Ekonominė politika

Vytautas Rubavičius. Lietuva Graikijos veidrodyje

Tiesos.lt redakcija   2015 m. birželio 26 d. 19:32

23     

    

Vytautas Rubavičius. Lietuva Graikijos veidrodyje

Ką beįsijungsi, ką beatsiversi – visur aptiksi Graikijos reikalą. Svarsto politikai, rypuoja komentatoriai, sarkastiškai graudena bankų ir kitokių įmonių analitikai. Atrodo, pastaruoju metu Lietuvą ištiko dvi didžiulės problemos: viena jų – Rusijos grėsmė, o antroji – iš Graikijos slenkantis baubas. Pirmoji grėsmė aiški ir visiems sveiko proto dar nepraradusiems suvokiama. Tačiau antroji – nelabai.

Kuo ta Graikija taip krito į akis Lietuvos politikams ir žiniasklaidai, kad su šios šalies vardu keliamės ir gulame?

Graikija tapo Europos Sąjungos galvos skausmu, tačiau kodėl mums neskauda galvos dėl savų problemų. O smaugiančių mus bėdų į valias. Skurdo plitimas, visuomenės nykimas, sveikatos apsaugos menkėjimas, raštingumo nuosmukis, alkoholizmas, savižudybės, prekyba žmonėmis… Niekas nesvarbu, tačiau – Graikija. Ji šiokia ir anokia, ji anokia ir šiokia. Kokių tik politkorektiškų sarkazmų nepaleidžiama Graikijos pusėn. Atrodytų, reikalas paprastas: Graikijai tapus ES galvos skausmu, ES ir sprendžia jos klausimą. Ko mums, nuo kurių niekas tuose reikaluose nei sprendimuose nepriklauso, taip jaudintis ir taip, kartais net nepadoriai purkštauti? Kodėl mums taip parūpo Graikijos skola? Juk ne mums tą skolą mokėti, o jei ir reiks prisidėti, tai, ko gero, pirmieji, kaip jau mums įprasta, ir prisidėsime.

Žiniasklaida, kaip užsakyta, su jos pasitelkiamais analitikais kuria atgrasų Graikijos įvaizdį. Kodėl žiniasklaidą ir politikus taip žeidžia Graikijos naujojo premjero Alexio Tsipro ir jo vyriausybės kietumas derantis su ES? Juk jie kietai gina savuosius nacionalinius interesus. O gal mums ima atrodyti, kad Graikijos nacionalinius interesus mes išmanome geriau? Bankų analitikai sutinka, kad Graikijai pinigai ilgus metus buvo visaip siūlomi – tik imkit ir skolinkitės, tačiau tuoj ima išmintingai ironizuoti, esą ne bankai ir didžiosios valstybės čia kaltos, o pats imantis pinigus turįs galvoti, kaip juos grąžinsiąs. Tačiau juk visi kuo puikiausiai supranta, kad už jokias valstybės skolas niekas asmeniškai nėra atsakingas ir jokių vyriausybių vadovai bei nariai niekada negrąžins tų skolų iš savo sąskaitų. Juk ir Lietuva krizės metais skolinosi ne už tarptautinių finansinių institucijų siūlomus 2,5 procentus, o bankuose – už 7–8 procentus. Niekas iki šiol nepaaiškina, kam konkrečiai buvo naudinga, kaip tik daug brangiau praskolinti Lietuvą?

Anksčiau buvo aiškinama, esą Graikija ilgokai apgaudinėjusi ES ir bankus savo ataskaitomis, ekonominės raidos duomenimis. Pastaruoju metu tokių svarstymų jau nebegirdėti. Matyt, susivokta, kad valstybė apgaudinėti gali tik labai norinčius apsigauti, kad tos vadinamosios apgavystės yra būtina bendro žaidimo priedanga, kuri vėliau tampa pasiteisinimu visuomenei. Vienas didžiausių šiuolaikinės ekonomikos sektorių – valstybių praskolinimo sektorius. Svarbu valstybę pakabinti ant geros skolos kabliuko, o po to jau skolinimosi ratas suksis nesustodamas. Visi bus patenkinti – ir valstybės aukštieji vadovai, kuriems nesiliauja byrėti nuo skolinimosi procentų, ir skolintojai, kurie džiaugiasi nerizikingomis investicijomis. Tad geriausios investicijos – skolinti galinčioms skolintis valstybėms.

Paklauskime savęs, o sykiu ir visų rangų ES politikų, bankų analitikų ir įvairiausių atspalvių bei orientacijų komentatorių – kada ir kaip Graikija gali išmokėti 300 mlrd. eurų viršijančią skolą? Atsakymas aiškus – niekada ir niekaip. Tad nesutvarkius skolos klausimo, o tiksliau – vienaip ar kitaip jos nenurašius, Graikijos laukia ilgas ir nuobodus vegetavimas. Juk ir dabar visos finansinės injekcijos, visi vadinamosios paramos „paketai“ skiriami jos skoloms apmokėti, vadinasi, grįžta skolintojams, tačiau dar labiau didina Graikijos įsiskolinimą. Tad Graikijos vadovų tikslas – nusimesti šią vis labiau veržiančią kilpą. Įnirtingai deramasi, kaip tą kilpą atlaisvinti ar net „atidėti“. Pagrindiniai žaidėjai kuo puikiausiai žino žaidimo taisykles, suvokia, ką ir kaip kalbėti publikai bei žiniasklaidai. Graikijos vadovams visiškai nerūpi, kaip jų šalis „piešiama“ kitose šalyse, kokius dvigubus ar trigubus standartus turi taikyti ES, kaip jos precedentas paveiks ES raidą, nes jiems svarbiausia – nusimesti skolos kilpą taip, kad graikų visuomenė kuo mažiau nukentėtų. Kaip tik tas rūpestis sava visuomene labiausiai ir žeidžia mūsų politikus bei žiniasklaidininkus.

Kodėl mūsų politikai ir žiniasklaida vis labiau ima baisėtis Graikijos pensijomis? Atrodytų, tik džiaukimės, kad Graikijos pensininkai gerai gyvena. Baisimės mes ir Graikijoje įprastomis socialinėmis išmokomis, valstybės tarnautojų atlyginimų vidurkiais. Baisimės dėl to, kad Graikija tapo tarsi veidrodžiu, kuriame nori nenori pamatome savuosius socialinius reikalus, pensijų ir atlyginimų rodiklius. Kol Graikijos ir ES derybos nesuaudrino mūsų žiniasklaidos, tol nebuvo išlindęs ir vienas menkas, tačiau labai daug ką apie socialinę visuomenės būseną pasakantis rodiklis – pensijoms tenkanti BVP dalis. Pasirodo, kad Graikijoje ta dalis yra 16 procentų, o ES vidurkis – 13 procentų. Nereikia didelio proto suprasti, kad Lietuvoje pensijoms tenkanti dalis yra viena iš mažiausių trejeto, tačiau vis dėlto pribloškia, kodėl tokia maža – tik 7 procentai. Beje, nuosekliai mažėjanti pastaraisiais metais, kai mūsų politinis elitas nepaliaujamai giriasi suvaldyta krize, augančia ekonomika ir gerėjančiais kitais globalumo rodikliais.

Tas negailestingas Lietuvos rodiklis rodo ne tik apgailėtiną pensininkų būseną bei tam tikrą socialinę prarają, iš kurios nėra jokių galimybių išsikapstyti – ar kas bent girdėjo įtakingus politikus kalbant apie būtinumą artinti pensijų dalį kad ir prie 10 procentų BVP? Šis skaičiukas įvertina ir valstybės valdymo, tad ir politinio elito su prezidentais, Seimo pirmininkais ir premjerais kokybę. Jis išreiškia jų tikrąjį požiūrį į visuomenę ir jos socialinę raidą, o sykiu yra vienas iš reikšmingų visuomenės ir valstybės atskirties matų. Sutikime, visiškai objektyvus ir akivaizdus. Tad visa mūsų valstybės raida, visokie krizių „suvaldymai“ vyko ir vyksta visuomenės „drengimo“ sąskaita. Lietuvos politinio elito požiūriu, tai natūralus vyksmas, o žmonėms reikia mokytis ir mokytis būti „lankstesniems“. Tačiau štai Graikijos premjeras, tas apgailėtinas populistas, niekaip nesutinka net su siūloma 15 procentų dalimi. Tik pagalvokit – nesutinka mažinti pensijų. Andriui Kubiliui teprireikė vienos nakties nurėžti dalį ir nuo mažiausių ES pensijų, o štai A. Tsipras šokdina ne tik visus garbiuosius ES lyderius, valstybių ir tarptautinių finansinių organizacijų vadovus, bet ir – Kreditorius…

Žvelgdamas į Graikijos veidrodį, nori nenori prieini liūdnokos išvados – ėmęs siūlomus pinigus Graikijos politinis elitas dalijosi jais ir su visuomene. Suprantama, dalis tų pinigų nukeliavo į aukštojo politinio ir su juo susijusio ekonominio sluoksnio kišenes, tačiau nebuvo gailima ir graikams. Pensijos, papildomi atlyginimai, atostogų ir motinystės išmokos. Visi graikai pajuto narystės ES naudą. Visiems graikams buvo laiduota ori senatvė. Lietuvos politinis elitas linkęs tik skolintis, tačiau nelinkęs dalytis su visuomene. Visuomenei privalu vien apmokėti skolas. Toks politinio elito požiūris, tokia ir įtvirtinta socialinė politika, kurią palaiko ir tą elitą aptarnaujantys mokslininkai bei analitikai – juk įžymiojo „socialinio modelio“ kūrėjai bei propaguotojai nei siūlomo Darbo kodekso, nei Sodros reformos metmenų taip pat nesieja su pensijoms tenkančios BVP dalies didinimu.     

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Bežemis       2015-07-9 11:08

Nenorėčiau būti nepopuliarus tarp komentatorių.Manau,kadPlanetos ateitis visgi -socialistinė, nes toks chaosapasaulyje neilgai gali išbūti:-beteisiškumas, dvigubų standartų taikymas, žmonių išnaudojimas pasisavinant jų uždarbio didelę dalį, bankų grobuoniškumas, kai jie tapo kaip parazitai žmonių kūnuose, pasityčiojimas iš tų, kurie mėgina atskleisti neteisybę.Tų blogybių garantas-
A planetos laukia liūdna ateitis.Dėl to tam tikra prasme nesakau, kad islamizmas blogybėmerikos imperializmas, kuris išliko{ kol kas}kovoje su teisingumu.Jos nesutriuškinus. todėl ir palaikau islamą, nes tik jie dar kovoja su tuo slibinu, kuris apraizgė jau visą planetą.Ji turi būti žmonių planeta, o ne parazituojančių.

Bežemis       2015-07-9 10:28

Pas mus elitas gyvena kaip inkstai taukuose, kas mes jiems?-tik vergai ar tarnai, jų sotaus gyvenimo garantas.ES subyrės dar staigiau negu subyrėjo TSRS, kuriai dirbtinai ir specialiai primestos ginklavimosi varžybos norint ją sužlugdyti.Kas nuo to nukentėjo? O gi tik eiliniai žmonės, jie kaip sirpo taip ir mtebesirpsta iš mūsų prakaito.

Klausimas        2015-07-9 10:12

sukasi ratu apie problemą, kuri yra centre.
Tai palūkanos. Palūkanos yra vagystė, kuri įteisinta Talmude.
Bankų verslas toks: tu tik imk, imk. Atiduosi paskui. Su palūkanom.
Pasekmes visi žinom: karai, pasaulinės krizės.
Tokia pat ir Graikijos krizės kilmė.
Kai mus gasdina Islamu, žinokime: Islamas palūkanas smerkia griežtai. Jas laiko įžūlia nuodėme, vagyste.

Poul Craig Roberts       2015-07-3 23:51
graikijos valdzia rupinasi savais pil.,o pas mus-a       2015-06-30 17:28

Graikai laimingi,turedami protingus vadovus,kurie rypinasi savo pilieciais,o nekeliaklupsciauja ES.Mums belieka tik pavydeti graikams.

StasysG       2015-06-30 7:16

Ką rašo, pvz, tas Nobelistas Stiglitzas? cit: “Būkime sąžiningi: beveik nieko iš tų milžiniškų pinigų, kurie paskolinti Graikijai, šalis negavo. Jie buvo naudojami mokėjimams privatiems kreditoriams, įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos bankus. Graikija gavo trupinius, bet sumokėjo didelę kainą už išlaikymą bankų sistemą šiose šalyse. TVF ir kitiems kreditorims nereikia dabar tų reikalaujamų pinigų. Pagal standartinį scenarijų tie pinigų, gauti iš Graikijos, būtų vėl paskolint Graikijai…”.———- KLAUSIMAS: ar ne tas pats vyksta su Lietuva, įstojus jai į ES ir Eurozoną? Tik mes išlaikome Skandinavų bankus…

Jomajo       2015-06-30 6:29

mane šį kartą Rubavičius kiek nustebino ( ta geraja prasme ) .

StasysG       2015-06-29 19:28

Panašią, gal dar griežtesnę,  poziciją dėl Graikijos išsakė šiandien Nobelio laureatas J Stiglitzas portale Project Syndicate.

asa       2015-06-29 13:07

super straipnis musu valdininkams reiketu pasimokyti is graiku premjero .Taip is pradziu visiems bus sunku ,bet po to atsikveps ir gyvens sau

Vilnietis       2015-06-29 7:53

Ačiū autoriui.
Su ES pagalba ir dėl valdžiažmogių  neveiklumo smulkūs ūkininkai nustojo ūkininkauti. Jų vaikai išvyko į užsienį.

grumstas >stasys 2015-06-28 13:27        2015-06-28 18:47

Koks vogimas?  ES siūlo tuos pinigus vos ne per prievartą; jūs tik įsisavinkit pagal biurokratines sukurtas taisykles. Juk aiškui r lūzeriams ,,kad didelė dalis tų pinigų netaneš ir nęeatnešė to efekto , apie kurį šnekama;su jų pagalba , pvz, sukūriama infrastruktūra , kuią vėliau reika prižiūrėti naudojant savasias lėšas.O ta dirbtinai sukurta infrastruktūra paprastai negeneruoja pelno, neatsiperka, tik ryja valstybės lėšas.
Taigi ir pats sau prieštarauji , Stasy; vieni vogimo procesą vadina - diferencijuotu dalinimuisi:esant mažai diferenciacijai- mažas vogimas, jeigu visuomenėje atsirado didelė soc. diferenciacija- buvo didelis vogimas į privilegijuotas rankas. Tą vokiečio darbininko uždirbtą eurą , taškant Graikijoje ar Lietuvoje, vieni vadina lėšų įsisąvinimu, kiti atskirties mažinimu tarp ES šalių, o neklystant galima pasakyti,kad tai yra įteisinta vagystė iš to paties vokiečio darbininko.
Turime patys užsiauginti savo duoną, savo namą pasistatyti, o ne prašyti išmaldos ,vadinama parama ar pagalba. Pasaulyje N šalių , kurios gaudavo pagalbos iš turtingujų, bet jose ,kaip rodo istorinė patirtis ,padėtis tik blogėjo.
Gi ten, kur buvo duota pradžai visiems po lygiai keli doleriai ir ekonominė , biurokratiniais suvaržymais neapribota ūkininkavimo Laisvė,( Vokietija Vakarų po karo) tos šalys prakuto ir tapo pasaulio ekonomikos garvežiais.

stasys        2015-06-28 13:27

Įsimintina frazė autoriaus ..
- ‘Žvelgdamas į Graikijos veidrodį, nori nenori prieini liūdnokos išvados – ėmęs siūlomus pinigus Graikijos politinis elitas dalijosi jais ir su visuomene. Suprantama, dalis tų pinigų nukeliavo į aukštojo politinio ir su juo susijusio ekonominio sluoksnio kišenes, tačiau nebuvo gailima ir graikams. Pensijos, papildomi atlyginimai, atostogų ir motinystės išmokos. Visi graikai pajuto narystės ES naudą. Visiems graikams buvo laiduota ori senatvė’.
Jei jau vagi tai buk malonus dalinkis su visais ..? ar ne paradoksali autoriaus minčių sklaida ..? juk pagal autorių skaitant taip išeina kad Lietuvos problema ne didelė pajamų diferenciacija visuomenės sluoksniuose ,.o nemokėjimas prisivogtu pinigų dalintis . Baisu iki ko nusirita kartais mūsų pačiu siekis įkasti .. Nors tai būdinga tik Rubavičiams ir jie nėra visa Lietuva ,..joje dar rasite nemažai tokiu kam vogti ir dalintis nėra norma. ..ar tai butų ‘niekieno’ ES lėšos ar šeip lietuviškos ‘visu’.

Ergo       2015-06-28 11:41

Pritariu autoriaus mintims. Tas mūsų valdžios rypavimas dėl Graikijos atskleidžia didžiulę mūsų valdžios abejingumą savo tautos reikalams. Jie tarnauja finansų oligarchijai, todėl ir smerkia Graikiją, bet ne Lietuvos piliečiams.

Dėdė       2015-06-27 20:20

Pasak autoriaus, 16 nuošimčių pensijoms yra labai gerai. Neįsivaizduoju tokio stiprumo ir efektyvumo konkrečios valstybės ekonomikos, kuri tai atlaikytų.

mama iš kaimo       2015-06-27 15:38

  Labai dėkui autoriui. Viskas lyg ir žinoma, bet gražiai ir logiškai išdėstyta tikrai sujaudina.Deja tik, manau, kad tie, kuriems labiausiai reikėtų paskaityti šį straipsnį ir padaryti kai kokias išvadas, skaito ką kita, o gal ir aplamai neskaito, o tik skaičiuoja…

petras       2015-06-27 13:56

Saunuolis labai geras straipsnis,Graikija,Islandijos pavyzdys rodo ,kad valstybes nrea uzvaldytos istatymais nupirktais nusikalstamu tarptautiniu grupuociu kurios apvagineja valstybes, nupirkdamos vietinius politikelius ...

jo...       2015-06-27 10:43

Lietuviai atsparus!Veze i Sibira tie patys-neisnaikino!Nuodija narkotikais,cheminiu maistu,baudzia,teisia,anstoliais apstato….O lietuviai vis dar laikosi.Manau dabar jie laukia kol ismirs nuo tokiu algu ir penciju.Todel tik ateje i valdzia pakele algas teisesaugininkams ir politikams.Mastykite savo smegenim.Ka jie daro su Lietuva ir Tauta!O ka pliauskia per tv.tai tik ausis gadina tuscios realybe neatitinkacios kalbos.EU jie perduoda duomenys jog vidutinis lietuviu atlyginimas 500eu.

Turi metu turek ir proto!       2015-06-27 10:36

KGB komunistai po nepriklausomybes uzgrobe Lietuva toki tiksla ir turejo.Vsio po zakonam isvogti valstybes turta,isplauti EU lesas,kaip mura pastatyti savo teisesauga ir sunaikinti ne tik kolukius,bet ir verslinkus.Lietuvoje savo verslu jie padare politika,prokuratura ir teismus.Dabar viskas ju rankose per teisesauga ir teismus jie daro ka nori!!!Net Prezidente klaidina ir puola.O apie paprastus zmones tai…kas jiems pasipriesins istiks Kedziu likimas.Vot-teip!!!

kaip visada,        2015-06-27 9:18

puikus straipsnis. mane stebina tik viena - lietuvių abejingumas savo problemoms ir nuolankumas siurbėlėms, slunkiams ir vagims. ir dar - stebina viena gamtos taisyklė, būdinga Lietuvai, - tai, kad mėšlas vis dėlto viršuje turi plūduriuoti.

pensininke,       2015-06-27 8:07

nu kaip musu valdzia nesirupina pensininkais , tagi greit pensija pakels 3 eur, greit pavysim Graikija , bet ir pralenksim, sekmes musu valdziazmogiams

Letas Palmaitis       2015-06-27 1:56

Mielieji, vėl atkreipčiau dėmesį į pamatinį dalyką: žmonių santykį su savo Kūrėju. Graikija ir Rusija laikomos dviem pravoslaviškomis šalimis. Iš tikrųjų, putinui vadovaujant popai jau užėmė komunistų partijos nišą. O žmonės? Cerkvių daug, bet statistika rodo, kad tik per didžiąsias šventes ten susirenka maždaug nuo 1 iki 3 procentų statistinių pravoslavų. Priežastis? Neapsiriksiu pasakęs, kad tikima ne JHS, bet “savuoju Kristumi”, kuris pašventina karius, bombarduojančius karo pabėgėlių “humanitarinius koridorius” ir vardan nedalomos deivės Maskolijos vykdančius genocidą tų, kurie nenori būti jiems jėga primestoje valstybėje. Suprantama, nei tie nenorintieji, kurie nėra pravoslavai, nei tie statistiniai pravoslavai, kurie sudaro 97 procentus, negali būti vedami į Tiesą vyskupų, kurie apdovanoja kareivius ordinais už kitataučių genocidą.
Dabar pažvelkime į Graikiją. Būtent pravoslavų vyskupai ragino visuomenę nestoti į ES perspėdami dėl pasekmių, kuriuos matome dabar. Todėl ir prisijungimas prie Maastrichto įvyko tik nežymia parlamentinių balsų persvara. Toliau Graikijoje prasidėjo piliečių gyventojų “subarkodinimas” - toks pat, kaip ir Lietuvoje, kada krikšto vardas pakeičiamas elektroniniu lagerininko numeriu. Kas pirmasis pakėlė aliarmą ir pakvietė tautą protestuoti? - Vėlgi “tamsybininkai” vyskupai. Vyskupai atkreipė visuomenės dėmesį, kad totalinis suelektroninimas yra aiški grėsmė asmens laisvei ir pačiam valstybingumui, o krikšto vardo pakeitimas numeriu yra šventvagystė, jau neminint įtartinų kodų, kurie struktūros pamatu gali turėti tuos pačius tris šešetus, kuriuos matome ir prekių barkoduose, o tai panašu į sąmoningą šventvagystę. Todėl, vyskupų vadovaujami, graikai surinko MILIJONUS (!) parašų reikalaudami kad norintieji turėtų nebiometrines neelektronines identifikavimo korteles ir… laimėjo! Graikija yra vienintelė ES valstybė, kurios piliečiai turi teisę laisvai gyventi be elektroninių vergo grandinių (https://en.wikipedia.org/wiki/Greek_identity_card). Bet ir čia “tamsybininkai” nesustojo: dabar jie protestuoja net prieš tai, kad policija turi pati pasigaminusi visų piliečių, kurie neėmė biometrinių pasų, atitinkamus elektroninius duomenis su lagerininkų numeriais. Gal šioje vietoje ir nelaimės, tačiau individuali sąžinė jau laisva nuo nusižengimo D-vui išdavus krikšto vardą, be to, dar ir nuo įtarimo, kad esi įveltas į Apr 13, 17 realizaciją.
Ekskursas: pirmieji prieš biometrinius pasus pasisakė graikai, o pãskui juos ir kiti pravoslavai, įskaitant maskolius ir ukrainiečius. Padėtis Ukrainoje priklauso nuo tolesnės raidos: ar pãskui Porošenką į ES, ar pãskui Dešinįjį Sektorių į Tiesos laisvę. Užtat Ordoje viskas veidmainiška: žodžiais cerkvė smerkia elektronizaciją, o valdžia žodžiais leidžia jos išvengti, tačiau praktiškai mokesčių mokėtojų sistemoje jau viskas elektronizuota ir tikintieji, žino ar ne, vis tiek įtraukiami į totalinį sužymėjimą.
O dabar palyginę Lietuvą su Orda ir Graikija, pamatysime, kad ir šioje srityje mus su Orda vienija žmonių santykio su D-vu nepaisymas, asmens paniekinimas ir totalinė veidmainystė. Kas kaltas? Valdžia? Menkas tikėjimas? Vyskupai? Viskas kartu?

Pagarba autoriui       2015-06-26 23:56

nors kas į tą situaciją pasižiūrėjo nestereotipiškai, ačiū.

AHA       2015-06-26 20:26

Isijungi tv kaip lengva ziniasklaidos atstovams rengti laidas , jau viskas paruosta gal tik vertimas reikalingas ir laida gatava. Jau geras pusmetis Rusija , Graikija.


Rekomenduojame

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.