europinis projektas, kaip europinės visuomenės kūrimo „planas“ ir sykiu kaip tokios kūrybos įrankis. Europinio socialinio projekto įgyvendinimą laiduoja bendros socialinės politikos gairės ir politiniai sprendimai. Šiuo atžvilgiu nepaprastai svarbūs yra trys bendresni universalūs principai, o sykiu ir politikos tikslai, kuriais grindžiama europinė socialinė politika. Esminiu politikos tikslu laikomas socialinio teisingumo laidavimas. Kitas svarbus dalykas tas, kad socialinė politika laikoma nepaprastai svarbiu ekonomiką skatinančiu veiksniu. Trečias principas – skatinti ir palaikyti lygiavertį socialinių partnerių derėjimąsi, ypač darbo santykių srityje.

Tokia, sakytume, bendriausia europinė socialinė filosofija, taip pat ir pagrindinės socialinę politiką kreipiančios gairės. Konkretūs socialinės politikos tikslai nustatomi pasitelkiant įvairius indikatorius, kurių pasirinkimas jau priklauso nuo konkrečių aplinkybių..

Skaitant lietuviškąjį socialinį modelį neįmanoma suvokti, kokia socialine filosofija, kokiais esminiais principais jis grindžiamas. Jokių užuominų į socialinį teisingumą, jokio dėmesio socialinei sanglaudai. O juk ir keičiant darbo kodeksą socialinio teisingumo siekis turėtų būti pagrindinis tikslas. Modelio kūrėjams rūpėjo tik darbo santykių „lankstinimas“. Tačiau ir „lankstinant“ darbo santykius, o tiksliau – lengvinant darbuotojų atleidimą, būtina tam tikra socialinio teisingumo nuovoka, antraip skatinama ne socialinė sanglauda, o visuomenės dezintegracija.

„Lankstinant“ darbo santykius derėtų labai aiškiai pasakyti, kaip Lietuvoje pasiskirsto sukurtoji pridėtinė vertė – kokia jos dalis atitenka darbuotojui kaip darbo užmokestis. Apie tai nelinkstama kalbėti. O juk toji dalis gerokai mažesnė nei europinis vidurkis. Klausantis mūsų politikų, taip pat ir premjero, girdi vieną vienintelį argumentą, esą jei sumažinsime išmokas atleidžiamiems darbuotojams nuo šešių mėnesinių atlygių iki dviejų, tai šitas sumažinimas nepaprastai padės kurti darbo vietas, tad ir mažins nedarbą.

Pasitelkiamas ir dar vienas argumentas; mokslininkai nustatė, kad atleidžiamiems darbuotojams beveik niekas nemoka jokių išeitinių išmokų. Atrodytų, skandalingas ir gėdingas dalykas, tačiau net pats šitai pripažįstantis premjeras džiaugiasi, kad žymiai sumažinus išeitines išmokas, jos jau bus išmokamos, nes neapsimokėsią nemokėti. Tačiau juk bus taip, kaip ir buvę. Jei jau už didelės sumos neišmokėjimą verslininkai niekaip nenukentėdavo, tai kodėl jie turėtų mokėti mažesnę išmoką? Jei didesnis nusikaltimas nebuvo niekaip baudžiamas ar užkardomas, kodėl tad rūpintis dėl triskart mažesnio?

Mūsų politikai ir juos aptarnaujantys akademinio sluoksnio atstovai apsimeta tikį teisinių priemonių galia pakeisti susiklosčiusius nelygiaverčius darbuotojų ir darbdavių, verslo ir samdinių santykius. Jokie modeliai neprivers verslo mokėti daugiau, jei nėra jį verčiančios tai daryti jėgos. Vakarų demokratijos šalyse tokia jėga yra profsąjungos ir valstybė, kuri laiduoja profsąjungų ir darbdavių derybas dėl geresnių sąlygų dirbantiesiems. Kokia Lietuvos profsąjungų galia? Labai menka. Tad svarstant socialinį modelį derėtų aiškiai pasakyti, kokiu būdu bus išlyginami nelygiaverčiai verslo ir samdinių santykiai, kokiu būdu bus siekiama europinio socialinio modelio tikslo – lygiaverčių galios santykių derantis dėl darbo apmokėjimo ir darbinių santykių?

Modelio kūrėjai, plėsdami darbdavių ir darbuotojų laisvo susitarimo sritį, daro prielaidą, kad abi pusės yra lygių galių juridiniai partneriai, nors kuo puikiausiai žino, kad verslo srityje viena pusė – beveik visagaliai, o kita – beveik beteisiai. Šitai, beje, atsispindi ir nuostatoje, kad „darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti darbo sąlygas“. Pasirodo, jau ir prašyti reikia turėti teisę. Tačiau svarbiausia – išvengiama įpareigojimo „pagerinti darbo sąlygas“, vartojant neutralų žodį „pakeisti“. Matyt, įsivaizduojama, kad Lietuvoje esama ir tokių, kurie gali prašyti „pabloginti darbo sąlygas“.

Nesakau, kad darbo santykių nereikėtų keisti ar „lankstinti“. Čia svarbiausia aiškiai žinoti, kokia esama padėtis ir kieno labui keičiama. Šiuo metu išsakomas argumentas – „nelankstūs“ darbo santykiai atbaido investuotojus. Investuotojai kuo puikiausiai žino, kad Darbo kodekse užfiksuotos dirbančiųjų teisės neatitinka realijų, o valstybė gina ne nuskriaudžiamus darbuotojus, o verslo interesus. Galima numanyti, kad kodekso keitimu kaip tik ir norima priartinti įstatymus prie realijų – jei nemokamos šešių mėnesių darbo atlygio išeitinės, tai ir sumažinkime jas iki dviejų mėnesių išeitinių – vis gražiau ir demokratiškiau atrodys europinėje aplinkoje. Pagerės ir moralinis Lietuvos verslininkų įvaizdis – vienoks jis, kai nugvelbiama daug išeitinių, o kitoks – kai trigubai mažiau.

Mokslininkai atliko jiems užsakytą darbą. Politikams mokslininkai reikalingi kaip ekspertai – jie norimą darbo santykių „lankstinimą“ pateikia kaip mokslininkų siūlomą, tad moksliškai patikimą programą, vengdami atsakomybės savo rinkėjams, nes reikėtų aiškiai pasakyti, kad siūlomas modelis yra neoloberalistinės dvasios produktas.

Gerai, kad pažymėtos esminės pertvarkų ir sureguliavimo reikalingos sritys. Įsibėgėja šiokia tokia diskusija, tik gaila, kad skambiai „socialiniu modeliu“ pavadintas dokumentas nepateikia jokių svarbių socialinės raidos gairių, nenumato jokių gerovės valstybės kūrimo prielaidų.

delfi.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

pensininkui 8:23        2015-06-2 18:16

Ne, jokiu būdu, tik ne Puteikis. Vaišvila su Urbšiu - geras variantas.

stasys        2015-05-31 18:41

Kai protingi žmonės tokia tema diskutuoja ir reikalo esme vardina taip kaip konkrečiai kiekvienas mato ...nelieka priežasties slėptis po dvilypybėmis . Lietuvai reikia ne socialinių modelių koncepcijų kūrimo,..o tiesiai šviesiai pasakyti ..kad tai ką šiandiena turime tėra tik sovietinio socializmo pakaitalo modelis ir dar su tokiomis išlygomis ,..kad pačiam Premjerui viešai tenka pripažįsta ,.jog jis kaip toks realiai ne tik kad nedirba bet ir aplamai neatitinka tu realijų kurias šiandiena diktuoja verslui jo aplinka .Verslas kuria darbo vietas o ne socialinio modelio koncepcijos .. pačios Valstybės nuo lentos, dažnai tik tam kad visuomenė galėtu padėti pliusiuką po ta valdančiųjų grafa ..Ir kai kalbame apie tai ko reiktų, kad ta aplinka išsilaisvintų nuo bereikalingu perteklinių suvaržimu darbo santykiuose…Galiu pasakyti paprastai..nieko nereikia ... mielieji ..Joks įstatymas ar jo pataisa dirbtinai prilipdyta prie statistinės eilutės ..neatneš laukto rezultato ..nes norint sulaukti pokyčių reikia pirmiau išsilaisvinti iš mus supančiojusių stereotipų verslo atžvilgiu . Darbo santykiai Lietuvoje tokie kokie atitinka bendra visuomenės kultūros lygį ..ir tik nuo to lygio priklauso koks tas mini modelis veiks konkrečioje įmonėje ..Suprantama,.. aukšta pridėtine verte kuriantis verslas tokio modelio toleruoti negalį nes jam jis ne tik kad primityvus bet ir gerokai pasenęs .. Ten darbo santykius paprastai reguliuoja kolektyvinė sutartis ir visus socialinio teisingumo klausimus priimta aptarti orientuojantis ne į orą  ir norą , o į konkrečius darbo rezultatus ir pasiekta pažanga . Todėl tas modelis tokiuose kolektyvuose butų priimtas kaip nesusipratimas ..Smulkiam verslui kurio rizikos balansas yra aukščiausias , tokie socialiniu darbo santykiu pakeitimai nepalengvins tu sąlygų kokiomis jam tenka laviruoti , tenka galvoti kad jo autoriai jį kurdami nelabai suprato kokiuose rėmuose veikia tas segmentas . .. Belieka tik tas viešasis valstybinis sektorius kuriam galima butų pritaikyti viena ar kita to modelio str. su ta mintimi kad patiems valdininkams nepakanka išmonės teisingai skatinti savo darbuotojus . mokytojai ,gydytojai ,darželių auklėtojos ir t.t. . IŠVADA:  POLITINIS , BRANGIAI KAINAVES , PAKIŠTUKAS SAVIEMS . Viena guodžia pinigai pasiekė protingus žmones, o nebuvo išdalinti socialiniams degradams ..prisidengiant socialinio teisingumo gairėmis. .

TO > 11:33        2015-05-31 3:26

O ne - tik savikritiką smile

> 11:33       2015-05-30 15:42

Skatinate grafomaniją? Dar mažai jos čia ir kituose portaluose?

Dėde       2015-05-30 12:33

o kur galima paskaityti, ką parašėte Jūs?

"pensininkui"       2015-05-30 12:32

kokia prasmė taip nevykusiai trolinti?
Bet koks vertybėmis negrindžiamas ‘susivienijimas’ būtų kentauras, Seime subyrėtų kaip kortų namelis

pensininkas       2015-05-30 9:23

Jeigu Urbšys vadovaus antisisteminiam judėjimui, gausis šnipštas, jeigu Puteikis, šis tas gausis, o jeigu Puteikis, Urbšys, Panka, Vaišvila ir kt. panašūs kartu - esamos sistemos neliks. Tad vienykitės.

Dėdė       2015-05-29 22:58

Nesu įsitikinęs, ar naujai priimtas modelis bus blogesnis už dabartinį. Pastarajame dirbantysis labai jau “savanoriškai prisirišęs” prie darbdavio “minimumo”. Paklusniai ir atsidavusiai kaip Šarikas prisirišęs, nes kitų alternatyvinių darbo vietų nematyt. Jei tos darbo vietos taps mobilesnės (nors ir laikinesnės), šarikų turėtų sumažėt. Laikas parodys.

P.S. Rubavičius yra pusėtinas kultūrologas. Bet gal jis galėtų nerašyti savivaldos, rinkimų sistemų ir ekonominėmis temomis?

>>>Urbšys turėtų vadovauti antisisteminių       2015-05-29 22:37

Del jusu teiginiu apie Puteiki.Jis pareme neonacius Ukrajinoje 2 benzopjuklais.Is kitos puses misku Ukrajinoje nera! Tai toks pastebejimas.

Juozapas       2015-05-29 21:48

Koks dar modelis, koks dar “socialinis”.
Tiems kas turi - dar daugiau, kas turi mažai - atimti viską.
Visiški makaronai.
Cinizmo absoliutas.
Žaidimas į vienus vartus.
Bet kodėl gi ne?
Jeigu publika yra veršiškai nuolanki, jeigu leidžiasi dul_inami visais kamasutroje aprašytais būdais- kodėl gi tokių mulkių nedrožti?
Ar nuo šio Vergvaldžių Teisių Išplėtimo įstatymo palaiminimo premjeras bus mažiau populerus? Galima pagalvoti, jog po viso šito niekas nebalsuos už soscdemus.
Balsuos.
Vergai myli vergvaldžius.
Sako bus daugiau darbo vietų.
Bus.
Bus daugiau menkai apmokamų darbo vietų galerose.
Niekas nesako kad bus daugiau pinigų dirbantiems.
Kukliai nutyli.
Kam reklamuotis?
Oligarchai ir juos aptarnaujantys politikai kukliai nutyli, jog jie dar labiau pralobs.
Tapę visiškais beteisiais, emigruos ir tie kurie dar lig šiol kentėjo.
Lietuva be lietuvių.
Šis planas vykdomas nuosekliai pavydėtinai stropiai.
Ar kubyyylius, ar butkevičius - jokio skirtumo.
Gražus mūsų kraštas.
Gaila nebeilgai.
Nebeilgai mūsų.
Kam kvailiams tokia gera vieta?
Pasims protingesni.
...
Vietoje labanaktuko:
Nestreikuokite, neprotestuokite. Tvvarkingai balsuokite “rinkimuose”.
Nieko nedarykite.
Žinokite, ateis Didysis Gelbėtojas,laimės 71 vietą seime ir padarys mužsikams rojų.
...
-Labanakt, mielos avelės ir avinai.
Miegokit, o aš jus suskaičiuosiu.
O kaip gi - reikia žinoti kiek jūsų.
Kai laimėsisiu 71 vieta seime - reikės mėsos ir vilnos mano išalkusiai komandai.
Miegotit ir sapnuokit.
Mes jus miegančius lupsim.
Mes juk nesakėm kad esam žolėdžiai.
Jūs žolėdžiai.
Tsssssss.
Liūlią.
...1, 2, 3, 4,5,6,7,8,9,.....

Urbšys turėtų vadovauti antisisteminių jėgų frontu       2015-05-29 21:23

P.Urbšys turėtų vadovauti antisisteminių jėgų frontui. Kodėl? Paanalizuokime situaciją. Turime kelis variantus: D.Kuolio vadovaujamas partijos “Lietuvos sąrašas”, kaip antisisteminių jėgų frontas rinkimuose į Seimą, Puteikio karabasų-barabasų piratinė šutvė ir nuoseklaus visuomenininko Seimo nario P.Urbšio judėjimas “Kartu”.
Paanalizuokime. LS neturi atramos kituose miestuose ir kaimuose, tik Vilniuje. Puteikis, tai naujas Pupų Piaro Dėdė. Tarpukaryje po kaimus važinėjo humoristinių dainų atlikėjas Pupų Dėdė ir visus linksmino dainuškomis. Dabar turime naują, tik ne Pupų, o Piaro Dėdę, kuris visus linskmina visokiomis nesąmonėmis.
Seimo narys P.Urbšys, skirtingai nei Piaro Dėdė, dirba Seime savo darbą, teikia įstatymų pataisas, elgiasi solidžiai, nevadina savęs piratu ir nedaro kitų nesąmonių, yra ilgametis visuomenininkas.
Todėl siūlau visoms antisisteminėms jėgoms jungtis į vieną frontą, o jo vadovu išrinkti Povilą Urbšį. Jis populiarus ir Vilniuje ir Panevėžyje, jį kaip kovotoją už skaidrumą žino ir kaimuose ir kituose miestuose.

Gaisrų       2015-05-29 21:11

gesinimas.Politika turi būti morali,tada žinos,kur eiti.Sąžinė pasakys:būti dar ar atsistatydinti.

komunistai...       2015-05-29 19:39

komunistai nusipelnė gyventi geriau, sočiau, lengviau.
visi kiti PRIVALO jiems tarnauti.

Beta       2015-05-29 19:03

Butkevičius tai pavadino valdomu liberalizmu. smile


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.