Įžvalgos

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gegužės 16 d. 1:49

11     

    

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Gegužės 7 dieną Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykusioje diskusijoje apie Vyriausybės pasiūlytos mokesčių bei pensijų reformos pasekmes viešajam sektoriui pagrindinius pranešimus skaitę profesoriai Romas Lazutka bei Boguslavas Gruževskis ir ekonomistas Justas Mundeikis kritikos tokiems Vyriausybės sumanymams nepagailėjo. Jų teigimu, siūlomi pokyčiai turės neigiamos įtakos Lietuvos emigracijos ir demografinėms tendencijoms, be to, jie negarantuos ir visaverčio viešojo sektoriaus darbuotojų – mokslininkų, dėstytojų, medikų, mokytojų bei kultūros darbuotojų – finansavimo.

Vakarui baigiantis žodžio paprašė diskusiją atidžiai stebėjęs prof. Vytautas Radžvilas. Pasveikinęs pranešimų autorius su kruopščiai atlikta Vyriausybės siūlymų analize, jis visų pirma pasiūlė pasižiūrėti į tai, apie ką čia „labai profesionaliai“ buvo diskutuota, iš kito taško – „pasitelkus refleksiją“:

„Komplimentai pranešėjams, bet realiai mes diskutavome apie tai, nagrinėjome visą technologiją, kaip esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami“.

Kita jo įžvalga – nevyriausybininkų ir intelektualų „dialogas“ su sprendimų galią turinčiais valdžios atstovais turėtų vykti ne dėl „techninių smulkmenų“, o apie politines problemas.

„Kaip supratau iš skelbimo, čia turėjo būti ir (Finansų) ministerijos atstovai. Tačiau jiems čia nereikia būti, nes jų darbą darome mes patys. Kokiu būdu? Šitokios valdymo sistemos paslaptis – politinius klausimus pakeisti vadybiniais ar techniniais.

Jau nuo Jeano Monnet laikų valdymo strategija tokia: jūs [atsiribokite] nuo esminių politinių problemų [ir] ginčykitės iki numirimo dėl techninių smulkmenų. [...] Finansų ministerija [...] dirba tobulai – aš jais sužavėtas. Jie vykdo labai aiškų socialinį politinį užsakymą, kurio esmė – tam tikri galios santykiai.

Mes ir toliau (čia yra visų intelektualų prigimtinė liga, kurios reikia atsisakyti) remiamės kūdikiškai naivia prielaida, kad jie daro intelektualines klaidas, kad jie kažko nesupranta. Yra ne tik intelektas, yra valia, ir ji būna gera arba bloga. Ir tai, ką rodo visi tie skaičiai, kuriuos visi pranešėjai pateikė – dar kartą: komplimentai – ką jie reiškia? Tai yra paprasčiausiai normalus, gražus išmirimas. [...] Net ir ekonomikos neprofesionalas supranta: tai yra klasikinė politinė situacija. Nejaučiant visuomenės spaudimo, suvokiame, kad kažką tarsi reiktų daryti. Bet nėra politinės valios ir todėl perdėliojama iš vienos kišenėlės į kitą – procentėlis ar pusė procentėlio, o jūs ginčykitės, gaiškite laiką“.

Kodėl aš drįsau sugaišinti jūsų dėmesį ir laiką. Turėtų atsirasti politinė valia. Reikia aiškius politinius reikalavimus (ir dėl mokesčių reformos) suformuluoti ir 10 tūkst. prie Seimo. Kito kelio nėra. Ir akademinė bendruomenė turi iki galo atsitokėti“, – sakė V. Radžvilas.

Visą diskusiją žiūrėkite čia:

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

>pikc       2018-05-19 21:57

Teigiate: “pagrindiniais „pažangiųjų jėgų“ puolimo taikiniais tapo katalikybė ir tautinė kultūra.” 
O ar žinote pone pikc, ką islandai ir šveicarai padarė su savo katalikybe ir tautine kultūra?

Al.       2018-05-17 15:59

Liberalai ir komunistai ne broliai - tai to paties personažo du vaidmenys. Tiesiog, komunistinė programa kaip per daug susikompromitavusi buvo pakeista liberaliaja. Tikslai tie patys, metodai panašūs. Beveik visi komunistiniai veikėjai nuo Rytų Europos iki Vakarų staiga tapo liberalais, kai kurie - liberaliaisiais socialdemokratais, liberaliaisiais konservatoriais ir liberaliaisiais krikdemais. Visas kgb rezervas in corpore tapo liberalais. Visi, kas jiems trukdo, šluojami čekistiniais metodais. Kaip sakė V.U., ,,revoliucija, o kotoroi tak dolgo mečtali bolševiki, nakoniec sveršilas.” Ura, tovarišči !

kaipirsovietmečiu        2018-05-17 8:28

Pikc     2018-05-16 17:44

“Ciniškas ir net chamiškas tyčiojimasis iš paprasčiausio sveiko proto, laiko patikrintų krikščioniškos moralės normų, tautinės kultūros tradicijų ir patriotinių nuostatų šalyje tapo įprastu reiškiniu.” - ką ir rodo visokių “jokūbėlių” pezalai komentaruose. wink

   
  7   0
“...viltys neišsipildė. Į Lietuvos visuomeninį ir valstybinį gyvenimą sugrįžta ir stiprėja politinė ir ideologinė prievarta. Ji įgyja naujos totalitarinio valdymo formos bruožų. Tokio valdymo požymių gausėja, jie darosi vis akivaizdesni. Lengviausiai ir greičiausiai juos atpažįsta sovietinio komunistinio totalitarizmo sąlygomis gyvenę Lietuvos žmonės.
Šalyje vis atviriau reiškiasi vadinamosios „pažangios jėgos“ – negausios, bet agresyvios visuomenės grupelės, kurios, pretenzingai pasiskelbusios „vakarietiškos civilizacijos“ skleidėjomis, mėgina prievarta primesti savo ideologiją, vertybes ir gyvenimo sampratą tautos daugumai. Kaip ir sovietmečiu, pagrindiniais šių „pažangiųjų jėgų“ puolimo taikiniais tapo krikščioniškoji – pirmiausia Katalikų – religija ir tautinė kultūra.”
5:0
   

štaikojiebijo:       2018-05-16 19:48

du broliai komunistinis ir liberalistinis    
“Tęsdamas ir plėtodamas komunistinio totalitarizmo vykdytą „naujo žmogaus“ kūrimo eksperimentą liberalistinis totalitarizmas taip pat siekia „perdirbti“ žmogų ir pakeisti jo prigimtį. Toks „europietis“ būtų ir naujos rūšies „mankurtas“ — liūdnai pagarsėjusio homo sovieticus antrininkas ir pakaitalas. Jis turėtų užimti ištautinto ir bešaknio perėjūno – beveidžiu „sovietinės liaudies atstovu“ paversto komunistinio „internacionalisto“ vietą.”

apgailėtini        2018-05-16 15:06

mulkiai, rašydami paklodes tikisi suagituoti vargšus žmonelius į gatves, o patys toliau rašys paklodes ir toliau žarstys žarijas svetimomis rankomis, apsimetę pasaulinio lygio išminčiais

VaidasVDS       2018-05-16 12:05

Prie ko čia naivi pabaiga.
Aišku, kad pati išsigimusi valdžia savęs netaisys. Ir yra trys keliai jai keistis. Susiprasti, kad taip toliau negalima (jei valdžia dar ne visai išsigimusi); pabijoti gausių minių (nes minios ir rinkimuose dalyvauja); pabijoti tų, kurie isteriniu būdu (revoliucija) gali juos nušluoti.
Be abejo, susivokti ne tik valdžiai sunkiausia, bet ir daugeliui komentuotojų, kurie, kaip ir valdžia, manosi, kad ir taip viską žino geriau.
Gausios, bet neišprotėję, minios yra geriausias variantas. Bet tik šis variantas negarantuoja, kad ir nauja valdžia neišsigims.
Na o revoliucija (ypač smurtinė) pasmerkta pralaimėjimui nuo pat pradžios…

>Vaidas VDS       2018-05-16 10:48

gera pradžia ir visiškai naivi pabaiga. Jokia valdžia nežiūrės pirmiausiai į save ir nesitaisys, jeigu jos už pakarpos prie veidrodžio nenutemps ir neatbadys nosies tauta. Taigi, jei to nėra, tai kalta, būtent, tauta, t.y. mes visi ir niekada nereikia svajoti apie gerus carus ar demokratus. Toks gyvenimas.

VaidasVDS       2018-05-16 9:59

Na, kad mulkinami, tai jau seniausiai aišku.
Iš visų kalbėjusių išsiskiria Maldeikienės karštakošiškumas. Ir jis yra daugiau neigiamas, nei teigiamas. Radžvilas ir Puteikis pasirodė daug solidžiau.
Manau, kad Radžvilas su Puteikiu galėtų su tam tikrais vargais pritraukti 10.000 normalių protestuotojų prie Seimo. O štai Maldeikienė su savo karštakošiškumu galėtų pritraukti gal ir 100.000. Bet ji turėtų pagalvoti apie vieną Anthony de Mello sentenciją:
“Kai tave seka milijonas, pagalvok, kur suklydai. Žmonės nenori tiesos. Jie nori nusiraminimo.”
Karštakošiškumas, ir iš jo kylantis kategoriškumas, leido šiai poniai Puteikio kalbos metu karksėti ant tų, kurie gavo guminių kulkų už protestus prieš Kubiliaus naktines reformas. Bet ji buvo teisi (karksėdama) tik iš dalies. Tada prie Seimo rinkosi įvairi tautos dalis, ir tie, kurie naudojosi verslo liudijimų turėtojais (jie ir organizavo dalinai tas “riaušes”), bet ir vargani tokių verslo liudijimų turėtojai, kurie nelabai galėjo tuo metu išgyventi, net ir faktiškai nemokėdami mokesčių. Ponia labai mėgsta žvalgytis į užsienio šalis. Tai lai ji pažvelgia į D. Britaniją, ten yra gana aukšta riba (pinigine prasme), kur verslo liudijimų turėtojai iš viso nemoka jokių mokesčių, bet jie bent patys išgyvena ir neprašo malonės iš valdžios. Bet Lietuvoje tokių Maldeikienių dėka į tokius žmones žiūrima kaip į tautos priešus ir piktnaudžiautojus. Taip, lietuviškas verslas iš tiesų prisitaikė prie valdžios piktnaudžiavimų ir pats kuo gali, tuo piktnaudžiauja. Bet valdžia ir turi užsiimti tuo, kad pirmiau žiūrėtų į save (kada ką nors nori pataisyti), o tik po to į tautą. Pirmiau save jie turi pataisyti, o tik po to tauta turi taisytis.

dabar jau žinome       2018-05-16 8:36

ko taip bijo Virginija Wulf

tikrieji tėvai       2018-05-16 8:24

“neofunkcionalistinės integracijos architekto J. Monnet įgyvendintas integracijos modelis nebuvo vienintelė ir pirminė žemyno suvienijimo vizija. Ne jokių politinių pareigų niekada neužėmęs valdininkas J. Monnet buvo tikrasis pradėtos vienyti Europos tėvas. Tikrieji jos tėvai iš tiesų buvo iškilūs trijų didžiųjų valstybių – Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos – politiniai veikėjai. Tai buvo krikščionys demokratai A. de Gasperi, K. Adenaueris ir R. Schumanas – garsiosios 1950 m. gegužės 9 d. paskelbtos Deklaracijos autorius. Dvasiniu Vakarų krikščioniškos civilizacijos pagrindu telkiama laisvų tautų ir suverenių valstybių demokratinė ir lygiateisė sąjunga, primenanti Šveicarijos konfederaciją – šitaip glaustai galima nusakyti pokario krikščionių demokratų puoselėtą būsimosios vieningos Europos viziją. Būtent iš jos šešėlio po kelerių metų tarsi netikėtai išniro J. Monnet pasiūlytas ,,neofunkcionalistinės“ integracijos planas. Šį pokytį, o tiksliau – tikrą  perversmą nulėmusios priežastys ir aplinkybės yra gana mįslingos, nes kol kas nebuvo rimčiau tyrinėtos ir tebėra menkai žinomos. Tačiau tai netrukdo aiškiai matyti dvi Europos vienybės vizijas skiriančią dvasinę ir intelektualinę prarają.”

Tikrai       2018-05-16 7:39

esminės pastabos.“Drakonas mirė,tegyvuoja Drakonas”.Prisėlinę prie valstybės iždo ,jie praranda politinę ir bet kokią kitokią valią,jų akys sublizga ir jie riejasi kaip vilkų gauja,pamiršę,ko čia atėjo.“Vieno dalyko tau trūksta:eik parduok viską ,ką turi,išdalyk vargšams,tai turėsi lobį danguje”((Mk 10,22)...Į valdžią rinkti tuos ,kurie supranta žodžius: “Visko išsižadėjimas”(Lk 14,27),”Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti”(Lk 14,27)...Ar net taip atrodo valdžių pastangos,nes širdys pilnos godumo…


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Miškų Sąjūdžio pirmininko Gintauto Kniukštos interviu – nerimas dėl miškų neslūgsta

Ir Stokholme kėsintasi statyti stiklainius. Neleista. Kol kas?

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Geroji Naujiena: Mūsų trupiniai Jėzaus rankose virsta apstumu

Romualdas Ozolas. Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija

Irena Vasinauskaitė. Viešojo intereso gynimo parodija Meškuičiuose. Prokurorai jį supainiojo su viešinimu…

Verta prisiminti. Irena Vasinauskaitė. Meškuičių gimnazijos atstovų bylinėjimosi patirtys: prokurorės viršenybė prieš „viešojo intereso gynimą“

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.