Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (III)

Tiesos.lt redakcija   2021 m. lapkričio 25 d. 11:47

18     

    

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (III)

Ištrauka iš prof. Vytauto Radžvilo įvadinio straipsnio Paulo Kengoro knygoje „Išardymas“ (Valstybingumo studijų centras, 2017, p. 256). Knygą galite įsigyti internete.

Pirmoji ir antroji teksto dalys.

Anapus tikrovės principo: biopolitinė revoliucija ir poliforminio seksualumo laisvė

Apmąstydamas, kodėl nuslūgo pirmoji komunistinės revoliucijos banga, iškiliausias seksualinės revoliucijos teoretikas H. Marcuse nesėkmę aiškino tuo, kad pati klasikinė marksizmo teorija nebuvo tiek radikali, kad išrautų vieną esminę laisvinamų proletarų ydą – jų mentalinį prisirišimą prie Senojo pasaulio, o kalbant paties Marcuse‘s žodžiais – prie ,,realybės principo“. Konkrečiai minėtoji yda pasireiškia kaip sveiko proto įsitikinimas, kad egzistuoja toks dalykas kaip objektyvi tikrovė. Šio filosofo požiūriu, ,,naivus“ tikėjimas tikrovės egzistavimu yra revoliucijai pragaištingas, nes iš anksto pasmerkiantis ją žlugti, Senojo žmogaus mąstymo bruožas. Tad būtina visiškai išlaisvinti jį nuo tikrovės. Vienintelė įmanoma tokio išlaisvinimo strategija ir vienintelis tinkamas revolucinės kovas metodas – tikrąjį, arba laikomą objektyviu, pasaulį privalo pakeisti įsivaizduojamas, arba laisvai kuriamas ,,iš nieko“, pasaulis.

Todėl klasikinė marksizmo teorija buvo patikslinta – ekonominis ir socialinis marksizmas turėjo virsti nepalyginti revoliucingesniu kultūriniu marksizmu. Šis gerokai pranoksta radikalumu savo pirmtaką – klasikiniame marksizme vis dėlto dar akivaizdžiai esama Senajam žmogui (toks šiuo atžvilgiu dar buvo ir pats Marksas) būdingo tikėjimo tikrovės egzistavimu ir pasaulio objektyvumu liekanų. Kultūrinis marksizmas yra galingiausias ir veiksmingiausias kada nors išrastas teorinis ir praktinis revoliucinės kovos ginklas. Jis numato aiškią strategiją ir viliasi pagaliau radęs būdą iš tiesų susprogdinti Senąjį pasaulį. Užsimota planingai ir metodiškai diegiant į laisvinamųjų žmonių sąmonę šios doktrinos skelbiamas ,,tiesas“ apie žmogaus prigimtį ir visuomenės tvarką pamažu ir nepastebimai ,,išplauti“ paskutinius minėto tikėjimo likučius. Pasak Marcuse‘s ir kitų vadinamajai Frankfurto mokyklai priklausiųsių ir kritinę socialinę teoriją plėtojusių revoliucijos ideologų, pasiekus šį tikslą Senasis pasaulis ir žmogus pagaliau išnyks. Mat laisvame Naujajame pasaulyje apskritai išnyks pati tikrovė – jame ,,realybės principą“ turėtų pakeisti ir jo vietą užimti ,,malonumo principas“.

Naujosios teorijos reikalavimas ekonominę ir socialinę revoliuciją perkelti į aukštesnę biopolitinę plotmę nuosekliai randasi iš kertinės šios teorijos prielaidos, esą hierarchinė senosios visuomenės struktūra ir represyvi bei išnaudotojiška jos santvarka buvo nepagrįstai kildinama iš tariamos žmogaus prigimties. Esą klaidingai manyta, jog visuomeniniai santykiai susiję su biologinėmis individų savybėmis bei skirtumais ir tam tikru mastu būna jų nulemiami. Išsklaidyti šį senovinį ir atgyvenusį ,,prietarą“ ir teoriškai paneigti bei praktiškai nutraukti iki tol laikytą akivaizdžia sąsają tarp biologinės žmogaus sandaros ir socialinės žmonių gyveninimo tvarkos – šitaip būtų galima glaustai nusakyti neomarksistinės kritinės socialinės teorijos pagrįstą ir siektą įgyvendinti kultūrinio marksizmo įkvėptos naujos revoliucijos tikslą.

Instinktai ir potraukiai yra tiesioginė ir giliausia žmogaus biologinio pradmens išraiška. Galingiausias iš jų – seksualinis instinktas. Tačiau, pasak Marcuse‘s ir jo bendraminčių, seksualinė, arba libidinė energija mūsų civilizacijoje palenkiama ,,realybės“ ir ,,efektyvumo“ principui. Seksualinis instinktas ,,sublimuojamas“ ir ,,represuojamas“ deseksualizuojant kūną, kuris paverčiamas darbo įrankiu. Pats seksualumas ,,pavergiamas“ priverčiant jį tarnauti tik vienam – gimdymo tikslui. Tokia seksualumo organizacija iš esmės yra efektyvumo principui pavaldžios visuomenės organizacijos atspindys. Taigi biologiškumą įskūnijantis ,,represuotas“ seksualumas ir socialumą įkūnijanti „represyvi“ visuomenės organizacija susieti abipusiu, užburtą ratą primenančiu ryšiu. Nutraukti šį ryšį yra kultūrinio marksizmo išsikeltas tikslas.

Sumanyto ,,kopernikiško perversmo“ antropologijoje ir socialinėje bei politinėje teorijoje esmę galima nusakyti taip: kadangi ,,represuotas“ biologiškumas yra ,,represyvios“ visuomenės pagrindas, būtina iš pagrindų pertvarkyti ir atnaujinti biologinę žmonių santykių sferą. Iš tiesų reikalaujama ,,panaikinti“ šią sferą šitaip išlaisvinant žmogų iš paties biologiškumo ir praktiškai panaikinant jos įtaką socialiniams žmonių santykiams. Tačiau išlaisvinti žmogų iš biologiškumo įmanoma vieninteliu ir paradoksaliu būtu – visiškai išvaduojant jį iš Senojo proto ir esą pasenusių moralės normų kontrolės. Savaime suprantama, kad pirmiausiai turi būti išlaisvintas galingiausias ir svarbiausias – seksualinis instinktas.

Todėl išsivaduojamosios revoliucinės kovos tikslu ir Vakarų civilizaciją susprogdinti turinčiu dinamitu negali būti niekas kita, o tik ,,represuotos“ seksualinės energijos visiškas išlaisvinimas. Seksualinė revoliucija yra vienintelė nuosekli ir tikra išsivaduojamoji revoliucija todėl, kad ji atveria kelią nevaržomai ,,polimorfinio-pervesinio“ seksualumo raiškai. Kadangi seksualinis instinktas esąs iš prigimties ,,polimorfiškas-perversinis“, jame glūdi milžiniškas revoliucinis potencialas, nes, pasak Marcuse‘s, ,,atrodo, kad perversijos duoda didesnį promesse de bonheur negu ,,normalus“ seksualumas.“  Visuomenė ,,represuoja“ seksualumą paversdama jį priemone siekti naudingo tikslo. Perversijos jį ,,išlaisvina“ paversdamos tikslu sau.  Todėl jos savaime išreiškia maištą prieš represyvioje civilizacijoje veikiančius efektyvumo ir realybės principus – prieš seksualumo pajungimą gimdymo tvarkai ir prieš šią tvarką įtvirtinančias visuomenės institucijas.

Tačiau jeigu seksualinės perversijos išlaisvintų tik iš socialinio pavergimo, revoliucija nebūtų iš tiesų radikali ir tikra. Komunistinę revoliuciją pratęsusi ir pagilinusi kultūrinio marksizmo įkvėpta genderistinė seksualinė revoliucija pretenduoja būti totaline ir galutine revoliucija būtent todėl, kad ji siekia pašalinti Senąjį pasaulį reprezentuojantį realybės principą ir pakeisti jį malonumo principu. Turimas omenyje savitikslis, nuo gimdymo funkcijos atsaistytas seksualinis malonumas, kurios tiesioginės išraiškos ir yra vis gausėjančios ir įvairėjančios perversijos. Jos turi stebuklingą galią „išlaisvinti“ iš pačios tikrovės, nes yra giminingos fantazijai – vieninteliam mentaliniam gebėjimui, kurio nedomina tikrovė ir kuris paklūsta tik malonumo principui. Fantazijos ir perversijų ryšys pasireiškia tuo, kad fantazija kuria perversiškas seksualumo formas ir kartu jas sieja su revoliucinės Naujojo pasaulio utopijos idealu – „visapusiškos laisvės ir pasitenkinimo“ vaizdiniais.

Šį laisvės rojų galima apibūdinti dar tiksliau. Kertinė visos moderniosios filosofijos problema yra klausimas, kaip atskirti tikrovę nuo sapno, tiesą nuo iluzijos, daikto mąstymą ir pažinimą nuo karščiuojančios vaizduotės susikurtos haliuzcinacijos ar miražo. Radikalaus socialinio konstruktyvizmo idėja besivadovaujantis kultūrinis marksizmas ir kritinė socialinė teorija mėgina galutinai „išspręsti“ šią problemą – jis yra paskutinis žingsnis naikinant likusias žmogaus sąmonės ir mąstymo jungtis su Senojo pasaulio tikrove. Šią tikrovę paneigianti polimorfiška-perversiška seksualinė vaizduotė tampa įrankiu, kuį pasitelkus žmogus yra perkeliamas ir nugramzdinamas į malonumo principui palenkto ideologinio sapno pasaulį.

Ir vis dėlto realybės principo panaikinimas ir malonumo principo įtvirtinimas visų įmanomų lytinių iškrypimų pavidalais nėra galutinis ir aukščiausias seksualinės revoliucijos tikslas ir tikroji Naujosios žmonijos, arba antžmogių, laisvės ir laimės karalystė. Seksualinės pervesijos yra ne tik tobulos laisvės ir laimės šaltinis. Jos nurodo į dar aukštesnės laisvės ir palaimos galimybę nei ta, kurią žada pats malonumo principas. Šį principą pranoksta kitas – Nirvanos principas. Jame susipina ir susilieja du – erotinis (seksualinis) ir mirties instinktai, nes, Marcuse‘s žodžiais, ,,instinktyvus potraukis ieškoti galutinės ir visuminės savirealizacijos regresuoja nuo malonumo principo prie Nirvanos principo“. Taip yra todėl, kad perversijos yra savaiminė nuoroda į galutinį Eroto ir mirties instinkto tapatumą, kai seksualinis instinktas tampa pavaldus mirties instinktui. Svarbu pabrėžti, kad seksualinės revoliucijos teoretikas aiškiai suprato ir nedviprasmiškai pripažino, jog išlaisvinus perversijų praktikavimą kiltų pavojus ne tik tvarkingai darbo jėgos reprodukcijai, bet galbūt pačiam žmonijos egzistavimui.  Ir vis dėlto jo nesustabdė net toks aiškus šito pavojaus suvokimas. Galutinis žmonijos egzistavimo ir istorijos tikslas yra neomarksistinė Nirvana –  išnykimo Nebūtyje atveriama absoliuti laisvė ir ištirpimo Nieke suteikiama tobula palaima.

Žmogaus teisės kaip genderistinės revoliucijos ginklas

Visos modernybės revoliucijos pretenduoja į visuotinumą. Nors kiekvienai iš jų vadovavo savitas ir ribotas revoliucionierių-antžmogių avangardas, kalbėjęs ir veikęs kokios nors pažangiausios grupės ar klasės vardu, galutiniu revoliucijos tikslu buvo skelbiamas visos žmonijos laisvės ir laimės siekis. Genderistinė revoliucija šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Jos priešakyje žengiantis LGBT judėjimas taip pat yra priverstas specifinius ir siaurus savo keliamus tikslus pateikinėti kaip įnašą sprendžiant visai žmonijai svarbų reikalą. Šis ,,reikalas“ – vadinamųjų žmogaus teisių gynimo ir kovos už jas klausimas. Genderistinis sąjūdis sugebėjo paversti minėtas teises svarbaiusiu ir veiksmingiausiu savo revoliucinės kovos ginklu. Žvelgiant teoriniu ir istoriniu požiūriu, pati „žmogaus teisių“ sąvoka yra nesusipratimas, tiksliau, vėlyvas socialinis konstruktas ir sveikam protui klaidinti skirta ideologinė fikcija. Ši sąvoka radosi nykstant Senajam žmogui ir pamažu bei kone nepastebimai pakeitė jam taikytą „prigimtinio įstatymo“, o vėliau su šiuo žmogumi tam tikrą ryšį dar išlaikiusią „prigimtinių teisių“ sąvoką. Tad jeigu „žmogaus teisės“ apskritai egzistuoja, jos tikrai yra ne žmogaus, bet socialiai konstruojamo antžmogio teisės – būtent šiuo atžvilgiu jos laikytinos nesusipratimu ir klaidinti skirtu jauku.

Apskritai žmogaus teisės yra Naujojo žmogaus, arba antžmogio, socialinio konstravimo įrankis.  Jos pačios kuriamos iš individų instinktų, potraukių ir troškimų žaliavos ir yra jų pripažinimo bei įtvirtinimo visuomenėje priemonė. Troškimai paverčiamai žmogaus teisėmis juos legitimuojant – pripažįstant pagrįstais ir teisėtais. Tai padaroma juos racionalizuojant. Protinga yra tai, kas visuotinai pripažįstama arba kam visuotinai pritariama – tokia būtų glausta racionalizavimo magijos formulė. Ji leidžia racionalizuoti ir legitimuoti kiekvieną iracionalų, amoralų ir net nusikalstamą troškimą – paversti jį racionaliu, moraliu ir net pagirtinu.

Prigimtinio arba Senojo žmogaus troškimai yra iš anksto vertinami proto ir moralės požiūriu. Individas, kaip prigimties neturinti tuščia žmogaus abstrakcija, yra visai kas kita: visi jo potraukiai ir troškimai laikomi proto ir moralės požiūriu natūraliais, arba neutraliais, nes nėra jokio jų vertinimo atskaitos taško ar standarto. Todėl įmanoma racionalizuoti ir įteisinti bet kokius, net įprastiniu požiūriu odioziškiausius ar labiausiai pasibjaurėtinus individo potraukius. 

Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad kova už vis naujas žmogaus teises niekada nesiliaus. Prigimtinio, arba Senojo žmogaus lyties pripažinti ir dėl jos kovoti nereikia. Ji yra savaiminė ir akivaizdi duotybė – žmonės gimsta moterimis arba vyrais. Todėl negali egzistuoti teisė būti moterimi ar vyru – juo labiau kaip žmogaus teisė. Tokia teisė paprasčiausiai absurdiška – neįmanoma reikalauti, kad kas nors pripažintų teisę būti tuo, kuo ir taip savaime esi. Tuo tarpu socialinės lytys nėra duotybės. Jos gimsta žmonių galvose – jas išrandančių individų, bet dažniausiai – lyčių studijų „tyrinėtojų“ ir ideologų vaizduotėje. Egzistuoja neįveikiamas skirtumas tarp prigimtinių lyčių ir šių dirbtinių konstruktų. Jokie natūralūs žmogaus pojūčiai nepatvirtina, kad šie konstruktai nėra tik fantazijos kūrinys. Kol kas niekam nepavyko savo akimis išvysti nė vieno socialinių lyčių atstovo – absoliuti dauguma pasaulio gyventojų aplinkui save vis dar atkakliai regi tik moteris ir vyrus, nors maža dalis jų ir mėgina savo išvaizda ir elgsena netilpti į šias kategorijas. Maža to, nesama ir jokių socialinių lyčių objektyvų egzistavimą įrodančių mokslo duomenų. Tad lieka tik vienas būdas įtvirtinti visuomenėje socialines lytis – atvira ir šiurkšti jėga, tai yra revoliucinės kovos ir prievartos kelias.

Šios kovos ir prievartos tikslas – priversti visuomenę pripažinti, kad vis išrandamos naujosios antžmogių padermės socialinės lytys yra ne proto susikuriamos fikcijos, bet „iš tiesų“ egzistuoja ir yra tokios pat „realios“ kaip prigimtinės Senojo žmogaus lytys. Šitokia kova gali vykti tik su kovos už lyčių lygybę ir žmogaus teises vėliava.  Retorika apie „pamintas žmogaus teises“ yra vienintelė priedanga, leidžianti paslėpti tikruosius šios kovos tikslus. Apeliuojant į universalias žmogaus teises pirmiausia mėginama įtvirtinti ir paversti visuotine revoliucinę vis naujų išgalvotų lyčių socialinio konstravimo ir įteisinimo praktiką.

Kadangi kova už žmogaus teises yra revoliucijos varomoji jėga, tiek ši kova, tiek plečiamas žmogaus teisių sąrašas iš principo negali turėti pabaigos. Pasak Marcuse‘s, individo libidinė energija yra neišsenkama, o seksualinis instinktas yra beribis erdvės ir laiko požiūriu. Vadinasi, rasis vis nauji seksualiniai troškimai arba – įvardijant tai griežtais ir tiksliais šio teoretiko vartotais terminais – vis naujos seksualinių perversijų formos, kurių atsiradimas automatiškai papildys genderistinio sąjūdžio ginamų žmogaus teisių sąrašą. Būtent todėl seksualinė revoliucija yra permanentinė ir savaime niekada nesustos.

Vis dėlto yra dar svaresnis ir įtikinamesnis įrodymas, kad žmogaus teisės yra ne žmogaus, bet antropologinės ir socialinės inžinerijos būdu kuriamo antžmogio teisės. Šis įrodymas yra akivaizdus, su juo susiduriama kiekviename žingsnyje, o svarbiausia – jį pateikinėja patys minėtų teisių gynėjai: jie reikalauja, kad visuomenė – jos dauguma – toleruotų šias teises. Šitoks reikalavimas reiškia, kad žmogaus teisės gali egzistuoti ir išlikti tik dirbtinai kuriamoje ir palaikomoje aplinkoje – ypatingo toleracijos režimo sąlygomis. Tai savaime prilygsta pripažinimui, kad jos yra inžineriniai konstruktai, kurių gyvybę reikia palaikyti dirbtinėmis priemonėmis. Jeigu šios teisės būtų iš tiesų žmogaus teisės, šitokių priemonių neprireiktų: žmogui natūralūs dalykai paprastai būna priimami ir pripažįstami savaime ir lengvai, jų dažniausiai nereikia niekam primetinėti, juo labiau – įtvirtinti prievarta ir jėga. Būtent ši šiuolaikines žmogaus teises lydinti keistenybė – reikalavimas toleruoti jas ar jų reikalaujančius – ir verčia aiškintis, ką iš tiesų reiškia ,,toleracijos“ sąvoka ir kokią visuomeninio gyvenimo tvarką žada valstybiniu lygmeniu Vakarų demokratinėse šalyse vis energingiau įtvirtinamas ,,politiniu korektiškumu“ vadinamas tolerancijos režimas. Jis yra būtinas ir neišvengiamas todėl, kad žmogaus teisės yra ne tik revoliucinės kovos ginklas, bet tam tikra prasme ir jos tikslas. Jų įgyvendinimas grindžiamas aiškia ir paprasta logika: būsimojo Naujojo žmogaus, arba antžmogio, teisės gali būti įgyvendintos tik paneigiant ir panaikinant vis dar esamo Senojo žmogaus teises. Naujojo žmogaus teisėms įtvirtinti pasitelkiamas moderniosios tolerancijos principas tampa dar vienu revoliucinės kovos ginklu.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Eugenijus       2021-11-30 14:42

Demagogo įsikūnijimas.

to habilitās       2021-11-30 8:19

Mes dabar patekome Stalino Rusijos sąjungininkių globon ir mus dabar, prisidengę dirbtiniu virusu, oi, kaip drapalina - mažina. Per daug, mat, jiems lietuvių dar Lietuvoje.

Kokia čia dar        2021-11-30 8:16

ta Mūsų Lietuva? Ji ne mūsų, o Faizerio, Pasaulio Vyriausybei priklausanti. Iubermenšeriams priklausanti, o ne mūsų. Na, o Zigmutis išties ne prastas, oi, neprastas. Kvailus mažeikiečius, oho, kaip ...

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS       2021-11-29 13:06
Ateities dizaineriai       2021-11-27 21:24
Va iš kur tas Zigmuko linksmumas?       2021-11-27 12:56

Prasidejus perestroikai Vaišviliukas spruko iš Dubnos namolio,tapdamas vagnorkos zamu. Drasiai pirko Žemaityjos sostineje nauja elektrotechnikos zavoda,su 70 darbo vietu.Manau kad jo zavodo samatine verte apie desetka € milijonu. Dar Pareks banko lizinga prigriebe. Žmonele Labai kukliai isigyjo Vilniaus centre tik mažyte medicinos biblioteka. Už viena paraša jis Iki gyvenimo pabaigos iš mūsu mokesčiu moketoju kas menesį nulupa virš tukstančio evru.

habilitās       2021-11-27 12:52

Įdomi analizė, gana informatyvi, nors, kai kurios sąsajos kelia klausimų.
Kas be ko, žmonių silpnybės visada buvo išnaudojimo įrankiu, o tokios kaip aistra pinigams ir seksui – lengviausiai pasiekiamos, nes sunkiausiai valdomos.
Autorius teigia:
„Tačiau pati tokio išlaisvinimo [seksualinio] vizija buvo anaiptol ne rusiškas, o grynai vakarietiškas išradimas“.
✒✒✒
Bet juk viskas buvo vakarietiška, ne tik vizija, net pagrindinis „revoliucijos“ (perversmo) varomasis šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“ buvo pasiskolintas iš Prancūzų revoliucijos laikų (Liberté, égalité, fraternité). Marksizmas-leninizmas, tiksliau, bolševizmas, pasikinkęs žmogiškąsias silpnybes, bandė įpiršti Rusijos mužikams aliuziją apie geresnį gyvenimą naujoje visuomenėje su kolektyvine nuosavybe ir laisvu seksu, tiksliu, kartojo tai, kas Prancūzijos Respublikoje vyko jau nuo 1792 m. Kas iš to išėjo – žinome, tik ar tikrai keliaujame ne į Vakarus, o „ į Rytus ir į tamsią komunistinę praeitį – į Lenino laikus.“ Gal dėl to, kad tie lozungai buvo svetimi, todėl buvo ne taip suprasti, nes naujoji visuomenė tikrai sukūrė naują žmogų, naują tarybinį pilietį: vagį, girtuoklį, paleistuvį, žudiką.
P.S.
Drįsčiau manyti, kad tą nevaldomą seksualinį šėlsmą sustabdė ne tiek Stalino kontrrevoliucija, kiek sifilis, tiksliau, perpildyti kūdikių ir vaikų globos namai su „dovanėle“, paveldėta iš tėvų-komjaunuolių.
...
Kad Frankfurto mokyklos kultūrmarksistai (Maksas Horcheimeris,..... vėliau Herbertas Markūzė ir kt.), siekę sugriauti „buržuazinę visuomenę“ iš vidaus po to, kai
Leninui ir Trockiui nepavyko įvykdyti „pasaulinę revoliuciją“ ginklu, yra prirašyta labai daug (nemažai apie tai rašė prof. Alfonsas Vaišvila). Tačiau kaip tai susieti su kova už žmogaus teises, juo labiau su įvairiais marginalais, juk jų taikinyje buvo švietimas, kultūra ir menas. Po Frankfurto mokyklos veikėjų persikėlimo į JAV, jų švietimo sistema iki šiol rengia debilus (kaip ir Lietuvoje), o avangardinis „menas“, kai Kristaus skulptūra buvo panardinta į akvariumą su šlapimu – šokiravo, bet nekovojo nei už, nei prieš. Kur tas „antropologinis ir moralinis bei kultūrinis virsmas, turintis iš pagrindų pertvarkyti visuomenę, o pirmausia seksualinius ir šeimos santykius“.
....
Kad „sveiko proto“ ideologija, o tiksliau „žmogaus teisių“ ir „lyčių lygybės“ propaganda yra brukama per prievartą, abejonių nekyla, bet kaip tai susiję su kultūrmarksizmu ir juo labiau su Rytais? Juk Jeanas-Lucas Nancy ir Philippe’as Lacoeu-Labarthe’as rašė:
„žmogaus paskirtis arba „Bestimmung“ nebėra tik dar vienas klausimas apie žmogų: greičiau jau pats žmogus tapo klausimu. Tai yra svarbiausia priežastis, kodėl mąstymas apie žmogų tampa mąstymu apie baigtį – arba, dar tiksliau, kodėl baigties analizė ima ardyti Subjekto ontoteologiją“ („Les fins de l’homme: Apartir de travail de Jacques Derrida“ (Paris: Ėdition Galilėe, 1981). Žmogaus vertimas socialine lytimi, buvo ilgai ir kruopščiai rengiamas, vargu ar jis turi stiprių sąsajų tiek su Lenino bolševizmu, tiek su Markuzės kultūrmarksizmu.

123       2021-11-26 22:44

Gal žinot į kuriuos portalus rašo L.Jakimavičius?

Kam jūs tuos...       2021-11-26 19:31

Šįkart jūs neteisus. Daug miglos kartais būna kai kurių kitų visažinių ekvilibristikose. Su Radžvilu, patikėkit, viskas tvarkoj.

???       2021-11-26 18:42

O gal tai jau nebe šešėlis, o tiesiog kūjis su pjautuvu?

Ateitis       2021-11-26 15:39

Straipsnis - tikrai profesoriškai teorinis. Pirmoje dalyje mažai ką supratau, antra dalis „Žmogaus teisės kaip genderistinės revoliucijos ginklas“ yra aiškesnė.
Iš savo pusės pridursiu, kad, žvelgiant į šiek tiek tolimesnę ateities perspektyvą, vadinamąsias „aksomines“, „oranžines“ revoliucijas (kurias neseniai visi džiaugsmingai sveikindavome) nebūtų didelė klaida vertinti kaip genderistinių revoliucijų pirmąja faze. 

Diedas       2021-11-26 8:39

Prieš keletą metų buvau įsivėlęs į ginčą su studentiško amžiaus jauniklėm. Joms požiūris, kad ne mano reikalas kas su kuo ir kiek kartų lovoj padaro ir kad žmones rūšiot pagal klyno reikalus žema, pasirodė įžeidžiantis. Tolerantiškos merginos, gan netolerantiškai pradėjo atsiliepinėt apie žmonių grupę kuriai priklausau. Išgirdau įžeidimų dėl savo amžiaus ir dėl pažiūrų.
Tada mintyse atgijo kažkur girdėta frazė “agresyvūs tolerastai”
Straipsnyje tiksliai apibūdinama iš kur tokie atsiranda.
Vienintelis vaistas nuo komunizmo bacilos - vertybių išlaikymas ir perdavimas vaikams šeimoje.
Nes komunizmas sugrįžo. Už šeimos ribų, vien melas ir propaganda.

Jules       2021-11-26 8:24

Mokslininkai dirba tiems, kas turi pinigų. Faizeris su Švabu ir Tjery Maskvoje turi pinigų - jiems ir dirba. Tarnauja pirmiausia pasaulio galingiesiems, o ne bendrajam gėriui - ne ubagų gerovei. O pasaulio galingiesiems reikia vis daugiau ir daugiau(“vsio bolšė i bolšė”, nuo žodžio bolševikas, Bolševikų partija, nuo tų, kuriems reikia daugiau, vis daugiau ir daugiau) - reikia “miravosios”. Reikia pasaulinės revoliucijos ir nesvarbu kokios - Proletariato ar kaip dabar Kovidistų revoliucijos. Mokslininkai kuria masinio naikinimo ginklus, kuria bombačkas - virusines, bakterines, chemines, radiacines, dezinformacines ir taip toliau, ir panašiai. Raketomis daužosi Žemės orbitoje ir dirbtiniais Žemės palydovais. Lietuvos Neosovietija, pseudo elitas, apsišaukėliai demokratai, apsišaukėliai Tėvynės mylėtojai valstybės suverenitetą atidavė Faizeriu - atidavė Pasaulio Vyriausybei. Atidavė konspiratoriams ir agresoriams, nes Lietuvoje nebuvo desovietizacijos, deokupacijos nebuvo, o KGB valdančiųjų jau seniai įslaptinta su Saule. Tai ko mes, lietuviai, dabar norime, taip pasielgę? Ko dar norime, apart nunykimo - išgaravimo, kaip dūmas, anot Maironio?

kam jūs tuos Radžvilo pezalus spausdinat?       2021-11-26 0:02

yra the great reset planas, Klaus anal Schwabo.
Yra dar Soros, Bill Gates ir visokid jų Anthony Faucy.
Tikslas- pavergti žmoniną, perteklių ( jie skaičius nustato) sunaikinant.
Vyksta karas prieš Žmoniją.
Tai viskas , ką užtenka žinoti.
Privelka kažkokių sudètindų frazių, o esmės jokios.

ah.ą       2021-11-25 18:39

nieko naujo. Tolerancija - susinaikinimo mechanizmas.  Mylėk savo priešus ir būsi sunaikintas. Mylėk parazitus ir parazitai tol ės kol tave suės ir patys nudvės neturėdami ką ėsti… Krikščionybė su savo tolerancija baigia kojas pakratyti, o tu paimk musulmoną, paimk žydą kur tolerancija netoleruojama. Taip kad praktika susiformavusi būtent tokia - nepakantus parazitui - gyvensi, toleruosi parazitus parazitai ės kol užės… Europa miršta su savo krikščionybe ir tolerancija… Ir nieko naujo, toks dėsnis - silpnas turi mirti, ir mirs.

Nėra       2021-11-25 18:04

komentarų.Straipsnis mums neįkandamas ir labai ilgas.Mums reikia tokio ,konkretaus,aiškaus ir prieš kažką. Pavyzdžiui ,konservatoriai- valstybės priešai,seimą- lauk, arba Landsb..,baisu ir paminėti. Ir kokie būtų komentarai,žmonės pasijustų ,kad jie kažką supranta,jiems aišku.O dabar…

tik tiek       2021-11-25 17:22

Čia jau kitas lygis.

Jules       2021-11-25 13:36

Naujojo žmogaus teisėms įtvirtinti pasitelkiam Pasaulinė kovidistų revoliucija. Vien Lietuvoje tokių revoliucionierių devynios galybės, o kur dar “istrebitelių” žentai, marčios, meilužės ir anūkai? Su Saule įslaptintieji kgb-istai. Karūnos konspiracijos ir agresijos kol kas niekas sustabdyt negali, nes juos remia kariuomenė, policija, A-bombačkos ir profesūra, jau nekalbant apie docentus ir kitus jųjų pseudo mokslinius padėjėjus. Mūsų Vidas (Covid’as) tapo beribiu erdvės ir laiko požiūriu. Virusas yra viskas. Biologiniai ginklai geriausi - libido taip pat, todėl vertėtų per dezi LRT ir ypač per “Panoramą” jau pats laikas pradėti skelbti ir porno pramonės, porno industrijos, naujienas, pasiekimus ir kitas jųjų įmantrybes ir fantazijas bei realizavimus šioje itin modernioje libidinėje erdvėje, kovoje už Pasaulio Vyriausybę.

Rekomenduojame

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Europos Komisija užsimojo cenzūruoti Kalėdas

Popiežius Pranciškus gali atvežti 50 migrantų iš Kipro į Italiją

Aleksandras Nemunaitis. Šios valdžios neįmanoma gerbti

Tyrėja praneša apie duomenų problemas Pfizer vakcinos bandyme

Nauja valdžia Vokietijoje – sunkūs laikai V. Orbanui ir J. Kačynskiui?

Australija ruošiasi uždrausti anonimiškumą internete, norėdama sustabdyti „užgauliojimus“

Norvegai nesutaria, ar transvestitai gali kalbėti bažnyčioje

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Linas Karpavičius. PSO susitarimas dėl pandemijos gali apriboti žmogaus teises

Austrijoje vyko protestai prieš privalomus COVID-19 skiepus

JAV vidurinių mokyklų bibliotekose – pornografinio turinio knygos

Kai laisvoje šalyje reikia dėkoti už drąsą kalbėti…

Austrija neklauso abejojančių dėl eutanazijos

Kalifornijos miestas pritarė pasiūlymui atmesti bet kokius valstijos ar federacinius nurodymus dėl Covid

Vytautas Sinica. Marazmai tęsiasi

Didelė demonstracija prieš vakcinų pasus Gioteborge, Švedijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.