Kultūros, kalbos, istorijos politika, Geopolitika

Vytautas Radžvilas. Lietuvos projektas XXI a. pradžioje: Asmens, Tautos ir Valstybės atkūrimo iššūkiai ir uždaviniai

Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 22 d. 15:19

23     

    

Vytautas Radžvilas. Lietuvos projektas XXI a. pradžioje: Asmens, Tautos ir Valstybės atkūrimo iššūkiai ir uždaviniai

Jeigu „projektu“ vadiname sąmoningai sumanytą ir valingai bei tikslingai įgyvendinamą planą, tai moderniosios Lietuvos kilmę ir prigimtį tiksliausiai nusako būtent šis žodis. XIX a. pabaigoje atgimusi lietuvių tauta ir jos sukurta moderni valstybė yra du neatskiriamai susiję to paties Lietuvos projekto sandai. Tada atsiradusi Lietuva buvo „moderni“ griežčiausia šio žodžio prasme: jos tėvai kūrėjai sugebėjo ją ištraukti iš politinės ir istorinės nebūties dvigubu ateitį ir praeitį sujungiančiu vaizduotės ir veiksmo judesiu. Paskutinę minutę jie įtraukė Lietuvą į visą Europą transformuojančių ir į nenuspėjamą ateitį ją nešusių permainų srovę ir tuo pat metu iš Niekio į Būtį traukiamai Lietuvai gelbėti meistriškai pasinaudojo su ta besirandančia Lietuva mažai ką bendro turėjusios LDK paveldu ir įvaizdžiu. Kalbant pavaizdžiai, Lietuvos Respublika radosi tarsi ex nihilo, kaip subtiliai sukonstruotas prieš šimtmetį pražuvusios valstybės miniatiūrinis simuliakras. Lietuva prisikėlė panašiu būdu, kaip kažkada europinis Renesansas, kuris „iš nieko“ prikėlė  klasikinės Antikos pasaulį.

Ši prisikėlimo atmintis vėl tampa neįkainojama ne tik todėl, kad iš jos galima daug ko pasimokyti susidūrus su šiandienos iššūkiais. Ji dar svarbesnė kaip galbūt paskutinis gyvos dvasinės ir istorinės patirties saitas, galintis sujungti du – XIX a. pabaigos ir XXI a. pradžios—Lietuvos projektus. Juk šiandien Lietuvai yra iškilęs tas pats iššūkis – vėl pamėginti prisikelti ir išlikti. Šitaip jį apibūdindami mes įgytume principinę galimybę vėl pamėginti tiesti tiltą tarp mūsų praeities, dabarties ir ateities, nes suvoktume esą ne atsieti ir niekam neįsipareigoję šio iššūkio stebėtojai ir aiškintojai, bet nuolatos pasikartojančios Lietuvos dramos gyvi ir angažuoti dalyviai.

Net tris kartus – XIX a. ir XX a. antroje pusėje – kiekvienam savosios tautos merdėjimą ir nykimą stebinčiam lietuviui teko apsispręsti. Visada buvo galima rinktis viena iš dviejų: išdrįsti į šį nyksmą žvelgti atviromis akimis, sąžiningai jį pripažinti, pajausti savo atsakomybę ir ryžtis veikti arba užmerkti prieš jį akis, begėdiškai jį neigti ir likti abejingam ir pasyviam. Šis kiekvieno asmens dvasioje ir sąžinėje vykstantis apsisprendimas iki šiol lemia Lietuvos likimą. Jis ir tik jis nuolatos steigia ir atkuria takoskyrą tarp dviejų Lietuvų – pasiryžusios būti, teigti save ir save kurti Lietuvos, ir nebenorinčios gyventi, bijančios būti savimi ir pasiruošusios tapti kitų savikūros medžiaga Lietuvos pamėklės – arba, kalbant „pomoderniau“, jos simuliakro. Šiandien ši apsisprendimo našta visų savo svoriu užgriūva mus ir pabėgti nuo jos niekam nelemta. Ji yra mūsų likimas, verčiantis kiekvieną vienaip ar kitaip apsispręsti akistatoje su juo. Jeigu į šiek tiek parmenidiškai keliamą klausimą „Yra ar Nėra?“ Lietuva atsakysime „Taip“, vėl rasis lietuvių tauta, o su ja netolimoje ateityje—ir valstybė. Jeigu atsakysime „Ne“, beliks abstrakčiai svarstyti ir spėlioti, kada visiškai išnyks pasaulyje dar sušmėžuojantis Lietuvos šešėlis.

Įgyvendinti XXI a. Lietuvos projektą visų pirma reiškia atkurti ir atstatyti tris Lietuvos dvasinę gyvastį ir jos politinę bei istorinę būtį palaikančius atraminius stulpus – Asmenį, Tautą ir Valstybę. Jie buvo smarkiai pakirsti jau sovietinės okupacijos tarpsniu, o juos visiškai nugriovė ir beveik baigia sunaikinti naujo tipo „integracijos“ vyksmas. Žodis „integracija“ yra daugiareikšmis ir mįslingas. Būtų labai paviršutiniška ir naivu manyti, kad gilinama Lietuvos integracija į vadinamąsias „Vakarų pasaulio struktūras“ yra paprastas ir nekaltas Europos tautų ir valstybių vienijimasis bei glaudėjantis jų bendradarbiavimas. Sugrįžusi į Vakarų civilizacinę ir geopolitinę erdvę, Lietuva iš tikrųjų įplaukė ne į išsvajotą, saugų ir ilgalaikį prieglobstį nuo visų pasaulio audrų teikiantį, uostą, bet tiesiai pateko į dar vienos revoliucijų bangos sūkurį.

Galima kalbėti apie revoliucijų bangą, nes šiuo metu pasaulyje vyksta net trys – permanentinė demokratinės globalizacijos, permanentinė rinkos ir permanentinė europeizacijos—revoliucijos. Visos trys yra europinės Apšvietos idėjų įkvėptų bei modernizacinį jos projektą mėginusių gyvendinti Amerikos, Prancūzijos ir Rusijos revoliucijų įpėdinės ir jų reikalo tęsėjos. Ir nebūdamos atvirai smurtinės jos yra – čia ir glūdi didžiausias paradoksas ir kartu paslėptas pavojus—kur kas radikalesnės ir nuožmesnės negu jų pirmtakės. Jos dar nuosekliai siekia sugriauti ir sunaikinti klasikinio krikščioniško Vakarų pasaulio savastį ir tapatumą. Tačiau šis griovimas nėra tikslas sau.  Vakarų modernybė iš esmės yra ne kas kita, o Renesanso pradėtas ir XVIII a. Apšvietos į naują lygmenį pakylėtas antropologinės ir socialinės inžinerijos projektas, kuriuo siekiama sunaikinti, arba „dekonstruoti“, vadinamąjį „senąjį“ žmogų ir sukurti visiškai naują „ateities žmogų“, XIX a. gavusį didingai skambantį „antžmogio“ vardą. Integruojama į ES Lietuva tiesiogiai ir labiausiai patiria vadinamosios „permanentinės europeizacijos revoliucijos“ poveikį. „Griaunančiai per/kuriantis“ šios revoliucijos poveikis Europai yra gelminis, nes radikaliai keičia iki šiol egzistavusį europiečio tipą. Kuriamas būsimasis „gerasis europietis“ privalo tapti „žmogumi be savybių“, arba būtybe, išeinančia už  iki šiol egzistavusio žmogaus ribų. Toks išėjimas reiškia, kad Europos tautų  „europeizacija“ neišvengiamai tampa „senajam“ žmogui būdingų prigimtinių savybių, tapatumų ir natūralių žmonių skirtumų ideologiniu neigimu ir praktiniu jų naikinimu.

Europa ir Lietuva mums pažįstamais pavidalais gali išlikti tik tuo atveju, jeigu po „integracijos“ priedanga įgyvendinamam „senojo“ žemyno tęstinio ir stiprinamo griovimo projektui bus veiksmingai pasipriešinta visų norinčių išlikti savimi europiečių bendromis pastangomis. Vienintelė atsvara vykstančiam naikinimui gali būti tik konstruktyvus, veiksmingas ir todėl gyvybingas visapusiško Europos gaivinimo ir atkūrimo projektas. Jo sėkmė Lietuvai taip pat yra gyvybės ar mirties klausimas. Todėl dalyvauti tokiame projekte yra ne tik mūsų moralinė pareiga, bet šis projektas atliepia ir egzistencinį bei praktinį Lietuvos tikslą išlikti kaip tauta ir valstybė.

Siekiant atkurti pirmąją XXI a. Lietuvos atramą – Asmenį – visų pirma teks atsakyti į klausimą, kas yra arba galėtų būti šio šimtmečio lietuvis, o tai reiškia – koks bus jo sielos tipas.  Iš esmės tai klausimai, kokie dvasiniai ir moraliniai šaltiniai ir veiksniai formuos jo sielą ir bus jos gyvastį bei savastį maitinančios versmės. Ir čia neišvengiamai iškils santykio su Europos krikščioniškuoju paveldu ir tapatumu klausimas.  Vykstanti „europeizacijos revoliucija“ yra „švietėjiška“ ir dar radikaliau negu jos pirmtakės stengiasi atkirsti Europą nuo jos klasikinių (graikiškų ir romėniškų) bei krikščioniškų ištakų. Toks ryšio su tradicija nutraukimas labai primena panašią sovietinę praktiką. Jis prilygsta Europos kultūrinės bei istorinės atminties naikinimui ir kuria šiuolaikinio „euromankurto“ tipą. Bet jo poveikis yra dar gilesnis ir įgyja ne tik religinį, bet ir metafizinį bei antropologinį matmenį. Iš šiuolaikinio europiečio kultūrinės atminties ištrinant klasikinį graikiškai-krikščionišką žmogaus vaizdinį ir idealą  iš esmės pasikeičia jo savimonė. Europietis pradeda suvokti save kaip vienmatę, nuo aukštesnės dvasinės tvarkos atkirstą būtybę. Toks „atsaistymas“ reiškia tai, kad jis de facto yra išžmoginamas – paverčiamas grynai „gamtiniu“ padaru. Šitaip transformuojamam europiečui tinka tik vienas ir būtent nepolitinis valdymo būdas – biologinių jo poreikių vadyba. Todėl šiuolaikinio europiečio santykis su religija ir pirmiausia krikščionybe nėra ir negali būti paprastas asmeninio „tikėjimo“ ar „netikėjimo“, bet yra egzistencinis metafizinio ir antropologinio apsisprendimo bei – ir tai ypač svarbu – jo dvasinės ir politinės laisvės klausimas. Kitaip sakant, šių dienų europiečiui tenka apsispręsti – būti ir stengtis išlikti žmogumi ar susitaikyti su jam peršama lemtimi „savanoriškai“ virsti „moderniu“ socialiniu gyvūnu.

Vykstantis iš pirmo žvilgsnio paradoksalus ir keistas senų Europos tautų „europeizavimas“ yra jų bendruomeninius ryšius griaunantis ir socialinės sanglaudos saitus sutraukantis tautų naikinimas. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, tai reiškia, kad ES yra iš šimtų milijonų izoliuotų bei susvetimėjusių ir „statybiniais blokeliais“ paverstų individų konstruojamas „milžiniškas Leviatanas“ – istorijoje dar neregėto ir net neįsivaizduoto dydžio bei masto biosocialinė megamašina. Tautoms, kaip bendros istorinės atminties ir likimo saisomoms žmonių bendrijoms, šioje mašinoje ne tik kad nėra vietos – kaip gebantys politiškai ginti savuosius interesus kolektyviniai dariniai jos yra esminė kliūtis, trukdanti megamašinos šeimininkams ir vairininkams visiškai palenkti iki šiol buvusius laisvus demokratiškų Europos šalių  piliečius tik jiems paties žinomiems, o gal ir nežinomiems, saviesiems „integraciniams“ siekiams bei tikslams. Todėl ardančių tautas megamašinos valdytojų tikslas – prievartinai „europeizuojant“ tautas sukurti ištautintų ir beveidžių „naujųjų europiečių“ mases. Jų idealas – „didžioji paneuropinė liaudis“, kuri būtų ne kas kita, o izoliuotų ir susvetimėjusių individų mechaniškas agregatas. Jį sudarantys atomizuoti, kolektyvinės istorinės atminties neturintys ir bendros ateities vizijos nepuoselėjantys individai taptų „grynosios dabarties“ kaliniais. Vienintelis jų gyvenimo „horizontas“  ir „perspektyva“ būtų „čia ir dabar“ atsirandančių grynai asmeninių poreikių tenkinimas. Jie pajėgtų užmegzti vienintelį tarpusavio ryšį – trumpam laikui susijungti vienkartinei funkcijai atlikti, o ją įvykdę tuojau pat išsiskirstytų.

Vienintelė alternatyva betautei „paneuropinei“ masių visuomenei kaip mechaniškų ir likvidžių ryšių tarp individui tinklui buvo ir tebėra tauta. Ji yra individui ta absoliučiai būtina ir niekuo nepakeičiama atskaitos bendrija, kuriai dėl jos baigtinio dydžio įstengia realiai – visapusiškai ir nuolatos – įsipareigoti   asmuo. Būtent dėl sąlyginio tautos „uždarumo“ – jos gebėjimo būti žmogiškai aprėpiama bendruomene – ji yra absoliučiai būtina ir niekuo nepakeičiama tarpininkė tarp individo ir žmonijos. Atsakingą ir konkrečiai įpareigojantį asmens santykį su žmonėmis steigiantis ir ugdantis ryšys su tauta yra būtina jo dvasinės ir moralinės brandos sąlyga, nes apsaugo nuo abiejų egoistinio uždarumo savyje formų: tiek individo egoizmą dangstančios abstrakčios „meilės“ žmonijai, tiek atvirai egoistinio rūpinimosi tik savo asmeniniais interesais bei reikalais. Tautos atliekamas būtinas vaidmuo susiejant individą su žmonija ir joje glūdinti galia dvasiškai ir moraliai ugdyti asmenį lemia, kad, būdama ypač stiprių bendruomenės ryšių bei jos narių tvirtos sanglaudos laidas, tauta tampa ir natūraliausiu bei patikimiausiu jos politinės organizacijos pagrindu. Todėl vykstantis tautų „europeizavimas“ yra ne tik ES priklausančių šalių ištautinimas: neišvengiamas jo padarinys ir palydovas yra griaunamų tautų ir jų sukurtų valstybių piliečių nupolitinimas.

Sugriauta, arba „dekonstruota“, tauta neišvengiamai virsta jokio aukštesnio ir bendro tikslo nesaistoma, jo nekeliančia ir nesiekiančia ikipolitine etnine bendrija. Jos nariai apskritai nemąsto bendrojo tautos ir visuomenės gėrio sąvokomis ir siekia asmeninės gerovės, tad čia galimos tik jų asmeninio ir grupinio solidarumo bei tarpusavio pagalbos apraiškos. Egzistuojanti tik kaip ikipolitinė etninė bendrija tauta iš principo nepajėgia sukurti savos valstybės ir yra pasmerkta tapti kitos valstybės arba imperinio darinio valdiniais. Tačiau kiekvienai tautai sava valstybė yra svarbi ne tik kaip ją į politinę bendriją sutelkiantis bei organizuojantis ir nuo vidaus bei išorės grėsmių saugantis skydas. Modernios demokratinės valstybės viešas gyvenimas yra ta aplinka, kurioje reiškiasi ir būna ugdomos svarbios brandaus ir visaverčio asmens savybės – jo moralinės ir pilietinės dorybės.

Spartinama ir gilinama ES integracija iš esmės virto totaline „europeizacijos“ revoliucija, naikinančia Europos krikščioniškąjį paveldą ir tapatumą, tautas ir nacionalines valstybes. Šios revoliucijos ilgalaikiai padariniai dar tik pradedami įsisąmoninti ir laukia išsamių apmąstymų bei tyrinėjimų. Tačiau jau dabar aiškėja, kad tautas ir nacionalines valstybes naikinanti ES nepajėgia tapti tikra ir visaverte politija ir „įstrigo“ pusiaukelėje tarp „supervalstybės“ ir „imperijos“. Maža to, ji laikytina tik „kvazi-imperija“, nes faktiškai yra neaiškios prigimties darinys, kurį galbūt tiksliausia vadinti globalaus ekonominio valdymo sistema. Šiai sistemai griaunamos Europos šalių piliečiai yra tik vieningos europinės darbo jėgos ir prekių rinkos dalyviai – gamintojai ir vartotojai, tautos – tik etnografinį savitumą turinčios paneuropinės „multikultūrinės“ liaudies dalys, o valstybės—tik teritoriniai tos pačios bendros rinkos segmentai, kurių administratoriai privalo užtikrinti šiai rinkai veikti tinkamą materialinę infrastruktūrą bei jai būtiną palankią socialinę ir teisinę aplinką. 

Ir vis dėlto Europos žmoniją nukrikščioninanti, ištautinanti ir išvalstybinanti „permanentinė europeizacijos revoliucija“ turi dar fundamentalesnį ir gilesnį – metafizinį ir antropologinį – matmenį. Nuosekliai „europeizuojamas“ Europos žmogus išnyksta kaip aukštesnėje dvasinėje tvarkoje įsišaknijusi, bendruomeniška ir politiška būtybė. Religiškumas, socialumas ir politiškumas visada buvo laikomi prigimtiniais „senojo“ žmogaus bruožais. Europos „integracija“, kurios idėjinė šerdis ir galutinis tikslas yra šiuos bruožus neigianti ir naikinanti visapusiška žemyno „europeizacija“, neišvengiamai turėjo virsti „senosios“ Europos išžmoginimo projektu. Praradęs prigimtinius žmogaus bruožus individas virsta „kūnu“ – vienmate būtybe, kurios egzistavimo ir ateities horizontą užsklendžia tik fizinis buvimas, prasidedantis ir pasibaigiantis ikižmogiškų, t. y. gamtinių, saugumo ir medžiaginės gerovės poreikių tenkinimu. Todėl šitokio išžmoginančio „europeizavimo“ keliu „integruojama“ ES negali būti niekas kita, o tik dirbtinis – hoministinis – Leviatanas, arba iš šimtų milijonų „integruojamų“ individų kūnų sudaryta megamašina.

Pasipriešinanti neregėtą mastą ir pagreitį  įgavusiam šio išžmoginimo vyksmui įmanoma tik suformulavus Europos metafizinio, tautinio ir politinio gaivinimo bei atkūrimo programą. Būtina visomis išgalėmis siekti, kad XXI a. Lietuvos projektas taptų visaverte ir svarbia šios programos įgyvendinimo dalimi. Trys jo siekiniai – atkurti Asmenį, Tautą ir Valstybę – sudaro neišardomą vienovę. Jie iš esmės yra tik vieno didžiojo uždavinio – atkurti visuminį ir visavertį Europos bei Lietuvos žmogų – skirtingi aspektai arba dalys.

Šiandien Lietuvai iškilusius egzistencinius iššūkius gali įveikti tik atgimusi ir savo valstybę atkūrusi politinė lietuvių tauta. Ši tauta negali būti suprantama švietėjiškai – tik kaip iš biologinius saugumo ir gerovės poreikius siekiančių patenkinti individų sudarytas organizmas. Ji turi būti savo aukštesnę dvasinę prigimtį ir paskirtį suvokiančių ir siekiančių įgyvendinti laisvų asmenų bendrija. Taip pat turi būti savaime suprantama, kad politinė lietuvių tauta yra visų tautybių jos piliečiai, lojalūs Lietuvos valstybei. Galiausiai atkurtoji Lietuvos valstybė turi būti tiek tautą ateities audrose privalantis ginti ir apsaugoti politinis šarvas, tiek patikimas laivas, kuriuo ji galės ramiai išplaukti į pasaulio platybes visada jausdamasi esanti laisva ir lygiateisė pasaulio tautų ir valstybių bendrijos nare. Tik išsprendę pagrindinį uždavinį vėl tapti politine tauta įstengsime susigrąžinti šiuo metu geopolitinių audrų vis labiau blaškomos Lietuvos likimą į savo rankas. Tai leistų mums nekartoti tų pražūtingų klaidų, kurias 1940 m. tragedijos išvakarėse padarė jos deramai pasitikti nepasiruošusi šalies visuomenė.

Pranešimas skaitytas 2016 metų sausio 9 dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių geopolitinių grėsmių akivaizdoje“.

Kiti šio forumo pranešimai ir kreipimaisi:

Rasa Čepaitienė. Lietuva komunistinio ir liberaliojo globalizmo verpetuose: panašumai ir skirtumai

Daiva Tamošaitytė. Lietuvių inteligentijos laikysena ištautinamoje ir išvalstybinamoje visuomenėje

Vytautas Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija

Vilniaus forumo kreipimasis: Įveikime baimę

Vilniaus forumas kviečia vėl burtis į sąjūdį – už Tautos ir valstybės atsinaujinimą

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to Budriajam nykštukui paskutinis perspėjimas        2016-01-26 0:21

Tik su tokiu jautrumu savo nuomonei - ,,Sutartinai ir kryptingai dirbdami sulauksime dienos, kai Vilniuje – amžinoje Lietuvos sostinėje – susirinks politinės lietuvių tautos atgimimą paskelbsiantis visos šalies patriotiškų piliečių forumas.” ??????

komiteto efleitoriui piarspejimui       2016-01-25 7:27

valytoja nepamirsk ten pas save perspet, gerai? Ir budionovke pasitaisyk, ant nosies nusmuko…
Ipratote, xoleros visiems isakineti ir visoje Lietuvoje tvarkytis kaip savo kieme.

Budriajam nykštukui paskutinis perspėjimas       2016-01-25 0:08

Prašytume praplauti savo ruporui Juozapui nasrus ir prilaikyti tiek savo, tiek Juozapo rankas, nes greitai čia liksite dviese:

“Pasakysiu taip - kai veiklús žmonės kažką daro be intelekto, gaunasi šūds.

Neleisti liaunų laisvo žodžio daigelių užtrolinti pliurpalų šūdais.

Todėl malonėk kiek priverti srėbtuvę, antraip keliausi pas nykštukus.

Šūkaliotojams ir bezdėtojams vietų pasireikšti yra sočiai kitur ir sopėti dėl mulkių interesų paisymo nereikia.”

Rūpestėliui       2016-01-24 14:58
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Klimaksas?       2016-01-24 14:12
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
ABR       2016-01-24 11:48

Gerai apskritai,kad tas forumas Įvyko.Sakot,paxiai neša forumiečių idėjas? Tegul neša.Tegul pabūna ta skelbimų lenta masėms,nes Sistema blokuoja viską,kas prieštarauja"europeizacijai”.Nereik per daug bijot,kad neva diskredituos gerus ketinimus ir mintis. Ne tokie jau tamsūs tie mūsų žmonės - atsirinks,kur grūdai,kur pelai.Prisiminkit balsavimą dėl stojimo į ES organizavimą - vienpusė ES reklama,dvi dienos, su miltelių ir šikpopieriaus vilionėm, ir tesukrapštė 60% balsuotojų.Ko ne Baltarusiškas-rusiškas variantas?
Forumo šviesuliams tikrai reikėtų kurti vadybinę liniją. Ne viską lemia pinigai,-smarkiausiai veža Idėjos. Geros ir Teisingos idėjos.Visiems sėkmės prisidedant prie svarbių darbų!

Juozapas---Vytautui       2016-01-24 0:32

Tamsta mąstote teisingai ir uždavinėjate gerus klausimus.
O dabar atsakymas:
Susidomėjimas yra tiesiogiai proporcingas pateikimo atraktyvumui padaugintam iš sklaidos ploto ir intensyvumo.
Idėjos tik tarp kitko.
Paprastai publikai nelabai rūpi ką pateiki, o kaip pateiki.
Neteikia turėti iliuzijų dėl masių.
Masės yra tokios pačios kokios buvo prieš 2000 metų.
Makiavelis nors nelabai romantiškas vyrukas buvo, bet tikrai ne kvailas
(Tiesiog konstatuoju faktą.)
Prieš iššaunant iš patrankos reikia atlikti minimum du veiksmus be kurių bus tik šnipštas- užtaisyti sviediniu, antraip bus tik triukšmas ir dūmai.
Antra- nusitaikyti.
Ar bus išgirstas Forumas reikėjo rūpintis prieš steigiant.
Pasakysiu taip - kai veiklús žmonės kažką daro be intelekto, gaunasi šūds.
Kai intelektualai bando kažką padaryti be veiklaus organizavimo, tai irgi būna tik pišššš.
Misliju, kad pirmas blynas bus nebloga pamoka profesūrai.
Gal išmoks.
Turėtų.

Vytautas-Juozapui       2016-01-23 23:27

Vienas filosofas-klasikas yra pasakęs:“Idėjos visada žlugdavo,jei stokodavo žmonių suinteresuotumo”. Ar manote,kad nūdieniai piliečiai,pasinešę į materialinę gerovę,kurią susikurti padeda “europizacija” ir “liberastai”,bus giliai suinteresuoti pagerinti “nacijos moralinę,dvasinę,intelektualinę sveikatą”? Kiek žmonių susidomėjo Forumu? Ar tai ne atsakymas?

Pikc       2016-01-23 20:31
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Julius Puras i stasy       2016-01-23 18:59
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
stasys       2016-01-23 16:35

Radžvilas taip nieko ir nepasakė ką skaito teisinga savo minčių įgyvendinimo seka ..be to kad atkurti tas tris vertybes. Gal ir galima butų pastatyti užsispyrusi asilą priekyje to vežimo ..kaip savotiška ..atsvara tai Europinei integracijai, bet bėda kad tame vežymę vis mažiau belieka norinčiu sėdėti ..o jei ir sėdi visos ateities aliuzijos susiejamos ne su tuo kas pamiršta buvo Lietuvoje ..o su ta pačia Europa ..Europa kuri gali pasiūlyti daug daugiau galimybių to jauno žmogaus saviraiškai , nei Lietuva kaip tokia ..aplamai galėtų siūlyti ..ir po 10 metų .Todėl jei rimtai vertinti autoriaus kalbas ...pirma reiktu apsvarstyti kokia Lietuva mato Jis ir kokia galėtu išgyventi esamoje situacijoje ..Viena iš esamu kraštutiniškumu mes jau stebime Rusijos pavyzdžiu..pastatyta geležinė siena ..nacionalizmu paremta vidaus propaganda ..baisus priešinimas su likusiu demokratiniu pasauliu ..pagal sena sovietine mada. Paprastai to prisireikia visiems diktatoriams ..vienaip ar kitaip bandantiems uždaryti laisvės pojūčio vėjus savo šalyje..siekiant taip suvaldyti masiškai į visas puses migruojančius jos piliečius . ,,žiūrint iš to taško Radžvilo mintis niekuo kitu ir nekvepia ..tik dar vienu siekiu uždaryti sienas paskelbus savo turinio Lietuva ..kaip asmenine nuosavybe su tomis keliomis dešimtimis jam pataikaujančiu neokomunistu ..Iš kitos pusės jei atmestume tuos visus mandrius žodelius kurių tiek daug jo str. nerastume jame nieko kito tik dar viena proklamacija rinkiminei kampanijai ..kai siekis ne turinys o aštri retorika..Retorika kuri pavaldi tik atviram rėkimui apie tas vertybes kurios liko tik popieriuje ..Kaip žinia geros idėjos myli konkretumą ir pastovumą..jas įgyvendinant ..O prie esamos situacijos Lietuva neturi kitos išeities tik paskubomis vykdyti tas reformas ..kurių labai reikėjo dar prieš 10 metų ..jai įstojus į ES ..ir Nato . Visa kas pavėluota grįžta dvigubų bumerangu .

Dėdė Tarabildai       2016-01-23 14:20

„Vakarų modernybė iš esmės yra ne kas kita, o Renesanso pradėtas ir XVIII a. Apšvietos į naują lygmenį pakylėtas antropologinės ir socialinės inžinerijos projektas, kuriuo siekiama sunaikinti, arba „dekonstruoti“, vadinamąjį „senąjį“ žmogų ir sukurti visiškai naują „ateities žmogų“, XIX a. gavusį didingai skambantį „antžmogio“ vardą.“

Šioje Radžvilo citatoje įžvelgėte blūdijimą ir meilę Renesansui?

Paprastumui       2016-01-23 13:02

Kai taip labai paprasta tai jau verta susirūpinti.
Išdavikai turi būti baudžiami. Gal net ir kariant juos aikštėse.
Bet tik gal ne pagal švonderiškas tradicijas- be teismo, vien pagal kaimyno skundą ar turto registro išrašą.
Tautos tribunolas reikalingas, liustracija būtina.
Teisingumas privalo būti teisėtas.
Bet lygiai taip pat būtina saugotis marginalių provokatorių.
Todėl malonėk kiek priverti srėbtuvę, antraip keliausi pas nykštukus.

paprasta - pakarti vagis komunistus       2016-01-23 12:33

buvai komunistas - už Tėvynės išdavystę,
esi komunistas ir turi turto daugiau kaip 1 mln. litų (300 000 eurų) - esi vagis ir apvogei mus ir valstybę - pakarti.

Juozapas---Vytautui       2016-01-23 10:22

Tamstos repliką vertinu pozityviai. Atsakymą turiu.
Galima.
Galima suvokiamai pasakyti. Būtina.
Padėtis yra prasta, publika tikrai yra popso mėšlo sluoksniu užkrauta storai.
Bet dar tikrai ne suvisam viskas palaidota. Visuomenės patiklumą ir imlumą piarui galima panaudoti ir tikrų dalykų sklaidai.
Viskas priklauso nuo gebėjimo parinkti komunikavimo kalbą ir komunikacijų tinklo pajėgumų.
Reikia kurti pirminius paveikaus komunikavimo atraminius taškus ir megzti transliavimo tinklus.
O kad režimas užuomazgų nepasmaugtų , teikia kurti imuninius apsasugos instrumentus. Kol laisvų režimui nepavaldžių informacijos sklaidos taškų yra nedaug, privalu išsaugoti jų švarą, laikytis tam tikros higienos.
Neleisti liaunų laisvo žodžio daigelių užtrolinti pliurpalų šūdais.
Šiuo metu stebime puikų pavyzdį kuomet du troliai nebaudžiami dusina šį portalą. Ar mes turime žaisti “demokratijas” ir žiūrėti kaip ir šis portalas virsta spamo srutduobe?
Nemanau jog privalome įsikibę saugoti geranoriškumo įvaizdį absoliučiai visų kas čia beateina atžvilgiu. Visiems reiškia niekam.
Šis ir panašūsortalai turėtų būti švariomis nesisteminio žodžio komunikacijos fortų statybų aikśtelėmis. Pašalinių čia neteikia. Šūkaliotojams ir bezdėtojams vietų pasireikšti yra sočiai kitur ir sopėti dėl mulkių interesų paisymo nereikia. Reikia ginti norinčių tartis interesus, sudaryti sąlygas išsisakyti tiems kas turi ką pasiūlyti.

Verdiktas       2016-01-23 10:20

Kaip atkurti LDK genomą?Kur rasti sveikosios klestėjimo epochos DNR seką?Ko gero teks toli belstis kol pasieksime garbės erą Žemaitijos kunigaikštystėje kur Žodis reiškė daugiau nei Raštą.

Juozapas---Tarabildai       2016-01-23 9:50

Sveikas.
Kaip čia padakius su tuo džiūgavimu- ar turėčiau verkšlenti?: )
Del to nepakinkyto vežimo sutinku. Apie būtinybę kurti veiksmingas, kreatyvias   jungtis tarp idėjų ir baigtinio produkto šneku daug metų. Tas tezes skaitei, tad nesikartosiu.
O dėl paksoidų ar kitų balnotojų... Jeigu arklys kelia įspūdį jog jis yra niekieno, tad ko stebėtis jeigu koks homo sovietikas “pasinaudoja proga” priglobti “visų/niekieno” daiktą.
Paksiui politinės realybės grabas stuksi subinėn. Rinkimų festivalis artėja, reitingai voliojasi palei plintusą, partijos įvaizdžio plaustas skylėtas kaip rėtis ir išsikvėpęs kaip stipena. Paksoidai keliauja dugnan.
Skęstant niekas nesidairo skrupulų ir nepaiso ar gražu griebtis už vogtos kumelės kamanų- svarbu kad gal ištrauktų.
Karbauckio veiksmuose jaučiasi jo užnugario interesų turėtojų nuovargį.
Daug pastangų, daug išlaidų, o rezultato- piššš, kaip nėra, taip nėra vis.
Nežioplas, verslus Karbauckiuks- pamatė, čiupo ir kinko.
Vienžo, nemokamas idėjų fabrikas tikrai pradžiugino ne vien Juozapą.
Aš nepradėsiu maivytis ir ironizuoti, tipo ale juk Tu ir kt. tiesiečiai ten buvot, midų gėrėt ir per barzdas varvinot. Ėgi patašus po dokumentais dėjot.
Suprantu ir kodėl ėjot, kodėl buvot ir kodėl pasirašėt.
Reikia nuo kažko pradėti. Reikia.
Aš taip ir vertinu. O ar džiaugsiesiu ar peiksiu, tai jau pažiūrėsim kai dugną dėsim.
Pasakysiu atvirai- nenoriu stovėti po medžiu arbitro poza.
Jeigu kažkas išmąstys jog iš Forumo teoretinio molio galima nulipdyti kažką materialaus bei realiai veikiančio, esu pasiryžęs prisidėti ir padėti savo kuklių gebėjimų ribose.
Nesu kažkuo kad eičiau pas akademinius proto bokštus ir katomušai siūlyčiausi- esmi Juozaps, imkit ir valgykit mane su koše. Žinau savo vietą.
Bet įgudęs amatininkas, gali praversti.
Bus poreikis, nesudėtinga ing manęs pasakyti. Žinai.
Bet jeigu nereik, tai irgi iš fanaberijų žandų nepúsiu. Turiu kuo užsiimti, nenuobodžiauju.
Grįžtant prie Radžvilo blūdijimo, nematau tame tragedijos. Kai susirenka krūvon ryškios asmenybės, žmonės su labai aštria kitinio matymo rega, nenuostabu jog vienas kito akyse menkiausią krislą mato.
Misliju, jog jeigu didžiąja dalimi sutampa padėties vertinimas kaip realiai blogos, jeigu galutinis Tikslas yra suvokiamas panašiai, reikia dalį savo ambicijų pasidėti gilesnian stalčiun.
Reikia su žmonėmis kurie yr nekvaili ir ne niekšai sudaryti santūraus sugyvenimo sandorį, paskelbti ambicijų paliaubas or dantis sukandus bandyti pradėti traukti vežimą iš vietos.
Kol išjudinsim, gal pavyks iki to ir susitarti pro kur ir kaip važiuosim.
Juk KUR būtent bent tas tikrai aišku- tolyn nuo prarajos krašto.
Juk bent dėl to visi sutariam.
Padarykim tą judesį, po to galim sustot apsidairymui. Tuomet ir išsiaiškinsim tarpusavyje vyriškai. Išsigryninsim.
Gi su Juozapu yr paprasčiau- kitų čėsų laukt nereik, visada gali pasikviest pašalėn ir išrašyt į akį jeigu yr už ką.
Reikia kalbėtis. Atskirai mintijant, maža ko prisigalvojame iš nežinojimo.
Nieko nepadarysi*.
Bet dėl bendro Tikslo galima pabandyti. Susikalbėti.
Kad neliktume šnekėti kožnas pats su savimi ant Babelio griuvėsių.

 

 

 

 

 

 

Dar Tarabilda       2016-01-23 1:18

Radžvilas blūdija, kalbėdamas apie Renesansą, kuris teocentrinį pasaulio modelį apvertė į antropocentrinį ir paklojo pamatą Apšvietos laicizmui. Paprastai šnekant, būtent Renesanso žmogus pradėjo statyti naują Babelį. Būtent dabar ir prigyvenome laiką, kai Dievas už puikybę ėmėsi rimtai bausti. Iš to bokšto nepaliks akmens ant akmens.

Juozapui Tarabilda       2016-01-23 1:04

Neskubėčiau džiūgauti. Kol kas Forumas man atrodo panašus į fabrikėlį, dykai gaminantis geras idėjas. Neapsvarstęs ir neišgryninęs mechanizmo, kaip tas idėjas įgyvendinti, Forumas turėtų suvokti, kad taip veikiant išeis švikas reikalas. Paksas su Karbauskiu tuoj atnaujins savo retoriką Radžvilo idėjas išvertę į suprantamą žmonių kalbą. tai jau ir vyksta. Panašiai kaip ir Jūs Lenkijos klausimu jau prabilo Paksas. Va: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/r-paksas-ar-ne-laikas-lietuvai-ginti-lenkija.d?id=70181962.
Radžvilas pastatė arklį prie vežimo ienų ir pavarė “Nooo”, tik pamiršo pakinkyti. Tai arklys ir nubėgo laukais laisvas kaip Kuba. Paksas žiūri, gera niekieno kumelė pro šalį bėga. Kodėl nepasimti sau?

Vytautas       2016-01-22 23:47

Dar kartą kitaip.
Matyt,kad” neomarksist libetadtinė gsuja,“pasiūlė kažką patrauklaus,ir tai suveikė.Ką geidžiamo gali pasiūlyti šviesuoliai,kad patrauktų į savo pusę Vudstoko kartos tėvų vaikus? ” Nacijos moralinę dvasinę intelektinę sveikatą.”?Ar manote.kad tuo šią Monikos Šalčiūtės,bonkės zvonkės kartą galima suvilioti?
Manau,kad nūnai kiekvienas stato komunizmą (ar rojų-kaip jums priimtiniau)tik savo kieme ir nacijos MDIS jiems mažai terūpi.Deja.

joffanui       2016-01-22 23:46
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Kad ir europeizavimas prarado       2016-01-22 20:19

pirmykštę viziją , nuėjo lengviausiu keliu,kaip pagunda trumpinti kelią,pasukant į ,šunkeliuką.”...platus kelias į pražūtį,ir daug juo einančių...”(Mt 7,1)

Joffe       2016-01-22 19:56

diletanto paistymai.

Vytautui       2016-01-22 19:30

Paprastai.
Pradžioje buvo pasinaudota žalio jaunimělio prigimtine savybe maištauti.
Harmonų audrų kankinamiems piemenims buvo pakištas saldainis - seksualinė revoliucija. Plius tyčinis narkotizavimas, prisidengiant kovos prieš narkotikus imitavimu.
Apsvaigęs nuo narkotikų ir “laisvos” meilės piemengalys nelabai gali ir nori galvoti apie kažkokį įstatymus rūsčiai primenantį Dievą.
Todėl tapo patogu slėptis už paslaugiai pakištos liberastinės /ateistinės “laisvės” ir tolerastijos širmos.
O dar pridėkime XX a. a antroje pusėje išsiplėtojusį tv, interneto bumą.
Nauji masinio smegenų plovimo įrankiai pasirodė labai efektyvūs ir našūs.
Taigi, Vudstoko karta užaugo ir šiandien valdo.
O tai dešimteriopai išplėtě globalizmo , NPT architektų planų realizavimo galimybes.
Štai tamstai ir atsakymas iš kur atsirado ta dauguma.
Pašalinkniš aukštų postų neomarksist libetadtinę gsują, atimk manipuliavimo sąmone instrumentus ir daugumos labai greitai nebeliks
Dauguma pradės kalbėti priešingai.
Vat toděl ir sukilo briuselyne toks staugimas kai lenkai perėmě iš globalistų medijų kontrolę.
Smegenų skalbyklės lenkijoje išjunginėjamos.
Kiekvienas užsuktas liberast tolerastinio nuodo kranelis gerina nacijos moralinę dvasinę intelektinę sveikatą.

Vytautas       2016-01-22 19:04

Prieš “suformulavus Europos metafizinio, tautinio ir politinio gaivinimo bei atkūrimo programą”,gal vertėtų išsiaiškinti,kodėl visos tautos patraukė būtent"europeizavimo”,o ne tautiškumo stiprinimo ar krikščionybės gaivinimo keliu.Kodėl daugumai šis kelias atrodo patraukliausias? Kur pakastas šuo?

Juozapas       2016-01-22 18:34

Labai geras pranešimas. Ačiūdiev nėra sapalionių apie “demokratijas” ir “teisingumą” balsų dauguma.
Dabar galima pakalbêti apie tai, kaip tą neomarxist/liberast/tolerastinių globalistų nustekentą  Europą atstatinėsim. Be abejo krikščioniškų covilizacijos šaknų bei tautinių valstybių išsaugojimas ir stiprinimas yra kertiniai Europos ir Lietuvos išlikimo pamatai.
Tautos tasi D-vo mintys, sakě vienas žymus lenkų kunigas. Tautų, tautiškumo naikinimas yra tiesoginis veikimas prieš Kūrėją, t.y. labai sunkus nusukaltimas. Išeinant iš tokios pozicijos , natūralu, jog kiekvieno krikščionio pareiga yra stabdyti Viešpaties valią įžeidžiančius nusikaltėlius.
Bedieviû banditų ordos yra gausios ir kol kas galingos. Liuciferis veltui laiko neleido. Bet argi yra neįveikiamų klúčių kai eini kartu su D-vu?
Turime progą burtis ir kilti į kovą vardan savo Tikėjimo.
Kas gali būti kilniau? Ilgai baudęs mus už tai kad vietoje D-vo pasirinkome barabus, Gailestingasis Tēvas vėl duoda mums šansą- jungtis su kitomis globalizuotis nenorinčiomis tautomis ir vieningai pakilti į XXI a. Kryžiaus žygį prieš mūsų sielų okupantus.
Smolenske nužudyto lenkû elitonauka nebuvo beprasmė, nekaltų krikščionių kraujas supurtė pažadino tikějimo brolius Lenkijoje. Iš žuvusio brolio rankų JHS vėliavą pakēlė ir neša brolis dvynys. Remkime Vyšehrado šalis, junkimės su jais į bendrą kumštį, ieškokime draugų ir bendraminčių visame žemyne.
Dabar lenkams labai reikalinga mūsų parama. Mūsų valdžia, valdantysis režimas solodarumo nerodys.
Bet mes, piliečiai, lietuviai, tai galim!
Privalom jeigu esam krikščionys.
Manau, vienas iš pirmų Forumo veiksmų ir galėtų būti to solidarumo pademonstravimo organizavimas.
Ir va čia galima pasitelkti Forumo idėjas remiančius piliečius į pagalbą.
Kaip taisyklė, dažniausiai intelektualai, filosofai yra nekokie organizatoriai.
Reikia trijų dalykų:
Nešabloniškos iďėjos kokia forma tą solidarumą išreikšti.
Originali forma turės didesnį rezonansą
Origanalaus būdo pritraukti kuo didesnius visuomenês sluoksnius
Praktiško, lengvai įgyvendinamo būdo viskam realizuoti.
O norint rasti šviežių idėjų, originalių,efektyvių būdų sumanymams įgyvendinti reikia tartis.
Tartis su visuomene.
Šis portalas yra puiki tam vieta.

 

Taip        2016-01-22 16:30

Nutautinti nepavyks.
Nutautės savo noru…

Nepavyks       2016-01-22 16:24

nutautinti,tik norint išvengti aukų,teks pakovoti.Jų planai pasmerkti iš anksto.Tikinčiam žmogui viskas aišku…Kaip sakoma protingas supras,kvailam neišaiškinsi… Šventas Raštas tautybės neneigia,atvirkščiai tai labai svarbi dedamoji.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Rūpestėliui       2016-01-24 14:58

O tau kas? Kas tu toks? Net vardo neturi. Tiesa, tiuri kvapelį.
Jaučiasi, jaučiasi. Dėl tepliojimosi, būtent.
Kaip sako, kuom pats “kvep” tuom kitą tep.
Niekaip senų guzų išsilaižyt negali?
Gal kažkaip rask kur nors intymesnę vietelę inkšti- čia ne tam vieta.
Neturi ką doro pasakyti pagal diskusijos temą- nelysk su savo “diagnozėm” ir netrukdyk kitiems.

 

Klimaksas?       2016-01-24 14:12

Kas nutiko senajam Juozapui?
Naujojo - suprastėjęs žodynas (jei ne senojo imitacija?), dažnas tepliojimasis ekskrementais, primityvus Leto terminų naudojimas/mėgdžiojimas. Ar tai tik pajėgumo silpnėjimo požymiai?

Pikc       2016-01-23 20:31

Paskaitau visokių “stasių” komentarus, ir matau, kad liberastiniam homjaunimui - be šansų išlįsti iš savo ideologinio vamzdžio. smile

Julius Puras i stasy       2016-01-23 18:59

Kalbant apie kompromisus ir kompromizacija tai jūs stasy esate tesiok banditizmo ideologas. Kalbant apie prokurorų atsakinguma tai pedofilijos biloje tu klystanciu prokurorų buvo labai daug o jų klydimai turėjo vieną ir tą pačią tendencija. Taip kad tas vadinamas jūsų stasy susitaikymas galimas tik iki galo išsiaiškinus tos tendencijos motivacijas.
Ir dar matau ir jūs kartu su elfų kontora pravedinejate čia mėsos partijos agitacija. Eik velniop.

joffanui       2016-01-22 23:46

Reklamuoji savo memuarų pirmą tomą?


Rekomenduojame

Arvydas Juozaitis. Ateina laikas inicijuoti Konstitucinio Teismo reformą

Algimantas Rusteika. Koks galutinis Konstitucinio Teismo „išaiškinimų“ tikslas?

Laisvos visuomenės institutas: nesutinkame su tokiu Konstitucijos aiškinimu – jis prieštarauja žmogaus prigimčiai

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimams artėjant: pirmieji debatai

Algimantas Rusteika. Zonos žiobienės, slušniai ir miliūtės prieš Saulių Dambrauską

Oksfordo studentai dėl „homofobijos“ reikalauja atleisti pasaulinio lygio profesorių

Arvydas Juozaitis. Lietuvos šeimoms — socialinę inžineriją?

Andrius Švarplys. Ir naujosios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos problemos nesprendžia

Vytautas Radžvilas. Lietuvos jaunimo mankurtinimas

Kruvinas išpuolis prieš vokiečių parlamentarą – smūgis Europos demokratijai

Justas Mundeikis. Ekonomisto komentaras – Ar bankai sukuria pinigus „iš oro“?

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Nacionalinė teismų administracija – parama teisminei valdžiai, kuo ji pasireiškia?

Andrius Švarplys. Po R. Miliūtės „Dienos temos“ šįvakar

Saulius Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui

Vytautas Sinica. Marksizmas, bolševizmas ir šeimos panaikinimas

Pilietinė savivalda: mes tai galime – surinkime 300 000 parašų ir referendumu susigrąžinkime savo konstitucines galias (papildyta)

Visuomeninių organizacijų pareiškimas dėl Nacionalinės premijos skyrimo Mariui Ivaškevičiui

Algimantas Rusteika. Ką dar padaryti, kad nieko daryti nereikėtų ir emigrantai sugrįžtų?

Vidmantas Valiusaitis. Žmogus sensta, kai netenka idealų

Arvydas Jockus. Bankai ir „Sodra“ suvienijo pajėgas: pataria nenutraukti pensijų kaupimo sutarčių

Romas Lazutka. Pensijų skaičiuotė: vienas, du, trys… ir lieki kvailys

Nuo bačkos. Rasa Juknevičiene: Šiandien taip apsidžiaugiau, pamačiusi neužmirštuolę ant LRT žurnalistų krūtinių

Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“

Raimondas Navickas. Feisbukistane galioja kitokie principai

Povilas Gylys: „Šeimininkai mums parinko ir paskyrė savo kandidatus į prezidentus“

Stasys Jakeliūnas. Ar tai, ką jie daro, yra žurnalistika?

Algimantas Rusteika. Pagalba šeimai (Idėja Lietuvai)

Užregistruotos naujos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos

Lietuvos laisvės kovotojui ir politiniam kaliniui Petrui Plumpai – 80! Sveikiname!

Geroji Naujiena: Štai ateina Viešpats, Valdovas. Jo rankose viešpatavimas, valdžia ir galybė

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.