Vytautas Radžvilas. Romualdo Ozolo formulė: ne Lietuva pasaulyje, bet pasaulis Lietuvoje (papildyta video)

Tiesos.lt siūlo   2015 m. balandžio 11 d. 17:37

9     

    

Vytautas Radžvilas. Romualdo Ozolo formulė: ne Lietuva pasaulyje, bet pasaulis Lietuvoje (papildyta video)

Vytauto Radžvilo kalba, pasakyta per Romualdo Ozolo laidotuves Antakalnio kapinėse balandžio 9 dieną.

Stovint prie Romualdo Ozolo kapo, galima ilgai vardinti jo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau Romualdas Ozolas buvo žmogus, kuris mokėjo ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Todėl norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, derėtų kalbėti apie ką kita – apie žmogaus rangą.

Žmogaus rangas nėra jo gyvenime sukauptas turtas, nėra jo užimta arba turėta visuomeninė padėtis, tai nėra ir vienokios ar kitokios politinės pareigos. Žmogaus rangas yra jo paties gyvenime pasiekta dvasios aukštuma. Kiekvieno žmogaus, sąžiningai atlikusio savo darbus, gyvenimas yra vertingas ir svarbus. Tačiau kiekvienoje tautoje atsiranda saujelė, o kartais per šimtmečius vos keletas žmonių, kurie iš tiesų yra ypatingi. Jie yra ypatingi todėl, kad jiems yra dovanota stebuklinga galia steigti pasaulius. Pasaulis iš tiesų yra steigiamas, nes pirmiausia, kad galėtų atsirasti, jis turi gimti žmogaus dvasioje. Ypatingas R. Ozolo rangas todėl ir yra toks, kad visą savo gyvenimą jis steigė savo brangiausią kūdikį – Lietuvą.

Todėl šis ne tik politikas, bet ir vizionierius pirmiausiai buvo mokytojas. Dar labai seniai jis buvo vienas iš nedaugelio, pradėjusių neapsakomai sunkų darbą, kurį kažkam reikėjo nuveikti po to, kai Lietuva buvo sunaikinta. Kiekvienas užgrobikas ir naikintojas siekia svarbiausio dalyko – priversti mąstyti Lietuvą ir apie ją kalbėti taip, kaip reikia jam. Romualdas Ozolas buvo būtent tas žmogus, kuris pats sunkiai mokėsi, nes mokytis nebuvo iš ko – juk mūsų kultūros tradicija buvo nutraukta – ir galiausiai kitus mokė mąstyti ir įvardinti Lietuvą. Štai kodėl daug kas stebisi, kad jo kalba kartais yra tokia sunki ir nelengvai suprantama. Kitaip ir negalėjo būti, nes norint, kad toji kalba taptų lengva, reikia terpės, kurioje gali kalbėti. Tuo tarpu Romualdas Ozolas buvo iš tų, kurie šitą Lietuvos mintį ir žodį kūrė beveik absoliučioje vienatvėje. Bet užtat kiekvienas jo žodis yra neapsakomai svarus, ir kai atėjo atgimimo valanda, jis buvo vienas iš tų, kuriems nereikėjo mokytis atgimstančios Lietuvos kalbos. Daugelis tiesiog jos mokėsi ir kartojo žodžius, kuriuos jis ištarė vienas iš pirmųjų – tai buvo Laisvės žodžiai. Ir daugelis tuos žodžius, deja, išmoko tik paviršutiniškai ir kartojo tik mechaniškai.

Galiausiai Romualdas Ozolas iš tiesų buvo didis vadas ir strategas. Kiekvienas, kas buvo šalia jo, žino, kiek buvo dramatiškų ir sunkių akimirkų, kai reikėdavo apsispręsti dėl dalykų, kurie galėjo lemti daugybės žmonių likimus, galbūt ir gyvenimus. Ir jo aštrus kaip skustuvas protas dažniausiai rasdavo išeitį. Jis rasdavo vienintelį tikslų žodį, leidžiantį visiškai aiškiai įvardinti tai, kas yra ir ką reikia daryti. Todėl galiausiai mes atėjome į savo svajonių tašką – nepriklausomą Lietuvą.

Tačiau ir čia Romualdas buvo savitas. Kitaip nei daugybė žmonių, jis labai gerai suprato, kam reikalinga valstybė. Romualdui Ozolui visada buvo aišku, kad valstybė pirmiausia yra skydas, kuris privalo saugoti nuo visų vidaus ir išorės negandų tautą, kuri įsigyvenusi savo žemėje ir nori skleistis toje žemėje per amžius. Romualdas Ozolas tobulai suprato, kad jeigu šita valstybė atsiskiria nuo tautos, jeigu ji atsiskiria nuo žmogaus, ji tampa bedvasė ir negyva valdymo mašina. Todėl Romualdas Ozolas, didžiai vertindamas nepriklausomą Lietuvos valstybę, visada skausmingai išgyveno dėl to, kad toje valstybėje gyvenanti tauta nenumaldomai sparčiai tirpsta. Jis suprato, kad jeigu šita tauta ištirps, tai valstybė praras bet kokią prasmę.

Romualdas Ozolas buvo ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žmogus. Jis buvo vienas iš nedaugelio, žinojusių, koks turi būti tikras Lietuvos santykis su pasauliu. Jis buvo besąlygiškas šalininkas to, kad išsilaisvinusi Lietuva pasauliui turi atsiverti. Bet nuostabiai aiškiai suprato, kad atsiverti galima dvejopai. Jis žinojo, kad atsivėrimas pasauliui gali būti toks, kad galiausiai jis virsta beprasmišku, betiksliu blaškymusi tame pasaulyje, kuris gali baigtis ir išsibarstymu. Ir jis žinojo atsivėrimo pasauliui formulę – ne Lietuva pasaulyje, bet pasaulis Lietuvoje. Jis suprato, jog tik turint atramos ir atskaitos tašką – Lietuvos žemę – galima iš tikrųjų drąsiai atsiverti pasauliui, žinant, kad toji žemė neišslys tau iš po kojų. Jis pergyveno, kad šitokiam masiniam tikrajam atsivėrimui dar neatėjo laikas. Ir vis dėlto jis visada tikėjo, kad pasimetusi, besiblaškanti Lietuva sugrįš į save. Galbūt ji dar nesugrįžo, bet Romualdas Ozolas iš tiesų sugrįžo į Lietuvą.

Nežinau, jam patiktų ar ne, bet čia, tame kalnelyje, kur jį supa pušys, turbūt jis nesupyktų, jeigu išgirstų kelias trumpas eilutes.

Ir net tada, kai kalnely vėsu
Lydės bičiuliai neramių dienų
Linksmai pušų viršūnėms sušnabždėsiu
Iš Lietuvos į Lietuvą einu

Romualdas Ozolas čia atėjo iš amžinosios Lietuvos – jam ji buvo amžina – ir šiandien sugrįžta į amžinąją Lietuvą. Manau, kad kiekvienas doras Lietuvos žmogus jo gedi ir ilgėsis, nes neįmanoma nesiilgėti žmogaus, iš kurio švytėjo pati Laisvė.

Mielas bendražygi ir bičiuli, tebūnie Tau lengva Lietuvos žemė.

propatria.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Liepa       2015-04-12 17:12

Romualdo Ozolo formulė:  pasaulis Lietuvoje.//
LT valdžiažmogių formulė: pasaulio tyruose išnykusi Lietuva.//

LABIAUSIA       2015-04-11 8:27

Informuota DELFI redaktorė. Viską žino.

penkiu paklodžiu autorei.       2015-04-10 21:07

“dvasios žmonės nustumti į paribį.Gaila,kad taip susvetimėjome,-nei pasiguosi,nei pasitarsi…Bet reikia mums kažkaip vienytis.”-Paklauskite redaktores,ji Jums patars…

Kada gims       2015-04-10 14:49

tikroji Lietuva,kuri gyvens savo tauta,savo bendruomene?Pagalba,atjauta,nuoširdumu,sąžningumu…

Labai liūdna,kai       2015-04-10 14:47

emigrantai vaikai negrįžta laidoti savo tėvų.Ašaras lieja kaimynai,pažįstami…R.Ozolas tai matė.Bet valdžia susitapatino su valstybe ir nemato,kaip miršta kaimai ,miesteliai,rajonai.Kas dieną po žinią,-mirė,mirė,mirė...Tikrai gali stogas pavažiuoti.

Ozolo       2015-04-10 14:42

dvasios žmonės nustumti į paribį.Gaila,kad taip susvetimėjome,-nei pasiguosi,nei pasitarsi…Bet reikia mums kažkaip vienytis.

Ir vienas - karys       2015-04-10 14:00

“[...] norint, kad toji kalba taptų lengva, reikia TERPĖS, kurioje gali kalbėti. Tuo tarpu Romualdas Ozolas buvo iš tų, kurie šitą Lietuvos mintį ir žodį kūrė beveik absoliučioje VIENATVĖJE.” - Tiksliai įvardyta kiekvieno mąstančio bei atviro būčiai žmogaus drama ir kartu šiandieninis uždavimys tautai, jei ji nori išlikti:
privalu esmingai ir kryptingai keisti mokymo (mokyklinio ir universitetinio) procesą, kad vėl rastųsi “terpė, kurioje gali kalbėti”. Romualdas buvo visiškai tikras, kad aukštosiose mokyklose humanitariniai mokslai, bent filosofija, privalo būti dėstomi pačiu rimčiausiu būdu ir visuotinai, antraip žmonės lieka be išsilavinimo, nors išsimmokslinimą gal ir įgyja. Technokratas neturi Tėvynės.
Dabar didumos sielose tokios “terpės”, kuriose knibždėlynas parazitų, naikinančių į jas krentančio tiesa ir teisingumu grįsto gyvenimo kiekvieną sėklą.
Todėl žmonių protai ir sielos visuomet buvo ir liks pagrindinis mūšio laukas po saule. Romualdo, kaip ir kitų kilnių amžinosios Lietuvos sūnų ir dukrų, nuopelnai - tepagelbsti.

Apuokiukas       2015-04-10 12:42

Sutinku, kalba tikrai graži, bet paskutinis sakinys, kuriuo miręs žmogus grūdamas po žemėmis ( vietoj to, kad jam, palikusiam savo fizinį kūną, būtų padedama eiti į dvasinį pasaulį ) - visai netikęs.

Labai graži       2015-04-10 12:24

kalba. Dėkui.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Lapkričio 22-ąją vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

Algimantas Rusteika. Atimti ir padalinti – jie nieko daugiau nesugeba

Vytautas Landsbergis: Venckienės ir kitose garsiose bylose uždėtas „kalpokas“, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne

Seimo kanceliarijos atliekami teisėkūros tyrimai ir apžvalgos – atviri ir visuomenei

Kanadoje išgelbėta beveik 400 vaikų, dėl kaltinimų vaikų išnaudojimu areštuoti 348 suaugusieji

Kviečiame į Albinos Žiupsnytės paveikslų parodą „Meilė niekada nesibaigia…“ (1 Kor 8 )

„Teisingumo registras“: ar Lietuvoje žmogus yra saugus? Vieno atvejo ir ne tik analizė

Algimantas Rusteika apie jų rūpinimąsi mūsų vaikais: „Ką reiks daryti, kai baigsis šiam džiaugsmui skiriami svetimi pinigai“

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja Lietuvos konstitucinėms vertybėms ir Lietuvos piliečiams

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.