Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Institucijų ir pareigūnų korupcija bei savivalė, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 9 d. 18:19

24     

    

Vytautas Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė

Lietuvoje dar yra išlikę pavieniai, o gal kaip tik pamažu randasi ir gausėja autorių, suvokiančių, kas iš tiesų yra politika ir tikroji – dvasinė, moralinė ir politinė – asmens laisvė. Tai puikiai suvokė ir žinojo senovės graikai. Jų būtį grindžiusi klasikinė politikos samprata nuostabiai aiškiai išdėstyta Platono ir Aristotelio veikaluose.

Dalyvauti politiniame gyvenime tvarkant viešuosius reikalus graikams buvo gyvenimo norma ir savaime suprantama kiekvieno piliečio pareiga. Vengiantys dalyvauti politiniame gyvenime ir besidomintys tik buitiniais šeimos bei ekonominiais namų ūkio reikalais piliečiai buvo laikomi apgailėtinais savanaudžiais ir niekinami. Jie buvo vadinamii idiotes (ΙΔΙΩΤΕΣ) – laikomi tik privačiais reikalais besirūpinančiomis varganomis būtybėmis, nes turėdami piliečio teises, bet jomis nesinaudodami dėl siauraprotiško egoizmo patys išsižada savo žmogiškojo orumo savanoriškai pasiversdami dvasios vergais.

Graikai ir jų didieji politiniai mąstytojai nemanė, kad tikrasis politinės laisvės turinys ir aukščiausias jos įprasminimas yra piliečio „laisvė“, sočiai prisikimšus pilvą, atliekamu nuo šio pagrindinio rūpesčio laiku gulinėti pievelėje ant žolytės ir vaikštynėmis mankštinti šunelius. Tokią „padykinėjimo“ ir „prasiblaškymo“ laisvę jie maloningai suteikdavo ir savo vergams. Tačiau būtent dėl šios priežasties iš esmės laikė juos tik fizinį žmogaus pavidalą turinčiais menkais padarais – savotiškais gyvūnžmogiais.

Asmens mintis perteikiantys žodžiai visada yra ir niekada nemeluojantis jo sielos veidrodis. Jis visada rodo tiesą. Šį kartą jis parodė didžiausią Lietuvos laisvės paradoksą ir atskleidė tikrąjį tautą ištikusios nelaimės mastą. Išklausęs „bunkerio“ kūrėjo žodžius apie laisvę Aristotelis akimirksniu pastebėtų šį paradoksą ir nedvejodamas jį įvardytų be aptakių žodžių. Jis pasakytų: Lietuva yra be galo keista šalis, nes joje paminklą Laisvei kuria ir ją rengiasi pašlovinti asmuo, kurio žodžiai liudija vergo sąmonę ir vergišką laisvės supratimą, nes šitaip mąstyti ir kalbėti tikrai laisvam žmogui ir piliečiui nedera ir gėdinga. Skelbia laisvę, kuri negali būti niekas daugiau, o tik vergo atsipalaidavimo ir vergiškų džiaugsmų bei malonumų piknikas.

Ir nereikia stebėtis, kad šitokiam ne piliečio, o tik vergo sąmonę liudijančiam paminklui žalią šviesą uždegė būtent „moderniojo“ meno vėliavnešio – ŠMC – surengtas konkursas. Reikalaujama „šiuolaikiško“, tai yra nupolitinto, paminklo. Ir čia Aristotelis su šypsena tartų: nieko nuostabaus: vergystė ir jos šlovinimas visada liks šiuolaikiški. Juk vergiškumas yra amžinai šiuolaikiškas žmogaus bruožas. Pasaulyje nėra buvę visuomenės ir valstybės, kurioje nebūtų prigimtinių, tai yra dvasios, vergų. Klausimas tik toks, koks yra laisvųjų ir vergų santykis ir jų įtaka viešiesiems reikalams. Kiek yra iš tiesų laisvų, tai yra politiškų ir pilietiškų, o kiek – tik idioto sąmonę turinčių žmonių. Laisvos visuomenės ir valstybės yra tos, kuriose idiotes nėra dauguma ar bent jau nėra tokie galingi ir įtakingi, kad pajėgtų primesti savo vergiškus vaizdinius apie laisvę visai politinei bendruomenei ir net juos įamžinti groteskiškais paminklais.

Todėl šis straipsnis (Vytauto Sinicos „Buitinės sąmonės triumfo kalnelis“; skaityti ČIA – red. past.) – ne tik apie buitinį politikos supratimą. Jame atskleidžiama pati konflikto dėl Lukiškių aikštės paminklo esmė. Šis konfliktas – dvasinis, moralinis ir politinis. Jo esmę galima apibendrinti vienu klausimu. Kas esame mes, šiandienos lietuviai: politinė laisvų ir orių žmonių – tikrų piliečių – tauta ar nupolitinta ir aklai trokštanti galutinai išsipilietinti ΙΔΙΩΤΕΣ banda? Ar mūsų laisvės horizontas yra tik idiotų laisvė? Ar sumenkome kaip žmonės ir piliečiai tiek, kad pajėgiame suvokti ir šlovinti tik tokią – niekingų vergų laisvę?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

aba       2017-12-10 22:36


Gerb.Radžvilas klausia:”  Kas esame mes, šiandienos lietuviai: politinė laisvų ir orių žmonių – tikrų piliečių – tauta ar nupolitinta ir aklai trokštanti galutinai išsipilietinti ΙΔΙΩΤΕΣ banda? “
Deja,į šį-svarbiausią-klausimą net nebandė atsakyti nė vienas komentatorius.
Aš manau,kad dauguma tautiečių yra,deja-deja,ΙΔΙΩΤΕΣ banda.Ir štai kodėl.
1.Kaip rodo tyrimai,60 procentų Lietuvos jaunimo nesidomi politika.Ko gero,tai tinka ir visiems gyventojams.Rinkimuose dalyvauja apie 50 procentų rinkėjų.
2.Tų,kurie domisi politika,dalyvavimas joje apsiriboja balsavimu ir po to sekančiu išrinktos valdžios vanojimu ir patyčiomis,bet,ginkdie tik ne realiais darbais,galinčiais pakeisti padėtį.Kitaip sakant_žodžiais,o ne žygiais mes tėvynę mmylim.O valdžios vanojimo efektas-nulinis-argi katinui svarbu,ką apie jį galvoja pelės?
3.Ar buvo nors vienas aktyvus,reikšmingas pasipriešinimo politikų sauvalei aktas,davęs teigiamą rezultatą?
Todėl,manau,teisus A.Jokūbaitis:”  Dabartinės Lietuvos problemos gali būti išspręstos tik atsibudus suverenui, ir tai jau tautos, o ne politikų reikalas.”
Gal kas su tuo nesutinka?

Liepa       2017-12-10 22:27

Na, jei žemių krūvos pradedamos vadinti ‘memorialais” ir “paminklais”, kurie skirti žmonėms, sumokėjusiems aukščiausią kainą už savo Tautos ir Šalies Laisvę, tai apie ką galima ddaugiau diskutuoti?//  Kokiame lygyje yra šalis, tokio lygio, atsiprašant, ir “paminklai”.//
Užtai ir griūna Gedimino pilis ant Aukšto Kalno, nes tiek valdžioje, tiek pakrikusioje visuomenėje vyrauja fiziologiniai poreikiai: daugumai tereikia laisvės bet kur gulėti, bet ką daryti ir bet ką šlamšti.//
Atkreipkim dėmesį į dar vieną ženklą; kaip gi pavadintas tas, kuris matuojasi Lietuvos laisvės šauklio karūną,- Žemas Kalnas, žemkalnis.. Taip kad tikri paminklai mums yra sudėtingas reikalas…//

Pikcui       2017-12-10 16:54
Pikc       2017-12-10 16:36

->“ir dar” - Ar ne paprasčiau būtų vietoj kopijavimo tiesiog nuorodą į šaltinį įdėti (pvz. http://www.propatria.lt/2017/12/kas-lietuvai-isrinko-toki-paminkla.html)? wink
O “pamąstymai” nėra idiotas - tai tiesiog demagogas, kuris įsivaizduoja, kad jei apsimes “savu”, bus lengviau priešišką propagandą “prastumti”. Čia nieko naujo - užtenka prisiminti partizanais apsimetinėjusius stribus (t.v. “smogikus”).

O JASHA       2017-12-10 15:35

Tai šv.Jokūbas? Ar kas tai kito?

svarūs argumentai, kas teisybė tai ne melas       2017-12-10 15:33

“Nebijokime Smetonos. Pilsudskis už jį padarė dvigubai daygiau grubių klaidų, bet lenkams dėl to nė motais - jie savo herojų kelia į padanges, o mes ten neturime nieko. Ir ta yuščia vieta bus užimta - ją užims svetimi herojai.  Ar to mes norime? ae to mums reikia?”

paminklas Smetonai        2017-12-10 13:42

būtų gerai, kol nepastatė pilsudskiui

Jascha       2017-12-10 9:40

Jūs Vytautai teisus ir dėl politinės tautos sampratos or dėl „bunkerio” ir jo autoriuko…. Nors, tiesą sakant, dėl vios eilės priežasčių nebuvau ir nesu didelis VYČIO pastatymo šalininkas Lukiškėse, bet turiu pripažinti, kad jau geriau paminklas valstybės simboliui, nei absoliučiai beviltiška besmegenį ,nibtis’. Paminklų savo herbams gyvybingos civilizuotos valstybės nestato, nes tokie galimi tik ant mirusios ar mirštančios valstybės kapo. Puiku būtų, jei Lietuva pastatytų paminklą mirusiai Prūsų tautai. O lukiškėse reiia statyti paminklą pirmąjam atgimusios Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Priežasčių tam milijonas ir viena svarbesnių ta, jog legitimizuojant Jozef Pilsudskį, kuriam paminklo, matyt, ilgai laukti jau nebeteks, Lietuvos sostinė vilnius turėtų savo načionalinius herojus. Vytis lietuvių ženklas, bet nepamirškite tamstos, kad su Vyčiu ir Lucjan Želigowski atėjo ir įsitvirtino Vilniuje. taigi, čia iš tos pusės jis mums padėt negali. reikia konkretesnės idėjos, kabiau nacionalinės. Smetona tam puikiai tiktų. Nežiūrint jo padarytų klaid, Lietuva tuomet išgyveno, kilo ir net laimėjo teritorijų. Tai faktai. Nebijokime Smetonos. Pilsudskis už jį padarė dvigubai daygiau grubių klaidų, bet lenkams dėl to nė motais - jie savo herojų kelia į padanges, o mes ten neturime nieko. Ir ta yuščia vieta bus užimta - ją užims svetimi herojai.  Ar to mes norime? ae to mums reikia?

ruta       2017-12-10 9:14

Super Lietuvos idiotu , prasmuskusiu, prasibrovusiu i Valstybes valdyma apibendrinimas ..

Komisiją į sceną       2017-12-10 4:37

Girdėjau,kad komisijoje yra ir užsienietis - muziejininkas iś Briuselio. Ar toks asmuo gali lemti műsų tautai svarbius dalykus?Ar jis žino Lietuvos istoriją?

Prieš "Vytį" - LGBT       2017-12-10 0:52

Pritariu, Vytautui, kad “vergo sąmonę liudijančiam paminklui žalią šviesą uždegė būtent „moderniojo“ meno vėliavnešio – Šiuolaikinio meno centro – surengtas konkursas”.
Bet gal dar ne visi žino, kad ŠMC “komisiją”, atrinkusią Labašausko “Bunkerį”,
parinko ir jai faktiškai vadovavo LGBT(!) aktyvistė, kuri anksčiau pasirašė ir peticiją “Už laisvą Lukiškių aikštę!” (kur tuomet nešališkumas?), Laima Kreivytė.
Jos atrinkti “ekspertų” komisijos nariai turėjo pasirašyti ir pasižadėjimus,
kad niekas nesužinos, kas buvo kalbama ŠMC komisijos posėdžiuose.

> pamąstymai       2017-12-10 0:15

va apie tokius idiotus ir yra straipsnis. Dar nesupratai?

Nedidelis paredagavimas:       2017-12-10 0:13

Manyčiau mažytis šaukštelis deguto yra paskutinio sakinio pabaigoje: būtų geriau žodį “niekingų” visai išbraukti. Nes gal vergai yra PAVERGTI žmonės, t.y. aukos, kurias turėtume ne smerkti, o kaip tik labiau užjausti ir joms padėti iš tos vergijos gišsilaisvinti.

pamąstymai       2017-12-9 23:47

Nesu jaunas žmogus, jau turiu ir anūkų, mano giminės taip pat kariavo ir žuvo miškuose. Nebuvau iš tų, kurie tarybiniais laikais nežinojo, kas ir kodėl atsitiko su mūsų valstybe, netarnavau tarybų valdžiai ir negavau iš jos jokių gėrybių. Myliu Lietuvą, bet nesuprantu, kodėl jaunoji karta dėl paminklo yra apšaukiama globalistais ir kitokiais blogiečiais. Manau, kad čia tas atvejis, kai perdėtas patriotizmas darosi atgrasus ir kišamas per jėgą turės priešingą poveikį. Patriotizmo formos gali būti įvairos ir nebūtinai tie, kurie garsiausiai rėkia, yra didžiausi patriotai.
Meno formos taip pat yra įvairios ir, atsiprašau tų, kurie yra nuoširdūs, bet ta patriotinė isterija ir jos meninis suvokimas labai primena anų metų štampus…
Mano nuomone, kaip tik simboliška, kad šį paminklą kurtų jaunos kartos atstovas, juo labiau, gyvenantis Lietuvoje ir nematau jo pažiūrose nieko grėsmingo ar globalaus, o kaip tik, sveiką ir naują patriotizmo suvokimą... Dabar jau galite pradėti mane vadinti visokiais negražiais vardais…

Malonumų,       2017-12-9 23:30

pramogų vergai.

ir dar, ir dar..       2017-12-9 22:52

STOŠKUS: Turbūt šitą reiškinį reikėtų įvardyti. Juk tai yra postmodernizmas, už kurio slepiasi nihilizmas ir patyčios, kultūrinės patyčios.
Antihumanizmas?
Nihilizmas yra daugiau negu antihumanizmas.
Nihilizmas tai yra neigimas, kitados Frydrichas Nyčė suformulavo:
neigti, niekinti ir naikinti - trys funkcijos.
Visa tai daroma ir norima parodyti, kad Lietuvoje stengiamasi palaikyti šitokią ideologiją, kad čia yra tyčiojamasi iš kultūros, kad čia ji yra neigiama ir niekinama.
Žinoma, naikinti Lietuvoje, kurią reikia statyti, yra paradoksalu.
Bet tai ne kultūros dalykas, o kol kas ministerija painioja tuos dalykus, jų neskiria, ir tai yra pats pavojingiausias dalykas.
Daug pavojingesnis už visus kitus.

ir dar..       2017-12-9 22:46

K. STOŠKUS:
O kad einama ta kryptimi, buvo matyti, pasakykime tiesiai, nuo pat naujos valdžios atėjimo.
Aš labai domėjausi, kas yra tas žmogus, kuris paskirtas kultūros ministru, nes politikai kultūros politiką paskelbė kaip prioritetinę, net Seime įkūrė Kultūros komitetą.
Kas gi ta ministrė? Peržiūrėjau jos biografijos duomenis.
Ką gi, ji eilinis žmogelis, atsitiktinai patekęs į tą kultūros sferą, atsidūrė užsienyje, pasivažinėjo, pasitrankė.
Ką ji sako? Sako, aš esu klajotojas žmogus, man visur gerai, aš visur lengvai adaptuojuosi.
Antras dalykas, kurį ji pasakė, - kad Lietuvoje pasigenda kosmopolitų.
Tai ar buvo galima tikėtis, kad šitas žmogus atliks savo pilietines pareigas. Ji net nežino, kas tos pilietinės pareigos. Tokią funkciją galėjo atlikti tik tie žmonės, kurie bent šiek tiek įaugę į tą kultūrą.

Profesorė Vanda Zaborskaitė kitados kalbėjo apie smetoninį laikotarpį, kai žmonės buvo siunčiami tobulintis į užsienį. Bet jie pirma turėjo čia baigti vidurinę mokyklą ir čia studijuoti, kad nors šiek tiek įaugtų į kultūrą, tik tada buvo galima juos išsiųsti. Dabar žali vaikai išvažiuoja, suprantama, jie žudomi iš karto, Tautai jie nereikalingi. Ir niekam tai nerūpi. Visi suprantame, kad padėtis nėra gera, auga bastūnų karta, kuriai tas pats, kur gyventi. Štai taip eilinė bastūnė ir atėjo į kultūros ministrės postą. Taip ir turėjo būti.

Liana Ruokytė-Jonsson, atvažiavusi į Lietuvą, prie ko šliejosi?
Šliejosi ne prie tų kultūros žmonių, su kuriais formavosi Lietuvos kultūra, kurie tais laikais ją saugojo, bet prie ŠMC.
Kam galėjo ateiti į galvą, kad Šiuolaikinio meno centras gali pastatyti paminklą?
Juk jie jau rinkimų metu skelbė, kad dabar reikalingas ne paminklas, o antipaminklas

dar citata:       2017-12-9 22:38

A.STASIULEVIČIUS:
Pradėsiu nuo to, kad ši aikštė yra istorinė. Čia nužudyti 22 sukilėliai. Čia nužudytas Kostas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas. Ji aplaistyta krauju. Todėl tai ne šiaip sau aikštė. Ji valstybinė aikštė. Kas čia turi stovėti? Visiškai suprantama, kad čia turi būti Vyčio ženklas. O jis ne šiaip ženklas, visi lietuvių mūšiai - ar Saulės, ar Žalgirio, - juk visur buvo tas ženklas. Visur.

O kokia laimėtoju paskelbto Andriaus Labašausko projekto meninė pusė? Ką jis pats kalba? Pirmiausia tai, kad jo projektas yra kompiliacija arba, tiesiai įvardykime, tai yra vagystė. 1970 metais Amerikoje ir Europoje nuvilnijo vadinamasis žemės menas. Toks yra Romo Kalantos žemės meno paminklas, jis paguldytas ant žemės.

Ką dar svarbu išskirti iš to, ką samprotauja autorius A.Labašauskas? Ten turėtų vykti piknikai, žaidimai kamuoliu, vaikų šėlionės, vedžiojami šunys! Tai vaizdinys, už kurį ir kovojo laisvės kovotojai?! Susimąstykim, kas su mumis darosi!

Įvardykime tai, kas vyksta. Blogio šaknys yra Kultūros ministerijoje, jos veiklą aš be užuolankų vadinu antivalstybine. Nežinau, kokia jų ideologija, bet man tai panašu į bolševikinį internacionalą. Lygiai tokios pačios nuostatos išplaukia ir mene, tai - visko neigimas. Minimas autorius tiesiai pasakė, kad skulptūra, kaip tokia, jau yra mirtis, tapyba yra mirusi ir t.t. Taip nėra. Kas vyksta Londone, kas vyksta Paryžiuje? Kaip tik visur grįžtama prie tradicijos, prie siužeto, prie gamtos. O mes šiuo metu esame viso labo tik provincija, kuri atrajoja tai, kas buvo kažkur ir kažkada, tad nėra čia ko net vertinti, kiek tai meniška.

Tik ką...       2017-12-9 22:33

Tik ką per internetą peržiūrėjau reportažus iš Lazdijų “Vanago”žūties metines.
Nesimatė ten nei Seimo narių,nei ministrų, nei Seimo Pirmininko,nei Premjero,nei galiausiai
Prezidentės.Na,o V. Radžvilas savalaikiai ir tiksliai įvardijo tai,kas dabar Lie-
tuvoje “pravit bal”.“Pelėsiais ir kerpėm apaugę...” ir užmiršę savo didvyrius,kurie
paaukojo savo gyvybes dėl mūsų.
VYTĮ - į Lukiškių aikštę ! ! !

Juozapas       2017-12-9 22:32

Pritardamas straipsnio Autoriui, vietoje komentaro pridėsiu keletą citatų:

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą?

A.BUTKEVIČIUS: Aiškinant, kas čia įvyko, reikia iš karto pasakyti, kad kalbame ne apie meninius sprendimus, o apie politinius, istorinius simbolius. Šioje diskusijoje tai yra labai aiškus politinis rakursas. Mes atsidūrėme konfliktinėje situacijoje - vienoje pusėje yra jėgos, bandančios įtvirtinti tam tikrus Tautai svarbius momentus, konkrečiai Vilniuje, konkrečiai toje aikštėje, per kurią gerus 150 metų žygiavo mūsų istorija nuo tų laikų, kai Rusijos pastangomis buvo sunaikinta Abiejų Tautų Respublika. Tai labai simbolinė vieta. Šioje pusėje yra žmonės, kurie suvokia šitų politinių simbolių prasmę, ir kitoje pusėje yra žmonės, kurie taip pat puikiai suvokia šitų politinių simbolių prasmę, bet, mano galva, yra sąmoningai angažuoti ignoruoti tokių politinių simbolių reikšmę.

Didžiausia problema yra ta, kad tokio lygio sprendimas turėtų būti priimtas aukščiausiu politiniu valstybės lygmeniu, o ne numestas kažkokiai, dovanokit, aštuntos eilės komisijai. Kitaip tariant, valstybės vadovas, kuris atsakingas už valstybės kursą, turėtų pasakyti savo nuomonę ir pateikti siūlymą. Antra - tai turėtų daryti Parlamentas, trečia - tai turėtų daryti Vyriausybė, ir tai turėtų būti valstybinio lygio sprendimas. Savo Tautos išlikimu ir gyvavimu suinteresuoti valstybės vadovai turėtų stengtis, kad toks objektas atsirastų visuomenės pastangomis. Sprendimą jie priimtų, bet atiduotų daugybę galių žmonėms, kad jį realizuotų.

Pavyzdžių mes turime. Kad ir Prisikėlimo bažnyčia Kaune tarpukario Lietuvoje. Lietuvos žmonės kiekvienas surinko po plytą ir šis statinys atsirado. Netgi tais nelabai mano mėgstamo prezidento A.Smetonos laikais buvo stengiamasi tas visuomenines iniciatyvas paspausti, jų nebuvo bijomasi. O šioje Lietuvoje, kuri priklauso Europos Sąjungai, yra bijomasi iniciatyvų, kurios yra tautinės, kurios gali neatitikti kažkokio šiandien viešai neįvardijamo, tačiau virš mūsų visų sklandančio europinio standarto. Mes matome, kaip prezidentė, Seimas, Vyriausybė nusišalina nuo vadovavimo. Sprendimas numetamas žmogeliams, kurie viešai, žiūrėdami mums į akis klastoja netgi tą menką balsavimą, kuris buvo leistas. Ir dar pasiūlo akivaizdų plagiatą.

Vilta       2017-12-9 22:29

O, kad rastusi daugiau musu tautoje tokiu radzvilu- sviesuoliu, dvasingu ir patriotisku. Telaimina Jus, gerb. profesoriau Vytautai, Dievas.

Skaitykit Troščenką       2017-12-9 22:27

Jis išrišo ką reikia tie Lukiškių aikštės takai ir 12 kubikų.
Wilno juk tai Šiaurės Jėhūzalė.
Vargšė dykumos tauta ruošiasi ghrįšti pas žydšaudžių tautą.

Rūtai       2017-12-9 22:17

Negi jums neaišku, tie vadovai jau pasakė, kad jie ne prie ko.

Rūta       2017-12-9 21:49

V.Radžvilas visada tiksliai įvardija siyuacuiją. Šiandien visuomenė supriešinta. Labai laukiu, kada šiuo klausimu aiškiai savo poziciją išsakys aukščiausi valstybės vadovai: prezidentė, seimo pirmininkas, premjeras, valdančios partijos vadas.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Andrius Švarplys. Emanuelio Macrono žinia Rytų Europai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.