TS-LKD-Jedinstvo. Toks ir turėtų būti politologiškai tikslus šios savo tikrąjį veidą parodžiusios partijos pavadinimas. Ir vis dėlto žvelgiant į šią trisdešimties metų senumo burokevičininkų sambūrio nuotrauką neįmanoma pabėgti nuo vienos minties. Tai, kas vyksta dabar, turbūt yra blogiau.
M. Burokevičius buvo tikras komunistinis „internacionalistas“, nuoširdžiai tikėjęs, kad komunistinėje visuomenėje tautos ir jų kalbos išnyks. Jis taip pat neabejojo, kad juo greičiau lietuviai pereis prie „didžiojo Lenino“ kalbos, juo bus geriau. Pirmiausia jiems patiems.
Tačiau nėra jokių įrodymų, kad laukdamas, jog ši kalba išnyktų, jis būtų troškęs iš jos išsityčioti ir ją išniekinti. Paversti žaisliuku suteikiant teisę bet kam ją darkyti pagal savo įgeidžius ir įvesti į ją „įvairovę“ grūdant į jos abėcėlę visų įmanomų kalbų raides su diakritiniais ženklais. Lietuvių kalba turėjo išnykti iš šio pasaulio bent jau oriai, su iki pabaigos atpažįstamu savo raidynu ir gramatika.
Tuo tarpu TS-LKD ne tik stumia lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo, bet dar iš jos tyčiojasi. Belieka klausti: iš kur tokia beribė panieka lietuvių tautai ir iš esmės beveik zoologinė neapykanta jos kalbai? Didžiulė mįslė. Ji tampa dar didesnė pagalvojus, kad gimtąją kalbą paniekinantį įstatymą uoliausiai stumia ir pristatinėja politikas, kurio genealoginiame medyje atrastume paties tos kalbos tėvo J. Jablonskio pavardę. Ar įmanoma beatodairiškiau ir šiurkščiau nukirsti savo paties šaknis?
Taip – M. Burokevičius tokios savosios kalbos išdavystės ir pažeminimo fone dar atrodytų tik nedrąsus mokinukas.
Parašyk komentarą
Komentarai
„Tai, kas vyksta dabar, turbūt yra blogiau”.
...
Bus dar blogiau, Sodra nukėlė Vienišo asmens išmokų mokėjimą į pavasarį, nes neturi pinigų, o pavasarį gali ir pensijoms pinigų pritrūkti. Tada daug kas pajaus tikrą „buržuazinį nacionalizmą” savo kailiu.
Iš dalies galima pritarti,bet AMB reformatorium sunku pavadinti ,tai daugiau laviravimas ,su kuo eiti ir,ką iš to laimėti sau. O Burokevičius tai pats tikriausias komunistas ,tikėjo savo įdėjomis,pagal jas gyveno ir, jeigu nebūtų pardavęs Lietuvos, būtų tikresnis už bet kokį socdemą .Dėl tautiškumo-,tai ,žinoma, siektinas dalykas, bet pačiai tautai kol kas labiau rūpi išgyvenimo dalykai .Tačiau gerbiu kultūringai reiškiamą nuomonę.
Viskas čia, Radžvilai, yra iš ten pat, t.y. iš 1994 m. Lietuvos bendrumo (žečpospolitinio) su Lenkija sutarties, kurios, deja, ir pats nesi pajudinęs… O tai ir kelia įtarimą, ar lietuvybės pusėje esi.
Teisingai, tamsta, pastebėjai, jog ir komunistų būna įvairių, tačiau suklydai, kad neįvertinai to, kad tikri komunistai niekad nebuvo ir nebus tautiniais komunistais, nes jie pripažįsta tik vienintelę vertybę – materialinę gerovę. Tikri komunistai gali būti tik reformatoriais, kokiu buvo Brazauskas, arba ortodoksiniais komunistais, kuriais buvo Burokevičius su Jarmalavičiumi, Kuoleliu. Komunistai (reformatoriai su ortodoksais) nesutarė tik demokratijos ir Lietuvos pasilikimo Sovietų sąjungos klausimais.
Visokių būna liberalų,-modernių ir tautinių .Visokių būna ir komunistų ,-modernių ir tautinių. Čia gerai išvyniojot. Tikriausiai ir Brazauskas buvo tautinis , o ne koks modernus komunistas ir šventai tarnavo Lietuvai . Jis kultūringai prichvatizavo’’ Draugystės’’ viešbutį ,o tautai siekė lygybės , santarvės , demokratijos, ir už tai tauta jį gerbė ir mylėjo. Nereikėjo tada nei mitinguoti ,nei kartuvių statyti ,gyvenome ramybėje.Nebėra Brazausko -nebėra ir tvarkos.
Lietuvoje partijų nėra, yra tik gaujos.
Vasario 16 eisiu pažiūrėti, kaip dėdulę nušvilps ant jo balkonėlio.
Visokių būna liberalų. Modernieji liberalai tie, kuriems nei moralė, nei valstybė nėra vertybės. Tautiniai liberalai tie, kuriems rūpi ne tik demokratija, bet ir tautos valstybė jos kultūra bei dorovė. Manau, kad Vytautas Radžvilas, būtent buvo ir pasilieka pastarojo tipo liberalams.
Dėl raidžių. Taip, dėl tų trijų raidžių lietuvių kalba nedings, tačiau silpninamas jos, kaip valstybinės kalbos statusas ir čia šio proceso tik pradžia, o Lietuva šiandien kaip valstybė ne gyvuoja, bet merdi. Tai jau beveik tik butaforinė valstybė, kuri savo ateitį planuoja kaip ištirpsiančią globalioje Europoje. Turint omenyje, kad valstybės esminis tikslas - jos išlikimas istorijos verpetuose, argi valstybė su tokiais ateities planais yra labai nusipelnusi vadintis valstybe? Nemanau: neliks ne tik valstybės, bet ir jos istorijos nelabai bus kam prisiminti…
Straipsnis išties taiklus, o ypač nuotrauka.
Besižvalgant po senas nuotraukas atrasime, kaip jedinstvos veiklos metais įžvalgusis p.Radžvilas įkuria Lietuvos liberalų sąjungą ,kuri veikė kelis metus ir , nors rinkimuose jiems nepasisekė ,senose nuotraukose jis-liberalizmo krikštatėvis,ko gal ir nebenorėtų prisiminti. Todėl jau nustokit bauginti save ir kitus praeities vaiduokliais,puikiai suvokiant, kad jūsų argumentai emociškai labai pritempti ,žinoma, jie veiksmingi kažkokiai visuomenės daliai, kuri trokšta veiksmo,tą irgi puikiai suprantat. Neverta traukti tų senų nuotraukų, dar nežinia,ką gali netyčia atrasti.O dėl tų kelių raidžių- po pusmečio pamiršim .Žinokit -,LIETUVIŲ KALBA GYVUOS ,MŪSŲ VALSTYBĖ YRA IR GYVUOS,MŪSŲ ISTORIJA NEIŠTRINTA, kad ir kaip mus norėtumėt įtikinti priešingai.
Labai taikliai
Įdomu ,kokiai auditorijai skirtas šitas tragiškai emocingas straipsnis.
Santūriai, bet taikliai