Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vytautas Radžvilas. Lietuva dabartizmo gniaužtuose – kaip iš jų ištrūkti?

Tiesos.lt siūlo   2017 m. birželio 17 d. 21:12

13     

    

Vytautas Radžvilas. Lietuva dabartizmo gniaužtuose  – kaip iš jų ištrūkti?

Pro Patria

Kalba Sąjūdžio minėjimo renginyje Lietuvos mokslų akademijoje birželio 7 dieną.

Daugelis turbūt pajutote, kad šis Sąjūdžio gimtadienio minėjimas yra šiek tiek kitoks. Tai išduoda ir renginio pavadinimas Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvoje. Taip yra ne todėl, kad visą laiką gyvenant prisiminimais galima įgyti tai, ko asmeniškai labai nemėgstu, veterano savivoką ir sąmonę. Visada keldavo ir vis dar kelia atstumiantį jausmą žmonės, krūtines apsikarstę ordinais ar jų juostelėmis. Tai yra požymis, kad jie gyvena praeitimi. Iš tikrųjų gyvena tik savimi, nes mėgaujasi rodydami visiems: žiūrėkite, kokie mes buvome šaunūs ir ypatingi. Tai savaime nėra gražu, bet Sąjūdžio atveju užsikrėsti tokia mąstysena būtų ir nusikalstama. Nusikalstama, nes mes gyvename epochoje, kurią galima vadinti virsmo metu.

Visais laikais taip jau buvo, kad didieji įvykiai žmones pasiekia kaip žvaigždžių šviesa. Žvaigždes, kaip žinote, mes matome ne tokias, kokios jos yra, o tokias, kokios jos buvo prieš daugybę metų, nes tiek metų reikėjo, kad mus pasiektų jų šviesa. Todėl šiandien yra sunkus ir atsakingas momentas, nes didieji įvykiai jau vyksta, kai kurie įvyko, bet toli gražu nelengva juos iš karto pamatyti, įvertinti ir suprasti.

Jokia paslaptis, kad Sąjūdžio padėtis šiandien yra labai dviprasmiška. Viena vertus, keletą kartų per metus jis yra paminimas oficialiuose renginiuose, antra vertus, daugiau negu akivaizdu, kad šiandien Lietuva yra šalis, kurioje daugybei žmonių, ypač tiems, kurie ją valdo visą šį laiką, labai norėtųsi, kad Sąjūdis būtų apskritai ištrintas iš Tautos atminties. Slapčia trokštama, kad čia neliktų net jo dvasios dvelktelėjimo.

Dabar jau galime suvokti, kad siekdami savo didžiųjų tikslų nepakankamai įvertinome tuos, kurie į mus žvelgė iš šalies ir su Sąjūdžiu siejo visai kitus – savus – tikslus. Tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų vadinamieji tautiniai judėjimai buvo tik įrankis demontuoti arba sugriauti sovietinę komunistinę imperiją tam, kad visi šie iš jos ištrūkę kraštai būtų įtraukti į kito globalistinio projekto gniaužtus. Mes patekome į šiuos gniaužtus ir būtent todėl kiekvienas prisiminimas apie Sąjūdį daug kam sukelia alergiją. Nuolatos girdime kartojant, kad Sąjūdis daugiau niekada nepasikartos. Beje, net daugelis mūsų, sąjūdiečių, tai sako.

Be jokios abejonės, istorija nesikartoja tuo požiūriu, kad negali būti mechaniškos arba negyvos ano Sąjūdžio kopijos. Viskas praeina, bet yra dalykų, kurie nepraeina niekada. Tai žmonėse glūdintis laisvės ir padoresnio gyvenimo troškimas. Kad Sąjūdis gali prisikelti, nors ir kita forma, aš supratau tiesiog dar kartą žvilgtelėjęs į Sąjūdžio programą. Jeigu mes ją atidžiai perskaitytume, nesunkiai suprastume, kad pakeitus kai kuriuos žodžius ją galima priimti štai čia salėje. Kodėl?

Todėl, kad visi programoje surašyti tikslai ir siekiai tiesiog nebuvo įgyvendinti ir tebėra aktualūs. Dėl laiko stokos aš nematau prasmės šių siekių ir tikslų vardinti išsamiai, tiesiog retoriškai paklausiu – Sąjūdis kovojo prieš nomenklatūrines privilegijas, bet ar dabartinės Lietuvos valdininkijos privilegijos mažesnės? Aš manau, priešingai. Kai kuriais atžvilgiais jos yra net didesnės, nes tikrai anos komunistinės Lietuvos valdininkėlis negalėjo važiuoti semtis patirties kovoti su korupcija tik į Naująją Zelandiją. Jų pasaulį vis dėlto ribojo imperijos sienos ir toliausias taškas, kurį galėjai pasiekti buvo saulėtas Magadanas ar Kamčiatka. Toliau, jei kalbame apie socialinį neteisingumą, atskirtį, argi vienas iš Sąjūdžio programinių tikslų nebuvo kaip tik įveikti šią sovietinės sistemos ligą? Kalbame apie tautinės kultūros puoselėjimą ir jos išsaugojimą – argi Sąjūdis nereikalavo padaryti galą sovietinei asimiliacinei politikai, kuria siekta praktiškai sulyginti ir ištirpdyti tautas?

Šį sąrašą galima plėtoti, bet jį perskaičius ir apmąsčius iš karto pasimato, kad keičiasi žmonės, kai kurių dalykų įvardinimas, bet niekada nesikeičia tai, kas vadinama didžiosiomis žmogaus gyvenimo konstantomis, kurias reikia vėl ir vėl apginti. Dėl šios priežasties, kai keliamas klausimas, ar šiandien įmanomas ir galimas Sąjūdis, ar jį įmanoma atkurti, aš tyliai viduje nusišypsodamas galvoju, kad tai tuščias klausimas. Tą padaryti privers pats gyvenimas, nes yra dalykų, kurie tam tikromis akimirkomis tampa egzistenciniais iššūkiais ir būtinybėmis. Egzistencinis iššūkis skiriasi nuo paprasto sunkumo ar problemos tuo, kad tai yra klausimas, į kurį žmogus turi atsakyti turėdamas mintyse visą jo svorį: norite gyventi ar norite mirti? 

Būtent šiandien mes, kaip tauta, esame kaip tik akistatoje su šiuo klausimu. Būtų negražus jūsų laiko švaistymas ilgai samprotauti ar priminti apie milijoną iš Lietuvos išėjusios tautos. Kas tai yra, jeigu ne fizinė mirtis, arba merdėjimas? Jeigu kuri nors žmonių bendruomenė, kaip šiandien mėgstama sakyti, nebeturi išteklių, kad galėtų normaliai funkcionuoti, ką tai reiškia, jeigu ne tai, kad ji yra nebegyvybinga ir savarankiškai nebegali egzistuoti? Tai yra mirimo ženklas.

Tačiau yra ir kitų labai rimtų iššūkių. Šiandien daugybė žmonių piktinasi, kad kažkada Sąjūdis nuvyto. Šventa tiesa. Sąjūdžio programa iš esmės liko neįgyvendinta, tačiau kaip tik dabar išryškėja, ką vis dėlto Sąjūdis davė Lietuvai (ir ne tik jai) besąlygiškai vertingo. Būtent todėl, kad Lietuvoje ir kitose buvusiose sovietinės imperijos provincijose atsirado tokio tipo judėjimai, imperijos griūtis buvo sąlygiškai civilizuota ir taiki. Taip, mums už Lietuvos laisvę teko užmokėti Sausio 13-tosios didvyrių krauju, bet tai yra vis dėlto palyginti nedidelė kaina prisiminus, kiek už panašią dezintegraciją sumokėjo buvusios Jugoslavijos tautos. Ši šalis griuvo arba subyrėjo kaip tik nesant ją sudariusiose valstybėse jėgų, kurios būtų galėję šį išsiskirstymą arba išsiskyrimą padaryti bent jau sąlygiškai taikų. Neįkainojamas Sąjūdžio nuopelnas yra vien jau tai, kad buvome apsaugoti nuo kraujo jūrų. Žinoma, tai nereiškia, kad mums to pakanka.

Šiandien kalbant apie analogiją, arba apie pasikartojančias istorines situacijas, neatsitiktinai vartoju žodį „istorines situacijas“, nes istorija nesikartoja, bet situacijos sugrįžtą. Turiu omenyje štai ką: Sąjūdis atsirado byrant milžiniškai pasaulinei sistemai, kurią šiandien vadiname komunistine sistema. Dabar esame tokio pat byrėjimo išvakarėse. Reikalas tas, kad sugriuvus Sovietų Sąjungai, atkūrę nepriklausomybę mes patekome į kitą globalią sistemą. Ilgą laiką manyta, kad ta sistema bus pasaulio istorijos galutinis taškas. Vienas amerikiečių mąstytojas net parašė veikalą „Istorijos pabaiga“ ir ten buvo pažadėta (panašiai kaip buvo žadama nukeliauti į komunistinį rojų), kad mes anksčiau ar vėliau nukeliausime į pasaulinės liberalios demokratijos rojų. Būtent dabar šio rojaus vizija kaip niekada byra. Todėl kai kalbame apie nūdieną, reikia aiškiai suprasti, koks yra pats svarbiausias ir sunkiausias šiandien mūsų laukiantis uždavinys, tai yra – įvardinti tikrovę. Sąjūdis atsirado todėl, kad jis sugebėjo aną tikrovę įvardinti tiksliais žodžiais ir padaryti prasmingą. Tai buvo titaniškas darbas. Šiandien mūsų laukia toks pat uždavinys, nes norint ką nors pakeisti nepakanka vadovautis apytikrėmis nuojautomis ar neaiškiais vaizdiniais. Tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, yra antiglobalistinė revoliucija.

Nenoriu gilintis į jos priežastis ar padarinius, bet kalbant trumpai ir aiškiai galima pasakyti, kad amerikiečiai, britai, o dabar ir visos Europos tautos ieško naujo egzistavimo būdo. Ateina supratimas, kad vadinamosios globalios struktūros yra negyvybingos, nesprendžia problemų, lygiai tokia pat prasme kaip problemų nesprendė ano meto sistema – Sovietų Sąjunga. Šis dalykas yra mums lemtingas todėl, kad jeigu mes šios tendencijos neperprasime, tiems įvykiams nepasiruošime, būsime užklupti netikėtai ir tada beliks sakyti: Dieve pasigailėk Lietuvos. Patinka kam tai ar ne, bet ypač Europos Sąjungos struktūrinė krizė atves prie labai gilaus, kertinio šios sąjungos pertvarkymo, o gali baigtis ir dar prasčiau.

Ir štai šiandien tenka prisiminti dar vieną epizodą iš praeities. Tuo metu, kai Maskvoje didžiuosiuose imperijos centruose virė diskusijos, kas laukia milžiniškos imperijos, Lietuvoje buvo didžiausias intelektualinis sąstingis. „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“ – vyresnės kartos visi mes atsimename, kas tai buvo – rašė taip, lyg nieko nevyksta.. Lyg nevyksta pertvarkos, lyg nevyksta diskusijos, kas mūsų laukia ir kas bus. Lygiai taip pat elgėsi ir to meto kolaborantinė Lietuvos administracija. Ji paprasčiausiai vykdė direktyvas iš Maskvos. Tokiomis aplinkybėmis, kaip patys suprantate, kažkas privalėjo prisiimti atsakomybę už Lietuvos likimą, ir tai teko padaryti pačiai mūsų visuomenei, žmonėms, kurie sąlygiškai vadinami šviesuoliais. Mano giliu įsitikinimu, tai padarė ta visuomenės dalis, kuri buvo išlaikiusi supratimą, ką reiškia būti tauta ir valstybe. Todėl mes susiorganizavome į Sąjūdį ir daugelį problemų vis dėlto išsprendėme.

Dabar matome absoliučiai tą pačią padėtį. Mes gyvename pasaulyje, kuris yra ano pasaulio kopija. Nekalbėsiu apie tai, kad šiandien Lietuvoje žiniasklaidoje, akademiniuose tekstuose vartojama terminija beveik niekuo nesiskiria nuo anų laikų žodyno. Lygiai toks pat religijos ujimas ir tyčiojimasis iš jos, lygiai taip pat vaidenasi nacionalizmo šmėklos. Niekas nesikeičia. Visi, kurie bent kiek kritiškiau mėgina vertinti esamą padėtį, yra Europos priešai, griovėjai, kenkėjai. Ir mažai kas susimasto, kad tokiose senose ir tvirtose Europos Sąjungos valstybėse kaip Anglija, Vokietija, Prancūzija veikia galingi intelektualiniai centrai, kurie dar seniai iki šios krizės analizavo ir skaičiavo visus galimus Europos Sąjungos scenarijus, tarp jų – ir žlugimo. Mums tokio intelektualinio darbo nereikia? Mūsų kaimynai lenkai, vengrai aiškinasi, kokios turi būti jų valstybių galios toje pačioje Europos Sąjungoje, mėgina išsiaiškinti, kokias teises jie dar turi, o kurių jau nebeturi, o mes vėl elgiamės kaip įprasta.. To, iki kur mes priėjome, simbolis, rodantis neįtikėtiną moralinį, intelektualinį nuosmukį, yra euro įvedimas.

Visi žinojome, kad įvedus eurą kainos pakils, tačiau jis buvo įvestas. Įspūdingiausia yra tai, kad kai p. Donaldas Tuskas buvo Lenkijos ministras pirmininkas, kuomet Lenkijai buvo pasiūlyta įsivesti eurą, nepaisant jo palankumo Europos Sąjungai, jis deklaravo, kad Lenkija į tokį neaiškų projektą tikrai neinvestuos. Tas pats žmogus, pasakęs „ne“ eurui Lenkijoje, būdamas aukštu Europos Sąjungos pareigūnu atvyksta į Lietuvą sveikinti mus su euro įvedimu. Štai šie dalykai Lietuvoje yra nesuvokiami, neapmąstomi ir apie juos nekalbama. Nekalbama ir nemąstoma neatsitiktinai.

Jeigu mes pradėtume rimtai ir atsakingai mąstyti, kas nutiks su Vakarų pasauliu ir Europos Sąjunga, mes neišvengiamai privalėtume iškelti sau klausimą: o ką mes turime daryti čia, Lietuvoje, kad deramai pasitiktume gresiančius iššūkius. Kol šio klausimo nėra, galima gyventi taip, kaip buvo gyventa iki Sąjūdžio. Mąstymas nepasikeitė. Tie, kurie šiandien vis dėlto susirūpinę Lietuvos padėtimi ir perspektyvomis, yra kaltinami esantys praeities atgyvenos. Skirtumas tik tas, kad sovietmečiu tie, kurie mąstė apie Lietuvos likimą, buvo vadinami smetoniškos Lietuvos atgyvenomis, o šiandien mąstantys apie Lietuvos likimą yra vadinami sovietinės Lietuvos atgyvenomis.

Noriu pasakyti, kad yra nukopijuotos net propagandinės schemos. Iš esmės naudojamos tos pačios ideologinės etiketės. Lygiai taip pat, jeigu kalbame apie realių problemų sprendimą, jas pakeičia gana pigi ideologinė propaganda, kuri irgi yra stulbinamai panaši į buvusią. Sovietų laikais sovietiniams piliečiams vargstant buvo aiškinama, kad didžiausias jų priešas yra supuvę Vakarai, kurie tuoj tuoj žlugs, bet vis dėlto telkime visas jėgas gynybai. Tai turėjo piliečius įtikinti, kad jie turi susitaikyti su savo apverktina padėtimi. Šiandien matome tą patį. Aš jokiu būdu nesu naivus ir puikiai suprantu, kokia rimta grėsmė yra Rusija. Tačiau keistas dalykas – mes vėl girdime tik pigią propagandą apie supuvusį režimą, kuris tuoj tuoj žlugs, nors požymių, kaip ir tada, kad tai galėtų greitai įvykti, nėra ir nereikia naiviai viltis, kad šis režimas tuoj tuoj sugrius savaime. Tai būtų pigus ir pavojingas savęs apgaudinėjimas ir raminimas.

Esmė yra ne vykstanti propaganda, o tai, kad ta propaganda yra dingstis nieko nedaryti Lietuvoje. Gresiančio iš tiesų didžiulio pavojaus akivaizdoje pirmas atsakingos valdžios žingsnis turėtų būti – telkti tautą. Šio telkimo priemonės turi būti tokios, kad vadinamasis žalingas propagandos poveikis nyktų savaime. Paprasčiausiai reikėtų mažinti turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį įvedant žmonišką ar bent kiek teisingesnę mokesčių sistemą. Iš mūsų reikalaujama mobilizuotis prieš gręsiantį pavojingą priešą, bet lyg tyčia priimamas darbo kodeksas, kuris turi daug vergovės elementų. Galiausiai mes kalbame apie ekspancionistinės Rusijos pretenzijas, bet mūsų panosėje yra kuriamas „Russkiy Mir“ ir vykdomas Suslovo planas – Lietuva be lietuvių. To plano esmė labai paprasta – masiškai atsivežti darbo jėgą iš vadinamųjų Rytų, užuot saviems mokėjus bent kiek žmoniškesnes algas, kad jie masiškai neemigruotų.

Kaip ir tada prieš 30 metų, vis aiškiau suvokiama, kad nepastebimai išplaunami patys mūsų valstybingumo pagrindai. Stiprėjant šiam suvokimui ir atsirado Vilniaus forumas. Patys to nesuvokdami tampame amorfiška visuomene, kuri atėjus sudėtingesnei valandai bus nepajėgi pasipriešinti niekam. Visų šių pastangų tikslas – visoje Lietuvoje atsirandantis Lietuvos forumas. Norėčiau paaiškinti, koks būtų šio forumo veikimo principas.

Šiandieninėje Lietuvoje veikia daugybė pilietinių ir visuomeninių organizacijų, tačiau nepaisant tikrai gerų ketinimų ir dedamų didelių pastangų, jos arba nieko negali pakeisti, arba padaro labai mažai. Todėl kyla pagrindinis klausimas – kodėl? Atsakymas į jį yra – nėra tautos ir kolektyvinės politinės tautos valios. Reikia aiškiai suprasti, kad tuo metu, kai mes kalbame ir diskutuojame, kita pusė veikia. Ji veikia labai paprastai – ji „prastumia“ jai reikalingus darbo kodeksus, ji išlaiko jai reikalingas mokesčių sistemas, ji mokyklose vykdo ištautinimo, išvalstybinimo politiką ir daro daugybę kitų dalykų, o mes tik kalbame.

Atsakymas į amžinąjį klausimą „Ką daryti?“ yra vienas – Vilniaus forumas turi būti kolektyvinės tautos valios telkimo įrankis ir, jeigu bus einama tuo keliu, šita kolektyvinė tautos valia turi atsirasti ir apsireikšti taip, kaip apsireikšdavo visada, taip pat ir Sąjūdžio laikais. Reikia tiesiog suvokti, kad žmonės, stumiantys Lietuvą į bedugnę, savaime niekada nesustos. Jeigu šie žmonės, žinodami, kad nebėra trečdalio tautos, gali šaltakraujiškai pasakyti esą mūsų didžiausias laimėjimas yra teisė išvažiuoti, tai kas gali juos sustabdyti, išskyrus kolektyvinę tautos jėgą?

Renginio pradžioje buvo cituota, kad kai kas prieš jį kėlė paniką neva jo metu iš buvusių kagėbistų ir Putino šalininkų bus sukurta alternatyvi Lietuvos Vyriausybė. Man asmeniškai tai labai patiko. Patiko todėl, kad per tuos 30 metų nuo Sąjūdžio pradžios nevyko nieko panašaus kuomet kurdavosi kiti dariniai. Todėl, kad ir labai atgrasia forma, toks juodinimas yra tylus pripažinimas ir nerimas – o gal šiam Vilniaus forumui pasiseks? Štai kodėl taip jautriai reaguojama.

Todėl kreipdamasis į mus visus čia esančius galiu pasakyti tiek – į klausimą, ką reikia padaryti, kad Lietuvoje kažkas pasikeistų, atsakyčiau labai paprastai: gerai įsidėmėkite tai, ką mes čia šiandien aptarinėjame, perduokite pažįstamiems ir tą dieną, kai Lietuvos forumas pakvies ateiti prie Seimo ar prie Vyriausybės, nežiūrėti televizoriaus, nelikti namie, o paprasčiausiai nepatingėti ir tai padaryti. Ir tada įvyks tai, kas absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių atrodo neįmanoma.

Prasidėjus Sąjūdžiui atrodė neįmanoma viskas. O pasirodo – sugebėjome.

Nejaugi dabar mes esame tiek sumenkę? Aš nenoriu tuo tikėti. Amžiną atilsį Romualdas Ozolas, tikrasis dvasinis Sąjūdžio vadas, yra pasakęs frazę, kurią tiek pagerbdamas jo atminimą, tiek išreikšdamas pagarbą jo didžiai išminčiai noriu priminti. O jis sakė: „Lietuva liks gyva, kol bus bent vienas lietuvis“.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2017-06-21 1:57

->“Vokietija per” - o Sovietų Rusija per vietinius ir importuotus žydus pabandė padaryti revoliuciją Vokietijoje ir tuo atvedė valdžion Adolį (o taip pat suformavo jo požiūrį į žydus). Žodžiu, lygiosios. smile

Pikc       2017-06-21 1:54

Iš vienos pusės, pritarčiau komentatorius “Pastaba”, nes tiesioginis vertimas, ko gero, gali būti toks, bet iš kitos - ne, nes “šiuolaikiškumas” gali būti suprantamas tiek kaip neatsilikimas nuo esamų tendencijų, tiek kaip paprasčiausias mados vaikymasis, tuo tarpu kai autorius kalba apie “užstrigimą dabartyje”, kur nei praeitis, nei ateitis neturi didesnės reikšmės. Čia vėl, iš vienos pusės, “šiuolaikiškumas” to neatspindi, o iš kitos - tai nenormali būklė, tad nenormalus terminas jai apibrėžti, manyčiau, visai tinka.

Pastaba       2017-06-20 20:18

Straipsnis - labai geras, tačiau man nepatinka naujadaras “dabartizmas”, beje su nelietuviška priesaga “izm”. Juk yra grynai lietuviškas senas gražus žodis “šiuolaikiškumas”.

VaidasVDS       2017-06-19 9:39

Dvasinis pasaulis 1935 m. pareiškė:
“Šita pasaulietinė žmogiškoji visuomenė, nežiūrint savo nematytų materialistinių pasiekimų, iš lėto byra.”
Dvasinis pasaulis 1934 m. pareiškė:
“Ir šiuolaikinė civilizacija visiškai nesivysto dvasiškai ir šeimos institucijos išsaugojimo srityje.”
——
Bet šis pasaulis neišgirdo iki šiol.
Ne daug kas atkreips dėmesį į žodžius “iš lėto”, bet jie yra labai svarbūs. Niekas pasaulyje nesivysto staiga. Jei ir įvyksta kokia nors revoliucija, kuria nors prasme aplenkianti laiką, tai geriausi tos revoliucijos pasiekimai visada beveik išnyksta, nes revoliuciją pasiveja natūrali evoliucija su visomis savo išlikusiomis blogybėmis ir ydomis. Ir tos buvusios blogybės ir ydos palaipsniui įsitvirtina revoliucijos “pasiekimuose”.
Taip nutiko ir su krikščionybe. Nuostabūs Jėzaus mokymai buvo iškraipyti ir pritaikyti pasaulietinei valdžiai. Šiandien kai kas bando sugrįžti atgal.
Dvasinis pasaulis sako:
“Bergždžia kalbėti apie primityviosios krikščionybės atgimimą; jūs turite eiti į priekį nuo ten, kur esate. Šiuolaikinę kultūrą reikia dvasiškai pakrikštyti Jėzaus gyvenimo nauju atskleidimu ir apšviesti jo amžinojo išgelbėjimo evangelijos nauju supratimu. Ir kada Jėzus bus šitaip išaukštintas, tada į save jis patrauks visus žmones.”
——
Atkreipkite dėmesį į žodžius: “Šiuolaikinę kultūrą reikia dvasiškai pakrikštyti”. O juk šiandieninė kultūra yra itin baisi dvasine prasme. Reikalinga vos ne revoliucija, kad ją pakeisti. O tam tikra revoliucija juk ir prasidėjo, tik kad vedliai nežino, kur eiti ir kur vesti.
Su sąjūdžio revoliucija nutiko lygiai tas pats, kas ir su krikščionybe. Bet dairantis atgal kažką naujo sukurti neįmanoma, reikia žiūrėti ir į priekį, ir į tai, kas yra nauja, bet, būtinai, tikra.
Mūsų:
“didžioji viltis yra toji galimybė, kad vėl iš naujo būtų apreikštas Jėzus ir išplėstai pateikta jo gelbstinti žinia, kuri šiandieninių prisiekusių jo pasekėjų didžiules šeimas dvasiškai suvienytų kupinoje meilės tarnystėje.”
—-
Tą padaryti (pasiekti) nepaprastai sunku, nes pasauliui reikia nusimesti godumo ir dogmatizmo pančius.
Sunkiausia žmogui bus suvokti, kad dvasiniai dalykai (kultūra, lavinimas (nedogmatinis), pasišventimas) turi eiti pirmiau, nei materialiniai (išgyvenimas, pragyvenimas ir pasitenkinimas). Jei jūs negimstate dvasiškai (patys suvokę dvasinius dalykus arba juos gavę iš tėvų ar kitokio auklėjimo (lavinimo) būdu), tai jūs dar nesate iš vis ko nors pasiekę (tame tarpe ir išlikimo po mirties) ir tiesiog negalite padėti nei sau, nei kitiems (ir savo vaikams). Tik įvykdžius tokią dvasinio suvokimo “revoliuciją”, nauji mokytojai gali vesti visuomenę į tikrus pasiekimus, tiek dvasinius, tiek materialius…
Pats žmogus negali sukurti visai žmonijai palankios tvarkos, tam vadovauti gali tik Tikras Apreiškimas.

Vokietija per       2017-06-17 23:48

Leniną įvykdė Spalio revoliucją Rusijoje.

"Išmintingi mokiniai"       2017-06-17 23:14

“Kam vadinate mane:‘Viešpatie,Viešpatie,o nedarote,ką sakau?
  Kiekvienas,kuris ateina pas mane,klausosi mano žodžių ir juos vykdo,-aš jums parodysiu,į ką jis panašus.Jis panašus į namą statantį žmogų,kuris giliai iškasė pžemę ir padėjo pamatus ant uolos.Užėjus potvyniui,srovė atsimušė į tą namą,bet neįstengė jo pajudinti,nes buvo gerai pastatytas.
  O kas klausosi mano žodžių,bet jų nevykdo,panašus į žmogų,pastačiusį namą be pamato,tiesiog ant žemės.Vos tik srovė į jį atsimušė,jis bemat sugriuvo,ir to namo griuvimas bvuvo smarkus”(Lk 6,46).........Europą išgelbėtų,jei prie jos vairo stotų atsidavę krikščionys.Žmoniški žmonės.Kiek žmogus krikščionis,tiek jis žmoniškas,kiek jame žmoniškumo,tiek jis krikščioniškas,kad ir nesąmoningai būna išganytas.Tada būtų visiems gerai,tik tiek,kad liberali ideologija liktų tik ideologija,be susidievinimo aureolės,kaip įžūliai visažinanti ir be Dievo.

Raigerdas       2017-06-17 20:03

Ar yra kokia išeitis? Taip yra. Bet ji yra ne tik dabar, bet ji buvo ir prieš 10, ir 20 metų. Mes visi matome, kad politikas nėra tas lyderis, kuris gali vesti mūsų tautos žmones jos išlikimo keliu. Kur buvo mūsų LDK valstybės sėkmės šaknys? Sėkmingame tandeme - Žinys ir Kunigaikštis. Mes esame ŽINOJIMO sistemos palikuonys, t.y., mes esame šios sistemos palikuonys, kuriai, galimai yra virš 10 000 metų. Šita sistema dabar matoma tik mūsų istorijos nuolaužose, bet svarbiausia, kad jos didžiausia dalis liko mūsų unikalioje kalboje. Jeigu jos nebūtų, tai mūsų kalba būtų mirusi. Atkreipkite dėmesį į visus tuos, kurie kėsinasi į mūsų kalbą. Kažkam norisi, kad mūsų kalba pradėtų “tobulėti”, pridedant į ją daugiau raidžių. To nori, koks nors idiotas, kuris nekenčia Lietuvos daugiau nei koks nors Makutinovičius. Ir Seimo nariai svarsto to idioto pasiūlymą, o tuo tarpu daugybė žmonių, nesulaukę reikiamų jiems sprendimų, nusispjauna ir palieka savo tėvynę, nes mato Seimo narių aklumą, kurtumą ir beviltiškumą, kad jie gana nors praregės. Klaidingai sukurta valdymo sistema duoda šitokius rezultatus. RŪPINIMASIS SAVO GEROVE yra pagrindinis Seimo nario darbas ir tik dėl šitų dalykų vyksta ten grumtynės, badymas vienas į kitą pirštu. NEŽINOJIMAS, NEMOKŠUMAS, NEKOMPETETINGUMAS yra pagrindinės mūsų išlaikytinių bėdos, griaunančios mūsų tautos gyvavimo ir išlikimo pamatus. JIE NIEKO NENORI KEISTI, NES JIEMS YRA GERAI. JŲ ATLYGINIMAI, JŲ PRIVILEGIJOS NIEKAIP NEPRIKLAUSO NUO EKONOMINĖS PADĖTIES MŪSŲ VALSTYBĖJE. JIE YRA NEPRIKLAUSOMI NUO MŪSŲ. TAME IR YRA TOS SUPUVUSIOS SOVIETINĖS SĄJŪDŽIO VADOVYBĖS NUOPELNAS. BŪTENT JIE IŠSIKOVOJO NEPRIKLAUSOMYBĘ SAU NUO TO, KAIP GYVENA DIDESNĖ TAUTOS DALIS. BŪTENT JIE LAIKO TAUTĄ DURNIAUS VIETOJE IR VIENAS IŠ JŲ YRA LANDSBERGIS, KITAS PROTO BOKŠTAS - KUBILIUS, BEI LABAI VIDUTINIO LYGIO VALDININKĖLIS ADAMKUS, TAPĘS PREZIDENTU IR GRAŽIAI PASIRODĘS PER VIENOS BALIUS. Nevykę politiniai klounai, daugiau nieko.
Kas gali Lietuvą išgelbėti? Be abejonės, naujas lyderis, ir su juo kartu MOKSLININKAI. Tik šita grupė mokslininkų gali tarti savo žodį, kurio pagrindas būtų kruopšti ekonominė analizė, atmetant tų politinių nemokšų kliedesius, ir konkretus valstybės kūrimo strateginis planas, į kurio stuburą būtų įtraukti ir Vydūno genialūs atradimai apie valdžiavą ir tautą.

Raigerdas       2017-06-17 19:15

Ne 13 didvyrių žuvo už Lietuvos nepriklausomybę, gerbiamas pone Vytautai Radžvilai, ir tai nėra maža kaina, nes tokios kainos iš viso neegzistuoja, bet dešimtys tūkstančių partizanų, jų artimųjų, bei ir tie 300 000 Lietuvos piliečių, išvežtų į Sibirą. Tai buvo mūsų visos tautos kova, ji vyko kiekvieną dieną net nematomuose frontuose, bet ji buvo. Jeigu jos nebūtų buvę, tai mūsų komunistai taip lengvai nebūtų atsisakę atsiskirti nuo TSKP. Net mūsų komunistai buvo užkrėsti šita nematoma kova, kurią labai nuostabiai perteikė Adomas Mickevičius “Konrade Valenrode”, perteikdamas gana tiksliai tą besikankinančią, bet kilmingą ir pasiaukojančią lietuvio dvasią.

Raigerdas       2017-06-17 18:53

Tikrai pritariu komentatoriaus “wwwww” pastaboms, ypač apie sugebėjimą bendrauti su plačia visuomene, o ne vien su akademine visuomene.
Teisus ir komentatorius “$+$”, palietęs piniginius reikalus:“Taip kad procesas vyko ir vyksta, nuo pat Naitono Rotšildo, antrojo Amšelio Rotšildo sūnaus, sukurtos sistemos laikų. Tai patvirtino Federalinio Rezervo pirmininkas JAV kongreso komisijai, duodamas parodymus apie “dingusius” 500 milijardų, t. y. pusę trilijono $”. Tai liečia ir Lietuvą, nes jie gauna palūkanas ir iš Lietuvos. Lietuvos valstybės skola - 17 mlrd. 342 mln. 623 tūkst. 692 €. Kiekvienam gyventojui tenkanti skola dėka sąjūdiečio Kubiliaus 6 tūkst. 038 €.
Ponas Vytautas Radžvilas turėtų suvokti, kad Sąjūdžio numarinimas yra tiesiogiai susijęs su dabartiniu Lietuvos marinimu. Tik apimtys yra skirtingos, todėl ir Lietuvos mirimo laikotarpis yra ilgesnis nei Sąjūdžio. Dabar pažiūrėkime į Lietuvą savininko akimis. Štai yra konkretūs asmenys, kurie numarino Sąjūdį. O jeigu dar susiaurinti, t.y. yra tik VIENAS ŽMOGUS, kuris pasiūlė Sąjūdį numarinti. Bet visi tie buvę prie Sąjūdžio valdžios tyli ir galvoja, kad viskas tuo ir baigsis. Ne, nesibaigs. Nes tos vėžinės ląstelės įjungėjas yra tarp Sąjūdiečių. Bet jūs gi nesusirenkate ir net nepasmerkiate jų. Ar žinote, kaip pasakė vienas iš žymiausių XX humanitarijų apie neatsakomybę? Štai šio genijaus žodžiai: “Neatsakomybė - tai savo dalyvavimo neigimas”. Bet jūs tylite buvę sąjūdiečiai, nes jums baisu ištarti: “Mes nei vienas nežinojome, kaip reikia kurti valstybę, kaip organizuoti joje tvarką, ekonomiką ir teisingumą”. Tai, ko norėti iš nemokšų? Visi Sąjūdžio nuopelnai priklauso tautai, bet ne tiems, kurie apsikarstę privilegijomis ir apdovanojimais, parklupdė šitą išdidžią, drąsią, garbingą ir pasiaukojančią žygdarbiams tautą ant kelių ir privertė prašyti išmaldos. Šita nemokšų gauja, apakusi nuo arogancijos, iki pat šiandien yra įsitikinusi, kad Sąjūdis yra jų nuopelnas, bet ne mūsų partizanų. Išimkite mūsų partizanų kovas ir jūs niekada jokio Sąjūdžio nebūtumėte sulaukę. O juk viskas jau tuo metu buvo sukurta ir viskas duota, kad tik reikėjo įdėmiai išnagrinėti mūsų Vydūną, kitus žymius XX amžiaus genijus, kurie rašė apie komunizmą, apie tą patį kapitalizmą, apie liberalizmą, liberalus ir liberastus, bei nupiešė visiškai tikslų vaizdą, kaip turi būti kuriama valstybė. Bet visi tie sąjūdžio utopistai buvo tokie arogantiški, kad jiems Vydūnas buvo per prastas mokytojas. Sąjūdžio narcizai pasijautė protingesni už Vydūną, Maceiną ir kt. Lietuvos didžiavyrius. Susirinkite tiek, kiek jūsų yra belikę, ir rėžkite tiesą į akis tokiems sąjūdiečiams, kaip Kubilius ir visiems tiems apsišaukėliams iš TS, kad jų tikrasis tikslas buvo ne Lietuvos žmonių sunki, dešimčių tūkstančių lietuvių krauju iškovota pergalė ir mūsų atkurtos valstybės triumfas, laimingas mūsų tautos valstybės kūrimo procesas, o paprasti “žemų egoistinių instinktų” tenkinimas, namų statymas, apsirūpinimas privilegijomis ir sočiu gyvenimu. O kaip gyvena tie žuvusių partizanų vaikai, jų anūkai? Gal būt, jie Anglijoje dirba prie konvejerio, kad uždirbti šiek tiek tų pinigėlių, kad padėti savo skurstančiai motinai Lietuvoje. O ta motina perka maistą Lietuvoje ir per mokesčius maitina tą maloniai gyvenimą leidžiantį Kubilių. Tas anūkas ar sūnus dirba Kubiliui, kuris nori gražiai gyventi, net Anglijoje. Ar tai ne XXI amžiaus vergystė? Už ką jiems tokia dalia? Kas jiems numatė šitokį likimą? Dievas ar nemokša Kubilius neišmanantis nieko nei apie pinigus, nei apie ekonomiką. Ir jis šiandien Seime. Bet jūs, buvę sąjūdiečiai visa tai matote, bet tylite. O grandinės nuo Lietuvos žmonių nukris tik tada, kada jūs įvardinsite tuos VALSTYBĖS KŪRIMO ALCHEMIKUS, nes šiandien jie jaučiasi didvyriais, nors yra verti emigracijos, geriausiu atveju, o blogiausiu - kalėjimo.

wwww       2017-06-17 17:05

Pirmiausia sukurkite alternatyvu informacijos skleidimo tinkla. Apie savo nezinomuma galite isitikinti nueje i kokia miestelio alude ir paklauskite kas yra tas forumas. Niekas apie jus nieko nezinos, o stai apie koki padugne Uspaskicha zinos.
Antra pradekite kalbet kalba, kuria supranta 80% zmoniu, nes kalbejimo tikslas yra, kad jus suprastu kiti, o ne noras pasipuikuoti savo issilavinimu (grubi inteligento, kuris bando tapti politiku klaida) Paprastu konstrukciju sakiniai, apibudinimai ne aptakus gal taip gal anaip, o - balta/juoda. Ne kazka tauzyti apie mokesciu reforma, o sakyti turcius kaip Mockus ir Matijosaitis priversiu moketi didelius mokescius, o jums sumazinsiu. Kalbama turi buti taip lyg kalbetumete su 11-12 metu vaiku. Pavyzdys kaip turi atrodyti kalbos yra JAV prezidentu kalbos skirtos placiajai auditorijai
Pradekite bent nuo to, nes kitaip bus taip kaip buvo, kai i jusu mitingus ateis keli simtai inteligentu-pensininku

komunistai tapo gudresni       2017-06-17 8:06

kgbistai irgi.
jiems dirba geriausi sociologai, psichologai.
——
tipinė schema, kaip nuleis garą: pakels atlyginimus vienu euru ir pavaidins, kad suėda kokį korumpuotą komunistą - tauta plos ir džiūgaus smile

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-06-17 7:22

Pirmiausiai ką reikia daryti atkuriant Lietuvą, tai teisėtai ir demokratiškai išrinti pirmąjį Seimą. Apie tai skaitykite 2016-9-11 straipsnį “Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo” :
(http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825).
Neteisėtas, nelegitimus Seimas NNEGALI sukurti teisinės valstybės NIEKADA, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Pasiskaitykite dar 2017-03-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”
(http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670/?comm=1e).
Jeigu nutarsite kitaip, tai ir turėsite tą patį rezultata kaip dabar.
A, jau žinau, niekaip nesureaguosite, pasiliksite prie savo ir toliau tokius pačius klausimėlius užduosite. Kaip iš dabartizmo gniaužtų ištrūkti? Viskas yra užprogramuota banditiškoje rinkimų sistemoje, kurią mums įpiršo signatarai su V.Landsbergio parašu 1992-07-09. Baisūs žodžiai, tačiau tai tiesa. Laikas prabusti ir prasikrapštyti smegenis.

$+$       2017-06-17 7:20

Taip, taip, R. Ozolas tikėjo ir kvietė ateitį prie Seimo rūmų, kaip šiandien pamenu.

Ir atėjo. Dvidešimt vienas tautietis. Be paties R. Ozolo. O juk Tautos erozijos procesas buvo tik prasidėjęs, vyko emigracija. Tik emigracija, o ne egzodas. Tada gal būt ir buvo šansų įtikinti tautą, kad šioje Terra Marija gali kas nors būtų kitaip. Ne pasikeisti,  bet būtent - būti kitaip, nes savaiminiu procesų, kurie eitų į gerą, nebūna. Reikalingas katalizatorius. Deja, ką nors veikti panoro tik 21 spartuolis.

O dabar yra svarbesnių dalykų. Pav., kuri partija teisingiau priglaus vikingų pimpalų​ specialistę. Net pats buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas intervių davė. Kad Seimo pirmininkas nesuklytų, keisdamas Rinkimų įstatymą. Štai kas dabar svarbiausia. Tautai ir Pasauliui.

Ir Letas P. teisus, nors ne pirmas ir ne vienintelis. Atsiskaitymų apribojimas iki 3000 €, reiškia, kad sekantis arba dar sekantis žingsnis bus - atsiskaitymai be grynųjų, t. y. tik su jos didenybė banko kortele arba “pažangesne” priemone, bet - b a n k o priemonė!!!

Taip kad procesas vyko ir vyksta, nuo pat Naitono Rotšildo, antrojo Amšelio Rotšildo sūnaus, sukurtos sistemos laikų. Tai patvirtino Federalinio Rezervo pirmininkas JAV kongreso komisijai, duodamas parodymus apie “dingusius” 500 milijardų, t. y. pusę trilijono $.

Jūsų kuriami forumai tikrai nepanašūs į sąmokslo teorijas, jie, tiesiog, juokingi. Netikite?! Paklauskite V. Vasiliausko ar D. Grybauskaitės.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Ką bendra turi šv. Kalėdos ir šachmatai?

Algimantas Rusteika. Ruoškitės pasirinkimams – ‘vsio bus zakonno’

Ramūnas Aušrotas: „Gal pirmoji JTO MTK ponia norėtų lankyti civilinės šeimos teisės kursus? Priimčiau su nuolaida“

Neringos Venckienės interviu TV3: „Variantai buvo tik du: arba ginti mergaitę, arba pamiršti, kad tokia gimė. Aš pasirinkau ginti“

Tyrimas palygino santuoką ir gyvenimą kartu nesusituokus

Donaldas Trumpas: E. Macrono atsiliepimas apie NATO yra „labai labai bjaurus“ ir „įžeidžiamas kitoms 28 valstybėms narėms“

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“. Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją

Ramūnas Aušrotas. Pirmą kartą šeimų balsas oficialiai skambės ir nacionaliniu lygmeniu

Shannona Roberts. Šaldyti kiaušinėlius ar karjerą?

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.