Dienos aktualija, Istorija, Propagandos ir ideologijos analizė, Liustracija ir desovietizacija

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Tiesos.lt siūlo   2020 m. rugsėjo 10 d. 11:36

18     

    

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

pozicija.org

Skelbiame Vytauto Budniko pokalbio su Nacionalinio susivienijimo steigėju ir pirmininku prof. Vytautu Radžvilu antrąją dalį (pirmąją pokalbio dalį rasite ČIA).

Pokalbyje aptariami nomenklatūrinio disidento Tomo Venclovos požiūris į rezistenciją ir laisvės kovotojų atminimą, per T. Venclovos pavyzdį atskleidžiama valstybės išdavystę pateisinančio mąstymo struktūra.

Iš tikrųjų, T. Venclovos pokalbio temą portale 15min.lt lėmė Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkės F. Kukliansky reikalavimas atšaukti Seimo sprendimą 2021-uosius paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais ir po jo sekusi griežta visuomenės reakcija. Panašu, kad poetas stojo LŽB pirmininkės pusėn.

Tai akivaizdu. Tačiau savo nuostatos nežudyti kažkodėl jis netaiko žydų pasipriešinimui nacių valdymo metu. O jame taip pat būta įvairių epizodų, nes „kare – kaip kare“.

Bet žydų pasipriešinimas yra išskirtinis. Jų atžvilgiu nebuvo jokių žmogiškumo standartų. Tai buvo tikrąja prasme genocidas. Jie buvo naikinami tik dėl to, kad yra žydai.

Be abejonės. Tačiau T. Venclova žino, kad 2019 m. EŽTT sprendime byloje Drėlingas prieš Lietuvą pripažino, jog sovietų okupantų vykdytas Lietuvos partizanų naikinimas yra laikomas lietuvių tautos genocidu. Pagal tarptautinę teisę genocidas – tai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. EŽTT pritarė nacionalinių teismų teiginiams, kad Lietuvos partizanai buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės, dalis, o SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais.

O gal T. Venclovai lietuvių tautos genocidas yra mažesnė blogybė už kitų tautų genocidą? Jam turbūt žinomos ir mūsų Konstitucinio Teismo (KT) 2014 m. išvados, kuriose KT nustatė, kad okupantai siekė sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą, represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausias politines ir socialines gyventojų grupes – pasipriešinimo okupacijai dalyvius ir jų rėmėjus, valstybės tarnautojus ir pareigūnus, visuomenės veikėjus, inteligentus ir akademinę bendruomenę, ūkininkus, dvasininkus, šių grupių narių šeimas.

Tikriausiai T.Venclova yra girdėjęs ir apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad partizanai sudarė didelę tautinės ir etninės grupės, saugomos pagal genocido konvenciją, dalį, jie vaidino svarbų vaidmenį saugant lietuvių tautos tautinę tapatybę, kultūrą ir tautinę sąžinę.

Teismų sprendimuose ir nutartyse rašoma, kad gyventojų naikinimas turėjo aiškų tikslą daryti įtaką lietuvių tautos demografiniams pokyčiams, jos išlikimui. Okupantai naikino partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, kadangi jie buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip saugomos nacionalinės, etninės grupės, dalis, o ši dalis turėjo esminę įtaką lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę. Todėl partizanų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę (Genocido konvencijos II straipsnį), tiek pagal Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį vertintinas kaip genocidas.

Tuomet apie ką kalba Venclova? Koks yra ryšys tarp jo skelbiamo žmoniškumo, Nepriklausomybės ir lietuvių tautos genocido?

Viliamės, jis nesieks kvestionuoti aukščiausiųjų teismų išvadų. Apmaudu, bet jam, kaip ir romano „Mūsiškiai“ („Našy“) autorei R. Vanagaitei, tai, ką minėjau yra dėmesio neverti faktai.

Gal nereikėtų vertinti taip kategoriškai. T. Venclova turėjo galvoje tik tuos laisvės kovotojus, kurie įtariami prisidėję prie žydų naikinimo.

Nereikia šio klausimo supaprastinti. T. Venclova nenori pripažinti istorinės tiesos apie Lietuvos pokario rezistenciją, ir netgi pritaria Vilniaus mero R. Šimašiaus veiksmams naikinant Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją, jo vienašališkam sprendimui pašalinti nuo bibliotekos sienos Vrublevskių gatvėje Vilniuje Generolo Vėtros memorialinę lentą.

Įtarimus K. Škirpai jis kildina iš laiško, parašyto Antrojo pasaulinio karo pradžioje Antanui Smetonai, kuriame rašoma, kad „Visos lietuvių partijos turinčios išnykti, nes visos susikompromitavusios, o iš jų skeveldrų rasis nauja, jauna ir drąsi, vieno vado vedama lietuviška nacionalsocialistinė partija“. Šį laišką jis cituoja iš savo knygos „Lietuvos istorija visiems“.

Galima cituoti be galo daug ir įvairių laišku. Svarbu, kokie asmenys vertina jų turinį. Vertinti, žinoma, turi profesionalai. T. Venclova sako, kad minėtas laiškas daugeliui nėra žinomas, nes ne kiekvienas istorikas skaito profesionalų knygas. Jo nuomone, K. Škirpa siekė sukurti lietuvišką partija, kuri visuomenės sutvarkymą grindžia nacizmo dėsniais. Tai nacistinė partija, – priduria jis.

Tačiau tai jo, o ne specialistų vertinimas. Atkreipkite dėmesį. T. Venclova sako, K. Škirpa buvo nacių internuotas, bet, anot jo, nesušaudytas. Ir vien dėl to K. Škirpa yra nacis, bet ne vokiškas, o lietuviškas, todėl jis vokiečių naciams šiek tiek užkliuvo.

Štai koks jo vertinimas. Šiuo atveju pagrindinis kriterijus – sušaudė/nesušaudė. K. Škirpą jis prilygina Zigmui Aleksai-Angariečiui, kuris, būdamas stalinistas, Stalino ir buvo sušaudytas. Tačiau nutyli, kad skirtingai negu minėtas stalinistas, K. Škirpa gelbėjo žydus – išgelbėjo žydų rabiną Džosefą Ičoką Šnejersoną (Yosef Yitzchak Schneersohn) ir jo pasekėjus. Ciniška lyginti šias asmenybes.

T. Venclova panašios nuomonės ir apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą. Dėl tos pačios priežasties jis palaiko R. Šimašių, nusprendusį nuo bibliotekos sienos pašalinti Generolo Vėtros memorialinę lentą. Ši lenta Lietuvai garbės nedaro. Nors nauja lenta ir vėl grąžinta į vietą, bet, jo nuomone, problema lieka „užšaldyta“ ir neaišku, kiek tai ilgai tęsis.

Ir T. Venclova, ir Vilniaus meras, abu niekina teismo sprendimus, kuriais yra išteisinti rezistencijos dalyviai. Šie žmonės vadovaujasi savo supratimu apie teisingumą. Abu savo pastabas galėjo pateikti teismui, kuris nagrinėjo Granto A. Gochino skundą. Šis teigė, kad Antrojo pasaulinio karo metais J. Noreika neva kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste. Tačiau savo įžvalgų nei Venclova, nei Šimašius nepateikė.

Bet atkreipkite dėmesį į esminę detalę. T. Venclova sako: „Generolo-Vėtros atvejį galime galime dekonstruoti. Jis sėdėjo Štuthofe, bet nežuvo, o buvo sušaudytas sovietų. Bet ne kiekvienas sovietų nubaustas žmogus buvo nekaltas ir gali būti laikomas šventu. Naujoji lenta Generolui-Vėtrai prikalta savavališkai, pažeidžia Vilniaus savivaldybės nutarimą, kuris nėra atšauktas ir, jo nuomone, nebus. Už tai priklauso bauda, o summa summarum lentą, manau, vis dėlto teks pašalinti. Kada ir kaip – nežinau“.

Tokiu būdu T. Venclova atskleidžia, kad jis siekia dekonstruoti mūsų laisvės kovų didvyrių atminimą, kitaip tariant, išardyti istoriškai nustatytus faktus apie mūsų laisvės kovas. Tokiam tikslui, kaip visada, pirmiausia pasitelkiamas melas ir nutylėjimai. Ir šiuo atveju, kalbėdamas apie baudą už neva neteisėtą atminimo lentos pakabinimą, T. Venclova nesąžiningai nutyli, kad lenta Generolui Vėtrai toje vietoje atsirado ne kieno nors, o būtent Vilniaus miesto savivaldybės 1998 m. sprendimu. Pastaroji jos įrengimui skyrė netgi 7741 litų sumą. Tuo laiku tai buvo nemaži pinigai.

T. Venclova tik abejoja dėl Generolo Vėtros kai kurių gyvenimo epizodų. O jeigu yra bent kokių abejonių, anot jo, lentos neturi būti.

Jis abejoja dėl Generolo Vėtros, bet čia pat pripažįsta, kad nežino, kuo Generolas Vėtra nusidėjo karo pradžioje.

Kita vertus, kalbėdamas apie žmoniškumą, pamiršta buvusios prezidentės D. Grybauskaitės sprendimą 2017 metais Vasario 16-osios proga dekretu už tariamus nuopelnus Lietuvai užkabinti „riterės“ kryžių buvusiai sovietinei diversantei Faniai Brancovskajai, kurios gauja 1944 metais surengė skerdynes Kaniūkų kaime (Eišiškių aps. Jašiūnų vlsč.).

Visuomenei žinoma, kad F. Brancovskaja buvo „Keršytojo“ gaujos komunistinio jaunimo kuopelės sekretorė, o jos būsimasis vyras M. Brancovskis rengdavo baudžiamųjų antpuolių planus. Šių žudynių metu sovietiniai banditai (raudonieji partizanai) nužudė ir su visais namais sudegino 38 Kaniūkų kaimo gyventojus. Iš 50 stovėjusių pastatų liko tik 4 nesudeginti. Nepagailėta nei dvimetės Danutos Molis, nei keturmetės Marijos Tubin, nei aštuonmečio Zygmunt Bandalevič. Dalis kaimo žmonių ankstų žiemos rytą buvo gyvi sudeginti savo namuose.

Buvusi LGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė rašo, kad Maskva F. Brancovskos būsimajam vyrui M. Brancovskiui specialiai padėkojo už Kaniūkų akciją. T. Burauskaitė rašo, kad siekdama sumažinti nusikaltimų mąstą, rengiantis smogikės apdovanojimui, D. Grybauskaitė davė nurodymą išplatinti „pažymą“, neva F. Jocheles-Brancovskajos sovietinėje asmens byloje partizaninių nuopelnų sąraše aptiktas tik „sėkmingas“ Varėnos rajono Urkionių ir Krūminių kaimų lietuvių savisaugininkų nuginklavimas 1944 m. gegužės 27–28 dienomis. Galima tik spėlioti, koks likimas ištiko nuginkluotus lietuvių savisaugininkus. Tačiau sprendžiant iš susidorojimo stiliaus su Kaniūkų kaimo gyventojais, jie neabejotinai buvo nukankinti ir nužudyti.

Tuo metu dailininkai ir visuomenininkai piktinosi D. Grybauskaitės sprendimu, kaltino ją istoriniu nihilizmu ir pan. Tikino, kad apdovanoti galėjo tikrą holokausto ir sovietinio genocido auką – 78 metų kaunietę Julianą Zarchi, žydo ir vokietės dukterį, kuri, Vokietijos nacionalsocialistams atėjus į Lietuvą, vos trejų metukų būdama kartu su kitais žydais pateko į getą. Lietuviai ją išgelbėjo, slapstė, o grįžę sovietai mergaitę kartu su mama ištrėmė į Tadžikistaną kaip „hitlerininkę“, vokietę…

O kaip į tai reagavo T. Venclova? Ogi niekaip. Nors, perfrazuojant jį patį, jeigu kilo abejonių dėl šios diversantės „žygdarbių“, tai tokio apdovanojimo apskritai neturėjo būti.

Ir štai dabar turime du to paties laikotarpio žmonių elgesio ir istorinių faktų vertinimus. Pirmuoju atveju yra vertinamas Generolas Vėtra, kuris Šiauliuose gelbėjo žydus ir kalėjo nacių koncentracijos stovykloje Štuthofe, bet grįžęs į Lietuvą buvo suimtas ir sovietų sušaudytas už dalyvavimą antisovietiniame pogrindyje. Antruoju atveju – F. Brancovskaja, kuri buvo sovietinės „Keršytojo“ gaujos narė, įtariama dalyvavusi masinėse taikių Kaniūkų kaimo gyventojų žudynėse.

Pirmuoju atveju yra Lietuvos patriotas, kovojęs už Lietuvos laisvę, kurio nebėra ir kuris nuo metamų jam kaltinimu jau nebegali apsiginti. Antruoju atveju – gyva sovietinė smogikė, dalyvavusi žmonių masinėse žudynėse, kuriai D. Grybauskaitė užkabina „riterės“ kryžių.

Pirmuoju atveju sudaužoma Generolo Vėtros atminimo lenta ir Arkadijus Vinokūras bei kiti etatiniai disidentų persekiotojai ima kelti isteriją žiniasklaidoje apie neva dalyvavimu holokauste įtariamus šalies didvyrius. Antruoju – valstybei pristinga savigarbos pastatyti paminklą genocido aukoms Kaniūkų kaime atminti – tik Šalčininkų savivaldybės dėka šioje tragedijos vietoje pastatytas tik kryžius.

Atkreipkite dėmesį, T. Venclova, F. Kukliansky ir etatinis disidentų persekiotojas Arkadijus Vinokūras šių palyginimų vengia, net žodeliu nedrįsta užsiminti, kad D. Grybauskaitės elgesys apdovanojant smogikę „riterės kryžiumi“ už Lietuvos gyventojų naikinimą, yra akivaizdus viešas lietuvių tautos genocido vykdytojų reabilitavimas.

Dabar suprantate, kodėl T. Venclova sako nusivylęs prezidentu Gitanu Nausėda. Galima neabejoti, jis nebūtų nusivylęs D. Grybauskaite, kuri nepriklausomybės atgavimo pradžioje kitoje barikadų pusėje kariavo savo mažuosius karus ir tada „dirbo Lietuvai“.

Negaliu su tuo nesutikti, nes skaitant T. Venclovos interviu, neapleidžia mintis, jog mes esame verčiami atsisakyti savasties, nustoti branginti gimtąją kalbą, ginti savo šeimas ir vaikus, kviečiami pašalinti iš aikščių, skverų nacionalinio pasipriešinimo didvyrių atminimo paminklus, nukabinti jų memorialines lentas…

Visa tai turi savo pavadinimą: LŽB pirmininkės, A. Vinokuro ir T. Venclovos keliama isterija skirta tam, kad visuomenę vėl būtų galima įsprausti į viešą kalbėjimą, jog Lietuvos inkorporavimas į SSSR buvo taikus, todėl lietuvių tauta turi kuo greičiau pamiršti skaudžią praeitį, okupantų vykdytas nekaltų žmonių žudynes, masinius trėmimus ir savo laisvės kovų didvyrius, o apie juos daugiau nebekalbėtų, garbintų okupantus ir savo budelius. Mes turime tapti mankurtais.

Mane tai gerokai glumina. T. Venclovos žodžiai šiame kontekste įgyja naują prasmę. Pamenu, minint Lietuvos Helsinkio grupės 30-metį Seime ir kitą dieną Vilniaus Rotušėje, dalis iškilmėse dalyvavusių politinių kalinių ir tremtinių reiškė nepasitenkinimą, kad T. Venclova neteisėtai reprezentuoja Lietuvos išsilaisvinimo judėjimą. Dalis jų atsistojo ir išėjo iš salės, kad nesiklausytų jo kalbos.

Atverkime akis. Tuo metu, kai Lietuvos Helsinkio grupės nariai buvo tremiami į Sibiro lagerius arba nužudomi (V. Petkus, Br. Laurinavičius), būdamas šios grupės steigėju T. Venclova nekliudomai išvyksta į JAV ir dėsto Berklio, Ohajo ir Jeilio universitetuose, kur apsigina doktoratą. Negi yra manančių, kad politiniai kaliniai šių dalykų tuo metu nesuprato?

Ir štai už Nepriklausomybę po automobilio ratais nepakliuvęs ir saugioje šalyje padaręs sėkmingą karjerą T. Venclova parvykęs į Lietuva pamokomai nurodo, kam galėtų būti pakabinta memorialinė lenta, o kam ne, kieno vardu gali būti pavadintas gatvės pavadinimas, o kieno ne. Jis smerkia visus, kurie kėlė bent kokį įtarimą to meto sovietų valdžiai.

Anot Lietuvos Helsinkio grupės tyrinėtojos, vertėjos Irenos Balčiūnienės, T. Venclova „kolaboravimu“ kaltino poetą Mykolaitį-Putiną, nors pastarasis, skirtingai negu T. Venclova, mirtinai rizikavo nepasitraukdamas iš Lietuvos.

Jis kaltino ir Justiną Marcinkevičių bei kitus, I. Balčiūnienės žodžiais, T. Venclovai visada atrodė, kad „mirties pavojuje“ buvo atsidūrę kolaborantai Antanas Venclova, Michalina Meškauskienė arba Justas Paleckis!

T. Venclova be paliovos giriasi išskirtine privilegija mėgautis itin gausia tėvo biblioteka, bet nė žodeliu neužsimena, kad ši biblioteka atsirado tremtinio bute, kurį užvaldė šis komunistų padlaižys. Puikiai žinau, kad T. Venclova yra privatizavęs teisę žeminti kilniausias Lietuvos asmenybes ir jų žygdarbius, o priekaištus dėl savo tėvo laiko blogiausios rūšies demagogija, – rašo vertėja.

Gal pagaliau daugeliui taps aišku, kodėl T. Venclovai Nepriklausomybė nebuvo ir negali būti aukščiausia vertybe.

pozicija.org

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

2 Kis       2020-09-23 13:41

Ar supratai ka parasei? Tinki i kiemsargius.

geda       2020-09-23 13:30

Skaitau ir stebiuos tov. propesor… Tamsta tinka i GG specialistus.
Ir pasidave profesorius i politika, net greit ismoko pataikauti… patrijotams.
Man geda, profesoriau.

Durnelis darkart --> Jules       2020-09-15 3:26

Dovanok, nesakiau svarbiausio: kodėl atsakydamas antisemitizmo tema pratrūkai apie Winny, t.y. Churchillį ir sudegintąč Dresdeną? Kad Churchillis buvo karinis nusikaltėlis - jokia paslaptis, bet matau, kad laikai šį kilmingą aristokratą žydu.
Greit ant Tavo išmintingos galvos Didysis Brolis Xi mes atominę bombą. Prieš sudegdamas dar spėsi pasakyti, kad Xi ir apskritai visi kinai - žydai.
Ate!

Durnelis to to Durnelis       2020-09-13 16:21

Tai vėl Jules: vis tą patį per tą patį, galva nepriima naujos informacijos, ar ne?

to Durnelis       2020-09-12 18:42

Pirma papasakok, kiek Hamburge mirė(sudegė) liepsnose, o tik po to skiesk čia savo nesąmones, jau nekalbant apie Dresdną ir kitus supleškintus su visais gyventojais Vokietijos miestus. Matyt, baigei Kapsukę su pagyrimu, o vidurinę ar gimnaziją aukso medaliu, kad taip gerai įvaldęs melo meną? Mažiau apie imperatorių Konstantiną pliurpk, o pamėgink apie Čerčilį čia mums papasakoti, gerai? Dezinformacijos(melo) pagalba valdomas ir engiamas runkelynas bei kvaili studentai, neišlendantys iš po mamos sijono.

Tas pats PS       2020-09-12 17:55

Riterio ordino skirti Zarchi nėra ir nebuvo už ką. Ji tik auka, niekad niekur nekariavusi. Bet Vocelkos sūnui už jo tėvą - būtų buvę kaip tik. Deja, ne ta ideologija.

Durnelis       2020-09-12 17:37

Ne lietuvių buvo naudojamas antisemitizmas tautai vienyti, bet vokiečių. Tai neginčijama. Dabar naudojamas “Susivienijimo” + tiesos.lt.
Bet sutinku, kad esu durnelis, nes daug pripainiojau. Paskambinau Zarchi ir sužinojau, kad Veselka niekuo dėtas. Ją išgelbėjo Vocelka, pusiau čekas, pusiau vengras, dirbęs Spindulio spaustuvėje. Jo vardas Frankas. Per I pasaulinį pateko į nelaisvę ir buvo Sibire, iš kur pabėgo. Pirmą į Peterburgą, iš ten į Lietuvą. Dirbo Spindulio spaustuvėjde, vedė žydę. Naciams užėjus, ėmė gelbėti žydus, turėjo spaustuvėje įrankių dokumentams klastoti. Kai buvo paskelbta visiems žydams keltis į “saugų” getą iki rugpjūčio 15, jo nauji giminės visi norėjo keltis. Į tai sakė: “Kas po to mus iš ten ištrauks?” Žmonai su tik gimusia dukra įrengė slėptuvę, bet jo sūnus (jis ir dabar gyvas, Juozas, priklauso žydų bendruomenei) vienu metu su Juliana atsidūrė gete (atidavė į getą pati Julianos motina tikėdama vokiečiais, kad “apsaugo”). Lietuvių gelbėjimas pasireiškė išpirka: sargyba nurodė vietą, kur vaikai bus išleisti. Franko sumanymas pavyko, o toliau Julianą gelbėjo jau atvykusi sesuo su vyru eseseninku, kuris pasigerdamas vis grasindavo, kad visus išduos. Bet neišdavė. Pirmasis Julianos kontaktas su lietuviais, dėl kurio motina ir nutarė ją “gelbėti” gete, buvo LAF aktyvistai, kuriems namo šeimininkas pranešė, kad jame yra “žydė”. Atėję girti, ėmė daužyti kojomis duris reikalaudami įleisti. Apačioje irgi buvo apgyvendintas vokiečių karininkas, ryte turėjęs vykti į frontą. Išėjęs jis pareikalavo baigti chuliganizmą ir visa kompanija tuoj pat nuriedėjo laiptais žemyn.
Frankui Vocelkai ne viskas sekėsi. Slėptuvėje durelė susirgo difterija. Reikėjo skubios medicininės pagalbos, bet tai buvo neįmanoma, nes būtų atpažinta. Kartu būtų žuvusi ir žmona, ir jis pats, ir daug, kuriuos buvo išgelbėjęs. Duktė mirė kančiose. Buvo problemų palaidoti.
Tik tiek. Atsiprašau už pripainiojimą.
Žydus suvienijo antisemitizmas nuo to laiko, kai imperatorius Konstantinas paskelbė visai tautai totalinį imperijos (tuomet - viso pasaulio) karą, pavadinęs visą tautą Kristaus žudikais 325 m. laiške Nikėjos susirinkimui. Tą karą tauta kariauja ir po šiai dienai. Nebūtų kariavę, seniai būtų sunaikinti. Valstybę - taip, atgauta remiantis genocido precedentu. Bet atgauta idiotiškai: be sostinės, pusę teritorijos atiduodant niekad neegzistavusiai “palestiniečių tautai”.

Durneli,       2020-09-12 8:12

ką čia parašei su tuo savo kvailu komentaru, kad “... dar nuo nacių laikų vartotą tautai vienyti antisemitizmą, pasigavęs iš kvailos antisemitinės Noreikos knygelės šūkį “Pakelk galvą, lietuvi”, nes būtent antisemitizmas suvienijo žydus ir leido jiems atsikurti savo valstybę Palestinoje - persikelti ten gyventi, pasirašius su Vokietija Perkėlimo paktą - The Transfer Agreement arba kitaip Haavara Agreement. Dar turėtum nepamiršti ir Rublio pakto, kuris buvo to pakto tęsiniu, ne daugiau. Na, o signatarus šių paktų jau ir pats galėtum susirasti, nes esi jau persenęs vaikis.

Vytautas Radžvilas,       2020-09-12 0:33

kalbantis iš jau istorinės praeities, vartoja tik “broliškoje Rusijoje” žinomą ir ten ir atsiradusį terminą:
“Страна упивалась позавчерашними новостями, от которых голова у всех шла кругом. Для тех, кто не очень интересовался этими звоночками из прошлых веков, «вяликий пясатель» Чингиз Айтматов (помните такого персонажа?) придумал специальное слово «манкурт». Всякие «национал-возрожденцы» тогда очень любили это словечко.”
Nesusigaudydamas, kad kartoja sovietinės peraeities leksikoną, V. Radžvilas toliau rutulioja niekam nieko gero nežadantį, bet dar nuo nacių laikų vartotą tautai vienyti antisemitizmą, pasigavęs iš kvailos antisemitinės Noreikos knygelės šūkį “Pakelk galvą, lietuvi” (https://www.ekspertai.eu/jonas-noreikapakelk-galvalietuvi). Mat neva Kuklianski arba Vanagaitės knyga ir padarys lietuvius tais “mankurtais”.
Jau rašyta, kad ne Brancovskajos “gauja”, t.y. Abos Kovnerio vadovati iš geto pabėgę žydų partizanai savo noru išžudė Kaniūkų kaimą, bet įsakymas iš Zimano, gavusio pritarimą iš Maskvos šefo lietuvio Sniečkaus.
Kuriam galui tai dabar reikalinga? Tegu seniai prisimena savo: Radžvilas savo, Brancovskaja - savo. Faktas, kad paminklinė lenta Jonui Noreikai atitiko dabartinę lietuvių daugumos valią, į kurią bent vadinantieji save demokratais privalo atsižvelgti, kaip į faktą, bet ne klijuoti tam rusiškų poteksčių (nors, be abejo, Rusija suinteresuota antisemitizmu Lietuvoje, o radžvilai su sinicomis bei tiesos.lt būtent tai ir skatina).
Juo labiau, kad J. Noreikos praregėjimas, susidūrus su nacių tikrove, dokumentaliai įrodytas! Ne vien už Lietuvą, bet ir už savo klaidas jis sumokėjo gyvybe.
Julianą Zarchi iš geto ištraukė Juliaus Veselkos tėvas, rodos, čekas, estrados dainininkas, jei neklystu.

to Įdomu 2020-09-11 10:56       2020-09-11 22:01

Įdomu, o gal esi įgalus savo visiškus prasimanymus ir argumentuoti, demagoge?

grumstas       2020-09-11 18:17

Daug parašyta. bet nacionalsocialistas” tai ne “nacis”.
Ir nacionalsocializmas kaip ideologijanegirdėjau , kad uždraustas taip pat kaip intenacionalizmas. Jie kaip politinė ideologija turi teisę gyvuoti ir dalyvaiti diskusijose apie politinės santvarkos valstybėje surėdymą.
Tyčia pasitikrinau Vikipedijose sekundei žvilgterdamas. kas krenta į akis , kad nacionalizmas rodomas kaip Hitlerio partijos ideologia, o internacionalizmas pateikiamas kaip politinė idėjų doktrina.
ir savime suprantama , nes nugalėtojai neteisiami ir jie pasako , kaip kas yra ir kaip reikia suprasti.

Įdomu       2020-09-11 10:56

varganai atrodo žmogelis su savo tokiomis ,vertybėmis’. Ypač, kad artėjant rinkimams lipa ant propagandinio nacionalizmo asilo ir bando viską suvelti ir vėl kažką apkaltinti ir rinkėjus apkvailinti. Vargšo pozicija. Turint galvoje, iš kur jis atėjęs ir kur karjerą  padaręs, kyla klausimas: kiek dar VU likę tokių ,išsilavinusių” ,vertybininkų’?

Eugenijus       2020-09-11 9:40

Atsiminimai    
Lietuva, Lietuva,  Lietuva, būk laisva,  būk laisva,  būk laisva,  Landsbergis, Landsbergis, Landsbergis…

Dėl Tomo Venclovos       2020-09-10 22:01

Čia gal kieno nors užsakymas - “pasmerkti visus Lietuvos šviesuolius”? Kažkada Tomas Venclovas (su Aleksandru Štromu) JUSTINĄ.MARCINKEVIČIŲ apkaltinto tuo, kad neva KGB užsakymu parašė apysaką „Pušis, kuri juokėsi“. Pats POETAS yra pasakęs, jog tai buvo smūgis taburete per galvą...  TAI BUVO SMURTAS - PSICHOLOGINIS IR DVASINIS, tai siekis sunaikinti - dvasiškai. Esu skaičiusi, jog tai inicijavo ar paskatino V.L.
http://alkas.lt/2016/03/13/l-v-medelis-pasmerkime-visus-tegyvuoja-uteles/

Kis       2020-09-10 17:00

kiek leidzia mano gyvenimo patirtis(trupuciuka esu auksciau uz kiemsargio,nors jis kartais vertingesnis uz profesorius)tai Tomas pabeges ir taip sekmingai praleides laika JAV,net man kelia itarimus,kad genai suveike ir jisGALBUT bego su kazkieno pagalba,nes KGB rankos ilgos,o siandiena sugrizes i Lietuva lyg niekur nieko ,jis isijungia i pamokslavimus.Aciu,bet jusu pasalugu lietuviams nereikia uztenka savu idiotu.Visada noriu paklausti zmogaus su zydisku krauju,o kas is prigimties buvo Adolfas(pavarde labai paini neistariu),daktaras Mengele ir jo pasekejai,kurie sunkiai istardavo “R” raide,ka jie isdarinejo,o nuo 1947 metu Stalino padovanuotomis zememis kiek kartu Izraelis padidino plota ?Juk aplinkui arabai gyvena,palestinieciai,beje lyg niekur nieko?Ir kai kaltina kazkoki politruka Lukasenka tie patys,kurie nelabai taria r.

Galima ir tokia antraštė       2020-09-10 14:32

Pagal šiandienius rezistentų teisėjus
Pagal rezistentus šiandien teisiančiuosius
Pagal šiandien rezistentus teisiančiuosius

Trumpai drūtai: lietuviai turėjo elgtis, kaip chunveibinų laikų kinai. O kaip jie elgėsi, pasakoja to meto anekdotas:
Skambutis. Kinas eina prie durų, nuleidžia kelnes. Net neklausdamas, kas, atidaro duris ir atkiša atėjusiam pliką sėdynę.
Tikiuosi, pabaigą žinote. O pr. a. Lietuvos situacijai išaiškinti ir tiek pakanka - Lietuva, svetingai pasitik kiekvieną, kas tavęs įsigeidė - nesigindama kiekvienam atkišk pliką uodegą.

Jules       2020-09-10 13:43

Kas čia tie profesionalai ir neprofesionalai? Ar neprofesionalai – tai tie besmegeniai, kurie skaityt nemoka? Kiemsargių padėjėjai, ar kaip? Kiek teko skaityt storas profesionalų knygas gražiais viršeliais, ypač spalvotais viršeliais, tai ten tiek dezi(melo) propagandos prirašyta, kad, Dieve, Dieve, ar pacituot, pone Radžvilai? Venclova ir Co, ar ne profesionalai, ką? Mus koviduoja ar ne profesionalai, ką? Covid‘ą mums įtaisė ne profesionalai, ane? Mes nebežinome, kur slėptis nuo tų Blogio imperijos ir jos sąjungininkių profesionalų, nežinai? Pone Radžvilai, skirtingai nuo kitų mokslų, istoriją galima lengvai ir savarankiškai kiemsargiui įvaldyti, greitai ir nešališkai susipažinus su dominančiomis sritimis, pavyzdžiui, perskaityti Anglų ar Prancūzų kalbomis Niurnbergo popierkas, liudytojų parodymus ir, dešimtmečiams praėjus, paaiškėjus jų melagystėms ir nuslėptai Tiesai – tikrovei. Patikėk, Radžvilai, „j’ai tout connu. J‘ai tout vu. Mais, surtout, je hais cette époque de désinformation, je la vomis, monsieur. Il y a ces êtres que je hais. Tout est faux, tout est faussé“. Viskas melaginga, viskas iškreipta aplink, kaip ir tose profesionalų knygose, ir pats, profesoriau, tai žinai geriau už kiemsargius. O šiaip viskas čia pačio labai gerai atsakyta ir patikslinta, ačiū.

pataisykite pavadinima       2020-09-10 13:29

kazkoks nesuprantamas straipsnio pavadinimas apie teisiancius rezistentus. pataisykite pavadinima. aciu


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.