Vytautas Rubavičius. Dabar jau ne Ukrainai reikia greitų derybų, o pačiai Rusijai

Tiesos.lt siūlo   2014 m. gruodžio 17 d. 23:58

9     

    

Vytautas Rubavičius. Dabar jau ne Ukrainai reikia greitų derybų, o pačiai Rusijai

DELFI.lt

Juo labiau kyla Rusija, juo žemiau leidžiasi rublis. Rusijos ekonomikos laukia gilios sutemos. Rublio kritimo pasekmės valstybei ir jos žmonėms visomis blogybėmis pasireikš po kelių mėnesių. Tada visi imperijos prikėlimo politikos gerbėjai, taip pat ir Ukrainos niekintojai bus priversti kiek prasiblaivyti pajutę tikrąją tokios politikos kainą.

Šiuo metu ima klostytis aplinkybės, kuriomis gali veiksmingai pasinaudoti naujoji Ukrainos valdžia stiprindama savo suverenitetą ir savo poziciją trišalėse – Rusijos, Ukrainos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) – derybose dėl Rytų Ukrainoje vykdomos Rusijos agresijos.

Rusijos tikslas šiose derybose yra įtvirtinti susiklosčiusią padėtį, kitaip tariant, atskirti nuo Ukrainos vadinamųjų separatistų kontroliuojamas Donecko ir Luhansko teritorijas. Tam būtina tarptautiniu lygiu įteisinti separatistinių teritorijų vadovus, pasodinant juos prie derybų stalo. Prieš kurį laiką Minske jau buvo susitarta dėl tokio pobūdžio derybų. Tačiau visiškai aišku, kad tokios derybos nieko gera Ukrainai nežada – įsivėlusi į jas Ukraina niekaip nebeatgautų agresorių užimtos valstybės dalies, nes dėl visko jau tektų derėtis su Kremliaus statytiniais tų teritorijų vadovais.

Minske vykusiose derybose Ukrainai buvo svarbu iškovoti laiko, kad galėtų sustiprinti savo karines pajėgas. Juolab, kad tuo metu Vakarų šalys dar nerodė deramo susitelkimo vieningai palaikyti Ukrainą. Šiuo metu pasaulio politikoje susiklostė kitokios aplinkybės. Pirmiausia, visa jėga pradėjo veikti Vakarų šalių sankcijos Rusijai ir naftos kainos kritimas. Drįstu manyti, kad net patys Vakarų politikos ir ekonomikos analitikai nenumatė tokio staigaus rublio kritimo ir Rusijos ekonomiką apėmusių drebulių. Dabar jau ne Ukrainai reikalingos greitos derybos, juolab ne jos siūlomomis sąlygomis, o pačiai Rusijai. Ukraina gali kiek atsipūsti ir leisti pažiūrėti, kaip į savo pačios pinkles patekusi blaškosi jos agresyvioji kaimynė, neseniai taip džiugiai paisčiusi apie Kryme glūdinti rusų dvasingumo lopšį.

Kitas nepaprastai svarbus dalykas – JAV Senato priimtas įstatymas, kuriame numatyta išplėsti sankcijas Rusijai ir visapusiškai remti Ukrainą, jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Įstatyme numatyta ir didelė karinės pagalbos programa. Įstatymas buvo priimtas visiškai susivienijus respublikonams ir demokratams. Rusijos politiniam elitui šitai buvo didelis smūgis, kurį sustiprino ir prezidento Baracko Obamos pasirengimas pasirašyti šį dokumentą. Tai rodo, kad JAV politika Ukrainos klausimu nesikeis net pasikeitus prezidentui.

Tad Ukrainai reikia dėti pastangas, kad įstatyme numatytos karinės pagalbos galimybės būtų kuo skubiau paverstos tikrove. Šioje srityje būsimos derybos Minske įgauna naujų niuansų. Juk visiškai neaišku, ar amerikiečiams šiuo metu reikalinga, kad Rusija kuo greičiau atgautų kvapą? Manyčiau, kad ir amerikiečiams, ir blaiviai mąstantiems europiečiams parankiau yra palaukti to meto, kai sankcijų poveikis nusileis iki plačiosios rusų liaudies. Būtina visokeriopai palaikyti ukrainiečius, neleidžiant prie derybų stalo sėsti Rusijos valdomiems separatistams. Tačiau pirmiausia patys ukrainiečiai turi stiprinti savo derybines pozicijas ir rodyti kietą lankstumą.

Ukraina negali atsisakyti derėtis ir kalbėtis. Tokie dalykai nepriimtini. Tačiau Ukrainai būtina išnaudoti susiklosčiusią padėtį, kai derybų labiau reikia Rusijai negu Ukrainai. Tad Ukrainai derėtų labai aiškiai suformuluoti savo principinius derybinius reikalavimus ir sąlygas. Suprantama, patys ukrainiečiai geriau žino, ką ir kaip daryti, vis dėlto drįsiu išsakyti ir keletą savo samprotavimų.

Tarp esminių sąlygų – reikalavimas, kad jokie separatistų vadovai nebūtų prileisti prie jokių derybų. Kitas dalykas – visose derybose turi būt svarstomas ir Krymo grąžinimo klausimas. Derybose Ukraina turėtų siekti, kad Rusija besąlygiškai pripažintų Ukrainos teritorinį vientisumą, o Ukraina visiškai perimtų savo sienų kontrolę. Rusija turi priversti separatistus sudėti ginklus, o visa jų rankose esanti ginkluotė turi pereiti ukrainiečiams. Separatistų vadeivos pasitraukia Rusijon arba perduodami ukrainiečiams. Rusija perduoda Ukrainai Viktorą Janukovyčių su visais jo nugvelbtais milijardais. Rusija atlygina Krymo aneksijos žalą.

Kodėl amerikiečiams turėtų būt parankus ukrainiečių derybininkų kietumas? Amerikiečiai puikiai suvokia, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nėra kaip trauktis – jis turi savo liaudžiai parodyti, kad laimi kovoje su Vakarais. Tačiau jam negalima leisti išties laimėti. Tad šiuo metu pravartu kurį laiką palūkėti. Žvelgiant į pasaulio politikos areną, svarbūs yra JAV ir Kinijos santykiai. Rusija jau kurį laiką vaizdavosi esanti strateginė Kinijos partnerė. Imta net kalbėti apie rublio ir juanio sąjungą. Šiuo metu kinai kuo puikiausiai supranta, kad rublis jau nebe sąjungininkas, o ir pačią Rusiją galima papildomai numelžti, kadangi ji stokoja valiutinių išteklių.

Kas bus, kai nebegalės savo skolų valiuta aptarnauti didžiosios rusų energetikos kompanijos? Tad amerikiečiai pasauliui parodė, kad hegemonas nėra toks silpnas, kokį jį ėmė vaizduoti Putinas ir jo aplinka, o sykiu pademonstravo ir dolerio galią. Parodė ne tik kinams, bet ir Europos Sąjungai. Suprantama, kyla pavojus, kad naujų aplinkybių spaudžiama į kampą Rusija ryšis plataus masto agresijai Ukrainoje. Ką gi, geopolitika – sudėtingas ir labai pavojingas menas. Besikeičiant aplinkybėms dera greitai skaičiuoti ir stengtis neapsiskaičiuoti, nepasimauti ant blefuojančiųjų kabliuko.

Rusija turi jėgų smogti, tačiau ji puikiai supranta, kad agresijos plėtra ne tik užkirs visus kelius kalbėtis su Vakarais, bet ir paskatins tokį ekonomikos nuosmukį, kad ji pati ims vis labiau savo Sibiro platybėmis gundyti Kiniją „susigrąžinti istorines kinų žemes“. Rusijos ekonomikos kritimas tempia žemyn ir visą naująją Euraziją – plačiai rusų propagandos išreklamuotas darinys subliuško net nespėjus jo išpūsti, o Baltarusijos ir Kazachijos prezidentai ima suvokti, kas šiame pasaulyje yra patikimi partneriai ir kokia grėsmė pakibo virš jų šalių.

delfi.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

raudonarmiečių choras       2014-12-19 10:07

Niekas nieko nesupranta, tik batka Putkinas Velikij.
Ex raz, iscio raz, priamo iz karzinki…
Kalinka malinka kalinka maja.

Apart Apuokiuko, apačioje vien raudonarmiečių dainos.
Glušiai, negi manote dar kas kimba ant jūsų pašvinkusio masalo?...

>Tikrai 2014-12-18 10:50        2014-12-19 10:04

“mokikis rašity”, mokslinčiau. Už ruskiją niekas nelaiduoja, o jei norėjai vėptelt apie palaidojimą, tai Kremliaus proto guzai patys spėriai ją baigia palaidoti.

še tau       2014-12-19 1:09

Kaip gražiai Vakarų globalistai vedžioja visus už nosies, šie ne tik kad nieko nesupranta, bet iš pasitenkinimo dar ploja katučių.

Kaip sake klasikas-studijoti,studijoti ir dar kart       2014-12-18 18:51
pvn       2014-12-18 15:31

Atsiprašau - neskaičiau straipsnio. Kam dabar pulti Putinui Ukrainą, kam po to išlaikyti Kijevą? Tegul vakarai investuoja po 10 mlrd. euru kas ėenesį - kitaip Ukraina bankrutuos per kelias savaites.
Ar davė vakarų sankcijos kažkokią naudą Ukrainos krizės sprendimui? Kol kas - jokios. Ir šiaip sankcijų jėga yra pervertinama, didžiausią blogą darbą Rusijai padarė pinganti nafta dėl pasulinio poreikio kritimo.
Janukovičiaus Ukrainoj jau nėra apie metus, kaip sekasi naujajai pastatytai Amerikos valdžiai? Grivina nusiritus lygiai taip kaip rublis, pramonė ir investicijos stoja. Pusė šalies priklauso neaišku kam. Ateitis? - nėra, kaip valstybės.
Mes labai norime rūpintis Rusija ir Ukraina, o Lietuva - kažkaip per sunku. Grybauskaitė liepia dainuoti “Rusai puola” ir Lietuva dainuoja.

Pasirodo       2014-12-18 15:11

kad ir šis poetas-filosofas pasiruošęs kariauti už Ukrainą iki paskutinio ukrainiečio.

Tikrai       2014-12-18 9:50

Per anksti laiduoti Rusija.Juk resursai niekur ne dingo!?Ir kodel manote kad viskas viksta be Putino kontroles? Paziureeesime kas laimes Putinas vs Bzezinskis?

Apuokiukas       2014-12-18 7:33

Jau ir pats Igoris Girkinas-Strelkovas supranta, kad jam ir pačiam Putinui gresia Hagos tribunolas. Gal ir mūsų ,,Taigei” ims grėsti nemalonumai…

Taigi       2014-12-18 2:02
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Taigi       2014-12-18 2:02

Juokinga, kai beretės nieko nesupranta, kas vyksta, ir komentuoja.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Taigi       2014-12-18 2:02

Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.