Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Rubavičius. Paslaptingas okupacinių Vilniaus paminklų „trikampis“

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 14 d. 18:53

18     

    

Vytautas Rubavičius. Paslaptingas okupacinių Vilniaus paminklų „trikampis“

Pastaruoju metu jau galutinai apsispręsta nukelti Vilniuje, Pamėnkalnio aikštėje, stūksantį paminklą rašytojui Petrui Cvirkai. Aršūs dviejų stovyklų „už“ ir „prieš“ ginčai vyko jau senokai, vis iš naujo įsiliepsnodami, kai valdžia prabildavo apie realius ketinimus. Nesu didelis to paminklo gerbėjas, tačiau suvokiu tam tikrą jo reikšmę – liudija okupacinio meno pobūdį, taip pat ir labai aukštą urbanistinę architektūrinę nuovoką bei išmanumą, kuris keliomis galvomis lenkia dabartinių miestų aikščių tvarkytojų mokyklines „fantazijas“. Tas paminklas daugeliui „bado“ akis ne tik dėl rašytojo istorijos – džiaugėsi sovietine okupacija ir savo kūryba jai padėjo, – jis didžiausias mieste stovintis paminklas šių laikų istoriniam veikėjui. Didžiausias ir įspūdingiausias. Gal šitai labiausiai ir verčia jį išgabenti. Anais laikais dalis moderniųjų meno ir kultūros žmonių vyko naujo gyvenimo „Saulės“ parvežti Maskvon – juk Sovietų Rusija buvo spėjusi pagarsėti kaip pasaulio istorijos kelrodis. Dabar tokių vežėjų taip pat netrūksta, juos masina ir gausybė įvairiausių „projektų“, tik jie jau vyksta į kitas sostines ir jaučiasi tokie pat „modernūs“, „šiuolaikiški“ kaip ir anieji. Buvo greitai nukeltos Žaliojo tilto skulptūros: miestas neteko didelio vizualinio sovietinio pasakojimo klodo, kuris buvo pavyzdinė buvusio okupacinio režimo regimoji ideologinė apraiška. Suprantama, ją jau reikėjo mokytis skaityti ir suvokti. Tačiau pasakojimas apie okupacinį metą tose skulptūrose buvo labai aiškiai įrašytas. Palyginkime su dabar vis naujais buvusių stovylų vietose sumontuojamomis, akivaizdžiai miesto vaizdą žalojančiomis projektinėmis „išmonėmis“. Nei meninės urbanistinės fantazijos, nei vizualinės įsimenančios raiškos.

Pabandysiu pasvarstyti, koks slaptas „pasakojimas“ galėjo glūdėti paminkle Cvirkai, koks didesnis sumanymas, nei vien okupacinei valdžiai įtikusio rašytojo įamžinimas. Niekas nepatvirtins buvus tokį mano nujaučiamą sumanymą, vis dėlto pabandysiu partyškinti kai kurias daugeliui pro akis prasprūdusias detales.


1977. V. Kudirkos (tuometė I. Černiachovskio) aikštė

Pirmiausia – paminklų „trikampis“. Pačiame Vilniaus centre, svarbiausiuose urbanistiniuose „taškuose“ po karo iškyla trys dideli paminklai: pirmiausia, 1950-aisiais metais, dabartinėje Vinco Kudirkos aikštėje – generolui Ivanui Černiachovskiui, 1952-aisiais – Lukiškių aikštėje Vladimirui Leninui ir 1959-aisiais – Petrui Cvirkai. Pirmieji atgavus Nepriklausomybę buvo nukelti, o pastarasis gyvuoja iki šiol. Suformuotas aiškus centrinis paminklinis „trikampis“. Pirmųjų dviejų paminklų autorius – rusų skulptorius Nikolajus Tomskis, o Cvirką kūrė lietuvis Juozas Mikėnas. Tos pačios, smetonine vadintinos visuomenės ir kultūros atstovas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lenino ir Cvirkos paminklų aplinkos, sakytume, dizaineris buvo neeilinės urbanistinės nuovokos architektas Vladislovas Mikučianis. Paminklų aikštės puikiais sutvarkytos. Pavyzdinė buvo ir Lukiškių aikštė, kol jos nesubjaurojo dabartiniai „modernizatoriai“, savo profesiniu neišmanymu ir ideologiniu kvailumu pasityčioję iš Vilniaus istorijos ir urbanizmo.


1979-ieji. Lukiškių (tuometė Lenino) aikštė

Tad trys paminklai: pirmieji du įkūnija okupacinės valdžios galią ir tampa jos simboliais, o trečiasis taip pat aiškiai susijęs su okupacine valdžia ir jos ideologija – paminklas ideologiniam kultūriniam „naujojo gyvenimo“ šaukliui. Kur čia paslaptis? Suprantama, jei tokios esama.


P. Cvirkos skveras mūsų dienomis.

Visi trys paminklai – to paties kanono: aukštas postamentas ir ant jo žmogaus figūra. Cvirka gerokai padidintas – 2,6 m ūgio, o postamentas prideda dar 1,6 m. Tačiau atkreiptinas dėmesys į svarbią urbanistinę detalę – Cvirka tampa aukščiausiu, nes jį iškelia ir kalva. O prieiga sutvarkyta idealiai – laiptai ir takai išskiria paminklą, teikdami jam papildomos simbolinės prasmės. Cvirkos postamentas primena uolą. Tad jis stovi ne šiaip ant postamento, kaip anie du. Skulptorius ir architektas neabejotinai žinojo, kad paminklas Cvirkai „aukštai iškyla“, gal net aukščiau Lenino galvos. O jei aukščiau, tai šitai anuo metu buvo ir ideologiškai, ir urbanistiškai reikšminga – paminklas statytas gerai žinant, kad tokį dalyką gali kas pastebėti ir „kur reikia“ pranešti. Tačiau niekas nepastebėjo. O kas iškyla aukščiausiai ir dar į uolą atsirėmęs – lietuvis rašytojas. Esu įsitikinęs, kad aniems kūrėjams kaip tik tai buvo svarbiausia. Ant uolos stovintis ir jos palaikomas lietuvis, lietuvių kalbos puoselėtojas. Vilniaus mieste aukščiau už Vadą ir Generolą. Dera priminti, kad Cvirkos prozos iš lietuvių kalbos ir kultūros niekaip neišbrauksi, juk klasiku buvo pripažintas jau anais, smetoninės Lietuvos, laikais. Tokio pobūdžio mintį tikėtiną daro ir kai kurios ano meto visuomeninės sąmonės vyksmų aplinkybės. Prisiminkime – kaip tik tuo laiku rutuliojosi netrukus įgyvendintas sumanymas atstatyti Trakų pilį. Prisidengiant kovų su kryžiuočiais ideologema, kuri tarsi atliepė pergalę prieš vokiečius fašistus, pokario temos ėmėsi dailininkas Vincas Kisarauskas, atvirai antitarybiškai tapęs išniekintus partizanų kūnus apraudančią Lietuvą, kiek vėliau motyvai išryškėjo Jono Švažo „Pietose“, kreipiančiose į lietuvių tautos išgyventą trėmimų tragediją. Mokėjo mūsų menininkai ideologiškai netinkamą ar atvirai priešišką istorinį pasakojimą, svarbų tautos egzistencinį išgyvenimą bei tragedijos įspindį įvynioti į tinkamo ideologinio „pagrindimo“ popierius. Dabar pasakytume, mokėjo rašyti reikiamą „ideologinį CV“. Dabar šito moko naujosios vadybos guru už nemenkus pinigus. Vis dėlto didelis skirtumas – aniems rašytojams klaidos galėjo atsirūgti lageriu ar sugadintu gyvenimu, o dabartiniams daugų daugiausia – nepatvirtintu „projektu“. Grįžtant prie paminklo Cvirkai – dabar jis, ko gero, jau aukštesnis už paminklą Vincui Kudirkai?..

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vytenis Kelevišius       2021-09-18 5:54

Manau jog autoriaus ‘‘Trikampio paslapties’’ atsakymo ne visi komentatoriai suvokė. Tas yra kad epochos aukščiausiam reprezentacinime taške trurėtų būti Patriarcho ruduo (Markesas). laukiant patriarcho mirties buvo nugalabintas Cvirkos balvonas. Nes Patriarchas atnešė Saulę iš Vakarų ir epochiškai jo veiksmas buvo vėlėnis už Cvirkos veiksmą. O ir Patriadcho literetūrinė kūryba verta JO modernistinės pliunksnos ADORACIJOS (čia tau ne šiaip sau - ‘‘cukriniai avinėliai’‘...

Vytenis Kelevišius       2021-09-18 5:52

Manau jog autoriaus ‘‘Trikampio paslapties’’ atsakymo ne visi komentatoriai suvokė. Tas yra kad epochos aukščiausiam reprezentacinime taške trurėtų būti Patriarcho ruduo (Markesas). laukiant patriarcho mirties buvo nugalabintas Cvirkos balvonas. Nes Patriarchas atnešė Saulę iš Vakarų ir epochiškai jo veiksmas buvo vėlėnis už Cvirkos veiksmą. O ir Patriadcho literetūrinė kūryba verta JO modernistinės pliunksnos ADORACIJOS (čia tau ne šiaip sau - ‘‘cukriniai avinėliai’‘...

Vytenis Kelevišius       2021-09-18 5:39

Puikus straipsnis. Bet jis baigėsi dar ppuikiau, eminiu sakiniu, Cvirka tapo aukščiau Vyčiui skulptūros kurios neleido naujoji briuselio valdžia. Kudirka pastatytas vietoj generolo, - IKI Briuselio EUROKOMUNIZMUI siautėjus. o DABAR cVIRKA NUIMAMAS. TĘSIAME STRAIPSNIO MINČIŲ LOGINĘ TĄSA, - KAS… stovės vietoj Cvirkos aukščiausiame paslaptingo trikampio taške? landzknechto patriarcho balvonas… Šis balvonas simbolizuos vakarų eurokomunistinio ir rytų polševinio komunizmo konvergenciją. IR tai bus aukščiau Kudirkos ideologijos užgimusios Smetoninės Lietuvos laiais ir aukščiau kitos epochos apraiškos kur turėjo būti Sosdtinės Vytis. Čia bus konvergencinis komunizmo varijantas. Jis klaidins apie nepriklausomybę kalbančią jaunąją eruokomjaunuolišką kartą, kartą kuri jau šiandien kuria naują žmogu - nacionalkomunistą...

Heiders       2021-09-15 21:40

-> Sigitas   Super. Bravo !!!!!!!

Al. Prašalieriui       2021-09-15 17:05

,,Civilizuotose visuomenėse žmonėms paminklai simbolizuoja jų istoriją, kuri jiems yra jų pasididžiavimas.” Ar Vakarų Europos visuomenės civilizuotos? Tai kur dingo visos nacių skulptūros ? Nors mažiausias likutis. Ir kodėl civilizuotos vakarų visuomenės piestu stojo prieš komunizmo prilyginimą nacizmui? Nepaisant 300 milijonų nukankintų ir nužudytų civilių. Kodėl Hitlerio architektas Šperas atpylė 20 metų ,,nuo skambučio iki skambučio”, o bolševikų architektūros vadai, darę tą patį, net patriotų giriami už ,,neeilinę urbanistinę nuovoką” kuriant ,,didžius vizualinio sovietinio pasakojimo klodus”. Kaip ir nacių architektai, jie masiškai šlavė senamiesčius -pvz. pusę Vilniaus senamiesčio, nekalbant jau apie Prūsų Lietuvą - projektavo ir jie konclagerius, ir žymiai didesniais mastais. Tai kaip čia su tuo atrankiniu civilizuotumu ?

Sigitas       2021-09-15 16:56

Iš tikrųjų nesupratau autoriaus, anksčiau jo tekstai buvo taiklūs, aštrūs, tiesiai į esmę, o šis….Cvirkos kolaboruoti niekas nevertė, savo kelią pasirinko savanoriškai ir jo veikla prieš tai, ką jis sukūrė nebeturi prasmės…Čia panašiai, kaip žmogus nutapo genialų paveikslą, o paskui paaiškėja , kad jis žudikas…Svaičiojimai apie kažkokius atskyrimus kūrybos ir “veiklos” nereikalingi…Priešingai, manau, kad tokiems kaip Cvirka per mažai skirta dėmesio ištiriant jo kolaboravimą, kiek žmonių jis pasmerkė lageriams ar mirčiai, jis buvo išdavikas ir taškas ir svarstyti palikti paminklą dėl to, kad jis “aukštesnis” už Leniną” Sorry, čia jau kažkaip per daug….Ko aš tikėjausi iš autoeiaus, tai jo vizijos kaip sutvarkyti aikštę išgabenus šį balvoną. Nesu specialistas, bet man patiko mintis pastatyti paminklą Lukšai Daumantui, tai būtų labai simbolinis ir teisingumą atstatantis veiksmas, vietoj išdaviko, atsiranda paminklas didvyriui.

Diedas       2021-09-15 14:57

Parsidavusio komuniakos stovylą užkliudė.
Sujudo sukruto fufaikinai.

Ar nenuteka informacija,       2021-09-15 9:29

kokie tikrieji ketinimai? Ką jau nusprendė padaryti su ta vieta? Labiausiai paminklas kliūna tiems, kuriems reikalinga ši dar neužstatyta vieta.

logika       2021-09-15 8:06

Įslaptina KGB -istus 25 metams, paskui dar 50 metų, o paskui tie patys ,,patriotai” kovoja su paminklais. Paminklas tik stovi, o buvę KGB-istai veikia aukštuose postuose.

Prašalieris       2021-09-15 8:05

Civilizuotose visuomenėse žmonėms paminklai simbolizuoja jų istoriją, kuri jiems yra jų pasididžiavimas. Šie paminklai stovi be jokių problemų ten, kur juos atitinkamu periodu ir atitinkama proga pastatė buvusios kartos. Čiabuvių kraštuose nepriklausomai ar jie randasi Afrikoje ar Europoje paminklai yra religijų reliktas, todėl kiekviename laikotarpyje naujieji “tautiniai"pseudo elitai griauna pastatytus paminklus ir stato kitus, kad eiliniai eksploatuojami čiabuviai galėtų eilinį kartą “padėkoti” naujai atėjusiems ir paminkluose įkūnytiems “tautos gelbėtojams”.

to tikri vilniečiai statė paminklus       2021-09-15 7:58

O pats Stalinas ir jo žmonelės kokios nacionalinės kilmės? Tik jau nesakykite, kad gruzinas, gerai?

Abelis       2021-09-15 7:50

puikus tekstas Vytautai. Sveikinu.

Al.       2021-09-15 0:09

Yra ir daugiau trikampių, pvz. Stalino saulės nešėjų trikampis: Antano Venclovos memorialinis muziejus - Cvirkos paminklas - Salomėjos paminklas ir mokykla. Ir ,, neeilinės urbanistinės nuovokos architektas Vladislovas Mikučianis” buvo ne tik ,,Lenino ir Cvirkos paminklų aplinkos”, bet ir dabartinės ,,Vokiečių” gatvės ,, sakytume, dizaineris”, nušlavęs visą šiaurinę gatvės pusę nuo Kotrynos iki Rotušės, projektuodamas šešių eismo juostų plentą nuo ,,Generolo Černiachovskio” tilto per Aušros vartus. Bet ko nepadarysi vardan ,,didelio vizualinio sovietinio pasakojimo”. Pabandykim atspėti koks ,,slaptas pasakojimas“ slypi dabartinių patriotų pastangose žūt būt apginti Lietuvą išprievartavusių barbarų kolaborantus. Kad lietuvių kalba ir   kūryba atperka niekšybę? Ir kad, kaip sako Navickas, nereikia per aukštai iškelti dorovinę kartelę ?

Taip,       2021-09-14 22:45

,,smetoniniais” laikais jis buvo talentingas rašytojas, o tarybiniais laikais tapo savo plunksnos brolių skundiku, smerkiku, teisėju, galėjusiu nulemti ir kai kurių gyvenimą ar mirtį. Dabar apie tai nekalbama, o maždaug iki 1992 metų ,,Metuose” ir kitoje kultūrinėje spaudoje buvo paskelbta daug dokumentinės medžiagos iš tarybinių lietuvių rašytojų sąjungos ,,virtuvės”. Tokia, deja, talentingo žmogaus evoliucija. Taip, mirusiam žmogui tik Dievas teisėjas, bet daryti aliuzijas, kad jis aukštesnis už Kudirką - atleiskite, bet tai jau nesveika. Kudirka buvo gydytojas, o ne budelis, todėl bent jau tuo aukštesnis.

Cukrinių avinėlių       2021-09-14 21:31

pasmirdę avinai organiškai neperneša.

habilitās       2021-09-14 20:52

„Pastaruoju metu jau galutinai apsispręsta nukelti Vilniuje, Pamėnkalnio aikštėje, stūksantį paminklą rašytojui Petrui Cvirkai“
✒✒✒
Kokiam rašytojui, debile, tu?! Kolaborantui, Lietuvos valstybės išdavikui, tautos pardavėjui, išgamai,
Kokį čia šūdą mali ir kas tave čia patalpino, su ta demagogija?!

tikri vilniečiai statė paminklus       2021-09-14 20:21

kad leninas buvo žydukas - aiškinti nereikia
cvirkos žmona buvo žydelkutė (bet ir pats neaiškios kilmės)
turėtų būti ir černiachovskis judėjų kilimo.
——
(nebe reikalo vytautas rubavičius taip bliauna, o tikri vilniečiai tiesos.lt redaktoriai)

Faktas       2021-09-14 19:37

Atmetus politiką, P. Cvirka kultūriškai buvo nepalyginamai lietuviškesnis, lyginant su sukosmopolitėjusia dabartine Lietuvos visuomene.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Grigas primena: ne tvoros ir ne tanketės apsaugo parlamentus…

Nida Vasiliauskaitė ir jos „Lapių medžioklės“. Išvarymo instrukcijos: sugauti, išvyti, dezinfekuoti

Ramūnas Aušrotas. Apie sprendimų „greitumą“

Geroji Naujiena: Sekime Jėzų ir nebūsime sugėdyti

„Teisingumo registras“: ar esate pasiruošę gyventi be pilietinių teisių?

„Neredaguota“ pokalbis su Aurelijumi Veryga apie pandemija ir politiką

Lietuvos šeimų sąjūdžio tarptautinė konferencija po mitingo: „Valstybių ateitis diktatūros šešėlyje“ (vaizdo įrašas)

Algimantas Rusteika. Kas bandė organizuoti riaušes?

Liudviko Jakimavičiaus pastebėjimas: ant ko tada visas bėdas vers?

Rugsėjo 10 d. mitingo Katedros aikštėje rezoliucija

Mero rinkimai Trakuose. Ramūno Aušroto programa: kaip išspręsti įsisenėjusias Trakų komunalinio ūkio problemas?

Nidos Vasiliauskaitės kalba rugsėjo 10 dienos mitinge Katedros aikštėje (vaizdo įrašas): „Mes nesiderame!“

Rugsėjo 10 dienos mitingo Katedros aikštėje vaizdo įrašas

Vasariški pokalbiai su Dovilu Petkumi. Arkivyskupas ir nuncijus Ukrainai Visvaldas Kulbokas: Šv. Sostas gali būti tarpininku siekiant taikos

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Globalistinė Lietuvos užsienio politika

Vygantas Malinauskas. Kodėl Lietuvai taip nesiseka suvaldyti pandemijos? Palyginimas su kaimynais ir ... Indija

Nida Vasiliauskaitė. Nebijokime. Tai jie tegu bijo

William H. McRaven kalba Techaso universiteto studentams: kaip įveikti pasaulį

Iš propagandos frontų. Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė – net jei sau prieštarauja, vis tiek teisūs, arba Liežuvis – pikčiausias jų priešas

„Neredaguota“ pokalbis su advokatu prof. dr. Ignu Vėgėle. Valstybė ir teisė

Nidos Vasiliauskaitės replika apie netrukus įsigaliosiančius draudimus

Linas V. Medelis. Uždrausti valdantiesiems giedoti himną – Tautišką giesmę

Pandemiją galima valdyti ir kitaip: pranešimų ištraukos ir reportažai iš STI konferencijos „Demokratija karantine. Susikalbėjimo galimybės“

Šiandien legendinio partizano J. Lukšos-Daumanto atminimą istorikai įprasmins tarptautine konferencija apie ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą

Justas Sakavičius. Dėl ko verta sunerimti VISIEMS

Vesti visuomenę prie Jėzaus: kun. N. Pipiro mintys ir bendražygio dr. D. Stakišaičio prisiminimai minint s. Ados-Benvenutos Urbonaitės šimtmetį

Advokatai J. Sakavičius ir A. Mozeris: nei tarnautojai, nei mokyklų administracijos neturi teisės skatinti mokinius skiepytis be tėvų žinios

Prof. Alvydas Jokubaitis: jei katalikai reikalautų to paties kaip homoseksualai, kiltų skandalas

LRT: Lietuva kalba. Ką daryti su tūkstančiais Lietuvoje esančių migrantų – integruoti ar išsiųsti? V. Sinicos atsakymas, kurio jis nespėjo pagarsinti

Suderinimas mitingui Vilniuje gautas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.