Vytautas Rubavičius. Šeima – tauta – civilizacija

Tiesos.lt redakcija   2014 m. gegužės 23 d. 13:15

7     

    

Vytautas Rubavičius. Šeima – tauta – civilizacija

Skelbiame dr. Vytauto Rubavičiaus pranešimą, perskaitytą gegužės 22 d. Seime vykusiame nacionaliniame forume „Šeima ir vaikai ateities Lietuvoje“.

1. Šeima yra pagrindinė žmonių gyvenamojo pasaulio socialinė „ląstelė“, kurioje įrašytas to pasaulio gyvybinis genetinis kodas. Apimantis socialinį, kultūrinį ir kalbinį sandus. Atidžiau žvelgdami į šeimos raidą, jos simbolinės sandaros kaitą galime įžiūrėti aiškius pasaulio istorijos, žmonijai tekusių išgyventi pervartų pėdsakus. Naujaisiais, vadinamaisiais modernybės laikais nuosekliai vykdomas Apšvietos iškeltas ir įtvirtintas naujo žmogaus kūrimo vyksmas, kurio svarbiausias tikslas yra „išlaisvinti“ žmogų iš visokių vadinamųjų „religinių prietarų“, taip pat iš tradicinių socialinių santykių, kurių esminiu sergėtoju laikoma šeima. Himną kapitalizmo galiai, laužančiai visokius socialinius santykius taip, kad jie dar net „nespėtų sukaulėti“ įspūdingai moksliškai sugiedojo K. Marxas žymiajame Komunistų partijos manifeste. Šiuo atžvilgiu prisiminkime ir ankstyvąjį sovietinės istorijos tarpsnį, kuris pažymėtas įnirtingu „buržuaziniais“ laikytų socialinių santykių ardymu ir kryptingu prievartiniu naujo tarybinio žmogaus ugdymu, naikinant visus socialinius „atgyvenusiais“ paskelbtus sluoksnius. Jau trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Sovietų Rusijoje buvo pripažinta besąlygiška abortų teisė (įkurti komitetai, sprendę, ar abortas turi būti mokamas ar nemokamas), bandytos įvairaus gyvenimo „susimetus“ formos, įteisintos skyrybos pagal vienos pusės pareiškimą nedalyvaujant antrajai pusei, įgyvendinta valstybinė vaikų globa, kuri naikino tėvų atsakingumo nuovoką. Ketvirtajame dešimtmetyje jau buvo aiškios visų tų naujovių pasekmės – daugiau kaip 10 mln. valkataujančių vaikų, lytinės laisvės sąlygomis sklindančių ligų epidemija, šeimyninių įsipareigojimų nuovokos menkėjimas plintant daugpatystei ir daug kitų dalykų, privertusių ryžtingai keisti šeimos politiką. Buvo suvokta, jog tradicinės šeimos modelis reikalingas ir socialistine vadintai visuomenei ugdyti, taip pat ideologiniam indoktrinavimui skleisti. Įdomu tai, kad šiuo metu Europos Sąjungos lygiu plinta anas kairuoliškas porevoliucinis užkratas, palaikomas anais laikais kartotų argumentų apie visokeriopą vyro ir moters „lygybę“, moters išlaisvinimą iš šeimos vergijos, moters teisę į savo kūną, o valstybės teisę ir prievolę perimti vaikų ugdymą „naujais“ žmonėmis. Kaip ir Sovietinės Rusijos užgimimo laikais, taip ir dabar iš šeimos pančių „laisvinamasi“ įnirtingai kovojant su krikščionybe ir Bažnyčia, stengiantis teisiniais būdais priversti Bažnyčią išduoti savo vertybiniu pamatus ir savo rankomis atlikti šventvagiškas vienalyčių sugyvenimo „šventinimo“ apeigas.

2. Kodėl šeima yra svarbiausia mūsų gyvenamojo pasaulio institucija? Į šį klausimą nėra paprasta atsakyti, kadangi šiuo metu esame iš visų pusių veikiami įvairiausių šeimos „nesvarbumo“ teorijų ir ideologijų. Šeimos svarbą nustato ir įtvirtina esminis egzistencinis jos tikslas, kuris yra, sakytume, šio pasaulio tvarkos stuburas – šeima yra pats tikriausias ir patikimiausias žmonių fizinio, socialinio ir kultūrinio atgaminimo ir dauginimo būdas. Ne tik apskritai žmonių, bet ir konkrečių gentinių, etnokultūrinių, tautinių ir nacionalinių bendruomenių įvairovės. Atgaminimui ir dauginimui būtina dviejų priešingos lyties žmonių – vyro ir moters – sąjunga. Šiuo atžvilgiu šeima išlaiko esminį biologinį ryšį su gamtos pasauliu. Tačiau nuo to pasaulio atsiskiria simboliniu sakramentiniu ryšio su šventybės sritimi pobūdžiu. Visose tautose šeima yra vienaip ar kitaip sušventinama. Kodėl? Žmonėms būdinga gyvybę laikyti šventa, o šeima kaip tik ir yra ta sukurtoji terpė, kurioje randasi nauja gyvybė. Joks dviejų žmonių gyvenimas nėra šeimyninis gyvenimas tol, kol tą gyvenimą neatšaukiamai paskelbia esant šeimyninį nauja gyvybė. Šeima randasi ne iš atliktų apeigų, juolab juridinių, o iš naujos gyvybės – vaiko. Vaikas gimdamas akimirksniu perkeičia vyro ir moters pavidalus, pavesdamas juos motina ir tėvu, o jų bendrą gyvenimą – šeima. Kadangi gyvybė yra šventa, tai ir rastis jai būtina šventoje aplinkoje, šventos sąjungos aplinkoje. Kaip tik todėl vyro ir moters sąjunga bendram gyvenimui ir būsimam vaikui yra sakramentinė.

3. Visas sudėtingas, įvairiai simboliškai, mitologiškai ir istoriškai kultūroje įsišaknijęs sakramentiniu pagrindu veikiantis šeimos institutas ir jo supratimas įnirtingai ardomas, stengiantis įtvirtinti labai paprastą, tačiau socialinės inžinerijos poreikiams nepaprastai naudingą šeimos supratimą: šeima yra juridiškai įteisintas dviejų asmenų bendras gyvenimas. Pirmiausia siekiama vyro ir moters sąjungą, palaikančią biologinės neatšaukiamos lyčių skirties nuovoką, pakeisti asmenų juridine sąjunga. Tad visokių vienalyčių ir keistalyčių bendras gyvenimas taip pat gali bei turi būti pripažįstamas šeimyniniu. Ne tik pripažįstamas, bet ir ypatingai palaikomas, šitaip tarsi atsilyginant už tūkstantmečius jiems darytą skriaudą. Suprantama, kuriamas teorinis tokios „naujovės“ pagrindas – esą lytinis tapatumas yra kultūrinis pasirenkamas dalykas, tad žmogus galįs jį susikurti savo nuožiūra. Šiuo atžvilgiu teorijos tiesiog padeda plėtoti šiuolaikinei kapitalizmo stadijai būdingą tapatumų gamybą ir jų vartojimą, pratindamos žmones prie keistųjų seksualinių orientacijų ir gundydamos juos išmėginti, kitaip tariant, paragauti jų teikiamų lytinių malonumų. Sparčiai plinta tokių prekinių malonumų rinkos. Politinėje teorijoje vyksta panašus žmogaus piliečio keitimas lytiniu piliečiu (sexual citizen), iškeliant lytiškumo svarbą bet kokiam politiniam veiksmui ir judėjimui. Sykiu visaip bandoma nutraukti šeimos ir Bažnyčios ryšius, verčiant Bažnyčią ne tik pripažinti vadinamąją „netradicinę“ šeimą, bet ir pašventinti tokią dviejų vienalyčių ar keistųjų asmenų sąjungą. Kaip šitai daroma? Bažnyčia verčiama laikytis priimtų įstatymų – juk visos institucijos jų privalančios laikytis. Tad jei įstatymais tokia sąjunga pripažįstama kaip šeima, tai jos nepripažįstanti Bažnyčia tarsi atsiduria už šiuolaikinės demokratinės visuomenės arba jos paribiuose. Juolab kad visuomenė akinama smerkti tokį Bažnyčios „elgesį“ kaip „nešiuolaikišką“, „reakcingą“, galop „netolerantišką“ ir energingai protestuoti prieš jos „nedemokratiškumą“. Šitaip prievartaujama Bažnyčia verčiama išsižadėti egzistencinio ryšio su šventumos sritimi ir esminės savo priedermės – palaikyti Transcendento sankcionuotą gėrio ir blogio skirtį, kuri žmogaus dvasiniame gyvenime reškiasi kaip sąžinės balsas ir nuodėmės suvokimas bei išgyvenimas. Tos skirties naikinimas patogus dabarties politikams – politinis tikslingumas, kitaip tariant, ideologinės, propagandinės manipuliacijos įgauna savaiminio, jau su niekuo nelygintino gėrio pavidalą. Kaip tik šiais bendrais interesais, taip pat ir kairuoliškojo užkrato veikimo istorija aiškintinas stebėtinas įvairių politinių jėgų – socdemų, liberalų, žaliųjų ir kitų – sutarimas stumiant Europos Parlamente ir kitose institucijose direktyvas, „išlaisvinančias“ žmogų iš tradicinės šeimos ir jai būdingų įsipareigojančios meilės „pančių“, taip pat skatinančias vaikų seksualinį „išlaisvinimą“ ir jų atskyrimą nuo „nešiuolaikinio“ ir „netolerantiško“ šeimyninio ugdymo. Vaikų seksualizavimas, jų atskyrimo nuo tradicinės šeimos praktikos išplito įvairiose ES šalyse, jos vis stiprėja kuriant naujas teisės normas, indoktrinuojant visuomenes ir įtvirtinant naujomis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis grindžiamus socialinės priežiūros mechanizmus, turinčius „rauti su šaknimis“ visokias vadinamosios „netolerancijos“ apraiškas. Tad ir Šventasis Raštas bei 10 Dievo įsakymų paverčiami bene svarbiausiu naikintinu „netolerancijos“ šaltiniu.

4. „Naujo žmogaus‘ ir naujų socialinių santykių kūrėjai labai aiškiai suvokia, kad jų siekius galima įgyvendinti tik išardžius šeimą ir „ištraukus“ vaikus iš tradicinių šeimyninių santykių aplinkos, kurioje labai aiškiai skiriami tėvo ir motinos asmenys, jau savo lytiškumu įtvirtinantys vyro ir moters lytiškumo skirtybę. Tačiau šeima veikia kaip galingas kultūrinis socialinis institutas, gyvybingai palaikantis visokius tapatumus. Šeimoje vaikas išmokomas kalbėti gimtąja kalba, tad įgauna gimtinės nuovoką, kuri tampa esminiu jo tapatumo sandu. Pirminiai, tad svarbiausi socialinio ir kultūrinio bendravimo įgūdžiai – taip pat šeimos reikalas. Šeimoje sukaupta giminės, vietinės bendruomenės atmintis, kuri siejasi su etnokultūriniu, tautiniu ir galop nacionaliniu tapatumu. Visų šių tapatumų šaknys – šeimoje, jos sociokultūrinėje ir ekonominėje veikloje. Tad visiškai aišku, kad be stiprios, tūkstantmečius puoselėtos tradicinės šeimos neįmanomas jokios gentinės, etnokultūrinės, tautinės ar nacionalinės bendruomenės išlikimas. Pavyzdinė šiuo atžvilgiu gali būti žydų tautos istorija. Jos tūkstantmetė istorija liudija, kad tautos išlieka ir klesti tik palaikomos stiprios šeimos, kurioje įtvirtintas besąlygiškas kultūriniu ir socialiniu požiūriu deramo vaikų auklėjimo imperatyvas. Žydų ir kitų senųjų ir naujųjų tautų istorija rodo, kad dešimt Dievo įsakymų yra ne tik visiškai šiuolaikiški, bet ir būtini žmonijai gyvuoti. Tų įsakymų dvasia palaiko šeimą ir per ją perteikiama vaikams.

5. Esame krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nariai. Ir kaip žmonės, ir kaip tautos, ir kaip valstybės. Vienalyčių ir keistalyčių „šeimos“ politika yra mūsų civilizacijos išradimas. Klausimas – kaip tokių „šeimų“ įtvirtinimo politika ir su ja susijusi socialinė inžinerija paveiks civilizacijos raidą? Matėme, kuo baigėsi didieji, revoliuciniais vadinami prievartinio žmogaus „išlaisvinimo“ eksperimentai. Šiuo metu vykdomą derėtų vadinti „minkštuoju“, kadangi jis grindžiamas masine kultūrine ideologine indoktrinacija ir juridine prievarta, kuri suvokiama kaip demokratijos bruožas – juk visi turi laikytis įstatymų. Tačiau juridinė prievarta paremta ir valstybiniu prievartos mechanizmu – vis labiau plinta vaikų apsaugos nuo tradicinės šeimos auklėjimo nuostata. Galima nujausti, jog Vakarų civilizacija, naikindama biologinio atsigaminimo ir dauginimosi nuovoką, kitaip tariant, „išlaisvindama“ žmogų iš biologinių jo lyties „pančių“, naikina ir savo gyvybinę jėgą. Galbūt tikimasi tokia politika ir kultūra užkrėsti kitas civilizacijas – islamo ir kinų? Drįsčiau manyti, kad toks projektas pasmerktas nesėkmei. Vargu ar kas galėtų įsivaizduoti, kad islamo pasaulyje rastųsi jėgų, kurios imtų įtvirtinti vakarietiškąjį keistalyčių šeimos modelį, o mulos imtų pripažinti ir šventinti tokias santuokas. Tad islamo pasaulio keistalyčiai tiesiog vyks į tas Vakarų pasaulio, ypač ES šalis, kuriose galės ne tik kurti „šeimas“, bet ir iš savo lytinio keistumo išspausti politinės ir ekonominės naudos. Į tą naudą galės pretenduoti ir visi išmokę vaizduoti keistalyčius, savose šalyse dėl tokios lytinės orientacijos persekiojamus ar kaip kitaip nukentėjusius. Kinų civilizacija grindžiama aiškiu ir nepajudinamu dviejų kosminių energetinių pradų ir principų – vyriškojo ir moteriškojo – suvokimu. Kadangi tradicinė šeima yra ypatingas didžiosios visatos energetinis pavidalas, tai šeimos modelis galėtų būt keičiamas tik pertvarkant visą kiniškąjį pasaulėvaizdį ir pasaulėvoką. Vargu ar Vakarų civilizacijai, nepaisant jos technologinio pranašumo, pavyks šitai padaryti. Galima nujausti, kad į ES vis labiau trauks visų kraštų keistųjų seksualinių orientacijų žmonės, kurie čia galės pasijusti žmonijos avangardu, kovojančiu už jos „galutinį išlaisvinimą‘ ir už tai pelnantys deramą socialinę ir kitokią paramą, kuriamą nutildytos ir visaip kultūriškai marginalizuojamos „atsilikėlių“ daugumos. Tad kova už tradicinę vyro ir moters sąjungos šeimą yra sykiu ir pastangos stiprinti vakarietiškąją civilizaciją, stabdant civilizacinės savinaikos užkratą.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jo jo        2014-05-25 13:06

fantastiška propaganda:
“Galima nujausti, jog Vakarų civilizacija, naikindama biologinio atsigaminimo ir dauginimosi nuovoką, kitaip tariant, „išlaisvindama“ žmogų iš biologinių jo lyties „pančių“, naikina ir savo gyvybinę jėgą...” -sako Rubavičius, kurio žmona BARANOVA skleidžia NEOKAIRIOSIOS ideologiją. O Neokairieji ir buvo tas desantas Vakaruose, kurie visas Vakarų laisves ir teises sukarakatūrino taip, kad žmonės mestųsi į neodešinę, t.y. a la “tautininkus” , kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad juda į priešingą pusę nei neokairieji. Tačiau jie juda ratu ir susitinka viename taške kur abi jėgos valdomos vienų ir tų pačių kremlinių-rotschildinių neobolševikų. Juk ne šiaip sau Kramlius suudarė jau sutartį su Kinija. Viskas buvo suplanuota iš anksto. Ir viskas labai gražiai “orveliškai” valdoma.

Kritikas Pikčiurna       2014-05-25 10:20

Labai geras naujadaras - keistalyčiai. Jis reiškia ne tik keistumą, bet ir sąmoningą apsisprendimą keisti savo lytinę tapatybę.
Tačiau XXI amžiuje, kai mokslas jau labai giliai supranta genetinius dėsningumus, embriologiją, kaip sudėtingo žmogaus organizmo išsivystymą iš vienos ląstelės - zigotos, kalbėti apie lyties pakeitimą yra tas pats, kas grįžti atgal į akmens amžių ar iki biblijinius laikus ir to laiko Pasaulio supratimą.
Kai šitaip kalba siaurapročiai politikai, filosofai, psichologai ar sociologai, neturintys gamtos mokslų žinių, dar galima suprasti jų paklydimus ir jų polinkį į konvencionalizmą - atseit visi mąstomi dalykai tėra abstraktūs susitarimai. Tačiau, kai apie lyties pakeitimą pradeda kalbėti medikai, tai reiškia, kad jie yra šarlatanai, prekiaujantys žmonių kvailumu arba negaliomis.
Suprantama, asmens savivoka, kokia yra jo tapatybė yra nulemta ne vien genetikos ir bandymai tai aiškinti liguistumu bei jį gydyti iki šiol nebuvo sėkmingi. Taip pat reikia pripažinti, kad prie tokių savivokos anomalijų neretai prieinama eksperimentuojant lytinės elgsenos sferoje, paverčiant lytinę elgseną naujų pojūčių ar išgyvenimų šaltiniu - egzotinių pojūčių ir išgyvenimų paieška. Tai yra savos rūšies priklausomybės liga - hedonizmas - malonumų ieškojimas be apsiribojimų ir be atsakomybės nei už save, nei už partnerį, nei už pasekmes. Lytinių ligų plitimas yra pirminė ir tiesioginė tokios elgsenos pasekmė individams, bet daug pavojingesnė yra psichologinė nuostata atsisakyti apsiribojimų (kraštutinė liberalizmo atmaina - liberastija). Dar pavojingesnes pasekmes ji turi socialiniame lygmenyje, nes taip nutraukiamas įgimtas asmeninis ryšys su palikuoniais - kita karta. Bet net ropliai, žuvys ir kitos primityvios rūšys, turi atsakomybės instinktą globoti savo ar savo rūšies jauniklius…
Tolerancija intelekto ar jausmų plotmėje yra būtina sąlyga sėkmingai naujų kūrybinių požiūrių į Pasaulį, tame tarpe į visuomenę paieškai, nes išankstiniai tabu dažnai įsuka pažinimą į užburtą ratą ir stabdo intelekto nušvitimus, bet tokios paieškos tegali būti grynai asmeniškos ir labai intymios, tuo labiau, kai tai siejasi su eksperimentais paveldimumo srityje ir gresia išsigimimu, ne tik biologiniu, bet ir psichologiniu, moraliniu ar intelektualiu… Juk šitokiu “pažinimo” bei “eksperimentavimo” keliu einant galima nusiristi ir iki kanibalizmo…
Net ir pažinimas ne gali būti be ribų, jis privalo būti atsakingas, priešingu atveju jis gali tapti tuo, kuo tapo eksperimentinė medicina Josef’o Mengele’s ir Hitlerio bei Stalino laikais…

ruta       2014-05-24 11:49

Todel ir turi eiti i EP ne lansbergiai , andriukienes ir kiti kas pasirase skandalinga Lunacek rezoliucija apie 0-4 metu vaiku lytini ‘svietima’ , o Tautininkai , kuriems rupi visos Tautos ateitis , o ne tik anuko gerove .

Zinaida       2014-05-24 8:27

o jūsų pačių šeimos, ponai? Pradėkit nuo savo gyvenimo

Teisngai girdejote       2014-05-24 2:01

Vietiniuose valdymo organuose buvusi smulki partija surinko 17% balsu,atimdama juos is isisenejusiu tradiciniu partiju.Deja ta partija tik tuo patrauke rinkejus,kad kovoja pries ES-jos zaidimo taisykles,o siaip-pries progresinius mokescius ir uz skalunines.Sekmadienio vakare suzinosim,kiek balsu ji surinko i Europos Parlamenta-speju bus dar daugiau.Matyt dar didesnis siurprizas bus Prancuzijoje ir kitose EU didziosiose valstybese.Kazkas labai keisis ES Parlamente.Bus diskusijos ir kova uz tautini identiteta.

Ar teisingai       2014-05-23 17:46

teko nugirsti per žinias,kad Anglijoje rinkimuose nemažą palaikymą gauna partija,norinti išstoti iš ES.

už Grybauskaitę !!       2014-05-23 13:38

už Grybauskaitės šeimos modelį !!

(per daug lietuvių yra - graži vieta slavams ir žydams gyventi)


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.