Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo, Geopolitika

Vytautas Radžvilas. Dvi Lietuvos politikos mokslo ir Europos studijų kryptys

Tiesos.lt siūlo   2018 m. sausio 20 d. 16:10

2     

    

Vytautas Radžvilas. Dvi Lietuvos politikos mokslo ir Europos studijų kryptys

Neseniai perskaitytas Audriaus Butkevičiaus komentaras apie ES gravitavimą TSRS link skatina rimtai susimąstyti ne tik apie šio politinio darinio ateitį, bet pirmiausia apie Lietuvoje vykdomų Europos studijų, o kalbant dar plačiau – bendrą šalies politikos mokslų būklę.

Krenta į akis, kad giliausios ir įdomiausios įžvalgos vidaus ir tarptautinės politikos klausimais dažniausiai randamos ne iš politologo profesijos tiesiogiai užsidirbančių duoną vadinamųjų profesionalų, bet formaliai jais nesančių, tačiau platų teorinį ir kultūrinį akiratį turinčių bei savarankiškai mąstančių autorių – A. Bačiulio, R. Čepaitienės, V. Laučiaus, V. Rubavičiaus, A. Rusteikos ir kitų – tekstuose.

Atotrūkis tarp jų gilių ir įdomių analizių bei nestandartinių įžvalgų ir ideologizuotų oficialių politologų peršamų propagandinių banalybių darosi vis akivaizdesnis ir nuolatos didėja. Kai kuriais atžvilgiais vaizdas labai primena 1988 metus. Tų metų rudenį braškančios SSRS apologetai iš inercijos vis dar masiškai kepė „teisingą partijos politinę liniją“ ir komunistinę imperiją garbstančią ideologinę ir propagandinę rašliavą, o tuo pat metu bundančios Lietuvos šviesuoliai rašė apie okupacijos skaudulius ir svarstė krašto būklę ir ateities perspektyvas. Akyse griuvo iki tol buvęs nepaliečiamas tabu – draudimas kritiškai prabilti apie SSRS kuriamą komunistinį rojų.

Toks tabu vis dar veikia šių dienų Lietuvoje kalbant apie ES padėtį. Didžiausia ideologinė šventvagystė yra net žodeliu užsiminti apie ES ir SSRS panašumus. Oficialių politologų sluoksniuose šitaip lyginti vis dar laikoma nesusipratimu ir rimtu nusižengimu nuo teisingos mąstymo linijos. Prof. R. Vilpišauskas tokius palyginimus yra prilyginęs nebent „intelektualinei provokacijai“, o jo pateikiamas „argumentas“ toks: neva ES ir TSRS iš esmės skiriasi tuo, kad ES mūsų neokupavo.

Taip, neokupavo. Bet politinių darinių panašumai ir skirtumai pirmiausia yra jų ekononominių, socialinių ir politinių santvarkų bei jas grindžiančių pamatinių pasaulėžiūrinių nuostatų bei ideologijų panašumai ir skirtumai. Būtent tokius – struktūrinius ir tipologinius skirtumus – analizuoja ir vertina rimtas politikos mokslas. Kiekvienas profesionalus ES tyrinėtojas pasakytų, kad jos ir TSRS panašumai yra neišvengiami dėl elementarios ir akivaizdžios priežasties.

Europos vienijimą pradėjo krikščioniškajai demokratijai atstovavę lyderiai. Tačiau jau nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio vis didesnį vaidmenį pradėjo vaidinti, o galiausiai ėmė dominuoti eurokomunistinis integracijos projektas, kurio idėjiniu pagrindu ir įkvėpimo šaltiniu tapo italų komunistų A. Spinelli ir E Rossi sukurptas vadinamasis Ventotenės manifestas. Didžiai iškalbinga ir simboliška, kad palyginti neseniai Italijoje lankantis Vokietijos kanclerei, dviejų valstybių vadovai nuvyko pagerbti ne vieno iš ES „tėvų“ A. de Gasperi, o eurokomunisto A. Spinelli kapo.

Deramai įvertinus šią aplinkybę turėtų iš karto paaiškėti, kad vis labiau plintančios vadinamosios „antieuropinės nuotaikos“ nėra ir negali būti neapykantos Europai ar kokios nors kovos su ja išraiška. Šitoks „antieuropietiškumas“ gyvuoja tik karščiuojančioje eurokomunistinių ideologų vaizduotėje. Būnant europiečiu nekęsti Europos reikštų nekęsti savęs, o tai būtų akivaizdi mentalinė patologija. Propagandos juodinami vadinamieji „antieuropiečiai“ yra ne Europos priešai, o paprasčiausiai blaiviau ir kritiškiau mąstantys, politiškai nuovokesni ir iš tikrųjų Europą kur kas labiau mylintys žmonės, kurie nerimąstingai klausia, į kokius naujus šunkelius ir aklavietes toliau stums žemyną eurokomunistų primestas ir į bedugnę varantis dabartinis vienijimosi kelias. Jeigu Lietuvoje nebūtų bijomasi mąstyti plačiai atvertomis akimis ir nebūtų drebama vien dėl minties, kad ES iš tiesų kai kuriais aspektais smarkiai ir neraminančiai primena žlugusią SSRS, nereikėtų graudžiai aimanuoti ir desperatiškai klausti, kodėl Lietuva, tai yra šalies politinės ir akademinės viršūnėlės, neturi savos ES ateities vizijos.

A. Butkevičiaus „neprofesionalus“ komentaras vertas dėmesio kaip pavyzdys ir nuoroda, kokios turėtų būti tikros, aklai neaptarnaujančios ideologijai, Europos studijos. Kartu jis yra geras ir savalaikis patarimas: nusiimkite ideologinius akinius, pradėkite mąstyti savo galva, ir ta vizija anksčiau ar vėliau atsiras. Kaip atsirado 1988 metais, kai prabudo ir komunistinių propagandininkų bukai kartotus ideologinius štampus pradėjo keisti laisvas ir gyvas mąstymas apie pavergtos Lietuvos padėtį sovietiniame tautų maišymo katile ir jos laukiančią būsimąją vietą Europoje ir pasaulyje.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tiek       2018-01-21 15:10

kuo toliau ,tuo labiau įsitikinu,kad didžiausia nesamonė yra keikti auksinius LTSR laikus.O juk Nepriklausomybę iškovojom ne tam ,kad kaip nuogi į dilgėles šoktume į laukinio kapitalizmo pragarą praktiškai sunaikinusį viską ,ką žmonės sukūrė po 2 -o pasaulinio..Ir nieks nepaneigs, kad ši bjauri,mūsų Lietuvą naikinanti sistema mums buvo primesta pažeidžiant visas demokratijos taisykles - Lietuvoje šiuo klausimu (apie sistemos kardinalų keitimą ) nebuvo jokios diskusijos ,jokio demokratiško Referendumo. O juk žmonės daugumoje tikėjosi žadėto skandinaviško socializmo .Kur tau….Todėl dabartiniai gabiausiųjų filosofų išvedžiojimai būtinai pabrėčiant tą LSSR ,“Sovietų Sąjungą” ,etc. ..šiandien jau atrodo visai nerimtai,net ir primetant kairiesiems provokatorius homoseksualus su jų propaganda.Vis tik,p.Radžvilai visuose ir jūsų kohortos rašiniuose net nekvepia XXI a.problemom,jų reikšmei Lietuvos Nepriklausomos valstybės raidai bei kylančius pavojus.O gaila.

Misteris       2018-01-20 19:39

Pritariu Radžvilui.
Juk Leninas irgi buvo LIBERALAS,kuris surengė prie Kremliaus nuogalių paradą.
Po to prasidėjo seksualinė revoliucija ,pasibaigusi perpildytais vaikų namais.


Rekomenduojame

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ne, Popiežius nepasisakė už Partnerystės įstatymo projektą

Citata. Fulton J. Sheen. Moralės principai nepriklauso nuo daugumos balsavimo

Liudvikas Jakimavičius. 15 min. panaršius po Lietuvos žiniasklaidos delfinariumus…

Geroji Naujiena: Mylėti Dievą ir mylėti artimą

Audrius Bačiulis. Lietuvoje amžiaus nuosprendis, o feisbuke tyla?

Rasa Čepaitienė. Atjautos koeficientas

Algimantas Rusteika. Laikas atšildyti užšalusias širdis

Andrius Švarplys. Broliai ir sesės katalikai, galbūt nereikia vynioti į vatą to, kas šiaip nėra suvyniojama?

Iš skaitytojų pašto: Artūras Skrinska. Utopinis rinkėjas

Ramūnas Aušrotas. Dar kartą apie tai, ką Popiežius sako, ir ko nesako

Robertas Grigas. Tikrovės faktai, kurių jokios autoritetų ištarmės atšaukti negali

Ramūnas Aušrotas. Nėštumo nutraukimas įtarus vaisiaus ligą ar neįgalumą prieštarauja Lenkijos Konstitucijai

Lietuvos vyskupų konferencijos informacinis pranešimas apie Popiežiaus išsakytas mintis filme „Francesco“

Vygantas Malinauskas. Bažnyčios mokymas nėra asmeninė Popiežiaus nuosavybė

Algimantas Rusteika. Sekmadienį laukia rinkimai be tikrų pasirinkimų

Justas Mundeikis. Magiškas švietimo finansavimas 2021 m. biudžete

Ramūnas Aušrotas. LRT iškraipė tekstą – popiežius Pranciškus pasakė: „Jie turi teisę būti šeimos dalimi“

Giedrė Barčkutė. Ar konservatoriams pavyks laimėti katalikų rinkėjų balsus?

Vytautas Radžvilas. Netikėjimo kaina: juk ir mes tai galėtume

Romas Lazutka. Nebus gerovės, kol vieni kitus laikysime kvailiais (apie 13 pensiją ir ne tik)

Audrius Bačiulis. Naujienos iš Karabacho fronto

JT piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis (I)

Vytautas Sinica. Švedija: multikultūralizmo grimasos

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai, kvailiai – valdžioje

Agnė Širinskienė. Kas būna, kai prišneki apie svainio partiją

Popiežius Pranciškus apie neoliberalizmą

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.