Įžvalgos, Partijos

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 7 d. 10:28

27     

    

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Pranešimas spalio 5 dieną Kaune vykusioje konferencijoje „Visapusiškas valstybės atnaujinimas: ar reikalingas krikščioniškų principų sugrįžinimas į Lietuvos viešąjį gyvenimą?“

Konferencijoje pasakyta daug vertingų įžvalgų, teisingai suvokiant, kad Lietuvai vis dėlto būtina imtis ryžtingų žingsnių keisti esamą padėtį. Remiuosi prielaida, kad sunkiausias klausimas yra „kaip tai padaryti?“. Jeigu kalbame apie Lietuvos atsinaujinimą remiantis krikščioniškais principais, norint įvertinti tokio atsinaujinimo galimybes, reikia blaiviai įvertinti krikščionybės padėtį Lietuvoje ir pasaulyje, o lygiai taip pat ir dabartinio krikščionio padėtį laisvoje Lietuvoje.

Grąžinti krikščioniškus principus į viešąjį gyvenimą bus labai sudėtinga todėl, kad šiuo metu krikščionybės statusas iš esmės skiriasi nuo to, kas buvo prieš 70 metų, kai buvo pradėti kloti būsimosios Europos Sąjungos pagrindai. Kiek pasikeitė jos statusas, geriausiai liudija Lisabonos sutartis. Kaip visiems žinoma, milžiniškame dokumente net nebuvo pavartotas žodis „krikščionybė“. Nors mūsų dienomis pasaulyje ir daugelyje šalių, taip pat ir toje pačioje Vokietijoje egzistuoja vadinamoji krikščionių demokratų partija, iš tikrųjų krikščioniškoji demokratija jau yra praeitis.

Taip įvyko todėl, kad 1968 metais įvykusi vadinamoji Studentų revoliucija buvo milžiniškos Europos pertvarkos pradžia. Tos pertvarkos ištakos glūdi didžiojoje Europos tragedijoje, kuria tapo nacionalsocialistų žygis į Europą ir ištisų šalių užgrobimas. Šiandien nesugebama suvokti, kad didžiausias šio žygio blogis buvo ne tai, kas jų pridaryta Europos tautoms, o tai, kad nacių okupacijos laikais Europos tautose buvo užgniaužta ir negalėjo pasireikšti pati pavojingiausia Europą griaunanti jėga – komunizmas. Visoje Vakarų Europoje tik vienintelėje šalyje, Ispanijoje, komunizmas parodė savo tikrąjį veidą. Tai reiškia, kad kovojant prieš nacionalsocialistų okupaciją, kai susidarė vadinamasis antinacistinis frontas, jo smogiamoji jėga daugelyje šalių buvo krikščionys demokratai, tačiau daug kur greta buvo ir komunistai. Ši aplinkybė, jog komunistai atsidūrė laimėjusioje pusėje, galų gale leido jiems perimti iniciatyvą integruojant Europą ir pasiskelbti vieninteliais kovotojais prieš fašizmą ir nacionalsocializmą.

Apie 1975-uosius metus Europos įvyksta procesas, kurį drąsiai galima pavadinti pertvarkos Europoje pradžia. Tai reiškia, kad Europos komunistai įvykdė perestroiką dešimčia metų anksčiau nei tą padarė Sovietų Sąjungos komunistai. Ši aplinkybė leido jiems paimti į savo rankas Europos integracijos vairą ir sukurti Europą, kurios pagrindiniame dokumente, Lisabonos sutartyje, nėra nė žodžio apie krikščionybę. Jų prigimtis nepasikeitė, bet veikimo metodai nebėra tie patys.

Šis kontekstas labai svarbus. Kalbant apie krikščioniškos politikos atgimimo perspektyvą, jis turėtų padėti suprasti, kad pirmiausiai turime tiksliai įvardyti šiuo metu Vakarų pasaulyje vyraujančią santvarką. Tai iš tikrųjų yra liberalkomunizmas, kuris krikščionybei nepalieka vietos. Tą suprasti nėra taip lengva, nes gali atrodyti, kad gyvename laisvės sąlygomis. Štai ir Lietuvoje šiandien daug krikščionių vis dar teigia, kad Europos Sąjunga yra krikščioniškas projektas. Taip, penktojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo būtent toks. Tačiau dabar tai yra radikaliai antikrikščioniškas projektas. Ši aplinkybė trukdo įvardyti daugybę svarbių dalykų.

Pirmiausiai tai trukdo įvardyti, kas iš tiesų yra žmonės, kurie save laiko krikščionimis. Jie yra antrarūšiai piliečiai. Tai gali skambėti kaip absurdas, nes bet kas pasakys, kad štai, valstybė net remia Bažnyčią, skiriamos dotacijos religinėms bendrijoms. Leidžiu sau priminti, kad materialiai Bažnyčią rėmė net komunistinis režimas. Tą jis darė mainais už paklusnumą. Reikalo esmė visai kita. Viena ranka yra transliuojamos šventinės Mišios iš katedros, Šventų Kalėdų ir Velykų Mišios, kita ranka, kasdien liejasi tokia antikrikščioniška propaganda, su kuria mastais ir rafinuotumu sovietinė propaganda vargu ar galėtų lygintis.

Lygiai taip pat šiandien niekas formaliai nedraudžia eiti į bažnyčią, bet pasiektas tas pats rezultatas, kad bet kokioje institucijoje – ar ji būtų akademinė, ar teisinė, ar žiniasklaidos – yra maloniai patariama savo krikščioniškų nuostatų nedemonstruoti. Tai rodo, kad šitokio tipo visuomenėje tai, kas vadinama krikščioniška politika, yra visiškai išstumta. Tai, kas vadinama krikščioniškumu, tegali likti kaip vertybinės nuostatos, kurias gali išpažinti privačiai, bet nėra leidžiama jų reikšti viešojoje erdvėje, o juo labiau nėra sąlygų jų politiškai ir teisiškai įtvirtinti. Tai yra visos Europos problema.
Lietuvos krikščionių problema yra dar gilesnė. Palyginus su tokiomis šalimis kaip Lenkija, kur ir komunistinio režimo laikais veikė katalikiškas universitetas, buvo leidžiamos katalikiškos knygos, Lietuvoje realiai buvo sunaikinta visa krikščioniška intelektualinė tradicija. Faktiškai jos iki šiol nepavyko atkurti.

Taip pat negalima nematyti rimtos skirties, kai palyginame žiniasklaidos pranešimus kad ir iš, tarkime, Meksikos, kur daugiau nei pusė milijono žmonių susirenka protestuoti prieš genderizmo ideologijos brukimą. Tuo tarpu Lietuvoje mes – žmonės, kurie laikome save krikščionimis – tiesą sakant, su dideliu vargu renkame net parašus pareiškimui prieš seksualinių mažumų eitynes. Tokie skirtumai objektyviai atskleidžia tikrąją mūsų padėtį.

Dar viena reikalą sunkinanti aplinkybė yra ta, kad Lietuvoje faktiškai sunyko krikščionių demokratų partija. Daiktus reikia vadinti tikrais vardais. Be jokios abejonės, krikščioniškoji demokratija kaip savarankiška politinė srovė buvo iš esmės užgožta vienoje politinėje partijoje ir tokiomis sąlygomis krikščioniška politika negalėjo būti nei įtvirtinama, nei piliečiai galėjo įsivaizduoti, kas tai iš tiesų galėtų būti. Tokia yra reali krikščioniškos politikos padėtis Lietuvoje.

Kitas mūsų situacijos aspektas jau kiek aptartas. Šioje konferencijoje jau buvo labai teisingai aptarta tai, kad neturime nuoseklios švietimo sistemos, kad yra griaunamos mūsų šeimos ir kiti svarbiausi dalykai. Reikia turėti omenyje, kad šių reiškinių jokiu būdu negalima laikyti tiesiog visuomenės demoralizacija. Procesas yra nepalyginamai gilesnis ir fundamentalesnis. Jo esmę neblogai nusako prieš porą dienų LRT portale paskelbtas straipsnis apie lietuvį jaunikaitį, kuris Anglijoje tapo moterimi. Jame guodžiamasi, kad gamtos neapgausi – kiekvieną savaitę jam tenka leistis hormonus ir reguliariai atlikti brangius tyrimus. Ką tai reiškia? Lygiai kaip yra griaunama šeima ar švietimas, šios politikos tikroji paskirtis yra žmogaus suišteklinimas. Žmogaus pavertimas ištekliu. Įgyvendinant šitokią politiką siekiama vieno dalyko – išplėsti ekonominio veikimo ribas. Kažkada ekonomika buvo suvokiama kaip sritis, kuri teikia reikiamas gėrybes, o tą darantieji iš to gauna nauda. Tačiau prieita riba, kai toliau plėtoti ekonomiką galima tik atsiradus naujiems išteklių šaltiniams. Kaip tik tokiu išteklių šaltiniu tapo mūsų psichika, tiksliau, mūsų troškimai ir aistros. Vadinamasis mūsų demoralizavimas iš tikrųjų tėra priemonė paversti mus žmogiškaisiais ištekliais. Visi žinome ir pripažįstame, kad gamtos negalima apgauti. Bet kadangi žmogus mūsų pavyzdyje bus pasmerktas nuolatos mokėti už jam neva reikalingus hormonus, jis kaip išteklius gali būti negailestingai suluošintas.

Lygiai tas pats galioja švietimui. Išsilavinęs, patriotiškas ir panašiomis dorybėmis pasižymintis žmogus tokiai sistemai yra tiesiog nereikalingas. Išteklius privalo įgyti tam tikrus įgūdžius ir žinias, kad iš jo būtų galima išspausti maksimalią naudą. Dėmesį į tai atkreipiu dėl vienos priežasties.

Turime suprasti, kad moralinis tokių procesų smerkimas yra bejėgiškas ir neperspektyvus užsiėmimas. Žmogaus suišteklinimo mašina remiasi milžiniška ir Lietuvos sienas peržengiančia politine galia. Mus tiesiog triuškina ir tokiam triuškinimui neįmanoma atsispirti apeliuojant į sveiką protą, sąžinę, gailestį ir panašiai. Šitokioje sistemoje žmogiškos kategorijos apskritai neegzistuoja.
Trečias aptartinas aspektas – ką gali padaryti krikščionis ir koks gali būti pasipriešinimo atramos taškas? Kolega Vygantas Malinauskas teisingai pasakė, kad „krikščioniškų vertybių“ sąvoka yra labai problemiška, nes daugiareikšmė. Kiek žinau, kai kuriuose sluoksniuose vyksta diskusija, kaip reikėtų pavadinti naują politinę jėgą, kuri turi rastis. Kai kas apgailestauja, jei ji nesivadins krikščioniška. Politiniu požiūriu šitaip nesivadinti yra visiškai racionalu.

Taip yra, nes krikščionybė yra daugiau nei dešimt Dievo įsakymų ir krikščioniškąjį mokymą įmanoma interpretuoti kaip tik patinka. Jau prieš keliasdešimt metų atsirado išlaisvinimo teologija, kuri, pasiremdama Kalno pamokslo fragmentais, pasakė, kad išganytojas Kristus tebuvo Markso pirmtakas. Lygiai taip pat šiandien mes girdime, kaip apeliuojant į krikščionišką artimo meilę galima labai ramiai ignoruoti tokių krikščionių mąstytojų kaip Tomas Akvinietis įžvalgas ir sakyti „priimkime visus migrantus – tai artimo meilės išraiška“. Realiai tai reiškia, kad krikščioniškais principais galima sėkmingai pridengti iš esmės sovietinę dirbtinio tautų maišymo politiką. Lygiai taip pat apeliuojant, jog nieko negalima atstumti, krikščioniškuose sluoksniuose galima sėkmingai skleisti genderizmo ideologiją, kuri tėra marksistinės ideologijos atmaina.

Štai kodėl esminga, kad jeigu krikščioniškas mokymas yra atsiejamas nuo politikos, jis praranda ir moralinę dimensiją. Atsieta nuo politikos krikščioniška moralė virsta moralizavimu. Tipiškas moralizavimo pavyzdys yra Generolo Vėtros atminimo lentos istorija. Visi puikiai suprantame, kad nacių okupacijos metais užimdamas Šiaulių apskrities administracijos viršininko pareigas jis realiai išgelbėjo galybės žmonių gyvybes. Tačiau moralistiniam požiūriui veiksmų padariniai nesvarbūs. Formaliai buvo užimta aiški vieta ir žmogus už tai pasmerkiamas, o kad „kolaboruojant“ buvo gelbstimos gyvybės, jau niekam neberūpi. Toks krikščionybės moralinių nuostatų eksploatavimas yra milžiniška grėsmė.

Dėl to krikščionybė privalo turėti politinę formą. Jeigu nesuteikiame krikščioniškoms nuostatoms politinės formos, joks krikščioniškų principų išėjimas į politinę erdvę negalimas, nes jau pakeliui tyko aklavietė – bevaisis ir beviltiškas ginčas, kas yra tikrieji krikščionys. Ar tie, kurie sako, kad reikia ginti prigimtinę šeimą? Ar tie, kurie sako, kad galiausiai reikia pripažinti net ir gėjų „santuokas“?

Todėl principinis strateginis sprendimas yra aiškus: suteikti principinėms krikščioniškoms nuostatoms politinę formą reiškia jas suvisuotinti. Krikščionybė, o kalbant tiksliai katalikybė, yra universali pasaulėžiūra ir turi lygiai taip pat universalų priešininką – marksizmą. Ką marksizmas neigia? Jis neigia Dievą, religiją, tautą, valstybę ir galiausiai šeimą. Jis sako, kad visi šie dalykai turi išnykti. Kas vyksta mūsų dienomis su mūsų Lietuva? Krikščionybė pjaunama, tauta naikinama, valstybė federalizuojama, o šeima keičiama šeimų įvairove.

Vadinasi, remiantis krikščioniškomis nuostatomis galima sukurti adekvačią politinę programą, kurią supras kiekvienas Lietuvos žmogus, norintis išsaugoti savo žmogiškumą.

Įdomiausia, kad daugelis tų žmonių gina šiuos dalykus, nesuvokdami, kad tai mūsų krikščioniškas paveldas. Priešingai, išgirdę žodį „krikščionybė“ nemaža dalis jų pasibaisės ir atstums sau nesvetimas nuostatas vien dėl klaidingai suprastos etiketės.

Kas vyksta po trisdešimties laisvės metų Lietuvoje? Ypač vykstant mūšiams dėl istorinės atminties, šiandien pradedame suvokti, kad Lietuvą ir po nepriklausomybės naikino tie patys žmonės, kurie ją naikino ir per penkiasdešimt okupacijos metų. Pradedame juos atpažinti. Veikimo strategija turi remtis prielaida, kad reikia politinės programos, kuri įtrauktų ir būtų suprantama didžiajai daliai tautos, kuri dirbdama kartu, atpažintų, kad gina dalykus, kurie yra mūsų krikščioniška savastis ir tapatybė.

Kitaip tariant, reikia pakartoti tai, kas vyko Sąjūdžio laikais. Kada įvyko trumpas Bažnyčios autoriteto atgimimas? Tada, kai daugybė iškilių dvasininkų ir šiaip krikščionių buvo vienoje fronto linijoje su savo savastį ginančia Lietuva. Kuomet nebuvo bijota įvardinti, kuo Lietuva tapo, ir paaiškinti, kodėl svarbu atgimti. Tai būtina strategija dėl paprastos priežasties. Jeigu nebūtų ieškoma kelio sukurti valstybės atnaujinimo viziją, kuri reikštų radikalią pertvarką, galinčią išgelbėti Lietuvą, bet kokia krikščioniškoji politinė jėga dėl jau išvardytų priežasčių neišvengiamai pasmerkta likti nišine politine jėga. Visuomenės nukrikščionėjimas paprasčiausiai pasiekęs tokį mastą, kad tiesmukas savęs pristatymas ir savo misijos supratimas būtų suvoktas kaip dar vienas politinis turgus.

Suišteklintoje visuomenėje rinkėjai šios sistemos kūrėjų taip pat paversti ištekliais. Jeigu krikščioniška politinė jėga eis neįvardindama savo tikrosios vizijos, o prisitatydama tik kaip viso labo krikščioniškų vertybių grąžintoja į politiką, ji bus suvokta kaip ir turi būti suvokta – kaip dar vieni, atėję ieškoti rinkėjų balsų „išteklių“, kurie leistų patekti į Seimą. Būtų didelė klaida su tiesmukai krikščioniška programa važinėti po Lietuvą ir ruoštis rinkimams. Jau dabar reikia stoti į mūšį už Lietuvos išlikimą.

Ką reiškia dalyvauti mūšyje už Lietuvos išlikimą, kuris vienintelis gali priversti žmones patikėti, kad save krikščioniška politine jėga vadinantys asmenys nėra paprasčiausi šarlatanai? Tai reiškia paprasčiausiai veikti realiais valingais veiksmais, kaip, pavyzdžiui, buvo pakabinta Jono Noreikos lenta. Tik realūs valingi darbai gali įrodyti, kad Lietuva bunda.

Pagaliau, kokia yra pagrindinė skirtis tarp krikščioniškos ir nekrikščioniškos politikos? Krikščioniška politika yra politika, kurios tikslas yra išsaugoti žmogaus savastį. Visa kita politika, kuri vyksta Lietuvoje, yra žmogaus naikinimo ir jo vertimo žmogiškaisiais ištekliais politika. Kaip vienas autorius yra pastebėjęs: ar galima kalbėti apie žmogiškųjų išteklių laisvę arba orumą? Tai tėra tuščia retorika. Ištekliu paverstas žmogus negali būti nei laisvas, nei orus. Tik tą aiškiai įvardijus galima pasakyti, kad esame ne žmogiškųjų išteklių, bet iš tiesų žmonių partija. Pasirinkite. Esate laisvi žmonės.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vardas       2019-10-13 22:50

Labai idomios Vytauto Radzvilo mintys.

leftististinė žaliųjų socdemų "adženfa"       2019-10-9 15:59

alfa.lt yra pokalbis su ponu Linu Balsiu. L. Balsys išsamiai paaiškina (alfa taškas, nuo 9 min.), kodėl socdemai buvo ir yra labiau priimtini už valstiečius. Pasirodo ne dėl žalumo. Pasak jo, valstiečiai “pagal požiūrį į žmogaus teises jie yra talibaniškai konservatyvūs. - Jūs kalbate apie lyčių lygybę...? - Lyčių lygybę, gėjų teises, seksualines mažumas, pabėgėlius, na visas tas paketas.” L. Balsys patvirtina senus įtarimus, kad Paluckas socdemus vairuoja į radikalią vaivorykštinę kairę su visomis atitinkamomis leftistinėmis “europinėmis” vertybėmis. Valstiečiai su Skverneliu priešakyje palaikė net absurdiškuosius Marakešo susitarimus dėl masinės imigracijos… Tai kokių “dovanų” tada reikia laukti iš tokių ponų kaip Balsys ir Paluckas?

Pasvarstykim...       2019-10-9 13:04

Pritaikykim Rusteikos teksto ,,Juos pažinsime iš vaisių’’ idėją
pamatysim ir V.RADŽVILO grupės buriamo krikdemiško naujadaro esmę...   
Jei ta kompanija pagal gerb. Rusteikos testą, nurodytą teksto pabaigoje , siūlys polinių reformų paketą, tai pagarba jiems…Jei ne, tai bus aišku,kad jie norės atnaujinti tik Seimo sudėtį ir pavirpinti orą šnekomis apie mistinį valstybės atnaujinimą (bet be reformų...).Kauno Forumas jau suformavo pradinius Reformų metmenis, kur proporcinės rink. sistemos naikinimas yra esminiu punktu. VF tam buvo kažkodėl nepajėgus ar neturėjo poreikio ir valios…
Puikus,argumentuotas, vertybiškas ir vaizdingas Rust. tekstas. Klaiku matyti, kokia sisteminė -nomenklatūrinė konformistinė žmogysta Žalimo asmenyje ONS šulų rankomis pastatyta KT priekyje…Jie nuvarys Lietuvą,siekdami asmeninės ir grupinės naudos, iki paskutinio piliečio…

>>>2019-10-8 17:56       2019-10-9 9:17

Šiaip, Karlo Ranerio pasakyta, kad tikras krikščionis turėtų būti mistikas, t.y. būti Dievo vaiku. Na, o prisidengiant krikščionio vardu, išties daug blogio galima padaryti net ir sau. Todėl ir ši partija, jei tik deklaruos, kad yra krikščioniška partija, o darys tuos pačius darbus, kaip ir TS esantys KD, tai bus tas pats velnias. Mane ir neramina Radžvilo buvimas, kuris eidavo skalditojišku keliu, o ne savo darbais rodantis, kaip pakeisti blogį į gėrį. Žaviuosi Mindaugu Puidoku, kuris matydamas partijos blogus darbelius ėmėsi keisti situaciją net nepaisydamas su susidorojimu. Aišku, jis tik atlėpė Dievo įkvėpimus be jokio išskaičiavimo ir manau, Dievas tai įvertins savo laiku, o prieš tai visada “patikrina”, išbando.

Al. >>>Al.'ui        2019-10-8 17:56

Dieve padėk. Kas gi draudžia remtis Jo pagalba ? Tokia partija veikia jau du tūkstančius metų, bet, kaip matom, visur įsigali marksistai. Tai gal kažką ir patiems reikia nuveikti ? Nes būsim priversti pripažinti, kad krikščionys patys kalti ne tik dėl to, kad leidosi sunaikinami, bet ir dėl to, kad leido sunaikinti tautas ir pavergti žmoniją.Kaip toj pasakoj apie kvailą žmogų, kurį vilkas suėdė.

Labai norėtusi pasiklausyti ar paskaityti       2019-10-8 16:08

kitų konferencijoje dalyvavusių pranešimus, t.y.  VDU profesorė Birutės Obelenienės, VDU dėstytojo, teisininko dr. Vyganto Malinausko, kunigo prof. Andriaus Narbekovo. Manau, kad tai būtų naudinga ir įdomu vieną su kitu palyginti.

>>>Al.       2019-10-8 16:01

Be Dievo pagalbos žmogus ne tik kitus, bet ir savęs neapgins.  Ps 127 “Jei VIEŠPATS nestato namo,

veltui triūsia tie, kurie jį stato.

Jei VIEŠPATS nesaugo miesto,

veltui budi sargai.

Tuščia jums anksti keltis

ir eiti vėlai gulti, –

jums, kurie valgote sunkiai uždirbtą duoną, –

nes VIEŠPATS, kuriuos myli,

pasirūpina jiems tebemiegant.”  Būtina telktis apie Kristų ir tik per Jį spręsti visus partijos reikalus.

trumpai       2019-10-8 12:17

kiek maciau, naujai kuriamos partijos ideologija yra aiski- krikscioniska. bet niekur nemaciau nieko apie ju planuojama ekonomine politika, biudzeta ir t.t. jeigu nieko apie tai nebus, bijau, kad rinkimai baigsis nesekmingai. prisiminkime, kaip Juozitis elementariai nusisnekejo apie viska, kas tik buvo susije su ekonomika, pasigavo keleta smulkiu projekteliu, kaip kad vietiniai pinigai, bet realiai buvo nulis (na del Juozaicio as nepergyvenu, gerai, kad jis ir nelaimejo:). aaauuu, laikas pradeti.

Kiek ši partija bus krikščioniška,       2019-10-8 7:53

kiek tautiška?Sunku žmonėms suprasti.

Al.       2019-10-8 0:45

Krikščionybę skleidžianti partija pirmiausia ir bus tik partija, t. y. visuomenės dalis. Gins dalies visuomenės pažiūras. O apginti reikia tautą, kaip tokią.Lavinti jos žmoniškumą visada reiks, bet dabar reikia apginti pačią to galimybę. Nes dar vėliau gali nebebūti nei galimybės, nei pačios tautos. Būtina apginti tautos laisvę, patraukti ją iš kelio į skerdyklą.  Eurokomunistai mus, žinoma, vargina ir tvirkina, bet šalies viduje yra kitas priešas, apie kurį net opozicijos konferencijos garsiai nekalba. Jis pasislėpęs po sąvoka Mes. Buvęs okupantas paliko gerai organizuotą ir gerai aprūpintą rezervą, kuris iš tiesų valdo beveik viską. Jį tikėtis įveikti pasišventę, drąsūs, tyri žmonės su išmintingais vadais.

ah1       2019-10-7 21:31

abejoju dėl tų galėjimų : Devintoji byla – apie įtvirtintą valstybės ir bažnyčios atskirumą. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu, 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu ir 2017 m. liepos 4 d. nutarimu apgintas Lietuvos institucijų neutralumas visų religijų ar pasaulėžiūrų atžvilgiu… Kam įdomu pasieškokit info

perpetum mobile       2019-10-7 21:18

Idėja - reikia įkurti ... Partijų Kūrimo Partiją.
Būtų tikrai pati populiariausia.

stasys        2019-10-7 21:10

kas čia tam ‘Zastojui’  kiaušus kuteną ? Taip save plakti tikrai nereikia , tikiu kad žmonės jo gerus norus supranta ir vertina ..bet tam tikrai nereikia čia to “intimumo” demonstravimo . Lietuvos žmonės pilni pasiryžimo tęsti pertvarkas ir neklykauti sugavus kokį kutulįįį !!

patrijonas prof. Zastojus Tugodumovas-Prūdas       2019-10-7 21:00

-Lietuvos politikos atnaujinimo klausimus spręsime nieko nekeičiančiom priemonėm ir pasenusiais metodais!
Dar trisdešimt metų rašysim diagnozes,  giedodami giesmeles stovėsim piketuose su plakatėliais ir platinsime bukletėlius kaimų bobutėms.
Naujinsim tol, kol nebebus ką naujinti.
Tada vėl parašysim diagnozę, jog nabašnykė jau atšalo.

stasys        2019-10-7 20:40

Laikas palankus keisti politinius ratus Lietuvoje , bet ar jie turi tapti tik krikščioniški ? nesu tikras. Didelė dalis visuomenės krikščionišką gyvenimo būda laiko tik tuščiu savęs suvaržymų . Ar tas didelis noras Lietuva paversti tik krikščioniška visuomene gali būti vienintelis kelias išsaugoti žmogui natūralia jo gyvenimui būtina aplinka ir santykius ? vėlgi nesu tikras. Tai kas diegiama prievartos būdu neturi ateities, šiandiena per galva verčiamasi visais įmanomais būdais siekiant pakeisti Lukiškiu a. konkurso sprendimus ir deja tenka pripažinti kad tokios pastangos tiems Vyčio aferistams duoda vaisius . Nesvarbu kaip pavadinsite savo pokyčius , bet jei jie bus paremti tik gražiais žodžiais o ne darbais įrodant tas vertybes ..visa tai neturės jokios prasmės . Tuščias brangaus laiko švaistymas ..To ir paklausiu autoriaus ..ar tikrai tamsta galvoja kad Lietuva ( jos visuomenė) pasiruošusį suaukoti tokia auką ? Nesvarbu kaip ten bus įvardintas tas liberalizmas (liberal-komunizmas) ..pavadinimas pats savaime nenusako nei trukumų nei vertybių .. o tai reiškia tuščiažodžiavimą .. Visi pokyčiai turi savo brandos laiką ..kai mintys ir idėjos sirpsta o sunokę tampa vaisiais , paskubėsi ? turėsi vargo su klozetu ..

Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu       2019-10-7 20:02

Vadovaujantis visagale konstitucija, reikia žinoti, kad:
- seimas - antikonstitucinė (neteisėta) neišjungtų komunistų (kgb’istų,
stribvaikių, ...) sueiga, kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucija (kai sąrašinių negali būti seime);
- prezidentas užsiima neteisėta nusikalstama antikonstitucine veikla su neteisėtu (stribvaikių, ...) seimu;
- premjeras neteisėtas, konstitucinio nusikaltėlio prezidento pasiūlytas bei
neteisėto seimo patvirtintas;
- ir tt.
Tai žinant, l lengvai sprendžiasi bemaž visos problemos Lietuvoje tik prieš tai Tautai reik susigrąžinti gaujų pasisavintą Lietuvos r bei tv (Lrt).

Marksizmas - dvasios skurdžių tikyba...       2019-10-7 19:32

„Ką marksizmas neigia? Jis neigia Dievą, religiją, tautą, valstybę ir galiausiai šeimą.”
Labiau apibendrintai galima sakyti, kad marksizmas neigia tai, kad žmogui gyvenimo laimę ir prasmę gali duoti dvasinė kultūra. Mąstantys marksistiškai tiki, kad tikrąją gyvenimo laimę gali atnešti tik kūniški malonumai, tiksliau, materialinis gerbūvis ir seksas, o dvasinė kultūra yra nereikšminga smulkmena arba netgi prietarai. Būtent iš tokio vertybinio tikėjimo ir kyla Dievo, religijos, tautos, valstybės ir šeimos paneigimas. Ir vis tik kiek daug šiandien Lietuvoje yra žmonių su marksistiniu gyvenimo laimės supratimu! 

Niekur taip neryškus       2019-10-7 17:37

požiūris į žmogų,kaip į išteklį,kaip medicinoje.Kai žmogus vertinamas pagal tai,ar jis dar galės dirbti ir tada jam skiriamas vadinamas gydymas,tyliai žmogui už nugaros jį nurašant arba dar prailginant darbo jėgos galimybes.Negalvojant,kad žmogus tai jaučia ir išgyvena nepaprastas kančias širdyje.Tai neteisinga ir nekrikščioniška.Tiesa,yra pavienių daktarų,kurie elgiasi žmoniškai,ir dažnai nukenčia,o yra ir tokių ,kurie neatlaiko ,-emigruoja,grimzta į alkoholį ar net pakelia ranką prieš save.

"Iš pradžių..." 2019-10-7 13:05       2019-10-7 17:20

Tikra tiesa - “iš pradžių buvo žodis”. Kiekvienam politiniam judėjimui žodis yra svarbus ir būtinas. Šio politinio judėjimo strategai ir ideologai tikri žodžio meistrai. Pvz.kiekvienas prof. V. Radžvilo ištartas žodis neša didžiulį  prasminį užtaisą. Tik kaip paskleisti šiuos žodžius, kaip įdėti juos į kiekvieno tautiečio širdį?
p.s. Piliečiai patapo “ištekliais”, kai valdžią V. Adamkaus laikais įtakojo LRI, kai į Švietimo ministeriją(ir kitur) buvo įleisti liberalai, kai atsirado “mokinio krepšelis”, o mokytojai, gydytojai patapo “paslaugų tiekėjais”, vaikai, pacientai - “paslaugų gavėjais”. Dar pamenu, kai tuo labai piktinausi…

Labai       2019-10-7 17:03

svarbu jausti siuolaikines visuomenes skaudulius ir sugebeti juos isryskinti.Ia puikiai sugeba gerb.V.Radzvylas.Tik, siuo metu gal svarbiau yra ne tik sviesti visuomene, gaila, bet nedaug tam yra galimybiu, bet ir moketi, noreti ir sugebeti telkti ta visuomene ryztingiems apsisprendimams ir sprendimams.Iki rinkimu liko tik metai.O vienytis, vienyti ir teltis visosms patriotiems jegoms vis pritruksta to kazko.Tada ir vel viskas liks tik kalbomis.

Žodžio laisvė...       2019-10-7 14:30

Gyvenk ,žmogau,pagal 10 Dievo įsakymų ir galėsi save laikyti tikru krikščioniu.
Reikia,kad Lietuvos kunigija “išsivalytų savo plunksnas”.Atgimimo metais supratau
kai sužinojau,kad dažnoje bažnyčioje klausyklose sėdėjo KGB agentai.Ar ir jie yra
įslaptinti 75 metams ir toliau tęsia savo juodą darbą?

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2019-10-7 14:15

Taip Vytautai, gyvybiškai reikalingas Sąjūdis 2 - sukilimas, lietuvių be krikščioniškų kaukių. Kokie mes krikščionys? Mes juk tik sukrikščioninti kadais. Nusiimkim kaukes, atsiimkim Lrt iš gaujų, išjunkim (iš politikos) landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių bei panašiųjų dangstomus komunistus (kgb’istus, tribvaikius) ir su nauju Seimo rinkimų įstatymu šeimininkaukime (tvarkykimės) savo valstybėje.
Beja
Lietuvos karalystė sunaikinta juk, sukrikščioninta.
Britų Jungtinė Karalystė klesti, nes protestantiškoji krikščionybei.
Trenkim šonan krikščioniškas, marksistines ir kitokias svetimšalių (ideologines) šiukšles.
________________________________
Lietuviai, virš mūsų yra tik dievas.
***
Mes, lietuviai, esam Lietuvos šeimininkai (suvereninė Lietuvos valdžia priklauso mums). Nuolat, bandantys pavergti mus visokie maskvėnai, varšaviakai, briuseliokai, vatikaniokai, vašingtoniokai ir jųjų padlaižiai atsidurs mums po padu, anksčiau ar vėliau. Valdovų mūruose (rūmuose), vyriausybėje, seime kažkada bus mūsų stiprūs pagalbininkai, mūsų tikslams įgyvendinti. Prezidentūros mums nereikia, nes prezidentas – pre_žydo_tas. Dabar, labai sudėtingom aplinkybėm, mūsų bemaž svarbiausias rūpestis – išlikti žmonėmis, kad išsaugoti lietuviškumą, lietuvišką pavyzdinę valstybę bekuriant.

"Iš pradžių       2019-10-7 13:05

buvo Žodis…”(Jn 1,1).Ši jėga atsakingai elgiasi su žodžiais.Labiausiai patiko,kad pagrindinis tikslas sugrąžinti ir išsaugoti” žmogaus sąvastį”-,norisi pridurti sielą.Ir kaip čia atsitiko,kad po Nepriklausomybės atgavimo daugelis žmonių buvo pradėti traktuoti tik kaip darbo jėga,“ištekliai”.Tiek šeimose,tiek bendruomenėse,kolektyvuose,politikoje ir t.t…Kas davė teisę nurašyti žmogų?Kas ką pražiūrėjo?

Nesipykite.       2019-10-7 12:57

Norint kažką daryti, tada reikia prisiimti atsakomybę. Štai čia ir išryškėja kas yra kas, t.y. daryti ir prisiimti atsakomybę arba - daryti svetimomis rankomis ir jokios atsakomybės. Man labai patiko Mindaugo Puidoko išmintinga drąsa, kur žmogus nebijojo prisiimti atsakomybės. Manau, kad ateis jo ir į jį panašių laikas. O šiaip tegu šie ale drąsuoliai kalba.

prašalaičiui       2019-10-7 12:46

Tipiškai sovietiškaš demagogo šūkaliojimas.
Piliečių teisė yra domėtis politikų veikla. Ir vertinti.
“Kažko darymas”, net ir geriausios intencijos,  nesuteikia darytojams jokių induligencijų ir pranašumų.
Tik atsakomybę ir prievolę atsiduoti piliečių kritikai.
Kam jų viešas politinės veiklos aptarimas nepatinka, tegul nesivelia į politiką.
Visišką palaikymą ir pasitikėjimą turėjo Sąjūdis. Visi stengėsi nekritikuoti.
Kuo tai baigėsi?
Atgimimas virto išsigimimu.

Prašalaitis > Plepa ir nieko nedaro...        2019-10-7 12:22

O jūs ką dar be savo grafomaniškų komentarų rašymo DAROTE ? Nagi, pasigirkite kokius kalnus nuvertėte.

Plepa ir nieko nedaro...       2019-10-7 11:43

Spalio 5 d. paskaitų šou Kaune, po kurio , galiu lažintis su bet kuo , nebus   sukurta jokia Kauno IG naujos pol. organizacijos būrimo klausimu.Tas teisingas papezėjimas Kaune visiems paliudys organizacinius V.R. šalininkų kompanijos ,,tempus” ir realų gaudymasį laike ir erdvėje…Tokiais pliupimo šou ta kompanija naują jėgą ir RP sukurs už penkių metų, ne anksčiau…
Be konkrečių politinių reformų paketo (RP), nukreipto į ONS pakeitimą demokratine santvarką, ir be maksimalios tokiam RP įsipareigojusios demokratų koalicijos Seimo rinkimuose,  mūsų visų kitą spalį laukia krachas…(beje,  partijų koalicijoms jau kartelė nuleidinėjama iki 6 nuošimčių..)
Radžvilo puikių  demokratinių,tautinių, antioligarchinių, antiglobalistinių idėjų ir analizių  šalininkai, ir , deja, tuo pačių  jo politinių destruktyvių  veiksmų  pasyvūs dalyviai ,manau, neišvengiamai nusivils matydami, kad nauja krikdemiška partija faktiškai ne kuriama, bet eilę mėnesių jau užpliurpinėjama….  Šis puikus ideologas ir jo keli nekritiški talkininkai jau savo tekstų ciklais padarė beveik maksimumą, kad Juozaitį, Puteikį , kitus su CP siejamus asmenis, bei tautininkus padaryti savo šalininkų ir savo asmens oponentais…Ko gero, V.R. savo oponentais nepadarė tik gerb. Seimo nario P. Urbšio ir jo šalininkų, kas jau prilygsta beveik stebuklui…
V.R. kompanija jau pradėjo begalines paskaitų keliones po šalį, kurios truks amžnybę, bet inic, grupių jų metu kuriama nebus, nes juk tai profesūra ir jos auklėtiniai- pliurpimo virtuozai.Radžvilo profesūra prieš keliolika metų  eilę metų ištratino laikraštiniam Lietuvos švietimui daug rėmėjų lėšų (leidinys,,Baltijos kelias”), bet nesukūrė antisisteminio judėjimo,,Kitas pasirinkimas”, nes tą ,,kūrimą” tik deklaravo,diskutavo, platino pareiškimus,  bet nieko nedarė  judėjimui sukurti tikrovėje….Taip dabar jie elgiasi ir kurdami naują partiją,,, Radžvilo, Sinicos, Petkaus ir Ko neįgalumas EP rinkimuose ir rinkimuose Žirmūnų apygardoje ar net alternatyvios tautininkams eisenos organizavime Vilniuje, manau, visiems adekvatiems visuomenininkams liudija visus jų organizacinius gebėjimus ir valią tam…
  Stebuklą ,uždegant ,,žvakę’’ ONS naktyje , įsivaizduoju tik tuo atveju, jei , pirmiausia A.Rusteikos ,S.Dambrausko ir Ko pastangomis, vis dar gyvo,  KF žmonės atliktų žydarbį šiuo’ klausimu.  Jei KF nesiims , turėdamas RP sukūrimo patirtį , apvalaus stalo misijos, tai to niekas kitas Lietuvoje nepadarys arba neįstengs. Pasekmė nedarymo-  susiskaldę ONS oponentai pasidalins gabaliukais 10 nuošimčių demokratiškų vertybiškų rinkėjų balsus ir šnipštas visiems demokratų lūkesčiams, ko gero, visiems laikams… Kadangi V.R. ir Ko jau padarė beveik viską  smile, kad Seimo rinkimuose demokratų aljanso nebūtų, tad galimo aljanso (ir jo įsipareigojimo RP ) klausimo iškėlimo trapią viltį galima sieti tik su KF žmonių supratingumu ir pasišventimu sukuriant pirmą stebuklą neoligarchinės Lietuvos naudai…
Tad, ar sunėrę rankas lauksime akivaizdžiai ir labai sparčiai artėjančios ONS oponentų tragedijos 2020 metų Seimo rinkimuose ar raginsime ( talkindami)  KF lyderius degti ,,žvakę” ONS smaugiamoje, valstybingumo ir tautos žlugimo kelyje esančios Lietuvos naktyje?
Kol kas pliupimo,paskaitų, o ne telkimo ir realaus šalininkų organizavimo fiesta tik įsisiūbuoja…,,Kito pasirinkimo” tragedija kartojasi kaip farsas..


Rekomenduojame

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.