Nerasta rubrikos, Emigracija, imigracija, demografija

Vytautas Radžvilas. Negi lietuvis be pilietybės jau ne lietuvis?

Tiesos.lt siūlo   2015 m. liepos 31 d. 1:05

15     

    

Vytautas Radžvilas. Negi lietuvis be pilietybės jau ne lietuvis?

Visą praėjusią savaitę Seime vyko rimti pasitarimai, kurių metu buvo sprendžiamos pasaulio lietuvių problemos. Į posėdžius besirenkantis XV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas sprendė ne tik užsienio, bet ir vietos lietuvių problemas ir kaip reikiant pabaksnojo į valdančiųjų politikų padarytas klaidas.

Po visą savaitę trukusios sesijos pasaulio lietuviai sukūrė 12 rezoliucijų ir jos po susitikimo tapo artėjančių 3 metų veiklos pagrindu. Rezoliucijos priimtos bendru daugiau kaip iš 33 šalių atvykusių atstovų sutarimu. Tarp priimtų rezoliucijų aiškūs pasisakymai dėl solidarumo ir paramos Ukrainai, dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos dokumentuose, dėl Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje išsaugojimo, profesinės veiklos, komunikavimo.

Tačiau daugiausia dėmesio pasaulio lietuviai skyrė šiandien taip politikų pamėgtam pilietybės klausimui. Vis garsiau kalbama apie vis labiau tikėtiną scenarijų, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės galėtų įvykti 2016 metais kartu su Seimo rinkimais. Referendumo tekste būtų siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kurioje numatoma, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės įteisinimo politikams tapo itin gardžiu saldainiu po kelių visos visuomenės sektų istorijų. Štai metų pradžioje garsus buvęs lietuvių krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas neteko Lietuvos pilietybės, nes tapo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu. Nors tuomet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas suabejojo Ž.Ilgausko nuopelnais Lietuvai, krepšininkas, ir atėmus pilietybę, sakė visuomet jausiąsis tikru lietuviu.

Visai panašus scenarijus galėjo ištikti ir politiką Aivarą Abromavičių – jam dirbant Ukrainos ūkio ministru ir įgijus tos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybė vis dėlto nebuvo atimta. Lietuvoje gimęs ir augęs, tapęs Lietuvos piliečiu. Nors vėliau ir Ukrainos piliečiu.

Dar vienas pilietybės akibrokštas lietuvių buvo stebimas 2014 metų pradžioje, kai dėl galimybės čiuožti Sočio olimpinėse žaidynėse už Lietuvą su partneriu Deividu Stagniūnu išimties tvarka Lietuvos pilietybė buvo suteikta čiuožėjai amerikietei Izabelai Tobias (Isabella Tobias). Tačiau prireikė vos pusės metų, ir laimės ašaros nuo čiuožėjos skruostų nudžiūvo, kai ši pareiškė su nauju partneriu ketinanti atstovauti Izraeliui.

Kyla klausimų, kaip veikia tas išimties tvarkos įstatymas, kam jis palankus, o kam – ne? Mat akivaizdu, kad veikimo principas ne itin pasiteisina. Kad Tauta nesimaišytų ir nesipyktų, politikai nusprendė, kad reikia kaip reikiant padalyti Lietuvos pilietybių. Tegu ir užsienyje gyvenantys lietuviai, ir Lietuvoje gyvenantys kitataučiai, ir šiaip Lietuvai prijaučiantys užsienio gyventojai gali panorėję tapti lietuviais. Juk mūsų trys milijonai staigiai tirpsta, reikia iš kažkur prigriebti didesnių skaičių.

Norėdami užbėgti politikų užmojams už akių, pasaulio lietuviai praėjusią savaitę patvirtino dvi rezoliucijas, susijusias su LR pilietybe, kuriomis atskyrė, ką reiškia dviguba pilietybė ir Lietuvos pilietybės išsaugojimas emigrantams. Rezoliucijoje dėl pilietybės išsaugojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę.

* * *


Su kokiomis problemomis šiemet susirinko lietuvių užsienyje bendruomenių atstovai į posėdžius? – „Vakaro žinios“ paklausė naujai išrinktos Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės Dalios Henkės.

Daug dėmesio skyrėme ir pilietybės klausimui, kuris yra senas ir vis dar neišspręstas. Dviejose mūsų rezoliucijose kalbama apie pilietybę. Pirmiausia reikia žinoti, kad pilietybės išsaugojimas skiriasi nuo dvigubos pilietybės. Tai mūsų vaikams, kurie yra gimę po 1990 metų ne Lietuvoje. Tuo metu išvažiavusiems tėvams gal nebuvo galimybės išsaugoti pilietybę, gaunant kitos šalies. Todėl jų vaikai ir anūkai taip pat neturi teisės išsaugoti pilietybę, jei nė vienas iš tėvų neturi pilietybės. Taip dabar jau trys kartos neturi teisės išsaugoti pilietybę, jei jau turi kitos šalies pilietybę. Tai didžiulis neišspręstas klausimas.

Todėl mes kalbame apie pilietybės išsaugojimą šiais atvejais. Bet tai nėra dviguba pilietybė. Manau, būtent pilietybės išsaugojimą galima sureguliuoti be referendumo. Tai turėtų būti protingas Lietuvos teisininkų ir specialistų darbas.

Mūsų jau nebe trys milijonai, ir mes dar nenorime priimti tų, kurie nori būti lietuviais. Kiekvienas lietuvis, kuris gyvena užsienyje ir nori ką nors padaryti Lietuvai, padėti jai vienomis ar kitomis oficialiomis formomis, turi integruotis į savo šalies gyvenimą, kultūrą ir politines galimybes. Tam jis turi būti tos šalies piliečiu, kad galėtų kalbėtis su institucijomis, politikais, asociacijomis. Taip, tik būdami stiprūs, matomi ir lojalūs Lietuvai, mes galėsime padėti Lietuvai iš tikrųjų. Ne tik rinkti labdarą ar reprezentuoti, bet ir kalbėti apie rimtus politinius sprendimus, rengti diskusijas su valdžia ir politikais.

Argi čia neinama link dvigubos pilietybės?

Dvigubos pilietybės turėjimas yra visai kas kita. Aš nematau, kad partijos Lietuvoje būtų susitarusios dėl šio klausimo, ir mes nė nežinome, kaip jis būtų suformuluotas referendume. Manau, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis yra puikus, su visais saugikliais dėl dvigubos pilietybės. Štai, įsivaizduokime, atsiranda bavaras, kuriam patinka lietuviškas alus, lietuviška gamta, Tomo Mano namas, politikai, ir jam atrodo, kad tai stipri demokratiška valstybė. Jis nusprendžia, kad taip pat norėtų turėti Lietuvos pilietybę būdamas vokietis. Jam ir galiotų tas pakeistas dvigubos pilietybės įstatymas. Ką bendro su tuo turi žmonės, kurie ne šiaip sugalvojo, o iš tiesų turi lietuviškas šaknis? Deja, šiuos du skirtingus atvejus politikai dabar pakiša po viena korta ir pavadina dviguba pilietybe. Ar mums reikia pasauliui atsiverti dviguba pilietybe? Tai jau net ne filosofinis, o politinis klausimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė tikrai sako tam „ne“.

Kaip taip atsitiko, kad per septynerius metus politikams nepavyko rasti sprendimo šiuo klausimu?

Nes viskas vyksta per emocijas ir politikavimą. Štai dabar laukia rinkimai. Nesprendžiamas svarbus klausimas, o daroma politika. Iš galimybės būti lietuviu daroma politika. Visiškai neįsigilinama į sprendžiamus klausimus. Gal ir nėra įsigilinama todėl, kad klausimą sprendžiantys žmonės net neturi nieko bendro su tuo, ką sprendžia.

Lietuvoje taip kuriamos palankios galimybės užsieniečiams, o savi tautiečiai, išvykę svetur, yra paliekami likimo valiai?

Dabar būtent taip ir yra. Jei pilietybės klausimas bus sprendžiamas referendumu, tai įvyks galutinai. Kokie mes būsime užsienyje, tokią Lietuvą pasaulis ir matys. Stiprūs lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, gali padėti Lietuvai ir padaryti dėl jos labai daug. Aš suprantu, kad reikia kurti gėrį pačioje Lietuvoje, bet reikia atkreipti dėmesį ir pagerbti tuos, kurie dėl Lietuvos dirba ir būdami užsienyje. Viena iš priemonių taip pat yra neprarasti lietuvių užsienyje. Nes, įsivaizduokite, jie nori būti lietuviais. Reikia džiaugtis, kad kas nors dar nori būti lietuviu, nes didžiausia problema bus tada, kai žmonės nebenorės būti lietuviais ar turėti ką nors bendra su Lietuva. Mums užsienyje džiugu, kad Lietuva yra demokratiška ir stipri šalis. Užsienyje mums ne gėda pasakyti, kad esame iš Lietuvos, kad esame lietuviai.

 

* * *


Vytautas Radžvilas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, profesorius:
„Kalbos, kad dviguba pilietybė padės išeivijoje išlaikyti tautiškumą, deja, yra tik negraži demagogija“

Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.

Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.

Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų. Ryškiausias pavyzdys, kur gali vesti ši nelygybė, – tai šiandien pablogėjusi geopolitinė situacija ir iškilęs šauktinių kariuomenės grąžinimo klausimas. Galima tik retoriškai paklausti: nejau iš tikrųjų agresijos prieš Lietuvą atveju mes turėtume tuos dviejų rūšių piliečius? Tuos, kurie privalėtų guldyti galvą už savo šalį, nes yra Lietuvoje, ir tuos, kurie iš tolo stebėtų žūstančius tėvynainius ir aiškintų, kad jiems reikalinga Lietuvos pilietybė.

Dviguba pilietybė sukurtų labai pavojingą precedentą, kai šalis turėtų tikrus ir popierinius piliečius. Einant šiuo keliu, iškiltų visiškai realios grėsmės nacionaliam saugumui. Vieną kartą pažeidus principą, niekas netrukdys Lietuvoje gyvenantiems rusams, lenkams ir kitų tautybių žmonėms reikalauti Lietuvos pilietybės. Mes puikiai žinome, kad toli gražu ne visi to norės vedami gerų tikslų.

Be to, seniai žinoma, kad tarp pilietybės ir tautiškumo taip pat yra principinis skirtumas. Kiekvienas norintis asmuo gali jaustis lietuviu visą gyvenimą, net jeigu atsidurtų toliausiai nuo savo šalies. Tai yra emocijomis ir tam tikru prisirišimu grindžiamas santykis, kuris yra gana asmeniškas ir kartais įkvepia žmogų padaryti daugiau darbų savo Tautai ir valstybei. Šie darbai yra dovana, todėl skiriasi nuo piliečio kasdienio darbo – prisidėjimo prie savo valstybės išlaikymo. Todėl kalbos, kad dviguba pilietybė padės išeivijoje išlaikyti tautiškumą, deja, yra tik negraži demagogija. Todėl į diskusijas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti traukiamas pamatinis klausimas, apie tai, kokios turėtų būti rimtos pareigos Lietuvos valstybei tų žmonių, kurie nori išsaugoti pilietybę. Jei šis klausimas nekeliamas, visa ši diskusija yra tik sukčiavimas, o žmonės nori gyventi pagal principą – kai ir vilkas sotus, ir ožkos sveikos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

respublika.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Eglė       2015-08-2 0:01

Lietuvos sąrašas programoje pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą visiems lietuviams. Tai daug protingiau ir patriotiškiau už V.Radžvilo sovietinio tipo nacionalizmą. Kurioje pusėje Tiesos.lt?

TO to:Galvokite       2015-07-31 23:52

OT, KAI GALIMAI SU IŠTIESTA RANKA STOVĖTŲ GATVĖJE GAL KAS IR PASIKEISTŲ, BET JŪS NORIT KAD NIEKAS NESIKEISTŲ.

to:Galvokite prašau sveiku protu, o ne ...       2015-07-31 23:14

galvok su galva, o ne su tam tikra vieta- pinigai siunciami tevams pensininkams, kurie be paramos, galimai, stovetu gatveje su itiesta ranka. Zinoma, geriau, kai rinkimuose i Seima ar savivaldybes dalyvaus naujieji atejunai - imigrantai- nei gime, nei auge Lietuvoje. Jie balsuos taip, kaip reikes tiesm, kurie suteike pilietybe. Na, zinoma, juk geriau kokie issigime Agnes ar Simonko, nei Jonas ar Jurgis, gimes, uzauges, mokslus isejes gimtineje. Darbop netekes (gamykla prichvatizavo ir sunaikino), atstovejes darbo birzoje, ryzosi kelionen i uzsieni. Vargo didziausiai, prasigyveno, vaikai mokslu siekia ir t.t. Ka suprasite, mano broliai ir seses, kai pavydo bamba uzliejusi akis.  Jokio pazymejimo ar lenko kortos kopijos. Sovietu palikuonys- apsisvieskite!

Mintis       2015-07-31 23:04

Manau, labai gera idėja lietuvio korta. Dvigubai pilietybei griežtai nepritariu, nes tai iš tikrųjų sugriautų Lietuvos valstybę. Jos nori tik tie, kurie parduoda Lietuvą už savo didelę užsienietišką pensiją, ir antra pilietybė yra egoistinis tik turtinis motyvas be jokios meilės Lietuvai.

Tau 21:49       2015-07-31 22:53

Norit rinkti mums valdžią ? Jūs renkate savo, mes savo…nenorėkit ant dviejų kėdžių sėdėti…Mes nerenkam gi Amerikos senato ar jūsų prezidento.

Tau 19 37       2015-07-31 22:49

Ne pazymejimu reikia , o dvigubos pilietybes ir internetinio balsavimo kituose rinkimuose reikia

Nėra problemos.       2015-07-31 20:37

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 12 straipsnyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmenims jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami jų lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai – lietuvių kilmę patvirtinantys pažymėjimai. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Taip pat Pilietybės įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai – teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys pažymėjimai.

> Radžvilas yra Rusijos tituška 2015-07-3       2015-07-31 20:20

Kas draudžia palaikyti ryšius su Lietuva ?Kas mažina lietuvių skaičių ? O be pilietybės jau nebe lietuviu tampi ? Jei kas ir mažina, tai patys ATSISAKYDAMI LIETUVOS PILIETYBĖS smile
Negražu pulti ir klijuoti etiketes profesoriui, na, nebent dirbat pašte etikečių klijuotoju smileVien už tokius išsireiškimus, esate neverti tos pilietybės.

Radžvilas yra Rusijos tituška       2015-07-31 19:56
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Nereikia joti ant dviejų žirgų vienu metu       2015-07-31 19:18

Argi pilietybė atimama ? Jos atsisakoma, norint gauti kitos šalies pilietybę ? Kas draudžia pvz. Konaičiui Jonui- lietuviui, turinčiam JAV pilietybę,  grįžti ir gyventi Lietuvoje ?
Ko aimanuojat ? Atsisakot ir vėl norit gauti? AI, AI, KAIP NEGRAŽU IR LIETUVIŠKA smile

Galvokite prašau sveiku protu, o ne ...       2015-07-31 17:59

Labai blogai, jei siunčiate pinigus artimiesiems, likusiems Lietuvoje.
Jūs iškreipiate tikrąjį vaizdą ! Nesiųstumėte tų pinigų, jau gal seniai ir atlyginimai būtų pakelti ir pensijos. Ta meškos paslauga ne žmonėms naudinga, o oligarchams ir valdantiesiems. Ne jau sunku tai suprasti ?Atsiunčiami pinigai išleidžiami mokesčiams ir maistui. Maisto kainos kyla dėka jūsų, nes didėja vartojimas! Jei vartojimas mažėtų ar sustotų,  kainos mažėtų ...analogija ir su mokesčiais… brangieji su galva galvokit ir nesididžiuokit savo siunčiamais pinigais. Tie pinigai ne gerina, o blogina esamą mūsų, likusių Lietuvoje situaciją, iškreipia viską. Valdantieji rankomis, kojomis ploja, nesuka galvos kaip pagerinti gyvenimą, nes jūs už juos atidirbate, taip sakant kąsnį į burną įkišate, kad mes tylėtume ir nieko nereikalautume.

galvojau, kad profesorius       2015-07-31 16:54

didesnis Lietuvos patriotas, nei eilinis demagogas, tupintis savo inkilelyje ir bijantis pazvelgti i pasauli placiau. Tai tokiu pasamprotavimu atimkite visiems, kurie issaugojo LR pilietybe pagal Pilietybes istatyma (isvykusieji, pabege, istremti iki Kovo 11 d. 1990 m.) = sulyginsite visus lietuviu kilmes asmenis, negyvenancius Lietuvoje (tai leidzia Konstitucijos 32 str.). Galimai, p.Radzvilai, kaip ir socdemams, maloniau, kad Lietuvoje butu kuo maziau tautieciu - juk jau 62 tukst. svetimtauciu ivaziavo i LR ir dalis ju igijo LR pilietybe. Ne lietuviai! Taip, islaikyta pilietybe skatina daugeli jaunu zmoniu nenutauteti. Dalis ju visada pabrezia - as - lietuvis. dalis, igijes kvalifikacija JAV, neretai galvoja ir sugrizta i Lietuva, cia stengdamasis panaudoti igyta kvalifikacija. kas kita, kad Lietuvoje daug biurokratiniu uztvaru. Cia ne apie tai. Reikia buti tokiu buku, kad skelbti - ir be pilietybes kas esi - daugiau ar maziau lietuvis. Siandien pasikeitusi geopolitine padetis, ypac Lietuvai aktualu, kad kuo daugiau lietuviu griztu namo. Bet, pvz., issaugota LR pilietybe ir igyta kitos salies, suteikia tam tikras saugumo garantijas, kuriu, deja, Lietuvoje dar ilgai nebus. O kitos salies pilietybe suteikia galimybe apginti zmogu ir neleisti lietuvos neteisesaugai manipuliuoti teismais ir t.t. pagal teisejo, prokuroro nuotaika ir t.t. Galima prirasyti ilgiausius puslapius apie dvigubos pilietybes nauda paciai Lietuvai, bet ir vel - atsiras 20 inteligentisku demagogu ir pliurps ta pati per ta pati - jiems lietuvis ir jo problemos nerupi, nes jiems svarbu prirasyti kalnus, kad tik butu matomi ir girdimi - ir as cia zodi tariau! Gilinkites i lietuvius, Lietuva ir tautos islikima. Neretai tam padetu kai kuriu biurokratu ismetimas is darbo - patapes bedarbiu ieskos darbo svetur ir tada ...susivoks- ajajai ka as cia siuliau… Kas geriau stoveti eileje bedarbiu darbo birzoje ar, kad ir is sunkaus darbo uzsieniuose susiunciami 4-7 mlrd. litu artimiesiem i Lietuva, ju islaikymui?! Galvokite sveiku protu, o ne pseudopatriotizmu!

mmm       2015-07-31 13:49

tautybė - ne pilietybė.

V. Radzvilui       2015-07-31 11:21

Ar mastantieji galit nestoveti isireme ragais I tuneli ir nesaugoti, kad ateis Dviguba pilietybe.  Jums nieko nereikia isradineti , pirma jus negalit dalinti tautos, o turit jungti. Antra remkites kitu turtingu , laisvu , saliu Dvigubos pilietybes pavyzdziu , o Dviguba pilietybe vis vien bus ,tikdabar prarandamas laikas

Stasys       2015-07-31 11:07

O visi, turintys Lietuvos pilietybę, - lietuviai ?

yra lietuviai ir litovcai       2015-07-31 7:03

litovcai : komunistai, kgbistai, teisėjai, prokurorai, polikarpovna, valdžia bei politikai.
lietuviai sparčiai nyksta - emigracijoje, o likę Lietuvoje sudirbami finansiškai ir morališkai.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Radžvilas yra Rusijos tituška       2015-07-31 19:56

dirbantis juodą darbą prieš Lietuvą, skaldantis lietuvių tautą, besistengiantis sumažinti Lietuvos piliečių skaičių pasaulyje, atimti užsienio lietuviams motyvaciją palaikyti ryšius wu Lietuva ir ją visapusiškai remti. Šlykštus tipas.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Parodykime tikrų atsivertimo vaisių!

Vytautas Sinica. Sukanka metai, kai Seimas gėdingai ir neteisėtai pritarė Jungtinių Tautų migracijos paktui

Ramūnas Aušrotas. Europos Parlamentas pasmerkė Lenkijos ketinimus kriminalizuoti lytinį mažamečių švietimą

Svarbi žinia: teismas įpareigojo Vyriausybės atstovą S. Buškevičiaus skundą dėl Kazio Škirpos gatvės pervardijimo nagrinėti iš naujo

Rasa Čepaitienė. Atviras laiškas Trakų rajono merei Editai Rudelienei

Liudvikas Jakimavičius. Balsavimo kortelė

Konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“ (vaizdo įrašas)

Gitanas Nausėda per Nacionalinius maldos pusryčius: „Susitelkime maldoje visi kartu prieš Dievo veidą, ir vėl pasijuskime esą broliai ir seserys“

Ramūnas Aušrotas kviečia į diskusiją apie naujausią Šarūno Barto filmą „Sutemos“

Aras Lukšas. Stalinizmo šaukliai: tarp prisitaikymo ir atgailos

2019-ųjų metų Laisvės premija skirta Laisvės kovų dalyviui, žmogui-legendai Albinui Kentrai

Nuo bačkos. Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nacionalinė šeimų taryba – rūpestis šeimomis ar inkvizicijos kūrimas?

Veronika Winkels. Ugdyti vaikus… mokykloje ar namie?

Andrius Švarplys. Kas nutrauks bankų vydomą valstybės šantažą?

Liudvikas Jakimavičius. Ką bendra turi šv. Kalėdos ir šachmatai?

Algimantas Rusteika. Ruoškitės pasirinkimams – ‘vsio bus zakonno’

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Neringos Venckienės interviu TV3: „Variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti“

Tyrimas palygino santuoką ir gyvenimą kartu nesusituokus

Donaldas Trumpas: E. Macrono atsiliepimas apie NATO yra „labai labai bjaurus“ ir „įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“. Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją

Ramūnas Aušrotas. Pirmą kartą šeimų balsas oficialiai skambės ir nacionaliniu lygmeniu

Shannona Roberts. Šaldyti kiaušinėlius ar karjerą?

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.