Įžvalgos

Vytautas Rubavičius. Saulius Skvernelis apie santykius su Rusija: ką ir kam pasakė?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 5 d. 16:40

11     

    

Vytautas Rubavičius. Saulius Skvernelis apie santykius su Rusija: ką ir kam pasakė?

Viešųjų politinių ryšių požiūrių premjero kelių sakinių pasvarstymas apie būtinumą gerinti santykius su Rusija – labai vykusi akcija. Jau vien tai, kad tas pasisakymas sukėlė tokį didžiulį žiniasklaidos dėmesį, užgavo visus politikos komentatorius ir socialinių tinklų žvaigždes, privertė viešai pasirodyti visus, visuomenės apklausų duomenimis, rimčiausius kandidatus į Lietuvos prezidentus, yra dėmesio ir pasvarstymų vertas dalykas.

Premjero žodžiai nustelbė medikų protesto akciją, kuriam laikui tarsi „nuslopino“ visas Lietuvos socialines problemas. Politinio elito ir politikos apžvalgininkų nuomone, Skvernelis parodė savo nepatyrimą tarptautinės politikos reikaluose, taip pat nederamai įsikišo į prezidentei Daliai Grybauskaitei priklausančią santykių su užsienio valstybėmis sritį. Prezidentūra skubiai atsiribojo nuo premjero pasvarstymų, nes jie labai aiškiai kertasi su jau kelerius metus tvirtinamu požiūriu į Rusiją kaip į agresyvų ir naujas geopolitines ambicijas savo kaimynų atžvilgiu rodantį kaimyną.

Tad iš kur premjerui tiek drąsos, tiek valios geležinės? Vienas, suprantama, su savo komanda, tarsi prieš visą politinę diduomenę?

Vargu ar šiuo atveju ką nors paaiškina politikų ir komentatorių premjerui prikišamas „nepatyrimas“, nes kaip tik šiuo metu į europinę politinę areną ir išeina politiniai „nepatyrėliai“. Kitas dalykas yra tai, kad premjero pasisakymas skirtas kelioms tikslinėms grupėms – ir vietinėms, ir europinėms. Pasvarstykime, ką ir kam pasakė premjeras?

Pirmiausia, savo pasisakymu dėl santykių su Rusija gerinimo jis susipriešino su prezidente. Šitai galima laikyti rimtu prezidentinės rinkimų kampanijos pradžios akcentu, įtraukusiu į vyksmą ir kitus pretendentus. Politinio elito priešiška reakcija tą akcentą dar labiau sustiprino – Skvernelis dalies vietinės publikos akyse pasirodo kaip „neelitinis“, „nestandartinis“ ar „trampiškas“ kandidatas su visomis iš to plaukiančiomis viešųjų ryšių galimybėmis.

Sunku yra logiškai nuneigti tuos kelis Skvernelio išsakytus teiginius bei klausimus. Ar Lietuvai naudinga, jei jos santykiai su Rusija yra patys „nuožmiausi“ tarp visų ES šalių? Daugelis Lietuvos žmonių atsakytų labai paprastai – nenaudinga. Ir Skvernelis tą atsakymą žino. Dauguma Lietuvos žmonių mano, kad mūsų politika Rusijos atžvilgiu pernelyg tiesmukai retoriškai arši. Šaipomasi iš visur įžiūrimo „rusai puola“, visiškai nepastebint Rusijos kapitalo ir oligarchinės įtakos plitimo kai kuriose mūsų ekonomikos srityse. Juolab kad daugeliui aišku ir tai, kad šiuo metu Lietuva apskritai stokoja savarankiškos užsienio politikos. Šitai įrodė ir jos balsavimas Jungtinėse Tautose dėl rezoliucijos, smerkiančios Jungtinių Valstijų sprendimą perkelti ambasadą į Jeruzalę. Ką jau kalbėti apie gyvybiškai būtinų dvišalių santykių su Baltarusija plėtojimą. Tad Skvernelio žodžiai taikyti kaip tik tokiam elektoratui ir neabejotina, kad jie bus norimai suprasti.

Atrodo, kad Lietuvos politikai ir politikos komentatoriai niekaip nenori suprasti vis labiau ES politiniam elitui aiškėjančios tiesos, kad „nauji vėjai“ kai kurių šalių politikoje grindžiami dideliu skirtumu tarp politinio elito ir žmonių suvokiamos tikrovės vaizdinių. Politiniai elitai, ypač europinis, gyvena savo gyvenimą, kuris beveik niekaip nebesisieja su didžios dalies visuomenių realijomis ir lūkesčiais. Didėjantį atotrūkį tarp tų tikrovės vaizdinių liudija daugybė įvairiose šalyse atliekamų apklausų bei sociologinių tyrimų, tačiau tokie tyrimai mūsų šalyje nėra skatinami, vis labiau įsitvirtinant valdžios požiūriui, esą humanitariniai socialiniai mokslai nekurią jokios pridedamosios vertės, tad siekdami didesnio tarptautiškumo turėtų apskritai nugrimzti tarptautiniuose vandenyse ir juose maitintis.

Skvernelio pasisakymas taikytas ir europiniam elitui. Juk visiems žinoma, kad ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje politiniai ir ekonominiai elitai labai susiskaldę santykių su Rusija gerinimo požiūriu. Daugybė ne tik norinčių, bet ir veikiančių Rusijoje. Visose didžiosiose ES šalyse verda arši kova už santykių gerinimą, tačiau kol kas pavyksta išlaikyti sankcijų režimą, kuriam padeda ir aiškus Jungtinių Valstijų požiūris į agresyvius Rusijos veiksmus kaimynų atžvilgiu, Ukrainos užpuolimą ir Krymo aneksiją. Tačiau Ukrainos atžvilgiu vis aštriau keliamas klausimas – kaip demokratinės šalys gali remti oligarchinę korupcinę Petro Porošenko komandą? Skvernelio samprotavimai taikyti ir kai kurioms Vyšegrado šalims, tačiau Lenkiją turėtų nuraminti jo nuostatos naikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir diegti valstybinę dvikalbystę, taip pat ir „dovanos“ lenkų naftos kompanijai. Juk ir Vilnius jau atiduotas lenkų rinkimų akcijai valdyti, Remigijui Šimašiui oriai vaidinant merą.

Prezidentės atsaką Sverneliui nesunku buvo nuspėti – galima įtarti premjerą kėsinantis į prezidentės atstovavimą Europos Vadovų Taryboje. Daugelį šalių toje Taryboje atstovauja premjerai. Tačiau tai nėra svarbus būsimų prezidento rinkimų kampanijos klausimas. Daug svarbiau yra pasitelkus išmaniuosius viešuosius ryšius susitvarkyti su „naujų politinių vėjų“ paradoksu – finansinio ar kitokio elito atstovas turi patraukti žemesniųjų sluoksnių rinkėjus savo prieš nomenklatūrą ir politinį isteblišmentą ar jo dalį nukreipta retorika bei įvaizdžiu.

Drįstu manyti, kad Skvernelio komanda kaip tik ir kuria tokių veiksmų ir akcijų programą. Juk Skvernelis nesyk yra aiškiai išreiškęs savo požiūrį į Lietuvos žmones – labai daug uždirbantys turi uždirbti dar daugiau, nes tik jie kurią didelę pridedamąją vertę. Nei mokytojams, nei kultūros darbuotojams, nei medikams kol kas pinigų nėra, o jei ir nusimato viena kita pridėtinė dešimtinė, tai ir ta įpainiota į įvairiausias išlygas bei BVP rodiklius. Šiuo atžvilgiu Skvernelis yra „aukštojo“ elito atstovas. Šitai jis parodė ir žymiai didindamas teisėsaugininkų atlyginimus. Rusijos prezidento pavyzdžiu ėmėsi policijos bendražygiais stiprinti savo komandą, burdamas patyrusių „problemų sprendėjų“ ir klusnių vykdytojų būrį.

Tačiau prezidento rinkimuose turi būti įvilktas į demokratiškesnį, nors nestokojantį „kietos rankos“ bruožų – kaip tik žemesniesiems sluoksniams priimtiną įvaizdį. Jei neįsikiš vadinamosios „nenumatytos aplinkybės“, turėtume pamatyti, kokį politinį „produktą“ pavyks sukurti mūsų viešųjų ryšių strateguotojams ir politinių įvaizdžių kūrėjams.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Esmė tame       2018-01-6 14:01

Kad pasake pries JAV, kurios kaip tik stiprina sankcijas.

Arvydas       2018-01-6 13:12

Visiškai sutinku su Vytauto Rubavičiaus mintimis. Visiškai.

StasysG       2018-01-6 12:00

Sakau NENAUDINGA, nes esu iš paprastų žmonių. Citat.: “Sunku yra logiškai nuneigti tuos kelis Skvernelio išsakytus teiginius bei klausimus. Ar Lietuvai naudinga, jei jos santykiai su Rusija yra patys „nuožmiausi“ tarp visų ES šalių? Daugelis Lietuvos žmonių atsakytų labai paprastai –  n e n a u d i n g a. Ir Skvernelis tą atsakymą žino. Dauguma Lietuvos žmonių mano, kad mūsų politika Rusijos atžvilgiu pernelyg tiesmukai retoriškai arši. Šaipomasi iš visur įžiūrimo „rusai puola“, visiškai nepastebint Rusijos kapitalo ir oligarchinės įtakos plitimo kai kuriose mūsų ekonomikos srityse. Juolab kad daugeliui aišku ir tai, kad šiuo metu Lietuva apskritai stokoja savarankiškos užsienio politikos. Šitai įrodė ir jos balsavimas Jungtinėse Tautose dėl rezoliucijos, smerkiančios Jungtinių Valstijų sprendimą perkelti ambasadą į Jeruzalę. Ką jau kalbėti apie gyvybiškai būtinų dvišalių santykių su Baltarusija plėtojimą.”

Autoriui Vytautui Rubavičiui:       2018-01-6 2:37

Pirmas klausimas, į kurį turi atsakyti Skvernelis: Ar gyva Deimantė Kedytė.
Tik paskui galimi kiti klausimai apie Rusiją ir pan. Nepaklausus ir neišgirdus viešo atsakymo apie mergaitės likimą kiti klausimai ir atsakymai netenka prasmės.

Ekspertas       2018-01-6 0:34

Tiek Skvernelis, tiek Grybauskaitė ir visi panašūs veikėjai yra nejuokingi klounai iš sudegusio cirko. Jie tik imituoja, kad kažką valdo, gal dar atlieka kokias administracines teritorijos funkcijos. Jokios politikos čia nėra, tuo labiau užsienio. Giesmės apie “vakarų partnerius” yra tik meilės be atsako iliuzija. Lietuvoje negyvena žmogus nuo kurio priklausytų santykiai su užsieniu, tuo labiau Rusija. Kam Rusijai reikalingi kokie tai santykiai su Lietuva? Rusija žaidžia kitoje lygoje ir supranta, kai šitą šuniuką baigs šerti šeimininkas - pats atbėgs prašyti kaulo. Juk nėra nei vieno fakto kuris tarptautinėje erdvėje įrodytu, kad yra tokia suvereni Lietuva su savo interesais. Juk niekas net šalyje nesugeba suformuluoti nacionalinių tikslų.

Tiek Grybauskaitei, tiek Skverneliui,       2018-01-5 22:09

linkęs manyti, “moralė - ne šio pasaulio dimensija”.
Todėl tik politinės tautos pradmenų žmonės gali apginti teisingumą (moralės sritis),
priversti tokius pagaliau laikytis Konstitucijos, vykdyti suvereno valią ir ginti nacionalinius interesus. Jei reiktų, gyvybės kaina.
Antraip, neišvengiama valstybės mirtis drauge su grybauskaitėmis ir skverneliais.
Vis dėlto abejoju, ar net šią elementarią perspektyvą tokie pajėgūs pripažinti.
Atėjo metas neprigirdinčiai tautai ne kalbėti, bet, kaip V.Kernagio dainoje pagal B.Brazdžionio žodžius, šaukti, šaukti ir dar kartą garsiai šaukti:
“Šaukiu aš tautą, GPU užguitą ir blaškomą it rudenio lapus…” NK

Tarabilda Grumstui       2018-01-5 21:01

Tamstos logika šlubuoja. Kokį pasirinkimą turi sarafanas? Gal manai, kad JAV Kongresas galėtų kokią nors tarnybėlę jai pasiūlyti? Valytojos gal, bet Sarafanas neturi žalios kortos. Kam lieka uodegą laižyti, ką manai? Va todėl ir Lietuva balsuoja labai apskaičiuotai ir protingai dėl Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine.

Duokit valdžią kiaušų daužytojams       2018-01-5 20:07

tai jie įsteigs TROJKAS vietoje teismų.

grumstas       2018-01-5 18:22

Kaip ten bebūtų, Grybauskaitės žodis nebėra lemiamas po balsavimo JTO prieš JAV . Tiesiog įdomu , kam USA atiduos prioritetus rinkimuose? Ateina metas , kai pretendentai turės svarstyti, kokiam ponui patiks ar nepatiks jų programa ir politinės vizijos; eisi į dešinę -galvą prarasi, eisi į kairę -  ugnyje sudegsi .Kaip ten pasakose būna.. Daliai isteblišmento ateina rūpesčių metas ; su kuo eiti , ką pasirinkti , kad nebūtum pralaimėjusių gretose…

korumpuotas milicininkas skvernelis teisus       2018-01-5 17:50

jeigu manysite, kad nėra teisus: jus persekios visi stribai (teisėjai, milicininkai, prokurorai, politikai(valstiečiai) ir t.t.)

Gal tai tik PR       2018-01-5 17:27

Gal SS pasisakymas buvo tik retorika, pritaikyta tikslinėms grupėms, būsimai prezidento rinkiminei kovai laimėti, kaip mano V.R.
Toks požiūris labiau tikėtinas, nei lavina besipilantys demaskuojantys samprotavimai (Anušausko, ir daugybės kitų), kad pagaliau ir išaiškėjo, kad Skvernelis, o ne tik Karbauskis, kaip įtikinėta anksčiau, yra Maskvos statytinis, jos sumaniai stumiamas į politikos viršūnes.
Tačiau be PR motyvų, be abejo, svarbių, atrodo, yra ir paprastesnių: tai tiesiog verslo, dažnai mafijinio, grupuočių, patyrusių didžiulius nuostolius dėl sankcijų, spaudimas. Žinome, kad SS yra artimai ir gyvybiškai susijęs su ne viena tokia grupuote ar gauja.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kai sugrįšit

Romualdas Ozolas. Tikiu, nes žinau

Leono Merkevičiaus sveikinimas: Su mūsų Valstybės diena!

Su mūsų Lietuvos Valstybės diena! Rasa Čepaitienė. Vyčio reikėjo

Arvydas Juozaitis apie šventę, kurią šimtametei Lietuvai padovanojo Kaunas

Algimantas Rusteika. Bet mūsų per mažai ir rytoj bus per vėlu

Ligija Tautkuvienė – atvirai Lrytas.tv žurnalistei Daivai Žeimytei

Andrius Švarplys. Ko išsigando Vilniaus Lietuva?

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.