Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Rubavičius. „Partnerystės“ tikslas – vaikai

Tiesos.lt siūlo   2015 m. birželio 5 d. 15:18

6     

    

Vytautas Rubavičius. „Partnerystės“ tikslas – vaikai

propatria.lt

Visokie vienalyčių „partnerystės“ įstatymų siūlymai ir svarstymai yra nukreipti prieš tradicinę ar autentiška vadinamą šeimą, kadangi iš esmės paneigia pirminį šeimos santykių tikslingumą – prokreaciją. Šeimos santykiuose pagrindinis „veikėjas“ yra vaikas, kurio gimimas natūraliu būdu perkeičia moters ir vyro santykius paversdamas juos motina ir tėvu. Tokioje šeimoje išlaikomas ryšys su gamta. Tas ryšys kildina ir palaiko juridines šeimos santykių normas. Todėl būtina matyti, kaip „partnerystės“ įstatymai ir juos palaikanti ideologija siejasi su vaiko gerove ir tą gerovę laiduojančiomis normomis. Juk autentiškos šeimos institucijos laužymas, „šeimos modelių įvairovės“ propagavimas kaip tik ir nukreiptas į tikrąjį tikslą – vaiką. Skatinantys „šeimos modelių įvairovę“ jau savaime paneigia tarsi savaime aiškų įsitikinimą, kad pirminis prigimtinis vaiko gerovės, deramo jo ugdymo ir saviugdos pamatas yra šeima. Todėl visada būtina kelti klausimą, kokia šeimos samprata, koks šeimos modelis grindžia vienokias ar kitokias siūlomas juridines, vaiko gyvenimą turinčias gerinti normas ir kaip tos normos veiks šeimos santykius. Kaip tik šeimos institucijos atžvilgiu labai aiškiai skiriasi ir visokie teisiniai siūlymai. Vieni jų grindžiami tarsi savaime suprantamu moters ir vyro santuokos ir šeimos modeliu, o kiti yra nukreipti prieš tradicinę, tad ir atsilikusia įvardijamą šeimą ir siekia „išlaisvinti“ vaikus iš tradicinėje šeimoje palaikomos lyčių skirtingumo, tėvystės ir motinystės nuovokos, taip pat ir tokioje šeimoje labiau nei kitose bendro gyvenimo apraiškose puoselėjamos krikščioniškos ar apskritai religinės pasaulėjautos bei dorovės.

„Vaikų išlaisvinimo“ dokumentai susiejami su žmogaus teisėmis, o sykiu – su įvairių politinių jėgų vieningai teigiama „šeimų modelių įvairovės“ ideologija bei galimybe įsivaikinti vienalyčių „šeimoms“. Tradicinės šeimos instituto ardymas, juridiškai, tad ir pasitelkus valstybės prievartos mechanizmą, diegiant šeimos modelių įvairovę ir vaikučių, o ypač jų lytiškumo, „laisvinimas“ iš tradicinės šeimos „totalitarinių gniaužtų“ laikomas esminiu socialinės pažangos veiksniu, kuris skatinamas įvairiausiais europinės politikos lygmenimis. Pats „pažangumas“ imamas suvokti kaip aiškus nusiteikimas prieš tradicinę vyro ir moters santuokos palaikomą ir prokreacinį tikslingumą išlaikančią šeimą. Girdime ir regime įvairiomis kalbomis ir visokiais žiniasklaidos kanalais skelbiamą šūkį - „Visų šalių „pažangiečiai“, vienykitės“.

Atkreiptinas dėmesys, kaip pastaruoju metu atgimė ir išplito pažangos ir pažangumo sąvoka. Visos partijos, visokie jaunimo judėjimai, aršiai kovojantys už vienalyčių santuokas, jų teisę įsivaikinti, mojuoja pažangos vėliava. Pažangos idėja vėlei tapo aktuali ir pasitelkta socialinės inžinerijos tikslams. Prie dešimt dvidešimt metų pažangos sąvoka buvo laikoma net politiškai nelabai korektiška ir buvo apskritai beišnykstanti iš akademinio diskurso srities. Kaip ir apskritai su modernizacijomis siejami dalykai, mat jau pats pažangos teigimas suskirsto valstybes ir tautas į labiau ir mažiau pažangias, tad visiškai totalitariškai pajungia vadinamąsias „atsilikėles“ vieningam pažanga pripažįstamam modeliui. Taip paneigiama tautų, visuomenių ir valstybių raidos įvairovė ir įtvirtinama diskriminacinė pagal pažangumą politika. Tų dalykų imta vengti, tačiau pastaruoju metu „pažangos“ ideologemą matome atgimusią ir su nauja jėga išskleidusią sparnus visoje Europos Sąjungoje.

Negali nepastebėti šiame vyksme istorijos ironijos. Kas labiausiai reiškiasi pirmosiose „pažangiečių“ gretose? Dalis senojo, komunistinio auklėjimo politinio elito ir jų sąjungininkų liberalų indoktrinuojamas jaunimas. Jaunimas ypač paveikus „pažangos“ ideologemai, net jis pats save ir laiko pažanga, kol kas negebėdamas suvokti, kaip labiau patyrę ideologinio valdymo meistrai manipuliuoja jų naujų patirčių bei atverčių siekiais, nekritišku polinkiu besąlygiškomis tiesomis palaikyti „pažangos“ popierėliuose įvyniotus socialinės inžinerijos įrankius. Ši „pažanga“ yra palikuonė Prancūzų ir Spalio revoliucijų teigtos pažangos, o mūsų sąlygomis – Lenino ir Stalino vykdytos „pažangos“ politikos. Nebenorime net prisiminti, ką komunistiniai „pažangiečiai“ yra padarę su į jų rankas patekusiomis tautomis ir visuomenėmis, o vėlei lipame ant to paties ir tų pačių rankų laikomo „pažangos“ grėblio. Neseniai vienas socdemų lyderių, aptardamas Lenkijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatus, kiek pašiepdamas į prezidentūrą ateinančią naujojo prezidento A. Dudos krikščioniškosios pakraipos komandą, prasitarė, kad jiems esą būdingi tam tikri „prietarai“. Suprask, komunistinio ateistinio elito kilmės politikams jokie prietarai nebūdingi. Tad šiuo metu jie vėl pirmosiose „pažangiečių“ gretose. Galima tik stebėtis, koks geras buvo partinių mokyklų mokymas, kad jų auklėtiniai ne tik valdo Lietuvą, bet ir žygiuoja pirmosiose „pažangiųjų“ Europos politikų gretose. Tie mūsų politikai, kaip niekas kitas, greitai suvokė, kad kova už vienalyčių šeimas ir įvaikinimo teisę yra pati tikriausia galimybė įsitvirtinti europiniame politiniame elite. Politinis lakmuso popierėlis, norintiems daryti karjerą europinėse politinėse valdžios institucijose, labai aiškus – žydroji vaivorykštė.

„Vaikų laisvinimas“ iš atgyvenusios tradicinės šeimos „gniaužtų“ savo ruožtu padeda įtvirtinti vienalyčių šeimos kartu su jų teise įsivaikinti supratimą. Tad reikalinga „gaminti“ kuo daugiau bešeimių vaikų. Norvegija yra geras, tik, deja, menkai analizuojamas, pavyzdys, kaip šitai vyksta. „Laisvinimo“ darbą nepaprastai palengvina verslo logika. Kai tik valstybė įtikinama, o tiksliau – jos politinis elitas nusprendžia perleisti vaikų priežiūrą ir globą privačiam verslui, toje srityje įsivyrauja verslo logika – gauti kuo didesnį pelną. Kadangi valstybė apmoka už iš šeimų atimamus ir globėjams perduodamus vaikus, tai kuo tokių vaikų daugiau, tuo daugiau pelno. Čia įsijungia ir institucinis interesas – kuo daugiau atimama vaikų, tuo daugiau reikia prižiūrinčiai institucijai darbuotojų, vadinasi, tuo didesnis jos finansavimas, tuo socialiai reikšmingesnė karjera toje institucijoje. Sykį paleidus tokį mechanizmą, nebeįmanoma jo sustabdyti.

Europinės politikos vaikų atžvilgiu nuostata labai aiški – „gaminti“ kuo daugiau vaikų, nepatyrusių unikalaus tradicinės ar autentiškos šeimos emocinio lauko ir nesuvokiančių tokios šeimos perteikiamų dorovinių vertybių ir tikėjimo tiesų. Kuo daugiau augs tokio emociškai skurdaus jaunimo, nebejaučiančio ir nebesuvokiančio motinystės ir tėvystės šventumo, stokojančių esminių tapatumo bruožų, kuriuos nulemia santykiai su tėvu ir motina, šeimyninės laimės ir bendrystės išgyvenimas, tuo lengviau bus diegiami įvairiausi „pažangūs“ šeimos modeliai ir tarsi savaime nyks visokie tradiciniai dorovės ir religijos „prietarai“. Toks „pažangus“ jaunimas jau augs niekaip nebeįsipareigojantis savosioms būsimoms atžaloms – juk užsigeidus bus galima jų „išsinuomoti“ vaikų priežiūros institucijų aprūpinamoje rinkoje.

Dera suvokti, kad su vaikų lytiškumo ugdymo programomis kuriamas veiksmingas kultūrinis modelis, skirtas „gaminti“ homoseksualų jaunimą ir didinti jo dalį bendroje populiacijoje. Suprantama, kad tokioje aplinkoje šeimos modelių įvairovė bus jau ne keistenybė, o pati „pažangiausia“ norma, pajungianti sau ir pagal save keičianti „atgyvenusiąją“. Keistenybe, gal net baudžiama bei persekiojama, taps tradicinės šeimos vertybių propagavimas. Juk jau dabar Anglijoje teisiama už viešą Biblijos skyrių, kuriuose kalbama apie sodomijos nuodėmę, skaitymą.

Kol kas nenorima matyti, kokia Pandoros skrynia atidaroma beatodairiškai ardant tradicinės šeimos institutą ir sušeiminant visokiausias žmonių bendro gyvenimo apraiškas. Jei pripažįstama, kad šeima kyla ne iš dviejų asmenų – moters ir vyro – sąjungos, o iš emocinio ar kitokio prieraišumo, kaip kad nutarė mūsų „pažangusis“ Konstitucinis Teismas (tiesa, dar išlaikęs Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos, kaip moters ir vyro sąjungos, supratimą), tai nėra jokių juridinių argumentų šeimos supratimą apriboti vien tik dviejų asmenų partneryste. Visai neseniai Tailande užregistruota trijų gėjų santuoka. Jei jie persikeltų gyventi į bet kokią ES ar Vakarų pasaulio šalį, ta santuoka turėtų būti pripažinta. Europos laukia toks pat žmogaus teisių „išplėtimas“.

Bus einama ir toliau. Kodėl gi užsigeidus negalima būtų tuoktis su savo vaikais ar vaikams su mylimais tėvais, juolab – juos įsivaikinusiais „partneriais“. Incestas jau nebelaikomas nei didele nuodėme, nei baustinu dalyku, o nuo nepageidautinų genetinių pasekmių kuo puikiausiai gali apsaugoti genetinė diagnostika. Eikime toliau. Ar kas šiuo metu imtų neigti gyvūnų teises? Niekas. O, pavyzdžiui, šunų ir jų savininkų emocinį prieraišumą. Tai kodėl gyvūnų mylėtojai negalėtų kurti ir tokių šeimų? Sakysite, šunys negali pareikšti savo noro ar sutikimo. Tačiau žmonių sukurtoms teisėms šitai nėra svarbu – žmonės sukurs instituciją, kuri nustatys, kaip tokia teisė turi būti įgyvendinama ir koks ekspertų būrelis galės patvirtinti šuns „sutikimą“. Juk Norvegijoje niekas vaikų neklausia, nei ar jie nori būti ištraukti iš šeimos, nei kokiems „globėjams“ norėtų būt perduoti.

Europoje „išlaisvintų vaikų“ sparčiai daugės dar ir dėl kitos priežasties. Jau dabar daugelio šalių švietimo įstaigos įpareigojamos stebėti, ar vaikai nerodo kokių „netolerancijos“, „homofobijos“ bei religinio tikėjimo ženklų. Nesvarbu, kad jiems patiems nesuvokiamų. Suprantama, vaikai nėra už tai atsakingi, tačiau juk atsakingi tėvai. Tad šiuo pagrindu nepaprastai išsiplės galimybių laukas ištraukti vaikus iš „netinkamų“ šeimų. Tos galimybės bus įtvirtintos politiniais sprendimais, o jais suinteresuotas ir vaikų priežiūros verslas. Tam pasitarnaus ir „pažangiečių“ diegiama privaloma vaikų lytinio ugdymo programa, kuri jau dabar kai kuriose ES šalyse tapo įrankiu atskirti vaikus nuo auklėjamosios tėvų įtakos.

Dera labai aiškiai suprasti, kad gindami autentišką šeimą, neleisdami jos išmontuoti juridinėmis „partnerystės“ priemonėmis, veiksmingiausiu būdu palaikome vaikų apsaugos ir gerovės pamatus, ant kurių renčiamas ir teisinis vaikų apsaugos rentinys. Turime matyti, kad siūlomi partijų susitarimai dėl „šeimos modelių įvairovės“, „partnerystės“ įstatymų projektai, taip pat vadinamosios Stambulo konvencijos propagavimas siekia vieno pagrindinio tikslo – ištraukti vaikus iš autentiškos šeimos, kurią kildina vyro ir moters sąjunga, ir kurti naują europinę bešeimių, vien įvairiausiais „partnerystės ryšiais“ susisaistančių ir persisaistančių, malonumus ir tapatumus vartojančių individų visuomenę.

Tik moters ir vyro kuriamai šeimai galima pripažinti teisė įsivaikinti.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Asta       2015-06-7 22:37

Taip, galimybe įsivaikinti arba negalimybe to padaryti ir turėtų skirtis vyro ir moters šeima nuo gėjų partnerystės.

internauts        2015-06-6 11:42

kažkada rašiau, kad tuos norvegų fondus galimai finansuoja Viktoras Rotschildas, kažkada įkliuvęs su “Kembridžo penketuku”, kaip dvigubas agentas. Tada teisinosi, kad kgb juos užverbavo per kompromatą. Mat jiems buvo geriau mirti, nei kad būtų paviešinti įrodymai, kad šie MI6 šnipai yra gėjai.
Panašiais kompromatais KGB užverbuodavo ne vieną užsienio gėjų iki jų “išsilaisvinimo”.
Turiu įtarimą, kad Garliavos žudynės irgi susijusios su kompromatais. Galimai dėl pedofilijos, galimai prieš teisėjus.

internauts        2015-06-6 11:33

Norvegija nėra Europos sąjungos narė. Norvegai referendumu nubalsavo nestoti, nes bijo, kad ES gali varžyti jų žvejybą. Tik Šengeno.
Tačiau kažkokie neaiiškūs fondai Norvegijoje finansuoja net mūsų Vidaus reikalų ministeriją. Ir iš ten sklinda nesveika propaganda ir dėl Gender Loops programų.
Tačiau dėl to ne ES kalta.
Ką tik perskaičiau Seimo portale visas Jungtinių Tautų konvencijas, Europos Parlamento teisės aktus ir Strasburo Žmogaus teisių Europos Tarybos konvencijas. Ten nei žodžio apie vienos lyties santuokas. Šeima iš vyro ir moters, didžiulė pagalba jaunoms šeimoms auginant vaikus, suteikiant būstą - socialinį ar padedant įsigyti, garantijos dėl darbo, socišmokų ir t.t. Mes dar to nepasiekėme.
Patarčiau ir autoriams prieš rašant pasidomėti reiškiniu iš esmės.
Nes tai, apie ką autorius rašo, sklinda visai iš kitokių šaltinių. Verta pažiūrėt ir į Graikijos ekspremjero, nualinusio Graikiją, Popandreo vadovaujamą socialinternacional portalą. Ten galima nemažai tokių dalykų aptikti, apie ką čia autorius kalba. Socialinternacinal moerų grupei priklauso ir mūsų aršiosios seimūnės - Birutė Vėsaitė, Povilonienė, Šaulienė gal dar Šalaševičiūtė, gerai nebepamenu. Dar šią propagandą varo Neokiairieji - Nida Vasiliauskaitė, K.Klimkaa ir kt. Jų idologinis ramstis aiškiai Rusijos “disidentų” valdomas, Rotschildų finansuojamas - HARVARDO universitetas.

VaidasVDS       2015-06-6 10:52

Kadangi Urantijos Knyga yra pats naujausias Apreiškimas visai žmonijai ir ateityje Jis tikrai taps pagrindiniu religiniu šaltiniu, todėl pateiksiu kiek svarbesnes jo tezes šeimos klausimu:
—-
“SANTUOKA – poravimasis – kyla iš dvilytiškumo. Santuoka yra žmogaus reaguojantis prisiderinimas prie tokio dvilytiškumo, tuo tarpu šeimyninis gyvenimas yra visuminė pasekmė, kylanti iš visų tokių evoliucinių ir prisitaikančių prisiderinimų. Vedybos yra ilgalaikės; jos nėra neatskiriamos nuo biologinės evoliucijos, bet jos yra visos visuomeninės evoliucijos pagrindas, ir dėl šito jos yra garantuotos, jog kokia nors forma egzistuos ir toliau. Santuoka suteikė šeimos židinį, o šeimos židinys yra visos ilgos ir atkaklios evoliucinės kovos vainikuojanti šlovė.”
—-
“Santuoka daug kartų buvo pavojuje, o vedybiniai papročiai labai daug pasinaudojo tiek nuosavybės, tiek religijos parama; bet tikroji įtaka, kuri amžiams saugo santuoką ir iš jos atsiradusią šeimą, yra tas paprastas ir įgimtas biologinis faktas, jog vyrai ir moterys neabejotinai negyvens vienas be kito, nesvarbu, ar jie būtų patys primityviausi laukiniai, ar patys kultūringiausi mirtingieji.”
—-
“Vienas vyras ir viena moteris, bendradarbiaudami, net ir už šeimos ir palikuonių ribų, daugeliu atvejų yra daug pranašesni už du vyrus ir dvi moteris. Šitas lyčių suporavimas padidino išlikimą ir buvo žmogiškosios visuomenės pati pradžia. Darbo pasidalinimas tarp lyčių taip pat prisidėjo prie patogumo ir padidino laimę.”
—-
“Santuoka yra visų žmogiškųjų institutų motina, nes ji tiesiogiai veda į šeimos sukūrimą ir šeimos išlaikymą, o tai yra visuomenės struktūrinis pagrindas. Šeima yra gyvybiškai susieta su savęs išsaugojimo mechanizmu; ji yra pagrindinė rasių pratęsimo viltis veikiant civilizacijos papročiams, nors tuo pačiu metu ji kuo efektyviausiai suteikia tam tikras visiškai geras savęs patenkinimo formas. Šeima yra žmogaus didžiausias grynai žmogiškasis pasiekimas, sujungianti, kaip ji tą iš tiesų ir daro, vyro ir moters biologinių ryšių evoliuciją su vyro ir žmonos visuomeniniais ryšiais.”
—-
“Kokias šeimas turi rasė ar nacija, tokia yra ir visuomenė.”
—-
“Didžiulis pavojus šeimyniniam gyvenimui yra gąsdinanti savęs patenkinimo, šiuolaikinių malonumų manijos, kylanti banga. .... plačiai išplitusi malonumų manija, dabar sudaro didžiausią pavojų, kuris kada nors buvo pakibęs virš visuomeninio šeimyninio gyvenimo evoliucinio instituto, virš namų. ..... Sielos alkio negalima numalšinti fiziniais malonumais; meilės šeimai ir vaikams negalima padidinti neišmintingu malonumo siekimu. .... Tuštybė ir mada negali pasitarnauti šeimos kūrimui ir vaikų kultūrai; garbė ir varžymasis yra bejėgiai padidinti ateinančių kartų išlikimo savybes. ....Malonumai iš tikrųjų pražudo, jeigu jiems pavyksta sunaikinti nuosavybę, kuri yra tapusi savojo aš išsaugojimo institutu; ir savojo aš patenkinimas iš tikrųjų tampa pražūtingu, jeigu jis žlugdo santuoką, degraduoja šeimyninį gyvenimą, ir griauna namus – žmogaus aukščiausią evoliucinį pasiekimą ir vienintelę civilizacijos išlikimo viltį.”
—-
“Iš visų visuomeninių ryšių, kurie yra numatyti charakterio ugdymui, pats efektyviausias ir idealiausias yra vyro ir moters prieraiši ir supratinga draugystė išmintingos santuokos abipusiame glėbyje.”
—-

Ir visa tai apreikšta žmonėms dar 1935 metais, bet žmonės iki šiol vis dar nesugeba mąstyti…

Viva       2015-06-5 18:50

Deja, su viskuo esu priverstas sutikti. Ilgai ieškojau, kas vienija gana skirtingus žmones, kurie inirtingai pasisako dėl tokių netiesų, kaip kad gėjai yra Lietuvoje skriaudžiami ir pan. V.R. teisingai įžiūrėjo - senoji nomenklatūra (A.Pavilionienė) ir jaunoji nomenklatūra arba tokia norinti tapti. Ideologija čia nesvarbu, svarbu, kad ją skleistų galia. Sekančių paskui galią valstybės vardu buvo visais laikais, eichmanai gyvi visada.

Mix       2015-06-5 16:40

Prisiminkime pranašystę -Gyvieji pavydės mirusiems. Tas laikas jau nebe už kalnų.


Rekomenduojame

Vincentas Vobolevičius. Rinkimai Lenkijoje: ar ekonominiai „lūzeriai“ kelia PiS reitingus?

Arnoldas Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos?

Andrius Švarplys. Jeigu ateityje nenorime „turėti galimybių išgirsti įvairių nuomonių“, turime pasakyti „God bless America“

Jonas Burokas. Rezistencijos įamžinimas

NE eksperimentams Žemaitijos gelmėse! Atviras Lietuvos visuomenės kreipimasis dėl Vyriausybės planų statyti anglies dvideginio saugyklą

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.