Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Liustracija ir desovietizacija, Intelektualų vaidmuo

Vytautas Radžvilas. „T. Venclovai nepriklausomybė nebuvo ir negali būti aukščiausia vertybe“

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugpjūčio 26 d. 0:08

26     

    

Vytautas Radžvilas. „T. Venclovai nepriklausomybė nebuvo ir negali būti aukščiausia vertybe“

pozicija.org

Įsijungdamas į viešas diskusijas dėl pokario partizanų judėjimo, praėjusią savaitę poetas ir sovietmečio disidentas (Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas) Tomas Venclova pareiškė, kad „Sąžinė yra aukščiau už Nepriklausomybę“. Anot jo, Nepriklausomybė nėra aukščiausia vertybė, dėl kurios gali būti liejamas kraujas. Pokalbyje su portalo 15 min.lt žurnaliste Gabija Strumylaite jis samprotavo, kad dabarties gyvenimas Lietuvoje nepalyginamai geresnis negu smetonmečiu, kad pokario partizaninis pasipriešinimas tapęs kultu, o kai kurie garbinami didvyriai, tokie kaip K. Škirpa ir J.Noreika, nenusipelno pagarbos, kad jų vardais būtų vadinamos gatvės ir kabinoms memorialinės lentos.

Toks viešojo intelektualo pareiškimas apie Lietuvos nepriklausomybės kovas daugeliui buvo netikėtas ir keistai sutapo su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkės Fainos Kukliansky reikalavimu atšaukti Seimo sprendimą 2021-uosius paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais bei V. Putino pareiškimu Rusijos Konstitucijos referendumo išvakarėse, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos prijungimas prie SSRS buvo įvykdytas taikiai, kontrakto pagrindu.

Šiuo metu pasaulyje vykstančių geopolitinių permainų kontekste suintensyvėjęs puolimas prieš Lietuvos laisvės kovų dalyvius, LŽB pirmininkės reikalavimai, nukreipti prieš juos, ir T.Venclovos išsakytos mintys minėtame interviu verčia įsigilinti į jų tikrąją prasmę.

Šia tema žurnalistas Vytautas Budnikas kalbasi su „Nacionalinio susivienijimo“ steigėju ir pirmininku profesorium Vytautu Radžvilu.

Atmeskime išankstines nuostatas. T. Venclova sako, kad „Nepriklausomybė nėra pati aukščiausia vertybė“. Gal pagerbdami Tautos didvyrių atminimą mes kažką pražiūrėjome? Gal per didesnį laiko tarpsnį galėtume objektyviau ir kritiškiau pažvelgti į mūsų, ypač pokario, laisvės kovas?

Objektyvumas. Jis priklauso nuo požiūrio ir nuostatų į problemą. Minėtame interviu T.Venclova sako, kad Lietuvos padėtis geresnė negu prieškariu. Ir ekonominiu požiūriu žymiai geriau, netgi žmonės, kurie vargsta arba save tokiais laiko šiuo metu, yra labiau pasiturintys negu smetonmečiu. Sako: „Pažiūrėkite, kiek turime automobilių, kaip apsirengę praeiviai. Kiek iš jų įsigiję naujausius išmaniuosius telefonus, važinėja atostogoms į Turkiją arba Kanarų salas. Nieko panašaus smetonmečiu nematėme“.

Niekas ir nesiginčija. Nepriklausomybė atvėrė žmonėms neregėtas galimybes. Bet į pastarųjų 30 metų pasiekimus reikia žvelgti kritiškai. Gal T. Venclova mano, jog tai nėra reikšminga, kad trečdalis Lietuvos gyventojų šiandien gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos? Gal nemato akį rėžiančios socialinės atskirties, kuri ypač išaugo per tuos 30 nepriklausomybės dešimtmečius? Smetonmečiu to tikrai nebuvo. Ir jokios vilties, kad ji sumažėtų. Atvirkščiai, ji nepaliaujamai didėja, ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Gal T. Venclova nesilankė Lietuvos provincijoje? Lankydamasis negalėjo nepastebėti tvarkingų trinkelėmis išgrįstų ištuštėjusių miestelių gatvių, apleistų ir griūvančių kaimų sodybų. Niekada per savo istoriją, netgi per didžiuosius pasaulinius karus Lietuva nebuvo praradusi tiek savo gyventojų – iš šalies emigravo trečdalis žmonių. Kodėl jie taip masiškai bėga? Ogi todėl, kad nemato perspektyvų savo Tėvynėje toliau gyventi, dirbti, kurti šeimas ir auginti vaikus. Nes jie nesijaučia savo valstybės šeimininkai, viskas sprendžiama be jų ir už juos. Netgi kaimo seniūno patys negali išsirinkti.

Kita vertus smetonmečiu, niekas pasaulyje mobiliųjų neturėjo, o į svečias šalis traukdavo vežimais, laivais ar traukiniu. Iš natūralaus techninio progreso negalima daryti patikimų apibendrinančių išvadų. Tiksliau būtų šalies gyvenimą lyginti su Šiaurės šalių arba kad ir kaimyninės Lenkijos gyvenimo kokybe, žmonių teisiniu ir socialiniu saugumu tose valstybėse. Bijau, kad rezultatai ne tik T. Venclovai neteiktų džiugesio.

Taip, mūsų valstybėje problemų labai daug. Poetas kritiškai vertina valdžios požiūrį į mažumų teises. Sako, Lietuvoje daug latentinio nepasitikėjimo mažumomis. Žmonės mano, kad „lenkai niekuomet neužmirš Vilniaus ir būtinai stengsis jį susigrąžinti“. Sako, tokie šūkiai skamba pačioje Lenkijoje, dešiniųjų mitinguose.

Kai kurių praeities skaudžių epizodų iš atminties ištrinti neįmanoma. Bet jis klysta, o gal sąmoningai klaidina, kad reikalavimus susigrąžinti Vilnių ir Lvovą kelia Lenkijos kraštutiniai dešinieji. Iš patirties žinome, kas ir dėl ko mitinguose rengia provokacijas. O oficiali Lenkijos politika šiuo metu kaip niekada palanki Lietuvai. Atvirkščiai, ultimatyvūs Lenkijos reikalavimai dėl trijų Q, X, W raidžių, dėl vietovardžių pavadinimų rašymo lenkų kalba buvo eskaluojami tada, kai Lenkijos valdžioje buvo dabartinė opozicija, o ES vadovų Tarybai pirmininkavo lenkas Donaldas Tuskas. Matyt, toks T. Venclovos vertinimas kyla iš to, kad jam nepatinka Lenkijos dešinieji ir apskirtai dešinieji. Netgi pats teigia, kad jam asmeniškai kairieji suprantamesni nei dešinieji.

T. Venclova užsimena, kad mes neužtikriname Lietuvoje gyvenantiems lenkams teisės asmens dokumentuose rašyti savo vardus ir pavardes lenkų kalba, kad mūsų pažiūros anachroniškos, nebetinkančios šių laikų europinei valstybei. Anot jo, nieko baisaus nenutiktų, jei lietuvių kalbos abėcėlę papildytume W, Q ir X raidėmis, tuomet išnyktų erzinanti, santykius Lietuvos viduje ir už jos ribų gadinanti problema. Dar daugiau, priešinimąsi šioms trims raidėms saugant lietuvių tautinę tapatybę, T. Venclova vadina idiotizmu. Jo teigimu, „Aušra“, rašyta lenkiška abėcėle su visomis tomis raidėmis ir pagimdė mūsų tautinę tapatybę.

O aš paklausčiau: kodėl tik lenkų? Mūsų šalyje nuo seno gyvena tautinės mažumos žydai, totoriai, romai, karaimai bei kt. ir lenkų, rusų, baltarusių tautinės bendrijos. Taigi, kuo anos prastesnės už lenkų tautinę bendriją? Ar galime privilegijuoti tik vieną iš jų? Ar dėl tokios diskriminacijos neatsiras skundas Europos žmogaus teisių teisme? Ir koks likimas ištiks tuomet lietuvių kalbą? Ar pavyks išsaugoti jos valstybinį statusą? O gal lietuvių kalbai valstybės apsaugos nebereikia ? Tai gal ir Lietuvos valstybės nebereikia?

Kita vertus, T. Venclova dėstė rusų kalbą, rusų literatūrą, lenkų ir lietuvių literatūras. Jam teko dėstyti ir lietuvių kalbą, todėl žino, kad įvedus į lietuviškosios abėcėlės raidyną Q, X, W raides, Lietuvos lenkai vardų ir pavardžių užrašyti lenkiškai vis tiek negalės. Neįmanoma užrašyti autentiškai netgi žymaus lenkų poeto Vladislavo Sirokomlės (Władysław Syrokomla – Ludwik Kondratowicz), kurio vardu pavadintas muziejus netoli Rukainių (Vilniaus raj.). Tuomet kyla klausimas, kokia šio reikalavimo esmė ir kokie jo tikslai?

Laimė, daugelis politikų taip negalvoja, kaip Venclova. Apsimestinis ir jo stebėjimasis dėl vietovardžių pavadinimų rašymo dviem kalbomis. Sako, žemaičiams leidžiama miesto pavadinimą „Telšiai“ rašyti „Telšē“, o lenkų gyvenamose vietovėse pavadinimų lenkiškai rašyti negalima. Bet juk taip lietuvių tarmių grupę, žemaičius, jis tapatina su kitataučiais! Štai iki kokio lygio nusišnekama.

Tačiau jis teisus, kad Lenkijoje gyvenantiems lietuviams jų gyvenamose vietovėse leidžiami lietuviški pavadinimai, jiems leidžiama asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lietuvių kalba.

Visų pirma, neadekvatus palyginimas. Lietuvoje gyventojų skaičius nesiekia 3 milijonų. Todėl mūsų šalies nereikėtų lyginti nei su JAV, nei su Kinija, kuriose gyvena šimtai milijonų. Ne tokie mastai, ir ne tokios galimybės. Be to, vadovaudamiesi Venclovos logika, turėtume suteikti teisę vietovardžius rašyti savo kalba ne tik lenkams, bet ir, pvz., rusams, daugybė kurių gyvena Visagine arba Klaipėdoje. Tokios iniciatyvos būtų labai artimos Kremliaus propagandai.

Kita vertus, Venclova nutyli, kad Lenkijos lietuvių asmens dokumentuose įrašų lietuvių kalba nepripažįsta nei valstybinės Lenkijos įstaigos, nei bankai, nei draudimo kompanijos ar notarai.

Pakalbėkime apie kitas mažumas. T. Venclova sako, jei nevaržome strazdanotųjų teisių, tai negalime varžyti ir homoseksualistų. „Genderizmas“, anot jo, – tai pripažinimas, jog lytiniai vaidmenys ne tik įgimti, bet ir socialiai sukonstruoti. Tad, jei suaugę tos pačios lyties asmenys nori būti partneriais, jis ragina į tai nesikišti. Beje, jiems ir įvaikinimas neturėtų būti draudžiamas. Pagal T.Venclovą, vaikas gali turėti netgi du tėčius arba dvi mamas – tai vaiko nesužalos.

Žiūrint kaip suprantame vaiko žalojimą. Yra Vaiko teisių konvencija, kurios 3 straipsnyje nurodoma, kad prieš priimant svarbiausius sprendimus, liečiančius vaiką, imperatyviai reikalaujama atsižvelgti į vaiko interesus. Nors T.Venclova sako, kad tos pačios lyties asmenys turi teisę įsivaikinti, neva tai vaiko nesužalos ir nepagadins, tos pačios konvencijos 2 straipsnis reikalauja vaiką išklausyti, kai priimami bet kokie jį liečiantys sprendimai, o konvencijos 7 str. nurodo, kad vaikas turi teisę žinoti, kas yra tėvai ir būti jų globojamas. Niekam turbūt nekyla abejonių, kad dviejų mamų arba dviejų tėčių parinkimas vaikui yra labai reikšmingas įvykis ir svarbus sprendimas jo gyvenimui. Iš to išeitų, kad vaiko reikėtų atsiklausti, ar jam patinka tokie eksperimentai su juo. Deja, įsivaikinimo metu vaikai paprastai būna maži, todėl jų nuomonės niekas neklausia. Tarsi daikto, vaiko likimą be jo valios lemia valstybės įgalioti „dėdės“ arba „tetos“. Šiuo atveju poetas vaiką vertina kaip bejausmį daiktą – tai ydingas ir negailestingas požiūris.

T. Venclova ne vienintelis. Panašiai mąstančių žmonių rasime beveik visose Lietuvos politinėse partijose, ypač „Laisvės partijoje“.

Atkreipkite dėmesį į tokių pažiūrų ryšį su Lietuvos valstybingumu. „Laisvės partijos“ lyderei A. Armonaitei nereikia nepriklausomos savarankiškos Lietuvos valstybės. Ji buvo entuziastė referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. T. Venclova tam irgi pritaria. Jis sako, kad Amerikoje galima turėti dvigubą pilietybę, ir niekas dėl to bylos niekam nekels. Bet nutyli, kad įgyjant Amerikos pilietybę, privaloma priimti priesaką šiai valstybei. O jos turinys yra toks: „Prisiekdama(s) šiuo pareiškiu, kad aš absoliučiai ir visiškai atsisakau ir išsižadu bet kokios ištikimybės ir įsipareigojimų visiems kitų kraštų valdovams, monarchams ir suverenioms valstybėms, kurių pavaldiniu ar piliečiu iki šiol buvau“. JAV Konstitucija netoleruoja ištikimybės kitoms valstybėms. Prisiekdamas šiai valstybei, T. Venclova, turėjo išsižadėti priesaikos Lietuvai ginti ją nuo priešų ir pan. Šios sąlygos keliamos visiems turintiems JAV pilietybę. Tokiu būdu siekiantys įgyti arba išsaugoti dvigubą pilietybę, išvengia prievolės ginti savo Tėvynę, mokesčiais išlaikyti Lietuvos valstybės institucijas – teismus, policiją ir pan. Tokią neįpareigojančią pilietybę siūloma suteikti visiems, kas tik to pageidauja. Tai naudinga negyvenantiems Lietuvoje, tarp jų ir T.Venclovai. Juk patogu naudotis tokia Lietuvos pilietybės privilegija nesaistant savęs pareigomis Tėvynei.

Nieko nuostabaus. Juk T. Venclova ir neslepia, kad yra didelis politinio korektiškumo šalininkas. Per JAV prezidento rinkimus jis balsavo už Obamą, kad Amerika turėtų juodaodį prezidentą, o vėliau balsavo už Hillary Clinton, nes jo nuomone, kaip juodaodis, taip ir moteris turi tapti JAV prezidente. Jis nemėgsta dabartinio prezidento, nes mano, kad D. Trumpas žalingas Amerikai.

Atkreipkime dėmesį, tik D. Trumpas ryžtingai pasipriešino Rusijos dominavimui Vakarų Europoje, tik jis atvirai prakalbo apie Rusijos dujotiekio „Nord Stream“ žalą Europos valstybėms, ypač Lenkijai, Ukrainai ir Lietuvai. Skirtingai negu Obama, D. Trumpo administracija pritaikė sankcijas kompanijoms už šio dujotiekio tiesimą. Galiausiai D. Trumpo administracija mūsų saugumui užtikrinti Lietuvoje papildomai dislokavo JAV karius. Bet T. Venclovai jis nepatinka. O kuo jis blogas Lietuvai?

Paaiškėja, kad po D. Trumpo laimėjimo Jeilio universiteto sienos buvo apklijuotos plakatais „Jeilio universiteto revoliucinis komitetas šaukia kovoti prieš Trumpą“. T. Venclova sako, kad tokie komitetai tikrai buvo įsteigti. Betgi jis pats bemaž 30 metų dirbo Jeilio universitete. Pasirodo, šis jo reprezentuojamas universitetas yra vienas reakcingiausių marksistinės pakraipos universitetų Jungtinėse Amerikos valstijose, jame steigiami revoliuciniai komitetai ir keliamas chaosas valstybėje. T. Venclova panašų kelią siūlo mums. Bet komunizmo pergales jau išgyvenome. Ar mums vėl reikia grįžti į praeitį?

Tačiau visuomenės nepasitenkinamą sukėlė ne jo pažiūros, o pasakyti žodžiai, kad Nepriklausomybė nėra pati aukščiausia vertybė, dėl kurios verta lieti kraują.

Šis jo pareiškimas gerokai visus šokiravo ir kartu išblaivė. T. Venclova šiuo pareiškimu mėgina paneigti lietuvių laisvės kovų ir ginkluoto partizaninio pasipriešinimo prasmę.

Atkreipkite dėmesį, T. Venclova sako, kad bet koks partizanų sąjūdis bet kokioje valstybėje, bet kokiomis aplinkybėmis, visada yra žiaurus reiškinys, nes partizanaujant pažeidžiami žmogiškumo dėsniai dažniau negu fronte. Pagarbą pokario partizanams ir pačiam partizaniniam judėjimui jis vadina partizanų kultu. Suprask, daugeliui mums pagarba partizanams tapo religija. Jis mini pokalbį su rašytoju Kaziu Saja, siekdamas parodyti judviejų pasaulėžiūrų skirtumą. K. Saja sako, priešą galėtų užmušti, jei Tėvynę reikėtų ginti, o T. Venclova sako, kad jam žudymas apskritai nepriimtinas. Iš tikrųjų tai sakydamas, T.Venclova pirmiausia siekia sukelti abejones dėl pačios pasipriešinimo formos, t. y. dėl paties pokario partizanų pasipriešinimo būtinumo.

Jis kalba kiek kitaip: „Lietuvoje daugelio pozicija tokia – jeigu žmogus pasisakė už Nepriklausomybę, juolab, jei dėl jos žuvo, tai jam galima atleisti viską. Jis gali nužudyti nėščią moterį ar šaudyti beginklius. Gali skelbti antisemitinę programą, bet svarbiausia, kad jis buvo už Nepriklausomybę. Ne! Nepriklausomybė nėra pats aukščiausias dalykas pasaulyje. Jei Nepriklausomybės reikalas sueina į konfliktą su žmoniškumo reikalu, aš pasisakyčiau už žmoniškumo reikalą“.

Prasmė ta pati. Nesiverčia liežuvis vadinti žmoniškumu okupanto pirmaisiais okupacijos metais surengtus masinius gyventojų trėmimus ir žudynes. Bet pasipriešinimas joms, pagal T. Venclovą, neturėjo „sueiti į konfliktą su žmoniškumo reikalu“, kitaip tariant, turėjo būti žmoniškas. Bet ką tai reiškia? Gal pokario partizanai, kaudamiesi su priešais, neturėjo leisti šiems žūti? Gan keistas būtų toks pasipriešinimas. O gal pasipriešinimas turėjo būti tik taikus, o ginkluoto visai nebūti? Tuomet, pagal T. Venclovos logiką, pokario partizanų ginkluotas pasipriešinimas, apskritai, yra nesusipratimas.

Bet jis ignoruoja faktą, kad pirmaisiais sovietinės okupacijos metais be kaltės į Sibirą tremiami buvę valdžios pareigūnai mokytojai, kunigai, karininkai, tūkstančiai moterų su vaikais nesipriešino, elgėsi taikiai, netgi varomi į gyvulinius vagonus. Tokiais savo samprotavimais Venclova klaidina žmones, nuvertina pokariu žuvusių partizanų gyvybes ir menkina sovietinio teroro aukų atminimą. Vargu ar šiam požiūriui pritaria artimieji tūkstančių kankinių, daugelio kurių pavardės yra iškaltos ant buvusio KGB pastato Vilniuje. Nežinia, kaip tai vertina šalies politikai. Tik neabejoju, kad tokioms mintims labai pritaria Laisvės partijos veikėjai arba net pats Remigijus Šimašius, kuris 2011 metais būdamas Teisingumo ministras, išdavė žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ lyderį Alesių Beliackį Baltarusijos valdžiai susidorojimui.

Taigi, kodėl T. Venclova nutyli raudonarmiečių prievartavimus ir plėšikavimus pirmaisiais 1941-ųjų sovietų okupacijos metais, jų surengtas nekaltų žmonių žudynes? Nekalba, kad vien per 1940-1941 metus buvo suimti ir sunaikinti dešimtys tūkstančių politinių kalinių. Įdomu, kaip T. Venclova būtų pasielgęs, jei raudonieji būtų užmušę jo tėvą arba motiną? Ar lygiai taip pat būtų ramiai žiūrėjęs į jo akyse prievartaujamą žmoną ir dukterį, stebėjęs savo artimųjų veidus gyvulinių vagonų languose? Bepigu mėgautis laisve, už kurią kiti paguldė galvas. Lengva tuomet didžiuotis, kad esi kitoks.

Pasipiktinimą kelia, kad poeto požiūris į lietuvių laisvės kovas ir pokario partizaninį pasipriešinimą sutapo su Kremliaus propaganda apie nacių pakalikus ir banditus, kurie neva kalti dėl civilinių gyventojų žūties pokariu.

Jei, pagal T. Venclovą, laisvė ginklu neturi būti ginama, tuomet pokario partizanų pasipriešinimas savaime tampa blogiu. Sąmoningai ar ne, jis mėgina sukeisti vietomis aukas su nusikaltėliais. Išeitų, kad už masines nekaltų žmonių žudynes ir trėmimus į Sibirą atsakomybė tenka tiems, kurie priešinosi ginklu, t. y. ne Lietuvos okupantams, o jiems pasipriešinti išdrįsusiems lietuviams. Tokias mintis tiražuoja Kremlius. Neseniai V. Putinas pasauliui pareiškė, kad 1939-ųjų rudenį Latvijos, Lietuvos ir Estijos prijungimas prie SSRS buvo įvykdytas sutarties pagrindu, t. y. taikiai. Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrinėjimo centras (LGRTC) atskleidžia kraupius įrodymus apie okupantų vykdytus nusikaltimus. Neseniai Daliaus Stanciko išleistoje knygoje „Kūju per Lietuvos istoriją“ pateikiami istoriniai faktai ir dokumentai apie NKVD suformuotas smogikų grupuotes, kurios persirengusios partizanais plėšdavo ir degindavo kaimus, prievartaudavo moteris ir žudydavo nekaltus vaikus, kaltę už tai versdami tikriesiems Lietuvos partizanams. Joje pateikiama istorinė medžiaga apie žvėriškus sugautų Lietuvos partizanų kankinimus ir NKVD dokumentų klastotes, juodinant pokario pasipriešinimą.

Betgi T. Venclova neneigia Lietuvos okupacijos. 1975 m. jis parašė didelio rezonanso sulaukusį „Atvirą laišką“ komunistų partijos centro komitetui, o 1976 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. Po to išvyko į JAV, kur gavo politinį prieglobstį ir dirbo aukštosiose mokyklose – net kelis dešimtmečius dėstė Jeilio universitete.

Formaliai pripažinti okupaciją nėra joks nuopelnas, juolab, kad JAV, kurioje T. Venclova gyveno, niekada nepripažino Lietuvos inkorporavimo į SSSR. Prisiminkime, kad V. Putino liaupsinamą sutartį dėl Lietuvos inkorporavimo pasirašė grupė kolaboruojančių to meto inteligentų, tarp kurių buvo ir T. Venclovos tėvas Antanas Venclova. Lietuvos Centriniame Valstybės archyve yra to meto Liaudies seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių deklaracijų tekstai su Liaudies seimo pirmininko L. Adomausko ir sekretoriaus A. Venclovos parašais.

Pasirašydamas šią sutartį T. Venclovos tėvas Antanas Venclova nemanė, kad Lietuva okupuojama. Matyt, ir dabar jis pritartų V. Putino teiginiui, kad Lietuvos inkorporavimas vyko su išrinktos valdžių sutikimu, remiantis tarptautine bei nacionaline teise. Bet ar kada nors T. Venclova viešai apraudojo savo tėvo veiksmus? Pokalbyje su portalo žurnaliste jis nekalba apie okupantų nusikaltimus žmogiškumui, kaip ir V. Putinas nekalba apie Baltijos šalių vyriausybių ministrų ir vadovų suėmimus, tremtis arba masinį gyventojų sušaudymą.

V. Putino teigimu, Baltijos respublikos SSRS sudėtyje išsaugojo savo vyriausybes, kalbą ir buvo atstovaujamos aukštesnėse SSRS struktūrose. O kas jose atstovavo Lietuvai? Ogi be kitų, tas pats Antanas Venclova, kuris 1941-aisiais buvo išrinktas SSSR aukščiausiosios tarybos deputatu, karo metais gyveno Rusijoje, o po karo buvo LTSR rašytojų sąjungos pirmininkas, beje, 1952 m. apdovanotas Stalino premija už eilėraščių rinkinį „Rinktinė“. Ironiška, bet šiai istorinei Lietuvos ir SSSR sutarčiai bei šios sutarties signatarui A. Venclovai įamžinti yra įrengtas Venclovų muziejus Vilniuje, kurio išlaikymui valstybė (savivaldybė) kasmet skiria po 30 tūkstančių eurų?

Tęsinys kitoje dalyje

pozicija.org

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ženia       2020-09-17 16:59

laisvė, kiek jos buvo numatyta, tokią mums atėjusios iš rytų ordos davė. Vietiniai tik galėjo viršyti trėmimų į Sibirą planus,, kad labiau įsiteiktų okupantams.P.Cvirka ir A.Venclova buvo labai naudingi pasiprašymo į raudonąjį rojų propagandai. Nustebino, kad dar yra tas A.V. muziejus. Bet ko čia stebėtis? Praeitis dabar lakuojama kaip reikiant. Štai neseniai pasalaugios moterėlės pasiekė savo - iškalė greta žuvusių partizanų vardų ir NKVD agentą, kuris ėjo su specialia užduotim - kuo daugiau nužudyti žmonių partizanų vardu.

Rasa       2020-08-31 7:56

t. venclova - grėsmė Lietuvos saugumui. Tautos saugumas priklauso nuo jos vidinių nuostatų, kurias šis veikėjas jaukia iš peties. Jis tęsia lietuvių tautos naikinimo darbus. Ir kas baisiausia - jis viešai žurnalistų ir kitokių kalbintojų pristomas didžiuoju intelektulu ir tokiu tonu, lyg į Lietuvą būtų nusileidęs Dievo Vietininkas. Ir išvis reikia mesti tą supratimą: intelektualas, tai dar nereiškia, kad jis kalba tik tiesą. Intelektualas visada išlieka žmogumi, kai kurie žmonės gali ir išduoti, ir parduoti, ir niekinti. Intelektualas - nereiškia, kad jis aukščiausios prabos. To vadovėliniu pavyzdžiu tapo t. venclova. Siūlau kelti vajų dėl jo tėvo a. venclovos muziejaus uždarymo. Įdomu, kad “saulės” atvežimo atpirkimo ožiais tapo tik du rašytojai, o kitų pavardžių eilinis pilietis net negirdėjęs.

Straipsnis Ėlėrtė arba Ėlėrtė straipsnis       2020-08-27 22:42

Venclova: Putinas toli gražu nėra visagalis ir į paniką pulti nereikia

Nors persiplėšk       2020-08-26 21:55

viena vertus- tave kankina svetima gėda, nemalonu, kad teko būti šio žmogaus studente, apie kurį neaišku kas ir neaišku kodėl tais laikais skleidė žinią, jog jis - ,,modernus, vakarietiškas” dėstytojas, visai kitaip dėstantis Vakarų literatūros kursą. Tu skubi į paskaitas, avansu džiūgaudama, jog per jo paskaitas išgirsi ir išmoksi kažką tooookio. Išklausai vieną, kitą, dešimtą paskaitą ir… nieko toookio taip ir neiširsti. Kaltini save, jog tau trūksta apsiskaitymo, ar dar ko nors, jog tu nesupranti, nepajėgi įvertinti toookio talento…  Vienintelis dalykas, kuo jo pasakojimas skyrėsi, tai intonacijomis. Kažkodėl jo balsas į paskaitos pabaigą vis aukščiau kildavo, kone spigus tapdavo.
Vėliau jis staiga dingo. Dingo ir dingo - mes jau kitų dalykų paskaitas klausome, kitkas rūpi. Vėliau išgirdome, jog jis ,,pabėgo” į JAV. Puolame ,,balsų” klausyti - apie pabėgėlius paprastai pasakoja, jie tampa laidų dalyviais. O apie jį kaip ir nieko…  Žodžiu, kažkas ,,tipičnoje ne to” su tuo ,,disidentu”. 
Tai - viena vertus.
Kita vertus - mes auklėti gerbti ir užjausti senukus. Kad ir kaip jie elgtųsi - neturime teisės kritiškai vertinti jų elgesio, nes tik niekingas žmogus gali su silpnesniu taip elgtis. Turi tik vieną teisę - visada ir visur jiems padėti.
Tačiau jis - ne šiaip senukas. O jo elgesys, net jei ligos sąlygotas, tai ne šeimos slaugomo senuko elgesys. Šio žmogaus žodžiai palieka pėdsakus tų sieloje ir prote,kas neturi iš anų laikų atsineštų žinių ir patirties, jais naudojasi tie, kas nėra Lietuvos draugai ar mylintys ją jos vaikai.

> 2020-08-26 10:11       2020-08-26 21:33

„Lygiai to paties lygio ir vertes Radzvilo sapaliojimai…”
Tai ar vis dar pasiryžęs balsuoti už V. Radžvilą, Dzeikai, t. y. juliau Milaiti?!

Jau tarpukariu       2020-08-26 19:50

o dar daugiau pokariu Kremlius JAV turėjo savo žurnalistų, mokslininkų, profesorių, politikų ir politologų, kurių darbą, jų skelbiamas ,,modernias” pažiūras, išvadas, rekomendacijas, studentams skaitomų paskaitų ,,pažangų” turinį dosniai apmokėdavo (beje, lituanistė Vaicekauskienė ne Jeilyje, Ohajo ar Berklyje studijavo ar stažavo?). Lygiai, kaip išlaikydavo jų komunistų vadovybę, jų renginius, streikus. TV programa ,,Vremia” mus informuodavo apie masinius ,,pasipiktinusių darbininkų”  streikus, o iš kitur sužinodavome, jog tai Kremliaus apmokėtų bedarbių streikai su reikalavimais, transparantais, naudingais Kremliui. O mes čia gaudydavome ,,bangas” su ,,pažangiomis” ,,pabėgusių disidentų” mintimis. Lygiai taip pat, kaip šiandien jas gaudo ir ryte ryja šių dienų ,,pažangus” jaunimas - ,,liberalai”... :(

Vytautas        2020-08-26 19:08

Sakykite, ar jau atvažiavo iš Maskvos neženklintų sunkvežimių kolona? Gal pasiklydo? Linkevicius sake, kad dar rugppjucio 12d. Minskan isvaziavo?

> Ar tas 2020-08-26 17:23        2020-08-26 19:05

Žydžių vaikų tautybė pagal motiną nustatoma. Nesvarbu, kokios tautybės tėvas, nesvarbu, kas pase bus parašyta.

...       2020-08-26 18:41

D ė m e s i o ! ! !

Per LRT 2020-08-13 laidoje “Laba diena, Lietuva” maždaug 14:45 Vykintas Pugačiauskas pasakė: “ES nenori kad Britanija išplaukusi į laisvus vandenis pradėtų vyriausybė netrukdomai remti verslą, kuris konkuruotų su ES verslu kuriam taikomi LABAI GRIEŽTI APRIBOJIMAI”.
———
Ar į tokią ES mes stojom ?!!
Kam naudingas verslo apribojimas ?!!
Kas jie tokie, ir ko siekia ...?!
Akivaizdus ES griovimas pačiu ES vadovų rankomis ?!!
Kodėl apie tai tyli ES parlamentarai, LT Seimo nariai, politikai politikos apžvalgininkai, žiniasklaida ?!!
Dėl Baltarusijos ... Lietuvoje ir ES ryškus sujudimas, o dėl SAVINAIKOS ES - štilis, ir jau daug metų. Kas gali paneigti, kad PSEUDOpabėgėlių politika su migrantų kvotom taip pat nėra to baisaus vykdomo projekto dali ?!!
———
Tiesos.lt reikalingas platus ir gilus analitinis straipsnis, o dar geriau straipsnių ciklas !!!

Ar tas       2020-08-26 17:23

tipas tikrai ne lietuvis? Pirmąkart girdžiu. Man mokytoja sakė, kad lietuvis. Prašom patikslinti.

StasysG       2020-08-26 17:21

LTSR signataro Antano Venclovos sūnui Tomui nepritariu.

Sigitas       2020-08-26 17:10

Klausimas paprastas kaip trys kapeikos…kada, kokiu pagindu buvo įsteigtas vieno žymiausių Lietuvos kolaborantų Antano Venslovos muziejus…Kitas klausimas kokiu pagrindu ir kas finansuoja šio “muziejaus’ išlaikymą iki šių dienų? Gal jau laikas šį kromelį tiesiog be pompastikos uždaryti ir tiek?
P.S. Apie draugą Tomą Venslovą ir jo ne mažiau garsų kolaborantą dėdę Petrą Cvirką išvis nėra ką pasakyti.

Savo       2020-08-26 15:43

pamastymais ir ismastymais apie nepriklausomybe, sazine, pokario rezistancija jis visiskai save demaskavo ir diskreditavo.Kam jis dirba?Jo nuomones apie Lietuvai svarbius ir sventus dalykus labai jau panasios i is rytu sklindancia propoganda ir drabstymasi.

t.venclova       2020-08-26 15:43

nėra lietuvis, jis yra lietuvių kilmės žydas, apsimetantis pažangiu lietuviu, visos jo žmonos yra žydės, ir labai nustebčiau jei vaikai nors kiek kalbėtų lietuviškai

Al.       2020-08-26 15:10

Venclovas prisidengdamas aksioma, kad dorovė yra aukščiau laisvės, nepaliaujamai tęsia kaltinimus lietuvių tautai už tai, kad drįso priešintis bolševikų puolimui. Puolamas žmogus ar tauta turi teisę priešintis. Tai vadinasi būtinoji gintis. O sodomitų palaikymas ir kitos jo pasaulėžiūros ypatybės - tai tiesiog prisitaikymas prie dabartinių kominterno reikalavimų. Bolševikai, apsimetantys silpnųjų gynėjais - kas gali būti šlykščiau ?

Tvankstas       2020-08-26 14:57

Tomas Venclova iš SSSR išvyko į Izraelį kaip žmonos žydės vyras, po to pervažiavo į JAV ir ten tapo gryniausiu ‘disidentu’.

Nuomonė       2020-08-26 14:48

Buvo toks sūnelis garsaus tėvelio. Nebuvo jis gabus ir savikritiškas, bet norėjosi gyventi gerai. Partija gerbdama tėvą pasiūlė sūneliui išsiridenti, kur džinsai ir kramtoma guma. Ne kiekvienam likimas toks palankus. Taip sūnelis tavo disidentu. Mes tokių turime ne vieną. Bet sūnelis taip ir liko tėvo sūnelis. Todėl nėra ko stebėtis. Ir be išvedžiojimų viskas aišku.

rinkėja iš Kauno       2020-08-26 13:49

niekada nejaučiau pagarbos T.Venclovai. Šiaudinis “disidentas”, nomenklatūros gūžtoje išperėtas, garbėtroška, veidmainis, arogantiškas pamokslautojas. Kokią jis teisę turi kalbėti apie nepriklausomybės vertę, būdamas Lietuvos nepriklausomybės išfaviko sūnus ir kosmoplitinis valkata, tarnaujantis atgimusiam marksizmui? O dėl meilės Vanagaitei ir Kukliaskai, tai, manyčiau, žydiškas T.Venclovos kraujas motinos linja šaukia. Juk ir jo žmonų haremas tik žydiškas ir rusiškas.

to Deja       2020-08-26 13:47

O apie Gibraltaro ar Škotijos su Airija anšliusus nė bė, nė mė, kodėl?

Kis       2020-08-26 13:22

Ko0kiu tikslu T.Venclova sugrizo atgal,juk jamn cia viskas svetima,sprendziant is jo pasisakymu.Siulau maziau dalyvfauti ten kur niekas nekviecia.

Tam "Deja"       2020-08-26 13:09

Pavydite, kad taip aiškiai ir suprantamai gerb. Radžvilas išnagrinėjo Venclovos pliurpalogiją? Pabandykite tamsta pateikti savo. Įtariu, kad tai bus, Jūsų žodžiais tarint, “tik tipiška demagogija”?

Deja       2020-08-26 11:52

tai tik tipiška demagogija, kurią autorius stumia jau daug metų. Kai nieko nesugebi belieka piktai pliurpti. Ir Tomo Venclovos užsipuolimas šiuokart tik radžviliško piaro dalis. Ne daugiau. Jei autorius pajėgtų, manau, jis pabandytų visapusiškai kritiškai persijoti paskutinę Vanagaitės-Dichmano knygą ir konceptualiai įvertinti moralės ir politikos(nepriklausomybės) santykį. Deja, nepajėgia. Todėl, nežiūrint, kad straipsnyje yra sveikų ir sveikintinų minčių, bendrai paėmus pasirinkta kryptis aklai pulti Venclovą, kad jis moralę kelia aukščiau politikos/nepriklausomybės yra trumparegiška ir netgi ekstremistiška. Nes ja nuosekliai sekant galėtume pateisinti ir Klaipėdos anšliusą 1939 03 22/23 ir eilę kitų politinių kiaulysčių pasaulyje. Manau, kad tokia pozicija ir bendrai politiškai žalinga NS, nes Seimo rinkimuose atstums daugelį balsų, ko rezultate NS liks su pusantro ar dviem procentais. Štai ir visas radžviliškos išminties rezultatas.

Dzeikas       2020-08-26 10:20

Jurui:
Pamirsai pamineti kariamus negrus.
Daliui:
Dievas laimina didvyrius paaukojusius gyvybe beginant Dievo zodi ir tiesa.Tai buna ir tevynes gynimo formoje. Bet tik TUO ATVEJU, kai turiniu atatinka pirmaji teigini. Jeigu tevynes gynyba neatatinka sio turinio - Dievas tokiu nelaimina.

Dzeikas       2020-08-26 10:11

Kas daro zmogu mudozvonu(skambintoju kiausais, liet.)? Manipuliavimas argumentacija. Taip pat argumentai at hominem kuriais mudozvonas Radzvilas nesibodi.
Argumentacija at hominem:
- Venclova gal but ir homoseksualistu trubaduras(taip, slykstu, bet tai KITA tema), ir feministas ir rasistas atvirksciai (laiduoja uz Obama nes sis negras, ir ignoruoja jo dalykines savybes ir tinkamuma prezidentauti), bet komentuojame jo posaki “nepriklausomybė nebuvo ir negali būti aukščiausia vertybe”.
Radzvilioko gi issisakymai (jaunysteje pazinojau sita kadra dabar uzsimakslinusi akademiko kauke) suponuoja gi - na jus paziurekite i sita ped-u myletoja, bobu palaizuna ir negru berna, ka toks gali protingo pasakyti. Neklausykite jo , nes patys tokiais tapsite.
Toliau:
- Citata: “Tačiau visuomenės nepasitenkinamą sukėlė ne jo pažiūros, o pasakyti žodžiai, kad Nepriklausomybė nėra pati aukščiausia vertybė, dėl kurios verta lieti kraują.”
Turbut prapiesorius landzbergiskai kikena i kumsteli, mat gudriai fraze susukau ipirsau Venclovai ideja kurios jis NESAKE. Nepriklausomybe nera auksciausia vertybe - taip tikrai. Ir as taip skaitau. O va toliau prapiesorius-nevykelis jau bruka savo smegenu ismatas ant Venclovos esan nera “..., del kurios verta lieti krauja”. T. Venclova SITO nesake. Jis pasake tik tiek, kad “Nepriklausomybe nera pati auksciausia vertybe”. Apie NEliejima kraujo del jos pasake patriotu -idiotu trubaduras Radzvila. Ir tan beje patvirtina istorija. “Tautos tevas” muokrusa ir isdavikas Smetona iki apsivemimo plysojes apie tautiskuma , meile tevynei tesugebejo pasigriebes kiek pajege izdo pinigu(dukru ismokslinimui Amerikoje) nest kudasiu “atostogu”.
Lygiai to paties lygio ir vertes Radzvilo sapaliojimai   ir pritaraimai ubaujancio tautisko zbrodo.

Dalius       2020-08-26 8:48

Tomas Venclova nėra kvailas - Tomas Venclova yra blogas žmogus. Jis mato blogio iškreiptą pasaulį ir stengiasi jį iškreipti kitiems. Tomas Venclova pripažįsta savo kairuoliškas pažiūras. Bet kraštutinis kairuoliškumas tapatinamas su viena didžiausių žmonijos blogybių ir nelaimių - bolševizmu. Akivaizdu, kad šitas filosofas gimė ir augo blogio iškreiptoje aplinkoje. Jam nesuprantama, kad didžiausia ir amžina garbė -praliejusiems savo kraują už Tėvynės ir Tautos laisvę. Tokius didvyrius laimina Dievas.

Juras       2020-08-26 6:36

JAV beveik isnaikinti vietiniai INDENAI
gali geriau suprasti lietuviu tauta ,
nei
Antraeilio mastymo intelektualai…
Sorry Tom , that’s the Truth…


Rekomenduojame

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Liutauras Stoškus. Keletas štrichų iš asmeninės rinkiminės patirties su pasiūlymais rinkimų sistemos tobulinimui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.