Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (IV)

Tiesos.lt redakcija   2021 m. gruodžio 6 d. 12:13

24     

    

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (IV)

Ištrauka iš prof. Vytauto Radžvilo įvadinio straipsnio Paulo Kengoro knygoje „Išardymas“ (Valstybingumo studijų centras, 2017, p. 256). Pirmoji, antroji ir trečioji teksto dalys.

Išlaisvinanti tolerancijos diktatūra

„Tolerancijos“ sąvoka, dėl tos pačios priežasties kaip ir „žmogaus teisių“ sąvoka, yra vienas galingiausių genderizmo ideologinio arsenalo įrankių. Abi sąvokos yra daugiareikšmės, tad apgaulingai klaidinančios. Žodis „tolerancija“ nuskamba nekaltai ir net patraukliai, nes jį išgirdus pirmiausia kyla asociacijos su pakantumu vadinamajam Kitoniškumui. Ji laikoma moraline ir intelektualine nuostata, įpareigojančia gerbti kitokias pažiūras ar svetimą gyvenimo būdą ir šitaip laiduojančia taikų visuomenės narių sambūvį. Tai yra supaprastinta ir iškreipta samprata, trukdanti suvokti, kad tolerancija yra specifiškai modernus išradimas. Ji skiriasi nuo ankstesnėse visuomenėse egzistavusios pakantos tuo, kad yra ne tik diegiama, įtvirtinama ir palaikoma prievarta, bet ir naudojama kaip kovos su visuomenėje tariamai egzistuojančiais prietarais ir stereotipais ginklas.  Kadangi ji nėra natūrali, o primetama visuomenei, tariamo pakantumo šydu dangstanti tolerancija yra ne taikaus visuomenės sambūvio principas ir pilietinės santarvės pagrindas. Ji veikiau tampa permanantinio pilietinio karo principu ir jo varomąja jėga. Apskritai galima teigti, kad gelminė tolerancijos principo ištaka yra „naujos tikrovės“ idėja, sukūrusi skirtį ir priešpriešą tarp dviejų – Senojo ir Naujojo pasaulių. Būtent ši skirtis ir priešprieša tapo lemiama sąlyga atsirasti moderniajai „prietaro“, o kartu ir „tolerancijos“ sampratai. Nuolatinė ir nepaliaujama kova su atrandamais vis naujais „prietarais“ yra pagrindinis, bet amžinai it miražas dykumoje tolstantis kovos už visiškai tolerantišką visuomenę tikslas.

Šitokia tolerancijos principo kilmė ir jo taikymo būdas lemia, kad apsišvietusia ir pažangia žmonijos ar visuomenės dalimi save laikanti menkutė mažuma mano esanti visapusiškai – dvasiškai, moraliai ir intelektualiai – pranašesnė už visą likusiąją žmoniją ar visuomenę ir turinti ne tik teisę, bet ir pareigą primesti savo pažiūras daugumai. Apsišvietusios arba save tokia laikančios mažumos moralinis ir intelektualinis diktatas ,,tamsiai“ ir ,,atsilikusiai“ daugumai – šitaip galima glaustai nusakyti tolerancijos idėjos turinį ir paskirtį nuo XVI a. pradėjusiose modernėti Europos visuomenėse.

Tačiau tolerancijos principas toli gražu ne iš karto atsiskleidė kaip Senojo pasaulio ir žmogaus griovimo ir jų „naujųjų“ pakaitalų kūrimo įrankis. Kad visiškai išsiskleistų jame iš pat pradžių slypėjusi „laisvinamoji“ galia, reikėjo išgryninti patį šį principą, o tai reiškia – išvaduoti jį nuo įvairių iš Senojo pasaulio paveldėtų prietarų ir stereotipų, trukdžiusių jį panaudoti kovai už pažangos reikalą be jokių intelektualinių ir moralinių apribojimų ir suvaržymų. Tad paties tolerancijos principo gryninimas tęsiasi jau kelis šimtmečius ir galima išskirti net kelis jo „laisvinimo“, o tiksliau – radikalizavimo tarpsnius.

Pirmuoju lūžio tašku šito laisvėjimo kelyje, ko gero, dera laikyti XVII a. prancūzų filosofo P. Bailey atrastą ir paskelbtą žmogaus teisę klysti. Mūsų laikais ši teisė yra visuotinai pripažįstama ir laikoma savaime suprantama, tad jau nėra lengva suvokti, koks revoliucingas ir radikalus žingsnis buvo jos išradimas. Iki tol tolerancijos principas iš esmės dar buvo gynybinis: juo besivadovaujantys žmonės nuoširdžiai tikėjo, jog jų išpažįstamos ir skelbiamos pažiūros yra iš tiesų teisingos ir todėl siekė, kad jos būtų toleruojamos, tai yra nebūtų trukdoma jas laisvai skleisti. Bailey tiesiog apvertė šį dar pernelyg senamadišką ir prietaringą požiūrį: teisę klysti jis supranta kaip teisę sąmoningai skleisti net ir klaidingas žinias, kai iš anksto suvokiama, kad jos yra būtent tokios. Ši naujovė buvo galbūt lemiamas žingsnis revoliucionizuojant tolerancijos principą: pirmą kartą jis buvo atvirai atsaistytas nuo tikrovės ir tiesos.

Teisę skleisti klaidą faktiškai paskelbus žmogaus teise buvo atverta principinė galimybė ir sukurtos prielaidos paversti tolerancijos principą jau nebe teisingo, bet pažangaus žinojimo įtvirtinimo įrankiu. Tik visiškai atsaisčius tolerancijos principą nuo tiesos paieškų idealo galėjo subręsti ir būti galutinai išskleista mintis, kad egzistuoja „apšviesti“, ypatingu „aukštesniu“, tai yra kitiems žmonėms neprieinamu žinojimu, disponuojantys žmonijos mokytojai ir vedliai. Jiems skirta misija vadovauti „neapšviestajai“ žmonijos daliai ir vesti ją į ateities žemiškąjį rojų – tobulą bei laimingą laisvės ir lygybės pasaulį.

Pirmasis filosofas, nuosekliai apmąstęs ir atvirai įvardijęs politines tolerancijos principo implikacijas, buvo J.–J. Rousseau – tiesioginis Prancūzijos revoliucijos ideologinis įkvėpėjas, pagrįstai laikomas ir vadinamosios totalitarinės demokratijos teorijos pradininku. Jo svarbiausiame veikale „Visuomenės sutartis“ nedviprasmiškai teigiama, kad turinčiai sukurti laisvą visuomenę revoliucijai privalo vadovauti ir tokią visuomenę toliau valdyti ,,didis įstatymų leidėjas“, dievus primenanti aukštesnės rūšies būtybė, matanti visas žmonių aistras, bet pati nepatirianti nė vienos iš jų, ir neturinti nieko bendra su žmogaus prigimtimi, bet gebanti tobulai ją pažinti. Ir ne tik pažinti – ši būtybė turi jausti galinti pakeisti žmogaus prigimtį. Taigi akivaizdu, kad ši dieviška būtybė faktiškai apdovanota būsimojo antžmogio bruožais.

Tačiau šiuo atveju svarbiausi yra jos santykis su tokiomis galiomis bei gebėjimais nepasižyminčiais žmonėmis ir jos naudojamas laisvos visuomenės valdymo būdas. Pasirodo, net ir laisvą visuomenę valdyti nėra lengva. Mat būna, kad individas atkakliai nenori gyventi kaip visavertis laisvos visuomenės narys ir iš tiesų laisvas žmogus. Tokiais atvejais „… jį jėga privers būti laisvą“.  J.-J. Rousseau aiškiai nurodo, kad ši būtina ir neišvengiama prievarta būsianti dvejopa: mentalinė ir fizinė. Mentalinė – tai vėlgi nekaltai skambančiu, bet dėl to ypač klaidinančiu ir apgaulingu žodžiu „švietimas“ pavadintas ideologinis visuomenės indokrinavimas. Tačiau šis įžvalgus mąstytojas numato, kad daugelis žmonių tokiam „švietimui“ lengvai nepasiduos ir juos teks „jėga priversti būti laisvais“ – šie jo žodžiai netrukus virto tikrove revoliucinėje Prancūzijoje, kurioje niūriu „laisvės“ simboliu tapo giljotina. Šios Rousseau įžvalgos apie išganingą  prievartos vaidmenį laisvinant žmoniją buvo visapusiškai išplėtotos marksistinėje-lenininėje proletariato diktatūros teorijoje.

Įvykdęs revoliuciją proletariatas privalo perimti valstybės valdžią į savo rankas – turi būti įsteigta ir iki galutinės komunizmo pergalės viešpatauti proletariato diktatūra. Jos paskirtis pereinamuoju iš kapitalizmo į komunizmą laikotarpiu yra geležine ranka slopinti nuverstųjų viešpatavusių klasių pasipriešinimą naujajai santvarkai ir jėga užgniaužti visus jų mėginimus susigrąžinti prarastą politinę valdžią. Ši diktatūra esanti tikroji demokratija ir aukščiausia istorijoje žinoma demokratijos forma. Čia tykojo nemenkas keblumas ir net paradoksas: buvo puikiai žinoma, kad vadinamasis proletariatas visur, net labiausiai industrializuotose šalyse, sudarė visuomenės mažumą. Šis paradoksas buvo įveiktas ar veikiau apeitas pasitelkus išradingą argumentą: nors proletariatas yra visuomenės mažuma, dėl savo kaip labiausiai engiamos ir išnaudojamos klasės padėties jis esąs universali, tai yra gebanti atstovauti visai žmonijai klasė.

Mat siekiantis nusimesti buržuazijos jungą proletariatas kovoja ne tik dėl savo, bet ir visų kitų visuomenės sluoksnių laisvės, tad jo revoliucinės laisvės kovos tikslas – panaikinti žmogaus pavergimą ir priespaudą – esąs ir visos žmonijos bendras interesas. Todėl įvedama proletariato mažumos diktatūra visuomenei esanti ne tik laikina, bet iš esmės net tariama – priešingai negu teigia ją šmeižiantys priešai, ji laiduoja laisvę daugumai ir yra nebe formalios, bet realios – nebe ribotos buržuazinės, bet realios „socialistinės“ – demokratijos išraiška ir forma. 

Šis trumpas ekskursas į intelektualinę demokratijos ir tolerancijos idėjų plėtros ir politinę kovos už jų įgyvendinimą istoriją yra būtinas istorinis kontekstas, leidžiantis perprasti Naujosios kairės idėjinio lyderio ir iškiliausio seksualinės revoliucijos teoretiko Marcuse‘s programiniame manifeste ,,Represyvi tolerancija“ išdėstytas ir teoriškai pagrįstas kertines neomarksizmo nuostatas demokratijos ir tolerancijos klausimais. Jo autorius įrodinėjo, kad tariamai demokratiška ir laisva vakarietiška kapitalistinė visuomenė iš tiesų yra represyvi visuomenė. Nuo atvirai totalitarinės sovietinės visuomenės ji skiriasi tik tuo, kad jos valdymas grindžiamas masių „savanorišku pasivergimu“ joms įskiepijant vartotojišką ideologiją.

Liberali demokratija kaip kapitalistinių visuomenių valdymo forma, palyginti su lengvai atpažįstamu komunistiniu totalitarizmu, iš pažiūros atrodo ir dažniausiai suvokiama kaip tikras laisvės ir tolerancijos rojus. Sunaikinti laisvės rojaus iliuziją susikūrusią ir joje bei ja gyvenančią represyvią visuomenę – šitoks yra filosofo paskelbtas visą žmoniją turinčios išlaisvinti revoliucijos tikslas. Pati išlaisvinamoji kova turi būti grindžiama ypatinga „ardomąja“ taktika. Ir netrunka paaiškėti, kad toji taktika yra keistai pažįstama. Eidamas savo pirmtakų K. Markso ir V. Lenino praminti keliu, Marcuse savo revoliuciniame manifeste taip pat pabrėžia, kad kapitalistinės visuomenės pripažįstamos ir joje veikiančios demokratija, laisvė ir tolerancija esančios grynai formalios, taigi – netikros. Tad sukurti tikrą demokratiją įmanoma tik pasitelkus, anot jo paties žodžių, „tariamai nedemokratišką“ taktiką. Pasak Marcuse‘s, besiskelbiančioje demokratine kapitalistinėje Vakarų visuomenėje egzistuojanti ne tikra, bet „represyvi“ tolerancija. Tai esanti „nediskriminuojanti“ tolerancija, pripažįstanti visus visuomenėje egzistuojančius požiūrius. Tačiau kaip tik dėl šitos priežasties ji ir esanti „įverginanti“ ir „represyvi“ – nes savaime ir natūraliai įtvirtina esamą santvarką palaikančias visuomenės narių daugumos pažiūras. Taigi šitokia tolerancija yra visuomenės pavergimo ir esamų hierarchinių galios santykių įtvirtinimo bei jų įamžinimo įrankis.

Yra tik vienas revoliucinės kovos ginklas, teikiantis vilčių sugriauti represyvią nelaisvą visuomenę. Šis ginklas – tai „išlaisvinanti“, arba „diskriminuojanti“ tolerancija. Marcuse‘s garbei reikia pasakyti, kad jis, skirtingai nei kiti to meto neomarksistinės kultūrinės revoliucijos teoretikai ir juo labiau nei šių dienų Naujosios kairės bei genderistinio politinio sąjūdžio ideologai ir vadai, negudravo ir neslapukavo, o sąžiningai ir atvirai įvardijo „išlaisvinančios tolerancijos“ taktikos esmę ir ją taikant siekiamą tikslą: ,,Taigi išlaisvinanti tolerancija reikštų netoleranciją Dešinės sąjūdžiams ir toleranciją Kairės sąjūdžiams“. Ši glausta ir tiksli formuluotė nepalieka vietos jokioms dviuprasmybėms, abejonėms ar prieštaringoms interpretacijoms: „išlaisvinanti“ arba „diskriminuojanti“ tolerancija negali būti niekas kita, o tik į Naująją kairę susitelkusių pažangiųjų jėgų ideologinė ir politinė diktatūra.

Tačiau šios diktatūros teoretikas padarė jos būsiemiesiems tyrinėtojams dar vieną ir ypač vertingą paslaugą. Toliau pateikiamoje ilgokoje citatoje gana išsamiai įvardyti ir aiškiai atsiskleidžia svarbiausi šios diktatūros bruožai ir elementai, leidžiantys nesunkiai atpažinti „išlaisvinančios tolerancijos“ režimo apraiškas mūsų dienų visuomenėse: „Jos [išlaisvinančios tolerancijos taktikos – V. R.] apimtų panaikinimą tolerancijos kalboms ir susirinkimams tų grupių ir sąjūdžių, kurie skatina agresyvią politiką, ginklavimąsi, šovinizmą, diskriminavimą rasės ir religijos pagrindu, arba kurie prieštarauja viešųjų paslaugų, socialinės rūpybos, medicininės apsaugos, etc. plėtojimui. Be to, siekiant atkurti mąstymo laisvę gali prireikti įvesti naujus ir griežtus mokymų ir praktikų suvaržymus švietimo institucijose, kurios dėl pačių jų metodų ir sampratų tarnauja tam, kad protas būtų uždarytas įsitvirtinusiame diskurso ir elgesio pasaulyje ir šitaip a priori užkerta kelią racionaliai vertinti alternatyvas. Ir kiek mąstymo laisvė apima kovą su nežmoniškumu, tokios laisvės atkūrimas taip pat reikštų netoleranciją moksliniams tyrinėjimams siekiant sukurti mirtinus „atgrasančius“ ginklus arba tyrinėti nenormalią žmogaus ištvermę nežmoniškomis sąlygomis, etc.“

Ši citata tiesiogiai ir neatremiamai liudija, kad „išlaisvinančios tolerancijos“ principas reikalauja „teisingų idėjų“ vardan negailestingai slopinti buržuazinės „represyvios“ tolerancijos sąlygomis teoriškai pripažįstamą ir bent iš dalies praktiškai laiduojamą minties, sąžinės, kalbos ir mokslo laisvę. Apibendrinant dar plačiau – ji yra vienareikšmiškas ir nepaneigiamas įrodymas, kad ,,diskriminuojančios tolerancijos“ principą skelbianti ir mėginanti jį praktiškai įgyvendinti Naujoji kairė, lygiai kaip kadaise jos pirmtaku buvęs marksistinis-lenininis komunistinis judėjimas, yra nesutaikomai priešiška „buržuazinei“ liberaliajai demokratijai ir siekia ją sunaikinti. Ją turi pakeisti būtinas ir neišvengiamas „pereinamasis“ ir „laikinas“ netolerantiškas ir represyvus, bet išlaisvinantis režimas, vedantis į tolerancijos ir laisvės karalystę.

Ši kertinė Naujosios kairės programinio manifesto mintis stulbinamai primena, tiksliau, atkartoja ir yra kaip du vandens panaši į Markso ,,Gotos programos kritikoje“ bei Lenino ,,Valstybėje ir revoliucijoje“ išdėstytas įžvalgas proletariato diktatūros klausimu. Proletariato diktatūra yra laisvė engiamiesiems ir prievarta engėjams. Diskriminuojanti „išlaisvinanti/nerepresyvi“ tolerancija yra diskriminuojamos mažumos pasitelkiama represyvi revoliucinės kovos taktika, skirta panaikinti daugumos nediskriminuojančią, bet „represyvią“ toleranciją. Laisvė yra vergija, o vergija yra laisvė – šitaip orveliškosios totalitarinio pasaulio naujakalbės žodžiais galima nusakyti šį visoms revoliucinės diktatūroms būdingą „išlaisvinančios prievartos“ paradoksą. Taigi tikroji genderistinės revoliucijos kelrodė žvaigždė yra ne tolerancija, bet diskriminuojanti tolerancija. Įvardijant šios revoliucijos galutinį tikslą aiškia ir griežta politine kalba – tai yra totalitarinė diskriminuojančios tolerancijos diktatūra. Tokia diktatūra yra ne kas kita, o komunistinės proletariato diktatūros įpėdinė ir jos pakaitalas – atnaujinta ir XXI a. realijoms pritaikyta jos versija.

Marcuse‘s revoliucinė programa nuosekliai įgyvendinama. Vakarų šalys pamažu ir užtikrintai slenka link diskriminuojančios tolerancijos diktatūros. Keistas eufemizmas „politinis koretiškumas“ –  toks yra iš inercijos vis dar dažniausiai vartojamas ir šios diktatūros esmę turintis nuslėpti nedemokratinio politinio režimo vardas. Vadinamoji tolerancija yra svarbiausias šio režimo ginklas – pagrindinis ir veiksmingiausias piliečių mąstymo ir elgesio kontrolės įrankis. Ji galėjo tapti tokiu ginklu todėl, kad pats tolerancijos principas turi jo prigimtyje užkoduotą milžinišką griaunamąjį potencialą. Iš pat pradžių jis buvo nukreiptas prieš Senąjį žmogų. Sunaikinti šį žmogų kaip tik ir buvo visų moderniųjų revoliucijų visuomenei primetamų tolerancijos režimų svarbiausia paskirtis ir tikrasis tikslas. Tolerancija buvo ir tebėra būdas priversti žmogų paneigti savo prigimtį išugdant jam ypatingą nejautros ar abejingumo nuostatą tam, kas Vakarų kultūroje buvo laikoma gyvenimu pagal proto ir moralinio orumo reikalavimus.

Prievarta diegiant toleranciją kryptingai ir nuosekliai siekiama perdirbti žmogų –  tiesiogine to žodžio prasme sulaužyti jo prigimtį, kalbančią sveiko proto ir sąžinės balsu. Šį balsą pirmiausia ir stengiamasi užgniaužti bei nutildyti. Kaip tik dėl šios priežasties visos laisvės ir tolerancijos šūkius ir pažadus skelbusios revoliucijos buvo prievartinės ir smurtinės. Tačiau per jas panaudotos prievartos ir smurto mastai skiriasi. Tai lemia mažiausiai du veiksniai – visuomenės dalies, priskiriamos Senųjų žmonių kategorijai, santykinis dydis ir pažangių idėjų atotrūkio nuo visuomenėje vyraujančių nuostatų ir pažiūrų mastas. Šiuo atžvilgiu dabartinė neokomunistinė genderistinė revoliucija neišvengiamai turi pranokti visas savo pirmtakes.

Bolševikinė Rusijos revoliucija vyko palyginti atsilikusioje šalyje, kurioje proletariatas buvo akivaizdi mažuma, tačiau vis dėlto sudarė nemenką dalį gyventojų. Kad ir kokia neįgyvendinama ir utopiška įžvalgesniems kritikams atrodė esanti pati marksistinė komunistinės utopijos vizija, vis dėlto ji traukė mases iš dalies todėl, kad, nors ir būdama neįtikinama, vis tik nebuvo visiškai beprotiška ir šokiruojanti sveiko proto požiūriu. Net ir jos ydas mačiusiems skeptikams ir kritikams nebuvo ir nėra lengva rasti absoliučiai abejonių nekeliančių argumentų, kad ji iš principo neįgyvendinama ir yra gryna iliuzija. Būtent todėl viltis ją įgyvendinti bent kaip hipotetinė galimybė rusena daugybės žmonių protuose ir vaizduotėje.

Palyginti su proletarų sluoksniais, seksualinės mažumos visose visuomenėse yra beviltiškai negausios. Tačiau dar svarbiau, kad genderistinė ideologija neigia binarinę lyčių sampratą arba seksualinį dimorfizmą kultūroje ir istorijoje. Šitaip siekiama sugriauti „prietarą“, kad egzistuoja dvi biologinės lytys – vyrai ir moterys – bei reikalaujama pripažinti, kad egzistuoja neapibrėžtas, nes nuolatos kintantis, socialinių lyčių spektras. Šiuo požiūriu genderizmas yra mąstymo ideologizavimo viršūnė, nes atrodo ne tik pamišėliškas sveiko proto požiūru, bet yra tikriausias pasityčiojimas iš apšviesto, tai yra išsilavinusio, proto ir pasaulio istorijoje neregėtas jo pažeminimas. Juk ji verčia pripažinti egzistuojant dalykus, kurių buvimas nepatvirtintas ir juo labiau neįrodytas jokiais šiuolaikinių gamtos ir biomedicininių  mokslo duomenimis. Šie skirtumai tarp dviejų pasaulinių revoliucijų – XX a. komunistinės ir dabartinės genderistinės – socialinio ir intelektualinio konteksto duoda pagrindo teigti, kad genderizmo ideologijai praktiškai įgyvendinti bus neišvengiamai reikalinga dar neregėto masto prievarta. Jos pobūdį ir mastą nesunku įsivaizduoti ir nuspėti: pavyzdžiui, genderistinės ideologijos užvaldomame pasaulyje piliečiams tikrai nebus leista žinoti ir patiems spręsti, kiek vis dėlto esama žmonių lyčių. Jie privalės tikėti, kad lyčių yra tiek, kiek manys esant reikalinga nurodyti mokslingi „lyčių polimorfizmo“ tyrinėtojai ir genderizmo ideologiniai žyniai.

Bus daugiau

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Suzanjack       2021-12-25 5:28

Expressminicab Service offers airport transfer service. Our taxis are provided to most local area of croydon and are ideal for long journeys like Heathrow,Gatwick,Stansted ,London city transfers and more.
https://www.expresscouriercars.co.uk/

rep       2021-12-12 16:46
juokas pro ašaras       2021-12-12 0:19

2050 metai. Lietuvos Respublikos Seime švenčiami tolerancijos ir pakantumo metai, iškilmingas posėdis:

Seimo pranešimas

Lietuva, titaniškomis mūsų teisėsaugos pastangomis, jau pagaliau išsprendė visas problemas su pakantumu ir tolerancija visuomenėje.

Beliko nedidelė netolerantiškų ir nepakantumu pasižyminčių žmogelių grupė, užsispyrusiai kažkodėl besivadinanti tauta – Lietuviais, jie kategoriškai atsisako vadintis išdidžiu vardu “europietis”. Ši maža, pasibjaurėtinų žmogelių grupė yra aptverta rezervate netoli Balbieriškio. Jie savo netoleranciją kitų tautybių žmonėms pareiškia per tai, kad užsispyrusiai atsisako nebevartoti tos bjaurios Lietuvių kalbos. Jie yra tiek nepakantūs kitos seksualinės orientacijos žmonėms, kad vis dar ekstremistiškai gyvena šeimose, kuriose santuoka yra paremta vyro ir moters sąjungos pagrindu. Jie atsisako geranoriškai atiduoti vaikus į gėjų, žydų ir musulmonų tolerancijos mokyklas, kuriose šie galėtų laisvai nuspręsti savo seksualinę ir religinę priklausomybę. Todėl vaikų gerovės labui nuspręsta atiminėti iš jų visus esamus ir gimsiančius vaikus, idant jie nežalotų jų savo netolerantiškais ir nepakančiais požiūriais. Jų moterys nenešioja parandžos, tokiu būdu netolerantiškai įžeisdamos musulmonių jausmus. Jų vyrai nedaro apipjaustymo, tokiu būdu netolerantiškai rodydami nepagarbą žydų ir musulmonų bendruomenėms.

Kadangi beliko tik maža, šios pasibjaurėtinos netolerantiškos ir nepakančios sektos grupelė, be to iš jų yra atimti vaikai, esame įsitikinę, kad didžioji tolerancijos ir pakantumo era greitai nebebus bjaurojama šių žmogelių egzistavimu.

Iškilmingą pranešimą pasirašo- Lietuvos islamo Respublikos Seimo pirmininkas, muftijus Ibn Abdula Muchamedovičius.

Atplukdė       2021-12-11 20:14

banksteriai laivelį su drg.Liūtu Trockiu iš Niujorko į Europą ir nubogino iki Peterburgo, kad šis paimtų valdžią ir pagerintų proletariato dalią - sugundytų pasauline revoliucija ir Proletariato diktatūra, kaip dabar Kovidistų diktatūra.

Remkime LŠS- reformų judėjimą       2021-12-11 14:08

Tiek anūkinis žydrasis liberastinis lageris, tiek socdemai,tiek ,,švarkelis’‘- visa seimo dauguma yra oligarchinės-nomenklatūrinės santvarkos (ONS) diegėjai , valstybingumo , demokratijos ir teisingumo likučių bei politinės tautos smaugėjai…Tik kartu susitelkę piliečiai gali įgyvendinti LŠS programos reformistines idėjas ir atkurti demokratiją, teisingumą ir Suvereno vietą niokojamoje Tėvynėje .Reformos -tai ir sąrašinių rinkimų likvidavimas, politikų kadencijų ribojimas, renkami teisėsaugos pareigūnai, politikų atšaukimo įstatymas ir t.t…

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/karbauskis-valstieciu-suvaziavime-sitos-partijos-laidoti-nereikia.d?id=88926563&com=1

Žaliasis tvarusis komunizmas       2021-12-11 12:27

Kaip visai neseniai tvarumo suvažiavime sakė UK konservatorė, transporto ministrė “nuosavas automobilis tai 20 amžiaus mąstymas ir atgyvena” ir ,kad žmonės greit pereis prie dalijimosi automobiliais,motoroleriais ir dviračiais;kursis tokie dalijimosi klubai ir būreliai.Tikriausiai jau greit ir apie privatų būstą išgirsime naujovių:)//

Owning a car is outdated ‘20th-century thinking’ and we must move to ‘shared mobility’ to cut carbon emissions, transport minister says 

Express Cars       2021-12-11 2:00

Transport in croydon over Christmas & New year -Expressminicab. For booking call 02086862777.


A fabulous christmas lights & New year party .Enjoy with your friends & family by ordering taxi from expressminicab and get reasonable quotes.Hurry up order now 02086862777.


You can also book Minicab by visiting the website

https://www.expresscouriercars.co.uk/

Drakonas jau prie pilies       2021-12-10 19:31

Kovido pjautuvu ir vakcinu kūju per laisvąjį pasaulį https://youtu.be/Plz-D9OzWlM
https://youtu.be/-zg1j7Zquoc
https://youtu.be/GWC61HZXzxw

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2021-12-9 19:56

laisvaslaikrastis.lt
Kaip toji valdžia yra nelegitimi, neteisėta
va čia
https://laisvaslaikrastis.lt/kaip-toji-valdzia-yra-nelegitimi-neteiseta/

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2021-12-9 19:54

Jau 8 paskutinieji seimai – antikonstituciniai.
*
Štai Tautos dusinimo skaičiai.
(2020 kovo skaičiai)
Karališkoje valstybėje darbininkas:
– parsineša namo 1432.97e (iš MMA dydžio);
– sumoka 182.45e mokesčių (nuo MMA dydžio).
Plėšikų užvaldytoje Lietuvoje, darbininkas:
– parsineša namo 447.23e (iš MMA dydžio);
– sumoka 159.77e mokesčių (nuo MMA dydžio).
Jei kitaip: Lietuvoje, surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
Štai kaip siautėja, antikonstitucinio apsišaukėlių seimo plėšikų vyriausybė.
P s: karalystėje ir pas mus, maisto bei daiktų kainos panašios.
_____________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų neteisėto (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialytine paleistuvyste.
2021 gruodžio 9

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2021-12-9 13:35

2020, VĮ Lietuvos pašto:
- darbuotojo mažiausia alga buvo 607 (447.23 į rankas);
- generalinės direktorės Astos Sungailienės alga buvo 10 967 tūkst. eurų, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.
Lietuvos pašte algų skirtumas - 18 kartų!!!
Katastrofiškai baisūs skaičiai, Gitano Nausėdos gerovės valstybėje.
_____________________________________________________
Dar ...
VVĮ vadovų algos pernai svyravo nuo 2794 iki 15 528 eurų. Net šeši vadovai gavo daugiau kaip po 10 tūkst. eurų per mėnesį. Lyderis - jau minėtas D.Maikštėnas. Pernai jo mėnesio alga susidėjo iš dviejų dalių - pastovioji dalis vidutiniškai siekė 12 626 eurus, premijos - 2902 eurus, tad bendra alga - 15 528 eurai.

Palyginimui: šalies vadovo Gitano Nausėdos vidutinė alga pernai siekė 9680 eurų, premjerės Ingridos Šimonytės - 5221 eurą, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės - 4817 eurų.

Antroje vietoje iš VVĮ vadovų pagal uždarbį pernai buvo AB „Lietuvos geležinkeliai” įmonių grupės generalinis direktorius Mantas Bartuška su 11 594 eurų alga. Jo uždarbį taip pat sudarė dvi dalys: pastovioji - 9305 eurai, premijos - 2289 eurai. Ne ką teatsiliko AB „Klaipėdos nafta” vadovas Darius Šilenskis: pastovioji dalis - 9200 eurų, premijos - 2101 euras, bendra alga - 11 301 euras.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus (juo nuo metų vidurio įsidarbino Algis Latakas) vidutinė mėnesio alga pernai siekė 11 019 eurus ir susidarė net iš trijų dalių: pastovioji - 6019 eurų, kintamoji - 2890 eurų, premijos - 2110 eurų.

Penketuką užbaigė Lietuvos pašto įmonių grupės generalinė direktorė Asta Sungailienė su 10 967 eurų alga, susidėjusia iš 8800 eurų pastoviosios dalies ir 2167 eurų premijų.

Tokią pat algą - 10 967 eurus - pernai gavo ir UAB „EPSO-G” įmonių grupės vadas Rolandas Zukas: 8040 eurų pastovioji dalis, 2179 eurai - premijos. Kitų VVĮ vadovų algos pernai neperkopė 10 tūkst. eurų ribos.

Nepaisant šokiruojančių skaičių, ataskaitoje teigiama, esą algos vis tiek yra per mažos, nes nusileidžia nuo esančių privačiame sektoriuje.
____________________________________________________________
(šaltinis)
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/svajoniu_algos__vis_tiek_per_mazos/

Vjnjetis       2021-12-9 1:52

Ačiū. Puikus tekstas. Labai reikalingas

Al. Gal ir geroms mintims        2021-12-8 17:18

Vieniems - Das Kapital, kitiems - balandžio tezės. Viens kitam netrukdo.

Arkivyskupas Carlo Maria Viganò (Life Site News) 3       2021-12-8 15:39

2021 m. gruodžio 2 d

Arkivyskupas Carlo Maria Viganò (Life Site News) 2       2021-12-8 15:37

Mes atmetame ne tik pandeminį kliedesį, bet ir visą globalistinės ideologijos siaubo statinį: abortų ir eutanazijos mirties kultūrą, lyčių teoriją, mūsų vaikų indoktrinaciją, „atšaukimo kultūrą“, nekontroliuojamą imigraciją, prigimtinės šeimos griovimą, darbuotojų apsaugos ir atlyginimų mažinimą, smulkaus verslo persekiojimą. Grįžkime prie išdidžių tradicinių vertybių: Dievo, Tautos ir Šeimos gynimo. Grįžkime prie maldos Viešpačiui, pripažindami jį ne tik atskirų asmenų, bet ir visų tautų bei visuomenių Karaliumi. Tik suprasdami vykstantį karą, atpažindami priešininkus ir jų nusikalstamus tikslus galėsime pasipriešinti ir laimėti.

Jei apsiribosime žiūrėdami tik į genų serumo veiksmingumą ar testų tepinėlių patikimumą, ar vienos šalies atsaką į infekcijos plitimą, niekada neišeisime.
Atminkite: jei puolimas yra pasaulinis, gynyba taip pat turi būti pasaulinė.
Ir tegul Dievas mums padeda ir saugo.
+ Carlo Maria Viganò, arkivyskupas
Buvęs nuncijus Jungtinėse Amerikos Valstijose

https://www.lifesitenews.com/opinion/abp-vigano-scientists-physicians-must-join-anti-globalist-alliance-to-fight-covid-control-of-humanity/

Arkivyskupas Carlo Maria Viganò (Life Site News) 1       2021-12-8 15:36

Abp. Viganò: mokslininkai ir gydytojai turi prisijungti prie „antiglobalistinio aljanso“, kad kovotų su COVID kontrole žmonijai
(LifeSiteNews) – Mieli draugai, leiskite man kreiptis į jus, kai su dideliu ir pagirtinu įsipareigojimu smerkiate prieštaringiausius ir nerimą keliančius eksperimentinio genų serumo aspektus. Jūsų kova už mokslinę tiesą kartu su daugybe mokslininkų ir gydytojų visame pasaulyje vis labiau koordinuotais veiksmais atveria akis daugeliui žmonių, kurie leidosi būti suklaidinami melagingų sveikatos priežiūros institucijų pažadų, prieštaringų ekspertų nuomonių ir žiniasklaidos propaganda.

Nesigilinsiu į sveikatos problemos esmę, nes jūs geriau informuoti. Leiskite atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos apmąstymus, stebint visumą, kas vyksta, nesusitelkiant į konkrečias detales.
Dabar, manau, aišku, kad pagrindinis šios groteskiškos sveikatos šarados tikslas yra primesti asmenų kontrolės sistemą, kuri įgyvendinama per vadinamąjį žaliąjį leidimą. Žinome, kad sveikatos pasas buvo sukurtas prieš daugelį metų, bet norint jį padaryti privalomu, reikėjo sukurti ekstremalią situaciją ir grasinimais priversti gyventojus susileisti eksperimentinį vaistą. Už kurį gamintojas, valstybė ir jį skiriantis asmuo neprisiima jokios atsakomybės. Dar vakar FDA nusprendė atskleisti Pfizer skiepų patvirtinimo priežastis tik 2076 m.: tai rodo, kad už visuomenės sveikatos ekrano slypi nusikalstamas protas.
Todėl matome, kad turime nusikaltėlių elitą, susibūrusį Pasaulio ekonomikos forume, sumaniusį Didįjį perkrovimą ir Jungtinių Tautų Darbotvarkę 2030, nusprendusį sumažinti planetos gyventojų skaičių.

Jie griauna valstybių ekonomiką, sukelia skurdą ir nedarbą, kuria diskriminaciją ir pagrindinių teisių pažeidimus, kurių vienintelis tikslas kontroliuoti išgyvenusius asmenis, sekti jų judėjimą, keisti jų gyvenimą, spręsti jų mąstymą ir nustatyti sveikatos režimą. Šis darbas apima valdovų, valstybės pareigūnų, gydytojų, magistratų, teisėsaugos institucijų, žiniasklaidos ir net religinių vadovų bendradarbiavimą. Pavadinti tai „sąmokslo teorija“ yra per menka: tai perversmas, vykdomas aiškiu protu ir ryžtu, nusikaltimas žmoniškumui.

Jos tikslas yra būtent mus kontroliuoti: paversti mus vergais ir klientais sistemos, kuri netrukus subyrės, kurioje daugiausiai pelno praeityje sukūrę krizę, dabar ruošiasi vykdyti „ketvirtąją pramonės revoliuciją“. “ – kaip tai vadina Klausas Schwabas – toliau kaupti valdžią ir pinigus.

Sveikatos paso primetimas ir vadinamieji skiepai yra šio projekto dalis. Mažai svarbu, kad vardan gudriai išprovokuotos ekstremalios situacijos nebaudžiamai pažeidžiamos valstybių Konstitucijos ir elementariausi teisės principai; nesvarbu, kad iškilios medicinos pasaulio asmenybės smerkia rimtus šalutinius genų serumo padarinius ir nusikalstamą pandemijos valdymą; Mažai svarbu, kad makroskopiniai interesų konfliktai, egzistuojantys tarp farmacijos kompanijų, medicinos personalo, sveikatos apsaugos pareigūnų ir pagrindinės informacijos, yra gerai žinomi: jų pasakojime negalvojama apie paneigimus, nepriimama kritikos, netoleruojamas faktų įrodymas.

Tačiau jei elitas sugebėjo sugadinti valdovus ir įvykdyti tikrą perversmą prieš piliečius, negalime reaguoti lokaliai: jei agresija yra globali, opozicijos ir pasipriešinimo veiksmai taip pat turi būti globalūs. Todėl dar kartą kviečiu jus, kurie, kaip mokslininkai, labai aiškiai suprantate eksperimentinio vaisto pavojų, prašydami prisijungti prie antiglobalistinio aljanso, kad galėtumėte atremti šį nedeklaruojamą, bet ne mažiau negailestingą ir smurtinį pasaulį. karą vieningai ir koordinuotai.

Mūsų priešas yra ne virusas, o beprotybė, išduodančių savo pareigas bendruomenei, tikinčių, kad gali primesti tautoms kinišką totalitarinį modelį vardan komunistinio kolektyvizmo, atimti tapatybę ir laisvę kiekvienam iš mūsų.

Šią visuotinę išdavystę reikia sustabdyti: į korupciją reaguokime sąžiningai, į melą –tiesa, į savo interesus – dosniai atsiduodami viešiesiems reikalams, į valdžios ir pinigų troškimą – nesavanaudiška tarnyste ir pareigos jausmu.
https://www.lifesitenews.com/opinion/abp-vigano-scientists-physicians-must-join-anti-globalist-alliance-to-fight-covid-control-of-humanity/

Gal ir geros mintys,       2021-12-7 18:29

bet šiais laikais skaityti tokio ilgio ,,litanijas” ne kiekvienas turime tiek laiko. Viską buvo galima surašyti trumpiau - išpilant taip jau nusenusį vandenėlį.

Maždaug       2021-12-7 14:15

Tuo laiku, (habilitās     2021-12-7 12:42)
buvau parduotuvėje Karoliniškėse, šalia Sodros, nesuprantu, kam nepatinka mano komentarai, atvirai pasakius, galiu nerašyti. Jei tikslas buvo toks, – manykite, kad pasiekėte, pasirašinėti svetimu vardu - kagėbistinis metodas.
(habilitās)

habilitās       2021-12-7 12:42

Kokia prasmė komentuoti šioje svetainėje, jei komentarų „šeiminikas” — tas pats: kagėbistas provokatoriaus, ir Landsbergio šūdo nešiotojas.

> Vargo vakariene       2021-12-7 9:26

Šiek tiek ironiška, bet tamstos pastebėjimai labiau apibūdina ne straipsnio autoriaus, bet pačio gebėjimus. O straipsniai geri.

ah.ą       2021-12-7 0:10

Nieko naujo. Vienu žodžiu kenčiamčiam/ toleruojančiam parazitus - dangus ( mirtis) o parazitam ėdančiam kenčiančius/ toleruojančius ” božja žirnava”

Tolerans       2021-12-6 19:21

Kūjo ir pjautuvo šešėlis aptemdė  mūsų smegenėles .Neįmanoma įsikirsti į  šį ,neabejotinai puikų, straipsnį.Mums ,visų galų ekspertams,tai per sunku. Komentarų nėra, pritariam vienbalsiai.

Vargo vakariene       2021-12-6 19:09

Viena dali perskaityti kancia.
Prikrauta daugiaauksciu tarptautiniu zodziu, kuriuos drasiai gali keisti lietuviskais. Bet matot,ne taip skambes, nes ta rasini isvertus I lietuviu kalba, isryskes visiskas jo lekstumas ,gremezdiskumu uzsleptas ir kad karalius ( Radzvilas) nuogas.
O jis kepa dalis lyg muilo operos serijas…

Papa Borgia       2021-12-6 16:39

Kaip dabar kovidistai - jie atstovauja visą pasaulį. Kovidistų revoliucija yra Pasaulinės proletariato revoliucijos tęsinys, vairuojamas turtingiausių pasaulio žmonių ir Faizerio, kaip antrojo Trockio.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.