Vytautas Radžvilas. Visuomeninių komitetų atsiradimas palaidojo viltis sukurti savivaldą

Tiesos.lt siūlo   2015 m. kovo 26 d. 7:57

37     

    

Vytautas Radžvilas. Visuomeninių komitetų atsiradimas palaidojo viltis sukurti savivaldą

propatria.lt

Savivaldybių rinkimai atskleidė naują tendenciją – daugelyje didžiųjų miestų gana žymia persvara laimėjo visuomeniniai rinkimų komitetai. Ką visa tai reiškia savivaldai? Ar tai ženklas jog partijoms laikas keistis, ar visgi tik trumpas šių judėjimų žybsnis? Apie savivaldos būklę bei rinkimų tendencijas Lukas Grinius ir Lina Kančytė „Laisvojoje bangoje“ diskutavo su Vilniaus universiteto profesoriumi, filosofu Vytautu Radžvilu. Pokalbių apie ateities Lietuvą klausykitės kiekvieną pirmadienį, 21 val. „Laisvosios bangos“ eteryje.

Kaip vertinate šiuos rinkimus? Kaip manote, kas paskatino šių visuomeninių judėjimų iškilimą ir ar šių rinkimų rezultatai rodo partinės demokratijos nuosmukį?

Jeigu kalbame apie savivaldą, tai daugybę žmonių, kurie priklauso naujai iškilusiems komitetams, nuolatos kartojo, kad Lietuvoje nėra tikros savivaldos. Mat iš tiesų savivaldoje nepajudinamas pozicijas turi tai, ką jie vadina nomenklatūrinėmis partijomis. Buvo reikalaujama sudaryti galimybę į savivaldos rinkimus patekti ir galiausiai savivaldos gyvenime dalyvauti nepartiniams dariniams. Šiandien tų reikalavimų rezultatas akivaizdus – jeigu Lietuvoje iš tiesų nėra savivaldos ir ją reikia sukurti, tai rinkiminių komitetų atsiradimas šitas viltis palaidoja arba jas nukelia į neapibrėžtą ateitį. 

Taip yra dėl to, kad tai, ką rinkiminių komitetų nariai vadina nomenklatūra, laiku padarė toliaregišką (bent jau jos požiūriu) strateginį ėjimą. Jie suprato tiesą, kurią žinojo jau Aristotelis. Jeigu kurioje nors visuomenėje esama nepasitenkinimo, tai jį reiškia dviejų grupių žmonės. Vieni iš tiesų yra nepatenkinti blogybėmis ir jomis piktinasi, o kiti tiesiog stengiasi tuo pasinaudoti, kad pasiektų savo egoistiškų tikslų. Jau Aristotelis sakė, jog geriausias būdas susidoroti su nepasitenkinimu yra šiuos ambicingus žmones prileisti prie valdžios arba net suteikti iliuziją, kad jiems bent teks tos valdžios trupinėlis. Rinkimų komitetų įtvirtinimas kaip tik buvo toks žingsnis, nes jis faktiškai padarė, kad bet kokie tikros savivaldos reikalavimai tiesiog paskendo vieninteliame tiksle – „valdžios, bent trupinėlį valdžios!“.

Kaip manote, ar šių visuomeninių komitetų sėkmė – tai kiekvienuose valdžios rinkimuose pasikartojantis reiškinys, kuomet vadinamieji protesto balsai nukeliauja dar negirdėtiems, naujiems politiniams dariniams kaip, pavyzdžiui, Darbo partija, Tautos prisikėlimo partija, Drąsos kelio partija ir pan.?

Absoliučiai teisingai, nes jau 25-rius metus Lietuvoje tam tikrą reikšmę turi vadinamųjų protesto balsų veiksnys. Šie protesto balsai vienu metu buvo tapę gana didele problema, kuomet, kaip žinoma, piliečiai nebeskubėdavo į rinkimus. Tad rinkiminių komitetų įvedimas buvo nuostabi priemonė, kuri leido suaktyvinti piliečius, sukuriant jiems iliuziją, kad jų balsas kažką reiškia. Todėl rinkimai atrodo ir demokratiškesni, ir labiau teisėti. Tačiau kalbant apie tai, kas iš esmės įvyko, reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog dėl šių komitetų visiškai nutilo kalbos apie tai, kad šiandien neturime savivaldybių, o tik sovietinio tipo vykdomuosius komitetus. Ir užuot kalbėjus apie tai, kaip galų gale Lietuvoje įstatymiškai ir instituciškai įtvirtinti pačią savivaldą, mes girdėjome tik nepabaigiamą srautą demagogijos, kad „mes, brangūs piliečiai, grąžinsime Jums miestą“ arba „įtrauksime į viešųjų reikalų tvarkymą“ ir „padarysime daugybę nuostabių dalykų“. Kitaip tariant, rinkimuose pradėjo dalyvauti grupės, kurios yra naujos rūšies „gelbėtojai“, pasiryžę piliečiams dovanoti savivaldą. Galutinis rezultatas yra tas, kad šitos grupės, užuot iš tikrųjų kovojusios, jog Lietuvoje būtų sukurta tikra savivalda, tiesiog stačia galva pasinėrė į kovą dėl savo valdžios dalelytės konkrečiame mieste. Dabar sistemai juos suvirškinti bus tik laiko ir technikos klausimas. 

O ką visa tai reiškia partijoms? Ar partijos šiuos rinkiminius komitetus ilgainiui įtrauks ir eliminuos, ar vis dėlto šie komitetai turės realią įtaką savivaldybėse?

Pirmiausia, jeigu kalbame apie partijas, tai Lietuvos partijos yra kvazipolitiniai dariniai, kurie tarnauja vieninteliam tikslui – apsukrių žmonių grupėms, kurioms būtinas įrankis, norint prieiti prie savivaldos resursų. Todėl, be jokios abejonės, konkrečiose vietose, kur jie pralaimėjo, vadinamajai partinei nomenklatūrai yra šioks toks smūgis, tačiau jeigu žiūrėtume sistemiškai ir plačiai, tai aišku, kaip ši problema bus išsprendžiama. Paprasčiausiai naujieji rinkiminiai komitetai ten, kur pateko į valdžią, šiandien susiduria su iš esmės neišsprendžiama alternatyva – jie neturi jokios realios piliečių daugumos ir paramos tam, kad galėtų ką nors pakeisti. Iki tol, kol jie buvo visuomenininkai, jie galėjo bent jau negeroves kritikuoti iš šalies, bet dabar tapę valdžios dalimi, jie tokią galimybę praranda.

Todėl jau galima dabar tvirtai pasakyti, kas jų laukia. Viena dalis jų bus paprasčiausiai nupirkti ir įtraukti į neoficialias ir neformalias šešėlines koalicijas su tomis partijomis, kurias jie vadino nomenklatūrinėmis. Kita dalis – iš tikrųjų sąžiningų, bet politiškai naivių žmonių – tuoj ims piktintis ir triukšmaus, bet jų balsas tikrai neis į dangų. Galiausiai, dar kiti bus patenkinti tuo, ką gavo, ir tikėdamiesi dar sykį sudalyvauti kituose rinkimuose – tiesiog nutils. Kitaip tariant, jie bus labai gražiai suvirškinti ir ištirpdyti. Mąstykime blaiviai ir panagrinėkime, tarkime, balsavimą Vilniuje. Didžiulis laimėjimas, kaip mes šiandien girdime, Lietuvos Sąrašo rinkimuose laimėtos keturios vietos. Bet jeigu prisimintume Sąjūdį ir proporcingą vietų skaičių, turint omeny 1990 m. rinkimus, tai šis „laimėjimas“ prilygtų situacijai, kuomet Sąjūdis būtų laimėjęs tik 10–11 proc. vietų Aukščiausioje Taryboje (AT). Kas nuo tokio rezultato būtų pasikeitę?

Nemaža rinkėjų dalis balsavo už visuomeninius komitetus, tikėdamiesi, kad šitaip bėga nuo politikos, esą rinkdamiesi ūkiškumą ir administravimą, o ne politikavimą. Nors visuomeniniai komitetai nėra partijos, bet ar galima šiuos judėjimus laikyti nepolitiniais dariniais – juk pati savivalda yra politinis veiksmas? Kokios yra šio noro bėgti nuo politiko prie ūkvedžio šaknys ir kokios yra tokio rinkėjų savęs apgaudinėjimo pasekmės?

Visuomeniniai komitetai, kurie stengiasi pateikti save kaip nepolitizuotas organizacijas, elgiasi lygiai taip pat kaip ir tradicinės arba sisteminės partijos, kuomet gana ciniškai naudojamasi politiniu rinkėjų neraštingumu. Reikalo esmė yra ta, kad savivalda yra politika, ir čia galiu pateikti paprastą pavyzdį. Iš pirmo žvilgsnio ūkiškas klausimas – kaip organizuoti savivaldos viešąsias paslaugas, tarkime, šiukšlių išvežimą. Bet net tai, iš tiesų, yra ne ūkinis, o politinis klausimas. Jį galima spręsti mažiausiai dviem būdais: laikyti prie savivaldos jai priklausančias specializuotas įmones arba atiduoti šitas paslaugas privačioms įmonėms, pagal nuomos ar kitais pagrindais sudarytą sutartį. Abu sprendimai yra politiniai, vieną iš jų sąlyginai galima vadinti liberaliu, kitą – neliberaliu. Tai štai naudojantis tuo neraštingumu, faktiškai yra apeliuojama į vadinamąjį piliečių sveiką protą, kuris galiausiai pasirodo didžiausia saviapgaule, nes politinį sprendimą vienu ar kitu atveju reikia priimti. 

Na, o kokia problema sieja tuos visuomeninius rinkimų komitetus, tai nesunku suprasti paskaitinėjus, kaip buvo kreipiamasi į savivaldybių piliečius dar iki rinkimų. Principas buvo labai aiškus – „telkimės nepriklausomai nuo politinių pažiūrų“. Bet juk tie patys rinkiminiai komitetai ir jų atstovai kaip tik ir kaltina vadinamąsias tradicines partijas, kad jos yra interesų grupuotės arba net gaujos, nes šioms nerūpi politiniai principai. Taigi, remiantis principu „telkimės nepriklausomai nuo politinių pažiūrų“ politikoje kažką nuveikti yra absoliučiai neįmanoma, nes toks piliečių komitetas niekada negalės būti sutelkta jėga, kuri kryptingai siektų išsikeltų tikslų ir vadovautų savivaldybei. Tokiu būdu galima pasakyti, kad pati savivaldos idėja, kaip jinai pateikiama komitetų, baigsis pačių rinkiminių komitetų diskreditacija, nes paaiškės, jog tradicinės partijos, bent jau formaliai save pristatančios kaip politinius darinius, yra net veiksmingesnės ir labiau sutelktos negu iš esmės atsitiktinių ir nežinia kokių interesų siekiančių žmonių anarchiniai sambūriai. Pastarieji parodys savo visišką bejėgiškumą, neturint jokio idėjinio ir vertybinio stuburo, ir todėl juos bus dar lengviau ištirpdyti. Vadinasi, šiandien mes faktiškai einame tolyn nuo sveikos politinės sistemos į vis didesnę anarchiją, kuri dangstoma vis didesniu ūkiškumo vardu.

Filosofas Krescencijus Stoškus viename iš savo straipsnių akcentavo, kad Lietuvoje apskritai nėra savivaldos, o prieš tai visai neseniai minėjote Sąjūdį. Kokiais giluminiais ryšiais yra susijusi savivalda ir Sąjūdis bei kokių veiksmų reikėtų imtis norint pakeisti dabartinę situaciją?

Suvokime paprastą skirtumą. Kuomet kalbame apie Sąjūdį, reikia atminti, jog Sąjūdis galingiausias buvo ir tai iš pirmo žvilgsnio yra didžiausias paradoksas, kai Aukščiausioje Taryboje, kurioje dar dominavo anoji komunistų nomenklatūra, turėjo du ar tris atstovus. Sąjūdžio atstovo galia glūdėjo tame, kad jis bet kurią akimirką galėjo prie Aukščiausiosios Tarybos pakviesti dešimtis tūkstančių žmonių, jog šie paremtų jo reikalavimus. Vadinasi, rinkiminių komitetų kūrėjai ir iniciatoriai niekaip nepajėgia suprasti banalios politinės tiesos, jog vienas dalykas būtų buvę sukurti platų sąjūdį, reikalaujantį savivaldos reformos, o atskirose vietose veikti per rinkiminius komitetus būtent tokio sąjūdžio vardu, kitaip tariant – atstovauti bendranacionalinį reikalą keliančiai jėgai. Ir visai kas kita yra toje Lietuvos vietoje iškilusios ir dėl vietinės valdžios gabalėlio kovojančios smulkutės grupelės, kurios niekada neturi šansų susijungti į kiek reikšmingesnę jėgą. 

Kitaip tariant, net tai, kad už tave tam tikroje vietovėje balsavo rinkėjai, nieko nereiškia, nes reikia suprasti skirtumą. Viena yra viskuo nusivylusio rinkėjo balsas, kuris dažnai iš nevilties yra paduodamas už tave, ir visai kas kita turėti 2–4 žmones Vilniuje, už kurių, įsivaizduokime, stovėtų žinanti, ko nori, bent keliolikos tūkstančių vilniečių organizacija. Šie skirtųsi nuo tokių balsuotojų tuo, kad sugebėtų išeiti į protesto akciją, jie žinotų, ko pareikalauti, ir būtų drausmingi bei mobilizuoti. Štai tada nomenklatūra, kurią taip smerkia rinkiminių komitetų atstovai, susidurtų su jėga, kurios reikėtų bijoti. O dabar jie puikiai supranta, kad į bet kurią savivaldą atėjo mažytė grupelė žmonių, kuri yra visiškai bejėgė ir tiesiog pasmerkta tuoj pat įsitraukti į tuos nomenklatūrinius, vietinės savivaldos žaidimus. 

Ar galima sakyti, kad tie visuomeniniai komitetai neturi politinio, ideologinio arba vertybinio veido ir kaip tas beveidiškumas galėtų pasitarnauti įvairioms interesų grupėms, pavyzdžiui, tam tikroms „mažumoms“? Ar šie komitetai nesudaro savotiško ideologinio plyšio, leidžiančio įsitvirtinti tam tikroms interesų grupėms?

Be jokios abejonės. Kuo daugiau yra politinio amorfiškumo ir beveidiškumo, tuo lengviau vyksta, vaizdžiai tariant, žvejyba drumstame vandenyje. Juk reikalo esmė yra ta, kad tų komitetų veikloje, ypač rinkiminėje kampanijoje, dalyvauja daug patriotiškų, sąžiningų ir nuoširdžiai rimtų permainų trokštančių žmonių. Bet šiandien Lietuvos problema numeris vienas, kad šie geranoriški ir sąžiningi žmonės iš tikrųjų yra politiškai mažai raštingi. Tai, ką sakau, gali kam nors nepatikti, tačiau mano mintis yra ta, kad tokiais atvejais yra tiesiog ideali dirva prisijungti prie jų ir parazituoti tam, ką aš vadinu „antisistemiškai sistemiška“ nomenklatūra. Tai yra ištisus du dešimtmečius viešoje arenoje veikiantys nepamainomi kovotojai už viešąjį interesą, visokio plauko teisingumo ieškotojai, bet atskirti, kas jie iš tiesų yra, lengva, pasiūlius jiems vienintelį dalyką – burtis į rimtesnį darinį. 

Tą pačią akimirką jie tampa absoliučiai kurti ir nesupratingi, o tikroji to priežastis yra ta, kad savo mentalitetu jie niekuo nesiskiria nuo tos pačios partinės nomenklatūros. Šie pilietiniai judėjimai nesijungia ir net vengia kalbėti apie rimtesnės jėgos sudarymą dėl banalios priežasties. Jie instinktyviai, kaip ir bet kuri nomenklatūra, supranta, kad jei Lietuvoje pradėtų formuotis platesnė ir stipresnė politinė jėga, ten natūraliai pradėtų eiti daugiau veiklių, protingų piliečių, padidėtų konkurencija ir jie prarastų savo amžinųjų „vadukų“ statusą bei galimybes prasibrauti prie valdžios lovio. Todėl čia ir yra didžioji visos Lietuvos politinė problema, kuri visu mastu, nepaprastai dramatiškai, pasireiškia šiuose savivaldos rinkimuose. Tiesiog visiškai akivaizdu, kad šiandien daugybė žmonių dėl komitetų turi tam tikrų vilčių, bet nusivylimas jais ateityje bus baisus. Labai gaila, bet pilietiškų ir iniciatyvių žmonių sluoksniuose toną duoda ir jiems vadovauja arba politiškai neraštingi, arba tiesiog politiniai ciniški karjeristai ir prisiplakėliai, kuriems terūpi siekti savo egoistinių interesų, žaidžiant labai realiomis visuomenės problemomis. 

Profesoriau, žvelgiant į ateitį, kokias pasekmes mūsų demokratijai turės partinės sistemos traukimasis į antrąjį planą? Kaip tai ateityje modifikuos Lietuvos demokratiją?

Aš manau, kad partinė sistema nesilpnės, nes tą, kas vyksta, galima trumpai apibūdinti šitaip – po šių rinkimų dar labiau įsitvirtins toji demokratijos forma, kuri vyrauja jau 20 metų – fasadinė demokratija. Jau dabar tarp vadinamųjų rinkiminių komitetų buvo galima pastebėti reiškinį, kuris paprastai vadinamas „vorų butelyje“ situacija. Prasidėjo įvairiausi kivirčai ir aiškinimaisi, kurie yra „tikri“ ir kurie yra „apsimestiniai“ piliečiai. Todėl buvo taikliai pastebėta, kad rinkiminius komitetus pradėjo, tiesiogine to žodžio prasme, gaminti tos pačios politinės partijos. Tai reiškia, jog mes faktiškai pereiname į tam tikrą dar griežčiau valdomos ir kontroliuojamos anarchijos etapą. Tai yra anarchija, kuri kuriama sąmoningai ir į viešąją erdvę įleidžia naujus žmones. Kadangi buvo galiausiai suprasta, kad nėra jokio reikalo piktinti visuomenės, jeigu galima atverti viešąją erdvę rinkiminių komitetų pavidalu, žinant, kad ten galiausiai visada laimės tie, kurie turi galingesnes starto pozicijas. 

Todėl tai, kas šiandien įvyko, nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo kaip didžiulis partijų sukrėtimas, bet jis greitai baigsis, nes partijų branduoliai visur išliko. Vėliau interesų pagrindu susidarys neformalios koalicijos ir jos kurį laiką gyvuos. O iki kitų rinkimų tie visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie pasirodys lojalūs ir dirbs kam reikia, galiausiai bus priimti į atitinkamas partijas, įtraukti į sąrašus, o visuomenė išgirs, jog štai partijos atsinaujina. Kitaip tariant, mechanizmas valdyti čia yra tiesiog tobulas.

Norėtųsi grįžti prie Lietuvos valstybės kūrimo istorijos ir paklausti, kodėl Lietuvoje nesusikūrė stipri savivalda? 

Todėl, kad savivaldos tradicija buvo visiškai sunaikinta. O jeigu kalbėtume labai konkrečiai – tai po garsiųjų rinkimų 1990 metais, kai Sąjūdis AT iškovojo daugumą ir iškovojo Nepriklausomybę, netrukus, po trijų metų, vyko savivaldos rinkimai, kuriuose Sąjūdis triuškinamai pralaimėjo. Tiems rinkimams nebuvo pasiruošta, nes niekas Sąjūdyje, o ypač tie, kurie pateko į Aukščiausiąją Tarybą, net nesuprato savivaldos reikšmės valstybėje. Jeigu iš pradžių savivalda Lietuvoje dar buvo apibrėžiama kaip piliečių savivalda, tai po 2–3 metų įstatymai buvo pakeisti taip, kad mes sužinojome, jog savivaldą įkūnija ir reprezentuoja ne vietoje gyvenantys piliečiai, bet pati savivaldybės valdžia. Kitaip tariant, net juridiškai buvo atkurta vykdomųjų komitetų sistema. Ir šiandien visuomenė, netgi ir tie politikai, kurie norėtų kažko naujo, tikrai nesuvokia, kad jeigu nėra tikros pilietinės savivaldos, tai jie yra tik generolai be armijos. Būtent tokiais generolais be armijos tapo savivaldos rinkimus absoliučiai ignoravę Sąjūdžio deputatai Aukščiausioje Taryboje.

Sakėte, kad Sąjūdžio atgimimo metais savivalda buvo silpna ir norisi tikėti, kad savivalda per 25-ius metus sustiprėjo. Tačiau kokius žingsnius reikėtų žengti, kad Lietuvoje iš tikrųjų susiformuotų stipri savivalda?

Pirmas veiksmas, kuris yra gyvybiškai būtinas, yra galingo judėjimo arba sąjūdžio, kuris pareikalautų tikros ir radikalios savivaldos reformos, susikūrimas. Tai reiškia, kad Lietuvoje savivaldą reikia atkurti teisiniame ir instituciniame lygmenyje. Tie kovotojai už savivaldą, kurie tai darė išsikeldami save rinkimų sąrašuose, galbūt patys nesuvokdami savo žodžių prasmės žmonėms aiškino: „žmonės, mes Jums grąžinsime miestą arba teisę valdyti“. Problema čia yra ta, kad grąžinti nėra ko, nes nėra savivaldos. Jie žada grąžinti dalyką, kurio nėra. 

Taigi, labai rimta savivaldos reforma nuo teisinių ir institucinių pagrindų iki galiausiai administracinės reformos turėtų būti pirmas Lietuvos valstybės demokratizavimo žingsnis. Štai toks tikslas, kuomet pakylama virš siaurų partinių arba grupinių interesų, galėtų mus suvienyti ir paversti politine visuomene. Bet, kaip jau buvau minėjęs, tokio žingsnio svarba visuomenėje dažnai yra nesuvokiama, nes to nesuvokia net tie žmonės, kurie tos savivaldos tikrai nori. Antroji problema ta, kad tarp tų, kurie išgyvena dėl savivaldos ateities, yra nepaprastai daug prisiplakėlių, kurie šia skausminga problema parazituoja, tiesiogine to žodžio prasme. Pastarieji sunaikina bet kokias pastangas šitaip kelti savivaldos klausimą ir tuo pagrindu jungtis į kažką rimto bei reikšmingo.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nekoks vaizdas       2015-03-27 21:03

Radžvilas apsimeta, jog yr lab protingas. Skaitytojai apsimeta, jog tiki, jog Radžvilas yr lab protingas.
Kur vaiks, kurs pasakys, jog karalius nuogs?

Šarka       2015-03-27 17:48

mano miela brangi 89 m. uošvė kažkuo labai jau panaši į Vytą Radžvilą: kai lauke lietus ji garsiai dejuoja, kad negali išeit pasivaikščiot ir pasiilgo karšos saulės, kokia būdavo tik jos jaunystėje, kai už lango pagaliau pradeda šviesti lietuviška saulutė – mieloji moteris dūsauja, kad per tokį karštį vos išėjęs kieman iškart gali gauti saulės smūgį .... Ir taip jau gerą dešimtmetį orai Lietuvoje sugedę ... Vytas irgi viskuo vis nepatenkintas: tai jam demokratijos per mažai, tai – per daug, tai jis „liberalas”, tai „intelektualas”... Tikri Tomo Sojerio nuotykiai.

Pensininkui       2015-03-25 21:25

Sako, Lietuvos sąrašo partija visus kviečia pas save.

Pensininkas       2015-03-25 14:02

Viską neigti lengva, bet pamėgink padaryti. Vytautas Radžvilas sako, kad būtinas didelis judėjimas. Gal jis judėjimą kuria? Nieko neteko girdėti.

Raigaidžiui        2015-03-25 9:54

Aukštaitytė ir yra tik Ninos Semionovos nuo Molėtų “klička”, jei ką. Taip ši žurnalistė  pasirašinėja rašydama strapsnius. Bet svarbu ne tautinė kilmė, o sveikas protas.

Raigaidys> idiotui fediai       2015-03-25 0:16

Na ir kvailas tu esi šmeiždamas gerb. moterį be jokio pagrindo. Tu net neturi gėdos ir nesimaskuoji, pasirašinėdamas “fedia”. Tuo tarpu gerb. N.Putekio žmona tavo žinai yra tikra AUKŠTAITĖ. Jos net mergautinė pavardė Aukštaitytė. O tu putinistini alkoholike , tu nepraustaburni gandoneši - AR TU BENT TURI PAVARDĘ.  Ne tu neturi pavardės. Tik anoniminę “kličką “fedia”.  Tu esi tiesiog kažkoks KREMLIAUS “fedia”. Ar tu vaikystėje matei multiplikacinį filmuką apie Kliaksą? Ten buvo labai gražus eilėraštukas kuris labai tau tiktų- “Dėdė Fedia lokį ėdė!” Jeigu tavo vaikystė nenusisekė nereikia kaltinti pasaulio dėl savo psichikos problemų. Geriau pasižiūrėk multiplikacinį filmuką ir gal dar spėsi suaugti ir tapti normaliu žmogumi.

fedia to Raigerdys       2015-03-25 0:08

nu jo, puteikis niaturi. bet jo boba turi. ninočka.

2007 Radžvilo tekstai       2015-03-25 0:04

Pilieti, šiandien tu: negali iškelti savo kandidatūros rinkimuose ir esi verčiamas priklausyti politinei partijai. Įstatymais įtvirtintas partijų monopolis kelti kandidatus ir nepartinių piliečių rinkiminė diskriminacija prieštarauja ne tik pamatiniams demokratijos principams, bet ir šalies Konstitucijos nuostatoms;


Vytautas Radžvilas: „Rimtai rinksimės“ ar protestuosime?


„Kito pasirinkimo“ tarybos raginimas balsuoti per savivaldybių tarybų rinkimus prieš visus partinius kandidatų sąrašus buvo ne tik išgirstas.

Tuoj pat radosi politologų ir žurnalistų, paskubėjusių įvertinti šį raginimą kaip „chunveibinišką“ išpuolį prieš Lietuvoje vos ne puikiai veikiančią daugiapartinę ir demokratinę politinę sistemą. Na, gal ne visai puikiai, gal kiek pasiligojusią ir trupučiuką reikalingą gydymo…

Tokia irzli reakcija į siūlymą pagaliau pasipriešinti niekaip nesibaigiantiems rinkimų spektakliams savaime yra neblogas ženklas. Jis liudija, kad pradedame kalbėti iš esmės ir iš tiesų mėginame pajudinti perpuvusios politinės sistemos pamatus.

Itin džiugu, kad prasidėjęs sukilimas prieš šią sistemą plečiasi ir įgauna vis naujas formas. Nors ir kaip į „nepakeičiamųjų“ vaidmenis įsijautusias partijų viršūnes erzina net užuominos, kad laikas sudemokratinti šalies politinį gyvenimą, būrelis drąsių ir ryžtingų žmonių pasiekė, kad Konstitucinis teismas pagaliau būtų priverstas rimtai nagrinėti klausimą, ar pagrįstai iš partijoms nepriklausančių piliečių atimta teisė savarankiškai dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Taigi pirmieji ir viltingi žingsniai susigrąžinant žmogiškąjį orumą ir pilietinę savigarbą jau žengti.

Al.       2015-03-24 23:57

Tai, kad vengiantys burti didesnį sąjūdį galimai blefuoja, manau, tiesa. Bet, kaip sakė klasikas, norint išmokti plaukti, reikia plaukti. Tam, kad savivalda atsirastų, visai nebūtini pranašai atgaline data, o reikia, kad kuo daugiau žmonių vietoj gėrimo rūpintųsi bendraisiais reikalais. Suprantama, buvusių kolaborantų luomas gerai susiorganizavęs ir apsirūpinęs turtu, bet argi dėl to turim pripažinti save vergais iki amžių pabaigos?

Raigaidys> Tarabildai       2015-03-24 23:42

AŠ nesiruošiu diskutuoti su žmogumi kuris pats nemoka atlikti elementarių aritmetinių veiksmų. Kodėl aš turėčiau traukti iš gerb. Puteikio šaknį? AŠ ką - koks nors dantistas? Gerb. Puteikis neturi jokių šaknų. O štai tu bjaurus ŠMEIŽIKE - turi šaknis kurias laisto kremlinis agresorius Putinas ir jo vadovaujami kagebistai. Tas pats braižas šmeižiant mūsų visų vieningai išrinktą  ir visų Mylimą Gerb.  PREZIDENTĘ. Tas pats braižas išduoda ir bandant apšmeižti mūsų visų gerbiamą seimo narį, kuris pelnė visuomenės pagarbą laiku pasitraukdamas iš rinkimus pralaiminčios Kubiliaus partijos. Tu būdamas rusų agentu niekaip nesiliauji meluoti ir nesugebėdamas rišliai paaiškinti kodėl 2X2 yra keturi o ne penki, siūlai Puteikio rinkėjams traukti šaknis. Aš nesiruošiu su tavimi diskutuoti kol tu man neatsakysi- kodėl 2X2 yra 4, o ne 5? Sakysi- o kodėl ir PRIE KO čia tie “2X2”? Kaip tau, pasakysiu tokiu pačiu klausimu - o prie ko čia gerb. Puteikis ir tavo šaknys? Gerb Puteikis neturi rusiškų šaknų. Gerb. Naglis čia NE PRIE KO. O tai, kad sovietmečiu tarnaudamas kariuomenėje Vilniuje galėjo siuntinėti karininkus ant trijų raidžių, tai dar nereiškia, kad jis galėjo dalyvauti k"kareivių mafijos” veikloje kuri užsiiminėjo statomų daugiabučių plėšimu. Tai, kad gerb. Puteikis nebuvo suimtas ir nestojo prieš tribunolą, visai nereiškia, kad jis buvo užverbuotas KGB. Jis gi buvo išsiųstas į Afganistaną. Taip, Afganistane jis, kartu su kitais kareiviais vogė sovietų armijos turtą ir pardavinėjo priešams, bet tai ir buvo gerb. Naglio mažasis karas prieš sistemą. Panašius karus prieš sovietinę sistemą tuo metu kariavo ir Gerb. PREZIDENTĖ (apie tai Gerb. Prezidentė yra ne kartą plačiai informavusi mūsų visuomenę). Mano nuoširdus patarimas, tau varganas psichikos problemų  turintis žmogeli- ATSIPRAŠYK visų kuriuos esi apšmeižęs, kol tavęs nepasiekė tvirta mūsų Valstybės Teisingumo ranka, nes tuomet turėsi daug laiko pagalvoti apie tuos nusikaltimus kuriuos darei šmeiždamas mūsų Gerb. PREZIDENTĘ ir Lietuvos respublikos Seimo narį gerb. N. Puteikį. Aš asmeniškai pasirūpinsiu, kad tu bjaurus šmeižike turėtum progą ir daug laisvo laiko mokytis daugybos lentelę kalėjimo kameroje. ŠALIN RANKAS NUO GERBIAMOS PREZIDENTĖS IR Gerb. Puteikio!

to Tarabilda,Tomas       2015-03-24 23:31

Sakot,kad N.Puteikis dar viens netikras projektas?Kaip tą sužinot jei nesi ekstrasensaskuris politikas žmoniškas,kuris tik miglas pucia?.Nesinori patikėt žinoma.Nu jo,kas gali paneigti.Patirtis sako,kad tas kas daugiausia reklamuojasi ir garsiai šnekaapie nuveiktus darbus mažiausiai dirba.Bet čia tik prielaidos,faktų tai nėr.Urbšys rimtas vyras sutinku,santūrus,nelenda į akis.Atkreipsiu labiau dėmesi.

Irena       2015-03-24 23:27

Kad jau labai toli Vyt.Radžvilas nuo realybės. Užmigo ant debesėlio ir sapnuoja didelį dielį sąjūdį...

raigeidžiui       2015-03-24 23:24

gerbiamasai, - neperlenkite lazdos.
Nebūtinai visi (ypač nauji skaitytojai) žino, ką parodijuojate.
Netyčia gali gautis taip, kad iš sarkazmo gausis š... burbulas…
Nieko asmeniško.
Šiaipjau pripažįstu jūsų bajerius ir kartais pasijuokiu, betgi ne visi privalo žinoti “prie ko” raigeidys…

Tarabilda Raigaidžiui       2015-03-24 23:02

Mes jau gerai žinome Raigaidy, kas iššeina iš Puteikis +, Puteikis kvadratu, bet tu ištrauk iš Puteikio kvadratinę šaknį. Ar tamsta be pasišlykštėjimo į ją galėtum atvirom akimis pažiūrėt? Ar įmanoma įsivaizduot ką nors baisesnio. Gal tik kvadratinė šaknis iš matrioškos, kurią čia garbini be saiko kaip koks Raigerdas. Ar tik juo ir nebūsi, prisimetėli?

Raigaidys> šmeižikui Tarabildai       2015-03-24 22:26

Tu niekingas šmeižike - kaip tu drįsti savo purvinu liežuviu šmeižti Liaudyje visuotinai mylimą ir gerbimą žmogų kuris skirtingai nei tu, niekingas rusų agente, gerb. N. Puteikis niekada nešmeižia mūsų Gerb. PREZIDENTĖS. Skirtingai nei mūsų valstybę užplūdę rusiški Putino agentai, ger. Puteikis visada palaikė ir palaiko garbingą bei konstruktyvų dialogą su mūsų visų gerbiama ir Mylima Gerb. JOS EKSELENCIJA Lietuvos respublikos PREZIDENTE. Taip, gerb. N. Puteikis yra parašęs keletą laiškų JOS EKSELENCIJAI, tačiau visų pirma jis tai padarė mandagiai ir kultūringai, be išankstinio nusistatymo ir arogantiškų pretenzijų.
Gerb. Puteikis tiesiog kaip doras savo šalies patriotas, matė savo pareiga signalizuoti SVARBIAUSIAM mūsų valstybės ASMENIUI, t.y. mūsų mylimai ir Gerb. PREZIDENTEI apie vis dar pasitaikančias negeroves. Pavyzdžiui, gerb. Puteikis paprašė Gerb. PREZIDENTĖS atkreipti JOS EKSELENCIJOS dėmesį į kai kuriuos teisėjus dalyvavusius puotoje Kaišiadoryse.
Mandagiai paprašė. Nekritikavo SAVO Gerb. PREZIDENTĖS. Nesityčiojo, kaip čia kiekvieną dieną tai daro kol kas vis dar nebaudžiamai veikiantys šmeižikai bei rusų agentai.
Atvirkščiai, po principingo ir operatyvaus gerb. Puteikio signalo, J.E. Gerb. PREZIDENTĖ tuojau pat ėmėsi priemonių kas buvo ryškiai nušviesta plačiojoje žiniasklaidoje ir ko nesiteikė nušviesti šio šmeižikiško portalo redakcija.Esu įsitikinęs, kad tokie taktiški, lojalūs politikai kaip gerb. N. Puteikis yra mūsų valstybės ateitis ir tikėtina ir mūsų Mylimos Prezidentės lūkestis. Tikiu, turiu pagrindo manyti, kad iki Seimo rinkimų gerb. Puteikiui pavyks suburti didžiąją dalį sąmoningų ir lojalių santvarkai piliečių po Naglio Puteikio KOMITETO vėliava ir sėkmingai pasirodys rinkimuose, o vėliau įsilies į Liaudies ūkio statybas bei Teisinės valstybės galutinį įtvirtinimą ir darniai dirbs brangių Lietuvos žmonių  ir mūsų visų Mylimos Gerb. Prezidentės labui. Tik kartu su tokiais politikais kaip gerb. Puteikis, vieningai suglaudę gretas apie mūsų Gerb. PREZIDENTĘ, mes sugebėsime atlaikyti EPOCHOS iššūkius, taip kaip mums liepia PROTAS GARBĖ IR SĄŽINĖ- tikiu, kad kartu mes sukursime dar geresnę valstybę kurioje bus gera gyventi lojaliems Tėvynei piliečiams. Tačiau visokio plauko šmeižikams, tipo “tarabildoms” ir į juos panašiems išdavikams mes tos ateities nesuteiksime. Tuo kasdien rūpinasi mūsų Gerb. PREZIDENTĖ. Įstatymai jau priiminėjami, įstatymai jau pradeda veikti ir netrukus Į KIEKVIENO ŠMEIŽIKO DURIS PASIBELS TEISINGUMAS!

Tomas       2015-03-24 20:55

Man Urbšys už Radžvilą atrodo garbingiau. Vienas veikia, kitas amžinai niurzga.

Tarabilda       2015-03-24 20:48

Kažkas čia užsiminė apie “gerą vyrą” Puteikį. Pasakysiu taip. Iš jo viešų kalbų susidariau vaizdą, kad savivalda jam rūpi ne daugiau nei man Mumba Jumba genties folkloras. Nejau nematote, kad vieninteelis jo rūpestis - pijaro darymas brangesniam ateities loviui.

Hmm       2015-03-24 20:14

Tai kas čia sukurs V.Radžvilui galingą judėjimą?

klausimux       2015-03-24 19:21

O tai pagal profesorių, jei būt neatsiradę Urbšio, Grigaravičiaus komitetai, tai savivalda būt ant Lietuvos sužydėjus? Ar profesoriaus įsteigta liberalų partija savivaldą būt sukūrus?

Marija       2015-03-24 19:11

Vis paskaitau p. V. Radžvilą. Vis pagalvoju, gal dabar bus kas nors naujo. Vis nusiviliu. Vis kartojama ta pati mintis, jog visi aplink kvaili, tik aš vienas protingas.

tokios tokelės       2015-03-24 17:40

Jokios savivaldos Lietuvoje nėra. Bet ji buvo ir žinote, kada? Paradoksas, ogi tais kai kurių keikiamais tarybiniais metais, kai seniūnijose, tuomet apylinkėse veikė apylinkių tarybos. Bet tarybinius metus keikia kas tik netingi. Beje, dar vienas faktas tais pačiais tarybiniais metais net teismuose buvo daugiau demokratijos ir viešumo, nes gi būdavo tarėjai teismuose. Iš visuomenės atstovai. Net tokia gremėzdiška valstybė kaip Tarybų Sąjunga žemiausiu savivaldos lygmeniu labiau pasitikėjo savo gyventojais nei Lietuva.

Letas Palmaitis       2015-03-24 14:18

Žinoma, komitetai palaidojo savivaldą su visais “sąrašais”. Vytautas Radžvilas yra vienas iš stipriausių intelektualų, tačiau gerai pradėjęs ir pamatęs, kur viskas eina, jis netapo pranašu. Visi jo vertinimai teisingi po laiko, o tai, ką jis bandė (“Kitas pasirinkimas” su popieriniu laikraštėliu), buvo naivu, bet su gera intencija. Todėl pretenzijų jam nėra. Tačiau dabar jis negali nematyti, kad ne Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje, į kurį Lietuva integruota jau beviltiškai, neviltis vis stipriau veržiama kaip kilpą ant kaklo tautų likučiams. Dėl objektyvaus noro gyventi gabesnieji bus išstumtiami iš Lietuvos į kol kas turtingesnius Vakarus, o negabūs - pasmerkti ištirpti iš Azijos ir Afrikos atplauksiančiose “laisvo judėjimo [badmiriaujančios ir šiame darbo konclageryje nuosekliai naikinamos žmonijos pertekliui mažinti, pigiausios] darbo jėgos” bangose (plg. quotes.liberty-tree.ca/quote/david_rockefeller_quote_103d). Liks tik “branduolis” papirktų “tikrų patriotų” prie vietos administracijos bei ekonomikos valdžios vairo. VR negali nesuprasti, kad valiutos Vakaruose suvienodinimas yra žingsnis ne vien į pasaulinę valstybę (jos niekad nebus tiek dėl sparčiai augančios kinų alternatyvos, tiek dėl islamo nesuderinamumo su sodomodemokratiniu orvelizmu), bet yra žingsnis į grynųjų pinigų panaikinimą ir galutinį asmens pavergimą per elektroninę bankinę jo kasdienio gyvenimo kontrolę, kurios gale ryškėja “reikalingų visuomenei” ir “nereikalingų” (pagal Bernardą Shaw) rūšiavimas pagal bankinio indėlio augimą-neaugimą su vis plačiau taikytinu atjungimu nuo lusto bei iš čia plaukiančia “humaniška eutanazija” (irgi pagal tą patį Bernardą Shaw, kurio idealų, Hitlerio ir Stalino, racionalios orvelinės visuomenės eksperimentas buvo per ankstyvas). VR puikiai žino, kad kol dar Lietuva turi suvereniteto likučius, tol vienintelis išmintingas žingsnis, kuris bent sulėtins sunaikinimą, - nedelsiant priversti seimūnus grįžti prie totalią elektroninę kontrolę Lietuvoje (kaip ir visur ES) pradėjusios EP direktyvos 2006/24/EC ir ją atšaukti. Tik po tokio veiksmo galima bandyti apriboti realią, su prezidentūra suderinta VSD ir jam pavaldžios prokuratūros bei kišeninių “teismų” tironiją. Kontroliuoti kontroliuojančius! Laisvės apribojimas “Vakaruose” įvestas po ilgų provokacinių žaidimų su islamu, kaip neva “laikina” priemonė “piliečiams apginti nuo terorizmo pavojaus”, tačiau dabar (pvz., naikinant bankinio indėlio paslaptį) to net niekas nebeprisimena ir nebemini (užtat islamo pavojui palaikyti Vakaruose iš visų jėgų organizuojami teraktai, pagal naujausią metodiką sunaikinant liudininkus - pačius atlikėjus dar iki teismo, juoba kad su tikru kariniu islamo pasipriešinimu “Vakarai” nesugeba susidoroti nei Afganistane, nei Sirijoje, nei kitur, įskaitant ir neilgam “užšaldytą” pasipriešinimą Kaukaze, prie kurio, duokdie, prisidės ir Ukrainos pasipriešinimas).
EP 2006/24/EC tik pradžia ilgo kelio, kuris remiasi Lietuvos išvalstybinimu per “Vakarų” spectarnybų vykdomą savų ir nesavų “piliečių” biometrinių duomenų įtraukimą į duomenų bazes su galimybe ne tik kontroliuoti jų gyvenimą, bet net ir elektroniškai atpažinti gatvėje (per Facebookus ir Gmail renkamas nuotraukos). Kiekvienam aišku, kad vienaip ar kitaip piliečiai bus priversti kūniškai susieti save su www tinklu arba per privalomą lusto implantavimą, arba per modernesnes elektroninio poveikio organizmui priemones (plg. Apr 13, 17). Todėl kartu su EP 2006/24/EC direktyvos panaikinimu turi būti išreikalauta teisė grąžinti Lietuvoje bent alternatyvinius tradicinius popierinius pasus be sekimo antenos ir elektroninio lusto, kaip yra išreikalavusi vienintelė ES šalis narė Graikija. Kitaip ne vien “pasas” su pilietybe taps imitaciniu, bet jis dar bus subendrintas su banko kortele ir privalomu “telefonu”.
Ar mūsų seimūnai įstatymiškai pasipriešintų? Matant visuomenės dorovinį lygį, prasibrovusiųjų prie pinigų ryžtą rūpintis vien savimi bei šia diena ir artimesniu rytojum (“Nemeski kelio dėl takelio!”), vargu. Juo labiau, kad visur būtent “nomenklatūra” yra tyčia ir gausiai paperkama, jie lieka vieninteliai tikri piliečiai (“demas”-“tauta” drauge su oligarchais, kurių interesus jie išreiškia), todėl ir turi branginti savo “patriotizmą”. Laimei, dar yra pakankamai garsių žmonių, kurie galėtų sukelti visuomenės spaudimą savo “atstovams” seime, o vienas iš jų yra ir VR. Deja, jo teisingos, bet pavėluotos analizės rodo, kad ir jis vargu ar tuo užsiims. Taigi lieka vien durnelis palmaitis, vos ne vienintelis pasirašantis komentarus šia tema nesislėpdamas (juokinga, ko tikisi kiti slėpdamiesi, negi neatpažins IP?) Tačiau kokią įtaką gali turėti tas vabalas? Jokios, tik pasišaipys ruskijos agentėliai.

>> Kritikui Pikčiurnai       2015-03-24 13:46

beje, kam išradinėti dviratį? Net LDK turėjo geresnę savivaldą ir net caro valdžia ne iškarto ją sunaikino. Tad ar ne vertėtų atsiversti Lietuvos statutą ir pritaikyti jį dabartinėms sąlygoms?

>> Kritikui Pikčiurnai       2015-03-24 13:42

teisingai sakot.
tie patys valdžios ištroškę egocentrikai per socialinius tinklus agituoja liaudį į “referendumus” tik savo troškimo patenkinimui. o dažnai net išdavystei. Taip kaip Vaišvila su Paulausku, jau senai pretenduojantys į prezidento krėslą. Jokio rūpesčio visuomenės interesu ten nesurasi nė su žiburiu.

rupūs miltai        2015-03-24 13:30

kas trukdo pof. Radžvilai sukurti SAVIVALDOS projektą ir jį visuomenininkų vardu pateikti svarstyti SEIMUI? Visuomenės palaikymu gali neabejoti.
Pirmyn.
Nuo kalbų prie darbų.

Radžvilas teisus, o Puteikis, matyt, renkasi nep       2015-03-24 13:24

  Radžvilas siūlo įžvalgų  veikimo būdą- kurti platų demokratinį pilietinį (politinį) judėjimą ir reikalauti esminių savivaldos reformų...
Puteikis , deja, parodė išoriškai kilnų ( bet neišmintingą...) norą  sukti į konkretų darbą Vilniaus pseudo savivaldoje.Jis, kaip teigta Tiesos portale, siekia( vis dar?) tapti Kontrolės komisijos pirmininku ir atsisakyti Seimo nario mandato.. Atsisakęs seimūno mandato jis fiziškai nebegalėtų kurti demokratinio judėjimo ir donkichotiškai paskęstų tame sostinės liūne…
Raginkime demokratinių permainų vardan Puteikį atsisakyti neperspektyvaus Sizifo triūso…

Kristus talpina       2015-03-24 13:14

ir liberalus,ir konservatorius ir socdemus…Tiek ,kiek juose yra jo…Kiek žmogus savo laisvę derina su vertybėmis.Kristus buvo ir liberalas,ir socdemas,ir konservatorius,ir ...

Kritikas Pikčiurna       2015-03-24 12:49

Nors daugelis vertinimų yra teisingi, bet priežastys neatskleistos, jas pakeičia įtikinėjimas, kad piliečiai turi burtis. Bet toks įtikinėjimas ir yra viena iš formų, kaip valdžią įgavę ATSTOVAI tampa VALDOVAIS.
Ar galima minią įtikinti, kad reikia tapti pilietiškais?
Piliečiu tampama, kai nebėra kur dėtis nuo valdžios savivalės. Ar reikia įtikinėti karves, kad jos taptų žolėdėmis. Taip ir su gyventojais, jei jie norėtų patys savo artimoje aplinkoje tvarkytis, jokia nomenklatūra jiems negalėtų sutrukdyti. Bet kai gyventojai yra paskendę savo asmeninėse bėdose, rūpintis dar ir artimos aplinkos viešuoju ar bendruoju interesu jiems yra per sunkus iššūkis. Jie užtrenkia šarvuotas savo buto duris ir kiurkso prie televizoriaus ar socialiniuose tinkluose, tikrą gyvenimą paversdami virtualiu, kur jiems sistemingai plaunamas protas.
Į aikštes ir gatves jie išeis tik tada, kai jiems išjungs elektrą, šildymą, kabelinę TV ar internetą, pradės drebėti žemė ar kas nors pakvies į mugę pasisemti nepatirtų įspūdžių.
Ar tai yra piliečiai? Tai - minia arba banda. O visi plėšrūnai yra labai gerai įvaldę bandos dėsnius ir moka pasiimti norimą grobį...
Liūtai, hienos ir vilkai, taip pat buriasi į partijas, atsiprašau, - gaujas.
Pilietiškumas gimsta tik tada, kai žmogus savęs paklausia, kas apgins mano vaikus, mano šeimą, būstą, kiemą, gyvenvietę ir valstybę, jeigu ne aš.
Nepilietis skambina administratoriui, savivaldybės tarnautojui, policijai, UAB’ui ar dar kam nors, kad tie kiti išspręstų jam kilusią problemą. O tie sprendžia savo problemas ir pareikalauja tokio atlygio, kad nepiliečiui tuojau pat iškyla dar ir skurdo problema…
Todėl Seime, Prezidentūroje, Konstituciniame teisme ir teismuose apskritai, susikūrė “politiniai” UAB’ai, sprendžiantys tik savo problemas ir už tai nepaliaujamai reikalaujantys mokėti vis didesnius mokesčius…
Kuo toliau tuo gražiau, tuose UAB’uose jau įsigali ištisos šeimos, šeimyninė ranga, ir fasadinė demokratija ritasi į monarchiją, kai “kunigaikštukai” išsirinks karalių, paveldėjimo keliu valdžią perduodantį savo vaikams.
Pasižiūrėkite į veidrodį - ar jame matote pilietį?

>Jezus Kristus vs zoocentrizmas       2015-03-24 12:29

“Profesorius Radžvilas [...] nežino vienintelio teisingo vaisto - Jėzaus Kristaus.” -
Kuris vaistininkas taip giliai žvelgia į kito širdį ir protą?
Reiktų kažkaip prisikviesti čia prof. Radžvilą, kad pats ir paaiškintų politinę  krikščionybės reikšmę Europai. Žmogui, kviečiamam ateitininkų, pasisakančiam per “Marijos Radiją”, tai neturėtų būti sudėtinga.

palanga       2015-03-24 12:23

Daug teisingos hipotetinės ( o gal ir realiai būsimos?) kritikos ” Komitetų” ir ” Nepartinių judėjimų” adresu. Visko bus, žinoma: ir ” suvalgys”, ir ” išspjaus” iš koalicijų ir etc. Tačiau bandyti reikia , kad atsisieti nuo vien partinių/ partijų valdymų. Iniciatyvūs ir veiklūs žmonės galiausiai taps sąmoningais PILIEČIAIS. O pačios savivaldos reformą ir įstatyminį  sukūrimą būtina suformuoti ir pateikti pačių piliečių svarstymui ( gal net referendumui). Santarvės visiems čia esantiems. Kad tik mūsų čia būtų kuo gausiau!

Kas sveika, stiprinkime bendrai       2015-03-24 12:05

“Radžvilas…liberalų TĖVAS Lietuvoje” - netiesa. Šis titulas postsovietinio lietuviškojo liberalizmo “tėvų” konkurse galėtų būti siūlomas filosofui Algirdui Degučiui, kuris dabar tapo bene radikaliausiu ir vienu profesonaliausių neoliberalizmo ir jo metafizinių prielaidų kritiku!
Tvirtinu, kaip liberalizmo atėjimo į Lietuvą liudininkas: liberalizmas įtaigiausiai ir moderniausiai “pasisiūlė” kaip komunistinės ideologijos alternatyva.
V. R., kaip ir daugelis to meto intelektualų, nors kiekvienas savaip, bet visi skubotai, griebėsi liberalizmo kaip priešstatos ir pakaitalo sovietiniam palikimui, uždarbiavo versdami liberalizmo klasikų knygas ir pan. Kiek pamenu, V. R. vienas pirmųjų perprato neoliberalizmo ir klasikinės Europos idealų nesuderinamumą (metus galite atsekti pagal jo straipsnius).
Palaikau Vytautą už nuolatinį dorovės dėsnių transcendentinio pagrindo teigimą, už drąsą ir pastangas, skirtas studentų kritinio mąstymo ugdymui, jų telkimo į Pro Patria judėjimą.
Galima V. R. pažiūrose ir veikloje atrasti pažeidžiamų vietų? - Žinoma, bet šiuo dramatišku Lietuvos nykimo metu perspektyviau ieškoti to, kas vienytų ir ką galėtume veikti bendrai.
Tik už suverenių valstybių Europą jos klasikinio paveldo pagrindu!

Dėdė       2015-03-24 9:44

„Yra tiesiog ideali dirva parazituoti tam, ką aš vadinu „antisistemiškai sistemiška“ nomenklatūra. Tai du dešimtmečius veikiantys nepamainomi kovotojai už viešąjį interesą, bet atskirti, kas jie iš tiesų yra, lengva, pasiūlius jiems vienintelį dalyką – burtis į rimtesnį darinį. Tą pačią akimirką jie tampa absoliučiai kurti ir nesupratingi. Šie pilietiniai judėjimai nesijungia ir net vengia kalbėti apie rimtesnės jėgos sudarymą dėl banalios priežasties. Jie instinktyviai supranta, kad jei Lietuvoje pradėtų formuotis platesnė ir stipresnė politinė jėga, ten natūraliai pradėtų eiti daugiau veiklių, protingų piliečių, padidėtų konkurencija ir jie prarastų savo amžinųjų „vadukų“ statusą.“

Diagnozė tiksli. Jei kilnių tikslų vedini žmonės nesivienija ir nekuria maksimaliai plataus visuomeninio judėjimo, kyla abejonių ir dėl noro įgyvendinti tuos tikslus, ir dėl tikslų kilnumo, ir galiausiai dėl asmeninių motyvų. Nepamirškime amerikoniško svarstymo “bad or mad”. Tad neatmeskime prielaidos, kad viską griauna kvailumas. Tik toks nepaprastas kvailumas - puteikizmas labai primena apsimestinį.

Visuomenininkas       2015-03-24 9:06

“Paprasčiausiai naujieji rinkiminiai komitetai ten, kur pateko į valdžią, šiandien susiduria su iš esmės neišsprendžiama alternatyva – jie neturi jokios realios piliečių daugumos ir paramos tam, kad galėtų ką nors pakeisti. Iki tol, kol jie buvo visuomenininkai, jie galėjo bent jau negeroves kritikuoti iš šalies, bet dabar tapę valdžios dalimi, jie tokią galimybę praranda”.

      Taip, kad jie neturi realios piliečių daugumos tai tiesa ir sunku bus ką nors pakeisti. Bet čia ne visuomenininkų bėda, o bėda rinkėjų, kurių buvo labai mažas aktyvumas visuomenininkų palaikymui. Kai pagaliau rinkėjai supras, kad nuo jų priklauso savivalda, o ne nuo nomeklatūrinių partijų tada ir atsiras tikroji savivalda.

info       2015-03-24 8:50

Kovo 24 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Seime įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Viliaus Baldišio, Eimanto Grakausko, Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo euro zonoje“.

Signatarai kreipsis į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentę, Vyriausybę ir Lietuvos banką dėl Lietuvos integracinių procesų į euro zoną stabdymo, derybų dėl Lietuvos Respublikos išstojimo iš euro zonos pradėjimo.
Esminiai įvykiai euro zonoje ir konkurencinėje geopolitinėje JAV ir Kinijos kovoje dėl pasaulinės rezervinės valiutos, kreipimąsi pasirašiusių signatarų nuomone, patvirtino, kad Lietuvos stojimas į euro zoną buvo klaida ir neatitiko šalies nacionalinių interesų.

Respublikos Prezidentei, Seimo ir Vyriausybės nariams, Lietuvos banko valdybos nariams signatarai ketina priminti jų atsakomybę dėl neapgalvoto ir be Tautos pritarimo įvykdyto Lietuvos stojimo į euro zoną bei jo pasekmes mūsų valstybei ir jos piliečiams, taip pat jų neveikimą pavojaus Lietuvai akivaizdoje.
http://www.ekspertai.eu/spaudos-konferencijadel-lietuvos-respublikos-dalyvavimo-euro-zonoje
..

Jezus Kristus vs zoocentrizmas       2015-03-24 8:47

Profesorius Radžvilas (beje, jis liberalų tėvas Lietuvoje) teisingai atlieka diagnozę, bet nežino vienintelio teisingo vaisto - Jėzaus Kristaus.
Tik po Kristaus vėliava, su Jo vertybėmis galimas esminis pasikeitimas - nuo gyvuliškos (zoocentristinės - rusiškai fašistinės) politikos pereiti į tikrai žmogišką visuomenės kūrimą.

Šiaip ar taip       2015-03-24 8:28

ta buvo botagas partijoms,o kadangi esame nesmurtinio sugyvenimo šalininkai,tai taip,jie susitars.Tik kokiu pagrindu.Kristus tada buvo Sąjūdis.Vertybės.

Kaip ir Garliava       2015-03-24 8:24

palaidojo konservatorių viltis į rinkėjų širdis.Ar jie pajėgūs išpažinti savo klaidas,galėtis,atgailauti,taisytis ir daugiau nebenusidėti?Laisvę mergaitei.


Rekomenduojame

Būtina prisiminti. 1949 m. vasario 16 d. kovojančios Lietuvos Deklaracija ir jos signatarai

Irena Vasinauskaitė. Sveikinimas iš bunkerio

Verta prisiminti. Partizanas Jonas Gediminas Rudis-Rickus 1947 m. vasario 16-ąją: „Vėl žaliuos, klestės gyvenimas“

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.