Vytautas Rubavičius. Ar pavyks Rusijai išprašyti Vakarų atšaukti sankcijas?

Tiesos.lt siūlo   2014 m. gruodžio 3 d. 20:09

6     

    

Vytautas Rubavičius. Ar pavyks Rusijai išprašyti Vakarų atšaukti sankcijas?

DELFI.lt

Įvairūs Rusijos politikų sluoksniai, taip pat ir Užsienio reikalų ministerija siunčia ženklus, kad Rusija jau sutiktų kartu su Vakarų šalimis atšaukti abipuses sankcijas.

Toks Rusijos elgesys rodo, kad įsibėgėjanti visokeriopa ekonominė krizė verčia prezidentą Vladimirą Putiną rimtai sukti galvą, kaip perlaužti negatyvias ekonomines ir socialines tendencijas, kurios graso ir jo paties autoritetui.

Tačiau Rusija kalba tik apie abipuses sankcijas, nebeprimindama pasauliui, o ypač saviems žmonėms, kas iššaukė Vakarų sankcijas. O jos buvo įvestos, kai Rusija, užpuldama Ukrainą ir atplėšdama Krymą, vienu mostu sulaužė visą pokarį tvirtintą europinio saugumo statinį.

Sankcijos jau vadinamos nemotyvuotomis, taip pat seniai regztais kėslais susilpninti ar net pavergti Rusiją. Tad kol kas Rusija nėra pasirengusi svarstyti savo politinio kurso Ukrainos atžvilgiu keitimą.

Politikos, o tiksliau – geopolitikos, keitimas nėra paprastas dalykas – Rusijai tektų ne tik nutraukti agresiją Ukrainos rytuose, bet ir grąžinti Krymą. Vadinasi, reikėtų skelbti „naujos“ politikos kursą, o sykiu „išlaikyti orumą“ – savo šalies piliečiams įteigti, kad Rusija vienaip ar kitaip „laimėjo“ iš jos pačios sukeltos konfrontacijos.

Didžiausia kliūtis keisti politinį kursą yra imperinio šovinistinio nacionalizmo prikėlimas ir sustiprinimas – plačius gyventojų sluoksnius apėmusios konsoliduojančios jausenos neįmanoma greit prislopinti, juolab ją imti ir „ištrinti“. Šovinistinio nacionalizmo jausena palaiko dabartinį režimą, pateisina jo vis labiau taikomus stalinistinio paveldo metodus, o sykiu išlaiko didžiulę inerciją, kuri, pabandžius keisti kursą, gali nušluoti patį politinį režimą.

Tačiau esminis klausimas kitas – ar Vakarams, pirmiausia Jungtinėms Valstijoms, verta keisti Rusijos atgrasymo ir sankcijų politiką? Kad ir kokie būtų Europos Sąjungos ir pačių Valstijų verslo sluoksnių interesai, patiriami ir patirsiami ekonominiai nuostoliai, geopolitiniai sumetimai verčia daryti išvadą – neverta. Kodėl?

Rusijos agresija Ukrainoje išprovokavo tam tikrus Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių geopolitikos pokyčius, kuriems įsitvirtinti reikalingas laikas. Sankcijos, o ypač griežtesnės, ir turėtų tuos pokyčius išskleisti stiprinant euroatlantinę partnerystę, Vakarų pasaulio vaidmens suvokimą ir atsakomybę naujomis geopolitinėmis sąlygomis.

Rusijos agresija priminė Vakarų šalių politiniams elitams, kad buvo pernelyg ilgai užsižaista juridinėmis derybinėmis „geros partnerystės“, iš kurios neva laiminčios visos šalys, vingrybėmis ir užmiršti esminiai pasaulio politikos veiksniai bei paskatos – konfliktas ir dominavimas. Tad ir geopolitikos negalima tapatinti su ekonomika – politikai visada turi turėti omenyje, kada ir kaip ją pajungti geopolitikai. Šioje srityje svarbu suvokti, kas kam turi tarnauti išryškėjus įtampoms pasaulinių galių santykiuose ar klostantis konfliktiškoms aplinkybėms.

Rusijos agresija pagreitino tam tikrų Jungtinėms Valstijoms kilusių klausimų bei problemų sprendimą. Dalis jų susijusi su ES plėtra bei saugumu. Kokį pastaruoju metu vaizdą matė Jungtinės Valstijos, tiksliau, jų politikai, išlaikę blaivų žvilgsnį į Rusiją ir gebėję bent jau suprasti Baltijos šalių išsakomus nuogąstavimus dėl agresyvėjančios Rusijos politikos?

Vis labiau į Kinijos pusę linkstanti Rusiją ir vis labiau ant Rusijos energetinių išteklių „adatos“ užsėdanti ir su Rusijos korupciniais finansiniais srautais susisaistanti ES. Jei jau pripažįstame JAV ir Kinijos varžymąsi dėl pasaulinės galios ir pasaulinės tvarkos sistemos įtvirtinimo ar palaikymo, tai toks „vaizdelis“ amerikiečių politikams vargu ar atrodė žavus. Juk europiečių pinigais ir politinės galios dalimi stiprinama Rusijos ekonomika ir jos ginkluotosios pajėgos, o per Rusiją – ir Kinija.

Antiamerikinių nuotaikų viruso niekaip neišgyvendinanti Europa, nepaliaujamai kalbanti apie Rusijos europinimą, pati ima azijėti, Rusijai stiprinant ryšius su Kinija. Rusijos energetinės „adatos“ poveikis toks stiprus, kad ES ima ir sparčiai nusiginkluoti. Rusiškojo juodojo ir baltojo, taip pat korupcinio aukso narkotinis poveikis toks stiprus, kad europiečiai ima regėti visiškai kitokią Rusijos istoriją ir nebenori net girdėti apie jos vykdomos imperijos gaivinimo politikos keliamas grėsmes.

Tad Jungtinėms Valstijoms teko gerokai paplušėti, kad Ukrainos įvykiai priverstų europiečius atsipeikėti. Galima tik pasidžiaugti, kad amerikiečiams šiame darbe padėjo ir padeda pati Rusija savo karinių laivų ir lėktuvų provokacijomis, taip pat neregėtos apimties antiamerikietiška propaganda.

Amerikiečiams labai aiškus strateginis Rusijos tikslas – kuo labiau susilpninti ES ir JAV partnerystę. Šitai daroma skatinant antiamerikietiškas nuotaikas ir judėjimus bei patiems amerikiečiams rodant, kokie neverti amerikietiškos, beje, daug kainuojančios, partnerystės yra gero gyvenimo išpaikinti ir prie savo karinio saugumo nė kiek prisidėti nebenorintys europiečiai. Tam tikslui, deja, vis labiau panaudojamos ir dešiniosios įvairių ES šalių partijos. Tačiau G-20 susitikimas Australijoje parodė, kad Rusijos skaldymo politika nesuveikė taip, kaip tikėjosi V. Putinas, – Vakarų šalių lyderiai parodė aiškų euroatlantinės vienybės stiprinimo ir Rusijos agresyvumo suvokimą.

Tad pagrindinis Jungtinių Valstijų geopolitikos uždavinys – atitraukti ES nuo Rusijos energetinės „adatos“. Anksčiau ar vėliau šią problemą būtų tekę spręsti. Žinant europiečių politinės diplomatijos ypatumus, tas vyksmas būtų trukęs ne vieną dešimtmetį. Rusijos agresija Ukrainoje jį labai paspartino.

Amerikiečiai jau prieš kurį laiką ėmėsi naujos energetinių išteklių geopolitikos – tapo naftos ir dujų eksportuotojais. Šitai vienu ypu pakeitė pasaulinę naftos ir dujų rinką. Nerašytas susitarimas palaikyti naftos kainas 100 dolerių už barelį aplinkoje nebeteko reikšmės, nes visa pasaulio ekonomika pereina į naują persitvarkymo stadiją.

Tačiau amerikiečiai jau įgyvendina ir kitą naujos energetinės strategijos planą – perėjimą prie saulės energetikos. Valstybė pažadėjo milijardinių investicijų paketą, sparčiai kyla saulės energetikos įmonių akcijos, Rockfelleriai paskelbė pasitraukią iš naftos gavybos verslo. Tokių reikšmingų ženklų akcijų rinkoms vis daugėja.

Galima numanyti, kad Jungtinės Valstijos, atitraukdamos ES nuo Rusijos energijos išteklių, sykiu kuria prielaidas naujam technologiniam šuoliui – visuminiam perėjimui prie saulės energetikos, kuris laiduotų jų technologinę ekonominę, tad ir geopolitinę lyderystę. Tad naftos kainos turėtų slinkti žemyn, o sankcijos būtų palaikomos ar net stiprinamos, atsižvelgiant į Rusijos agresyvių veiksmų plėtotę.

Palaikomos iki tol, kol sustiprėjusi energetinė ES nepriklausomybė, taip pat jos karinė galia bei euroatlantinė vienybė sankcijų klausimą paverstų bereikšmiu ir politiškai nebeaktualiu dalyku. Tam reikalingi keleri metai. Gal penkmetis, kurį reikėtų išgyventi visokeriopai padedant ukrainiečiams saugoti rytines ES sienas.

Delfi.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ar Uralas ar Lomansas?       2014-12-4 22:17
Taip       2014-12-4 13:02

Naftos/anglių erai atėjo krachas.
Rusai ir arabai tam priešinsis,nes tai jų maistas.

Vytautas Ju.       2014-12-4 11:59

„Tad ir geopolitikos negalima tapatinti su ekonomika – politikai visada turi turėti omenyje, kada ir kaip ją pajungti geopolitikai.“ Ir sugalvok tu man tokią „gudrybę“. Įdomu, dėl ko karai kildavo? Iš neturėjimo ką veikti ar dėl resursų, t. y. ekonomikos?!
Ar daug tikinčiu, jog prie Maidano Vakarai nagų neprikišo?! Įdomu, ko jie vis veržiasi į tuos Rytus, nuo pat 1914 m.? Gal pažvejoti ar meškas pažiūrėti?!
Tai, kad V. Putinas blogas, Vakarų geresniais nepadaro.

ant kiek provincialus tu RuBAVICIAU       2014-12-4 9:15

Saules energija…Nafta,tai-chemijos pramone…O Europa tikrai daug pralaimejo! Rusai atsisuks i azijos valstybes kurios ir sustipres.Jau Bulgarai gauna pirsta su dujotekiu o amerikieciai ir europieciai toki pat pirsta gaune per kosmoso programas…

gudi giria       2014-12-4 5:07

Petckeli,kas tuos bolsevikus Rusijai atnese 1917m.rasytojas parsidavelis ir komentara ,patc parase,cia tas pat,kaip knyga atsiverti vidury paskaitai eilute kita ir jau tampi durnius su durelem.

Su bolševikais prasidėsi,tai tiktai bėdos turėsi.       2014-12-4 1:24

rassieja pati mato,kad kaka gaunasi iš okupacinės naudos.
Ukraina šimtmečiais nepamirš “slovianskos družbos”.
Europa -dešimtmečiais maskoliškojo ekonominio patikimumo.
Rodos,buvo nusistovėję reikalai Europoj,bet atsirado KGB rezidentas iš Drezdeno-ir
viskas pradėjo ŽIBĖTI putleriškuoju grožiu.


Rekomenduojame

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.